Vengrijos įstatymų leidėjai tik po mėnesiais trukusio delsimo pasirašė sutartį dėl Suomijos prisijungimo prie NATO – visai prieš pat, kai tą patį padarė Turkija, tačiau šalis išvien su Turkija ir toliau atidėlioja sprendimą dėl Švedijos, rašo „Politico“.

Vengrijos parlamentas teigia nepalaikantis Švedijos paraiškos, nes Stokholmas kritikuoja jų šalies demokratijos būklę.

Stokholmas sėdi „klibančiame moralinio pranašumo soste“, neseniai rašė vienas Vengrijos vyriausybės atstovas.

Tačiau užkulisiuose pareigūnai ir ekspertai teigia, kad be vidaus politikos išskaičiavimų, toks Budapešto sprendimas yra grindžiamas jo ryšiais su Ankara bei Maskva.

Vakarų sąjungininkai Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną vertina ne taip rimtai, kaip Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, sako jie. Sąjungininkams sunkiai sekasi suprasti nuolat besikeičiančią Vengrijos retoriką.

Budapešto pozicijos dėl Švedijos narystės NATO „niekas nesupranta“, teigė vienas aukšto rango Europos diplomatas, apie vidinę aljanso dinamiką kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Erzinantis šou“, – pareiškė diplomatas, apibūdindamas, kaip yra žiūrima į Vengriją.

Vengrijos meilė Turkijai

Budapešto pozicija yra platesnės užsienio politikos strategijos dalis.

Jei daugelis NATO narių Turkiją laiko tolimąja Aljanso dalimi, tai Vengrija ją regi kaip bičiulę ir sektiną pavyzdį.

„Manau, kad Orbanas giliai tiki Vakarų nuosmukiu“, – sakė Budapešte įsikūrusio Politinio kapitalo instituto direktorius Peteris Kreko. Kadangi Vengrija „atsiveria nedemokratiškoms rytinėms bei pietinėms šalims, – sakė jis, – santykiai su Turkija jai yra nepaprastai svarbūs.“

Kol Ankara vilkino Suomijos bei Švedijos NATO ratifikavimo procesus (neva dėl susirūpinimo terorizmu bei ginklų eksportu), Vengrija taip pat buvo susilaikiusi – savo sąjungininkėms iš pradžių tvirtino, kad Vengrijos parlamentas tiesiog yra užsiėmęs kitais reikalais.

Tačiau vasario mėnesį Budapeštas pakeitė savo toną, pradėdamas kritikuoti Helsinkio bei Stokholmo retoriką Vengrijos demokratijos atžvilgiu ir reikalaudamas dialogo su šių šalių įstatymų leidėjais.

Tuomet įvyko dar vienas posūkis: tą pačią dieną, kai R. T. Erdoganas pareiškė, kad palaikys Suomijos kandidatūrą, V. Orbano valdančioji partija „Fidesz“ netikėtai paskelbė taip pat remianti Suomijos narystę. Tačiau, kaip ir Turkija, Švediją paliko pakibusią.

Vienas aukšto rango Vengrijos pareigūnas, dėl keršto baimės kalbėjęs anonimiškai, sakė, kad, jų manymu, visa Budapešto pozicija dėl NATO plėtros pastaraisiais mėnesiais priklausė nuo draugiškų vyriausybės santykių su Turkijos prezidentu R. T. Erdoganu.

V. Orbanas dažnai liaupsina Turkiją ir stebėtojo teisėmis dalyvauja Tiurkų valstybių organizacijos aukščiausiojo lygio susitikimuose.

O kalbant apie naujų narių stojimą į NATO, „Vengrijos poziciją iš esmės nulemia Turkijos preferencijos“, pažymėjo minėtas Vengrijos pareigūnas. Jei Ankaros pozicija keičiasi, tai „pakeičia ir Vengrijos poziciją“, pridūrė jis.

Platesnis politinis paveikslas

Vengrija taip pat naudoja savo bloką platesniems žaidimams – tiek su Europos Sąjunga (ES), tiek NATO, tvirtina pareigūnai bei ekspertai.

Vengrijos pozicija dėl Švedijos narystės NATO „pirmiausia“ yra bandymas „sekti paskui Turkiją“, sakė P. Kreko. Tačiau, jo teigimu, Vengrija taip pat „mano, jog gali išnaudoti“ šią padėtį kitoms politikos sritims.

ES dėl būgštavimų teisinės valstybės principais yra nutraukusi Vengrijai skirtų milijardinių Europos lėšų mokėjimus, taip pat yra sustabdžiusi finansavimą iš ES koronaviruso padarinių likvidavimo fondo. Budapeštas jau mėnesių mėnesiais derasi su Briuseliu, kad jis atblokuotų šiuos pinigus.

Kol Švedija rotacijos tvarka pirmininkauja ES Tarybai, galima spėti, kad Vengrija bandys daryti spaudimą, kad įgytų svertų kovoje su ES.

Be to, Budapeštas vis dar stengiasi palaikyti santykius su Kremliumi, todėl dar vienas „palankus šalutinis poveikis Vengrijos vyriausybei yra tas, [kad] ji tikrai labai laukiama Maskvoje“, pažymėjo P. Kreko.

Anot kitų, į žaidimą įsilieja ir politikavimas vidaus fronte.

„Manau, kad Vengrija, kaip ir spręsdama ES klausimus, šiuo atveju daugiausia vadovaujasi vidaus veiksniais“, – sakė vienas Švedijos pareigūnas, apie jautrius politinius procesus pageidavęs kalbėti anonimiškai.

Vengrijos pareigūnai tokius įtarimus atmetė.

Premjero politinis direktorius Balazsas Orbanas sakė, kad nors vyriausybė remia Švedijos narystę, „dėl pasikartojančios Švedijos atstovų kritikos Vengrijai [„Fidesz“] parlamentinė frakcija Švedijos narystės NATO klausimu yra susiskaldžiusi“.

Atsakydamas į „Politico“ klausimus, B. Orbanas, kuris taip pat yra Vengrijos parlamento narys (nesusijęs su ministru pirmininku, nors ir turi bendrą pavardę), elektroniniame laiške teigė, kad „nuolatinės abejonės demokratijos būkle įžeidžia ne tik vyriausybę, bet ir Vengrijos žmones“.

Pastarosiomis dienomis Vengrijos vyriausybė metė naują priekaištą Švedijai – kad ši kartu su kitomis ES sostinėmis prisijungė prie Vengrijai iškeltos bylos dėl prieštaringai vertinamų įstatymų, nukreiptų prieš LGBT asmenis.

Paklaustas apie Vengrijos poziciją, Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas elektroniniu paštu atsiųstame atsakyme parašė: „Nenoriu spėlioti, kokios priežastys lėmė Vengrijos ir Turkijos veiksmus, susijusius su Švedijos paraiška.“

Jis pakartojo, kad jo šalis įvykdė visus reikalavimus, kad galėtų prisijungti prie NATO.

„Tai, ko mums reikia, – pažymėjo B. Orbanas, – yra žingsniai ir efektyvios priemonės, kurios sukurtų ir sustiprintų pasitikėjimą tarp mūsų šalių.“

Vis dėlto tiek Budapešte, tiek Vakarų šalių sostinėse manoma, kad Vengrija pati viena neblokuos Švedijos prisijungimo.

„Jie veikiausiai ratifikuos dokumentus porą dienų anksčiau už Turkiją“, – sakė pirmasis Švedijos pareigūnas.

Tokiai nuomonei pritarė ir minėtas aukšto rango Europos diplomatas.

Vengrija, jo teigimu, „nebus paskutinė“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (31)