Šaltiniai: trys šalys priešinasi Lenkijos ir Baltijos šalių siekiui dėl Ukrainos

Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Vengrija pasisako prieš idėją per Aljanso viršūnių susitikimą liepą pasiūlyti Ukrainai narystės NATO „planą“, ko reikalauja Lenkija ir Baltijos valstybės. Apie tai skelbia „Financial Times“, remdamasis keturiais šaltiniais iš oficialių asmenų aplinkos.

Kaip teigia FT pašnekovai, kovą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas valstybėms narėms pateikė dokumentą su „praktiniais ir politiniais“ siūlymais Kyjivui. Derybų dalyviai kalbėjo, kad NATO valstybių narių užsienio reikalų ministrai per neseniai Briuselyje vykusį susitikimą aktyviai diskutavo, ką pasiūlyti Ukrainai. Vienas Vakarų pareigūnas sakė, kad sąjungininkų laukia „kelios savaitės įtemptų derybų“, tik tada pavyks pasiekti politinį rezultatą.

Kaip rašo FT, visi NATO nariai sutinka, kad, kol vyksta didelio masto karas, Ukrainos narystė Aljanse svarstoma negali būti. Anot dviejų šaltinių, dalyvavusių derybose, vis daugiau žmonių palaiko siūlymą jau per viršūnių susitikimą Vilniuje pateikti Ukrainai narystės „planą“, nes tai sustiprintų Kyjivo ryšius su Aljansu.

Jungtinės Valstijos pasisako prieš tokį siūlymą ir ragina sąjungininkus susikoncentruoti į skubią karinę, finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, kuri padėtų šaliai atlaikyti Rusijos spaudimą.

Vašingtonas nuogąstauja, kad santykių tvirtinimas karo metu gali „pakurstyti“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino naratyvą apie NATO „karą“ Rusijoje ir paskatinti Maskvą eskaluoti konfliktą, gal net panaudoti branduolinį ginklą, tvirtina FT.

Publikacijoje teigiama, kad vienas iš svarstomų variantų – pertvarkyti NATO-Ukrainos komisiją į NATO-Ukrainos tarybą, taip pakeičiant Ukrainos statusą į Aljanso partnerės ir pakviečiant aktyviau dalyvauti NATO susitikimuose ir konsultacijose.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šią savaitę sakė, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – Šiaurės Atlanto aljanso šalių galimybė ištaisyti klaidas, padarytas Bukarešte 2008 metais. Tada buvo tikimasi, kad viršūnių susitikime Bukarešte Ukrainai bus suteiktas Veiksmų dėl narystės NATO planas. Tačiau Aljanso šalys tada atidėjo tokio sprendimo priėmimą.

„Aš pasakiau viską, ką Ukraina mano apie kai kurių šalių argumentus, kad esą dabar Ukrainos narystei netinkamas metas, bet metas tinkamas maksimaliai padidinti NATO paramą Ukrainai“, – pažymėjo URM vadovas.

D. Kuleba pridūrė turėjęs atvirą pokalbį su Ukrainos sąjungininkais, per kurį „buvo išsakyta viskas“.

„Dabar sąjungininkai turi viską aptarti ir numatyti aiškų rezultatą, kuris bus pasiektas Vilniuje. Jeigu trumpai, tai mano žinutė yra tokia: 2023-iųjų Vilnius – tai galimybė ištaisyti 2008-ųjų Bukarešto klaidas“, – pabrėžė ministras.

Jis pridūrė, jog Ukrainai neužteks kartojimo, kad NATO durys lieka jai atviros.