Suomijos prisijungimas prie NATO yra reakcija į Rusijos invaziją į Ukrainą. Šiaurės šalis, turinti daugiau kaip 1 300 km sieną su Rusija, iki šiol kariniu požiūriu buvo neutrali. NATO nare nori tapti ir Švedija. Tačiau šį jos norą kol kas blokuoja Turkija. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas kaltina Švediją imantis nepakankamai veiksmų per ieš „teroristines organizacijas“. Ankara pirmiausiai omenyje turi uždraustą kurdų Darbininkų partiją PKK. Panašių kaltinimų pradžioje R. T. Erdoganas turėjo ir Suomijai.
Pasibaigus Suomijos priėmimo į NATO ceremonijai, prasidės dvi dienas truksiantis Aljanso šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Čia bus kalbama apie tolesnę paramą Ukrainai kare su Rusija. Kaip svečias į konsultacijas pakviestas Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytras Kuleba. Jam dalyvaujant, pirmą kartą per ilgesnį laiką vėl vyks NATO ir Ukrainos komisijos posėdis ministrų lygiu.
Pastarąjį kartą NATO ir Ukrainos komisijos susitikimas aukščiausiu lygiu vyko 2017 metų liepą. Po to Vengrija pareiškė, kad iki atskiro sprendimo blokuos tokius susitikimus aukštesniu lygiu. To priežastimi, be kita ko, nurodytas naujas Ukrainos švietimo įstatymas, kuris tik ribotai leidžia pamokas mokyklose mažumų kalbomis. Tai paveikė pirmiausiai rusų, tačiau ir vengrų mažumą Ukrainoje. Ginčas iki šiol neišspręstas. Šį kartą NATO vadovas J. Stoltenbergas pasinaudojo savo teise surengti komisijos posėdį, nepaisant vienos šalies pasipriešinimo.
