Kaip praneša trečiadienį „Ukrinform“, Čekijos diplomatijos vadovas tai parašė savo „Twitter“ paskyroje.
„Klouno Lavrovo pasisakymai mūsų prezidento adresu yra juokingi. Rusija yra teroristinė valstybė, o jos vadovai turi stoti prieš tarptautinį tribunolą“, – pareiškė ministras.
Pasak „Ukrinform“, J. Lipavský tikriausiai turėjo omenyje S. Lavrovo reakciją į Čekijos prezidento Petro Pavelo interviu leidiniui „Politico“, kuriame valstybės vadovas išsakė nuomonę, kad Kinija negalima pasitikėti kaip tarpininke Ukrainos ir Rusijos taikos derybose, nes Pekinui būtų naudingiau, kad karas tęstųsi.
S. Lavrovas šiuos pareiškimus pavadino neturinčiais nieko bendra su normalaus politiko darbu.
Čekijos prezidentas P. Pavelas anksčiau interviu „Politico“ išsakė manantis, kad Kinijai negalima patikėti tarpininkavimo sprendžiant Rusijos ir Ukrainos konfliktą, nes Pekinui būtų naudingas ilgas karas.
„Manau, kad Kinija suinteresuota pratęsti status quo, – sakė P. Pavelas interviu „Politico“, – nes ji gali priversti Rusiją padaryti nemažai nuolaidų.“ Pasak prezidento, Kinija gali gauti pigios naftos, dujų ir kitų išteklių iš Rusijos mainais į „neribotą“ partnerystę su Kremliumi.
Kinijai taip pat naudinga, kad Vakarai, remdami Ukrainą, tikriausiai tampa šiek tiek silpnesni, pridūrė jis.
P. Pavelas pažymėjo, kad Kinija kasdien mokosi iš šio konflikto. „Jie atidžiai stebi, ką daro Rusija, kaip reaguoja Vakarai“, – sakė jis.
Praėjus vos kelioms valandoms po P. Pavelo išsakytų žodžių, Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye pareiškė, kad šalys, kurios kadaise buvo SSRS sudėtyje esančios respublikos, „neturi efektyvaus statuso tarptautinėje teisėje“, nes, jo manymu, nėra atitinkamo tarptautinio susitarimo, kuris jį įtvirtintų.
Pasiuntinys taip pat paminėjo Rusijos okupuotą Krymą, pažymėdamas, kad Krymo atveju viskas priklauso nuo „požiūrio“, kad „viskas nėra taip paprasta“ ir kad pusiasalis „iš pradžių buvo rusų“.
Reaguodamas Ukrainos ambasadorius Prancūzijoje Vadymas Omelčenka išsakė mintį, kad Lu Shaye turi problemų su geografija, ir priminė, kad tokie pareiškimai prieštarauja oficialiai Kinijos pozicijai.
Nors Pekinas pirmadienį atsiribojo nuo savo ambasadoriaus pastabų, incidentas pakurstė karštą diskusiją apie tai, ar Kinija kada nors gali padėti užtikrinti taiką Ukrainoje.
„Nemanau, kad Kinija iš tikrųjų suinteresuota karą išspręsti per trumpą laiką“, – į tai atsakė Čekijos lyderis.
P. Pavelas taip pat tiesiai pasakė, kad baiminasi dėl populizmo ir Rusijos įtakos Čekijos kaimynystėje. Kalbėdamas apie galimą populistų pergalę Slovakijos rinkimuose vėliau šiais metais, Čekijos prezidentas sakė, kad tai būtų „sudėtinga situacija ne tik Slovakijai, bet ir mums, kaimynams ir tikrai labai artimiems partneriams“.
Dar griežčiau jis pasisakė apie Vengriją. „Yra daug rimtų priežasčių baimintis dėl dabartinės Vengrijos vadovybės prorusiškos orientacijos“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Čekijoje pastaruosius kelis mėnesius vykstančius antivyriausybinius protestus, P. Pavelas sakė, kad nereikėtų suplakti į krūvą visų protestuotojų ir kad politikai turėtų dėti daugiau pastangų aiškindami politiką piliečiams.
„Dalis jų tikriausiai yra įkvėpti prorusiškų elementų. Tačiau daugelis paprasčiausiai nepatenkinti tuo, kaip vyriausybė informuoja apie įvairias priemones socialinėje ir ekonominėje srityse, – tęsė jis. – Ir reikia pripažinti, kad komunikacija nėra stipriausia dabartinės Čekijos vyriausybės savybė.“
