„Kinijos pagalbos teikimas Rusijai būtų istorinė klaida su rimtais padariniais“, – sakė jis po Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimo.
NATO sąjungininkės susitiko su Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos ir Pietų Korėjos atstovais aptarti Kinijos vaidmens po prezidento Xi Jinpingo vizito Maskvoje. Jos aptarė ne tik agresyvią Pekino poziciją Taivano atžvilgiu, bet ir Ukrainos karo poveikį Indijos bei Ramiojo vandenyno regionui, taip pat susirūpinimą, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai.
Generalinis sekretorius pabrėžė, kad Aljansas neturi patvirtintų duomenų, jog Kinija tiekė Rusijai ginklus, tačiau leido suprasti, kad Aljansas į tai reaguos, įskaitant stipriausią NATO narę Jungtines Amerikos Valstijas.
Ankstesnę dieną Suomijai tapus naująja NATO nare, užsienio reikalų ministrai tęsė susitikimą, be kitų klausimų, jie aptarė ir išlaidas gynybai.
J. Stoltenbergas sakė NATO užsienio reikalų ministrams, kad Aljansas turi didinti išlaidas gynybai, nes „besivaržančiame ir pavojingame pasaulyje“ Aljanso saugumas negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku. Aljanso vadovas sakė, kad tikisi, jog sąjungininkės susitars dėl naujo įsipareigojimo – investuoti į gynybą mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tai būtų „minimali investicija į gynybą“.
Jau daugelį metų Aljanso narėms sunkiai sekasi įvykdyti NATO prisiimtą įsipareigojimą iki 2024 m. skirti gynybai 2 proc. BVP. Daugiausia į gynybą investuoja JAV. Remiantis Aljanso metine ataskaita, 2022 m. šį NATO įsipareigojimą įvykdė septynios Aljanso narės, 2021 m. tokių šalių buvo aštuonios, o 2020-aisiais – 11. Tačiau 2014 m., kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir NATO narės įsipareigojo paspartinti šio įsipareigojimo įgyvendinimą, jį buvo įvykdžiusios tik trys šalys.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą reikalauja, kad sąjungininkės didintų išlaidas gynybai, tačiau perspėjo, kad įsipareigojimas skirti gynybai 2 proc. BVP neturėtų būti vienintelis matas. „Labai svarbu kalbėti ne tik apie procentus, bet ir apie gebėjimą pasiekti tikslą“, – prieš susitikimą sakė A. Baerbock. Ji pabrėžė, kad sunkiais laikais, kai ekonomika auga lėčiau, NATO narės galėtų įvykdyti įsipareigojimą, bet tai nereikštų, kad jos realiai sustiprino gynybą.
Kitos NATO narės pasisakė už išlaidų gynybai didinimą. Pasak Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu, jas reiktų didinti iki 2,5 proc. BVP. Jis pridūrė, kad Estijos tikslas yra nuo kitų metų išleisti gynybai mažiausiai 3 proc. BVP.
