„Sustiprinsime savo karinį potencialą vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis“, – Rusijos užsienio reikalų viceministrą Aleksandrą Gruško pirmadienį citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Suomijos teritorijoje dislokavus kitų NATO narių pajėgas ir išteklius, imsimės papildomų veiksmų, kad patikimai garantuotume Rusijos karinį saugumą“, – pridūrė jis.
Rusija ir Suomija turi 1300 kilometrų ilgio sieną. Rusijai užpuolus Ukrainą, Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi dešimtmečius, ir pernai gegužę pateikė paraišką prisijungti prie Vakarų Aljanso.
Kovo mėnesį Kremlius tvirtino, kad Rusija nekelia grėsmės dviem Šiaurės šalims ir neturi su jomis jokių „ginčų“. Tačiau NATO plėtrą Rusija vertina kaip „egzistencinę“ grėsmę savo saugumui, o Ukrainos siekiu įstoti į NATO pasinaudojo kaip dingstimi pateisinti invaziją.
Suomija neprašo NATO dislokuoti karių
Vyresnysis Aljanso vadas pirmadienį sakė, kad Suomija neprašo NATO narių dislokuoti karių jos teritorijoje.
„Ar dislokuosime karius Suomijoje, pirmiausia priklauso nuo Suomijos“, – sakė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. „Kol kas tokio prašymo nėra. Bet, žinoma, jis gali būti pateiktas ateityje, o tada turėsime tai apsvarstyti“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė R. Baueris.
Nyderlandų admirolas pabrėžė, kad NATO planai apginti savo naująją narę nuo bet kokios galimos atakos „visų pirma priklausys nuo Suomijos, nes ji turi labai veiksmingą kariuomenę“, be to, sienos su Rusija problemą Suomija sprendžia jau mažiausiai 75 pastaruosius metus.
„Turėsime ginti didesnę teritoriją, bet gauname Suomijos kariuomenę, kuri padės tai padaryti“, – sakė jis.
Jei vis dėlto Maskva pradėtų puolimą, R. Baueris pažadėjo, kad NATO šalys „ateis, kaip numato planas padėti apginti Suomiją pasitelkiant strateginį pastiprinimą“.
Pasak R. Bauerio, apskritai dėl Suomijos strateginės padėties ir galingų karinių pajėgų bei galimos Švedijos narystės apginti NATO rytinį flangą bus „lengviau“. Be to, Suomijai ir Švedijai tapus Aljanso narėmis tolimojoje šiaurėje septynios iš aštuonių Arkties valstybių bus NATO narės, o pietuose Baltijos jūra taps „vis labiau NATO teritorijoje esančiais vandenimis“. „Rusams vis sunkiau imtis veiksmų, apie kuriuos NATO nežinotų“, – sakė R. Baueris.
Oficialiai taps 31-ąja NATO nare
Suomija antradienį oficialiai taps 31-ąją NATO nare. Ta proga popietę prie Aljanso būstinės Briuselyje planuojama ceremonija. Čia pirmą kartą suplevėsuos ir Suomijos vėliava. „Tai tikrai istorinė diena“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Ceremonijoje dalyvaus 30 dabartinių NATO narių užsienio reikalų ministrai bei Suomijos prezidentas Saulis Niinisto.
NATO nare nori tapti ir Švedija. Tačiau šį jos norą kol kas blokuoja Turkija. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kaltina Švediją imantis nepakankamai veiksmų per ieš „teroristines organizacijas“. Ankara pirmiausiai omenyje turi uždraustą kurdų Darbininkų partiją PKK. Panašių kaltinimų pradžioje R. T. Erdoganas turėjo ir Suomijai.
Pasibaigus Suomijos priėmimo į NATO ceremonijai, prasidės dvi dienas truksiantis Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Čia bus kalbama apie tolesnę paramą Ukrainai kare su Rusija. Kaip svečias į konsultacijas pakviestas Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytras Kuleba. Jam dalyvaujant, pirmą kartą per ilgesnį laiką vėl vyks NATO ir Ukrainos komisijos posėdis ministrų lygiu.
Pastarąjį kartą NATO ir Ukrainos komisijos susitikimas aukščiausiu lygiu vyko 2017 metų liepą. Po to Vengrija pareiškė, kad iki atskiro sprendimo blokuos tokius susitikimus aukštesniu lygiu. To priežastimi, be kita ko, nurodytas naujas Ukrainos švietimo įstatymas, kuris tik ribotai leidžia pamokas mokyklose mažumų kalbomis. Tai paveikė pirmiausiai rusų, tačiau ir vengrų mažumą Ukrainoje. Ginčas iki šiol neišspręstas. Šį kartą NATO vadovas J. Stoltenbergas pasinaudojo savo teise surengti komisijos posėdį, nepaisant vienos šalies pasipriešinimo.
