Kairiųjų veteranas siekia atgaivinti Brazilijos diplomatinius santykius po ketverius metus trukusios santykinės izoliacijos valdant jo kraštutinių dešiniųjų pirmtakui Jairui Bolsonaro‘ui.
Vasarį jis keliavo į Vašingtoną susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu, o balandžio viduryje lankėsi Kinijoje, didžiausiojoje Brazilijos prekybos partnerėje.
77-erių L. I. Lula da Silva, buvęs metalurgijos darbuotojas, vadovavęs Brazilijai 2003-2010 m. laikotarpiu, tikisi sugrąžinti Brazilijai sandorių sudarinėtojos ir tarpininkės vaidmenį.
Šeštadienį po sutiktuvių su karinėmis iškilmėmis jis susitiko su Portugalijos prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa. Vėliau jis planavo susitikti su ministru pirmininku Antonio Costa.
Brazilija ir Portugalija pasirašys susitarimus dėl energetikos, mokslo, švietimo ir kitų sektorių, tačiau šalys susidūrė priešpriešoje dėl karo Ukrainoje.
Naujausi Brazilijos prezidento komentarai, kuriuose jis neslėpė priekaištų Europos Sąjungai ir Jungtinėms Valstijoms dėl karo Ukrainoje, tikriausiai sukels diplomatinės trinties per jo keturių dienų vizitą Portugalijoje ir vėlesnį vizitą Ispanijoje.
Penktadienį, Portugalijos ukrainiečių bendruomenės nariams susitikus su Brazilijos delegacija Lisabonoje, L. I. Lula da Silva paskelbė siunčiantis į Kyjivą savo vyriausiąjį patarėją užsienio politikos klausimais.
„Celso‘as Amorimas vyks į Kyjivą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, – pranešė Brazilijos vyriausybė. – Brazilija yra pasiryžusi prisidėti prie dialogo ir taikos puoselėjimo bei šio konflikto užbaigimo.“
Per pastarąjį vizitą Kinijoje L. I. Lula da Silva pareiškė, kad Vašingtonas turi liautis „kurstyti“ karą tiekdamas ginklus Kyjivui ir kad Jungtinės Valstijos bei Europos Sąjunga „turėtų pradėti kalbėti apie taiką“. Jis supykdė Ukrainą, pareiškęs, kad ji taip pat kalta dėl konflikto, ir pasiūlęs atsisakyti Krymo pusiasalio, Rusijos aneksuoto 2014 metais.
Brazilija neprisijungė prie Vakarų valstybių, kurios taiko sankcijas Rusijai arba tiekia amuniciją Ukrainai.
Po pasipylusios kritikos iš Europos, Kyjivo ir Baltųjų rūmų, esą L. I. Lula da Silva „it papūga atkartoja Rusijos ir Kinijos propagandą“, Brazilijos prezidentas pareiškė, kad Brazilija „smerkia Rusijos įvykdytą Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą“.
Portugalija, kuri yra viena iš NATO steigėjų ir viena pirmųjų Europos šalių, pradėjusių tiekti Kyjivui tankus, taip pat išsakė nepritarimą.
„Brazilijos pozicija Jungtinėse Tautose visada buvo ta pati – Portugalijos, Jungtinių Valstijų ir NATO pusėje“, – šią savaitę sakė prezidentas. – Jeigu Brazilija pakeis savo poziciją, tai ne Portugalijos reikalas. Mes laikysimės savo nuomonės ir nesutiksime.“
L. I. Lula da Silva, praėjusią savaitę įtrauktas į žurnalo „Time“ sudarytą įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, pirmadienį šiauriniame Porto mieste planuoja susitikti su verslo lyderiais.
Jis grįš į Lisaboną ir kartu su A. Costa pirmininkaus iškilmingam renginiui, kuriame bus įteikta prestižinė Camoeso premija garsiam brazilų dainininkui ir dainų kūrėjui Chico‘ui Buarque.
Vizitą Portugalijoje Lula baigs kreipimusi į parlamentą, kuris mini 1974 m. Gvazdikų revoliuciją, užbaigusią Portugalijos karinę diktatūrą. Antradienį ir trečiadienį jis keliaus į Ispaniją, kur susitiks su karaliumi Pilypu VI ir ministru pirmininku Pedro‘u Sanchezu.
