„Esu tikras, kad Švedija taps (NATO) nare, nes visos NATO sąjungininkės, tarp jų ir Turkija, mūsų aukščiausiojo lygio susitikime Madride pakvietė Švediją tapti nare“, – pirmame interviu po Suomijos oficialaus įstojimo į Aljansą teigė J. Stoltenbergas.
Suomija NATO gretas papildė antradienį. Šalis tapo 31-ąja Aljanso valstybe nare. Nors Suomija į NATO duris pernai gegužę pasibeldė kartu su kaimynine Švedija, pastarosios šalies narystę blokuoja Aljanso narės Turkija ir Vengrija. Vadovaujantis stojimo į NATO taisyklėmis, šalys narės turi teisę nepritarti naujos valstybės prisijungimui. Bet kokiems sprendimams dėl Aljanso plėtros būtinas vienbalsis visų NATO šalių narių pritarimas.
Suomija ir Švedija savo sprendimą kreiptis dėl narystės NATO motyvavo Rusijos invazija į Ukrainą. Suomijai tapus Aljanso dalimi, NATO sausumos siena su Rusija pailgėjo daugiau kaip 1,3 tūkst. kilometrų.
NATO gretų padidėjimas lėmė atsinaujinusias diskusijas dėl galimo Ukrainos stojimo.
JAV prezidento Joe Bideno administracija antradienį paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Kyjivui, kurio vertė siekia 2,6 mlrd. JAV dolerių (2,38 mlrd. eurų), NATO šalims tęsiant paramą Rusijos užpultai šaliai. Nors Ukrainos amunicijos ir ginkluotės poreikiai viršija JAV ir NATO gamybos pajėgumus, J. Stoltenbergas pažadėjo plėsti gamybos apimtis.
„Šis karas tapo sekinimo ir logistikos karu. Glaudžiai bendradarbiaujame su Aljanso gynybos pramone, kad galėtume išplėsti gamybą, iš dalies siekdami papildyti savo pačių atsargas, tačiau ir tęsti paramą Ukrainai“, – pabrėžė NATO vadovas.
„Būtent Rusija puola savo kaimynus... Dėl šios priežasties Europos šalys nusprendžia, kad nori tapti NATO dalimi“, – nurodė J. Stoltenbergas.
