„Pažiūrėkite į karines pratybas, taip pat į jų retoriką, atrodo, kad jie bando pasiruošti pradėti karą prieš Taivaną“, – sakė J. Wu.

„Taivano vyriausybė į Kinijos karinę grėsmę žiūri kaip į nepriimtiną, ir mes tai smerkiame“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ar Taivanas nujaučia galimų Kinijos karinių veiksmų pradžios laiką, atsižvelgiant į JAV žvalgybos vertinimus, kad Xi Jinpingas nurodė savo kariuomenei pasiruošti iki 2027 m., J. Wu išreiškė pasitikėjimą Taivano pasirengimu.

„Kinijos lyderiai gerai pagalvos, prieš nuspręsdami panaudoti jėgą prieš Taivaną. Nesvarbu, ar tai būtų 2025 m., ar 2027 m., ar net vėliau, Taivanui tiesiog reikia pasiruošti“, – teigė jis.

Vokietija: tai didina nenumatytų karinių susidūrimų riziką

Vokietija trečiadienį, prieš užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock vizitą į Pekiną, apkaltino Kiniją, kad ši didina įtampą savo neseniai surengtomis karinėmis pratybomis aplink Taivaną.

„Mums susidaro įspūdis, kad tokios priemonės kaip grasinantys kariniai gestai... didina nenumatytų karinių susidūrimų riziką“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Andrea Sasse.

Vokietija „kartu su savo tarptautiniais partneriais stengiasi prisidėti prie deeskalacijos“ regione, pridūrė ji.

A. Baerbock vėliau trečiadienį vyks į Kiniją, kur su aukščiausiais Kinijos užsienio reikalų ir gynybos pareigūnais aptars Taivaną ir karą Ukrainoje.

Ši kelionė vyksta netrukus po prieštaringai vertinamo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito į Pekiną. Praėjusią savaitę iš ten grįžęs E. Macronas papiktino kai kurias Vakarų sąjungininkes pareiškęs, kad Europa neturėtų laikytis JAV politikos Taivano klausimu.

Tiek A. Sasse, tiek kanclerio Olafo Scholzo atstovė spaudai atsisakė komentuoti, kai trečiadienį per vyriausybės spaudos konferenciją buvo paprašytos reaguoti į E. Macrono pastabas.

Kinija ir Taivanas atsiskyrė po 1949 metų pilietinio karo. Pekinas demokratinę salą laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną ją užimti, o pastaraisiais metais sustiprino ir savo retoriką, ir karinį aktyvumą aplink salą.

Vašingtonas dešimtmečius pardavinėjo Taipėjui ginklus, kad padėtų užtikrinti jo savigyną, ir teikė politinę paramą.

Kinija pirmadienį užbaigė tris dienas trukusias karines pratybas, pradėtas reaguojant į Taivano prezidentės Tsai Ing-wen praėjusią savaitę vykusį vizitą JAV, kur ji susitiko su abiejų partijų įstatymų leidėjų grupe ir Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis turėjo vykti į Kiniją kartu su A. Baerbock, tačiau atšaukė savo kelionę, nes jo COVID-19 testas buvo teigiamas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)