Antradienį Suomija taps 31-ąja NATO nare. Tai strateginis pasikeitimas, dvigubai prailginsiantis NATO ir Rusijos sieną.
„Ar dislokuosime karius Suomijoje, pirmiausia priklauso nuo Suomijos“, – sakė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris. "Kol kas tokio prašymo nėra. Bet, žinoma, jis gali būti pateiktas ateityje, o tada turėsime tai apsvarstyti", - interviu naujienų agentūrai AFP sakė R. Baueris.
Reaguodamas į Suomijos narystę NATO, Kremlius pažadėjo ateinančiais metais sustiprinti kariuomenę Rusijos šiaurės vakaruose.
„Kol kas nematome jokio konkretaus kariuomenės judėjimo, visų pirma todėl, kad jiems Ukrainoje reikia visų karių, kuriuos tik gali rasti“, – sakė R. Baueris. Admirolo teigimu, rusai „negali sau leisti turėti daug karių prie Suomijos sienos, kur nėra tiesioginės NATO grėsmės“.
Nyderlandų admirolas pabrėžė, kad NATO planai apginti savo naująją narę nuo bet kokios galimos atakos „visų pirma priklausys nuo Suomijos, nes ji turi labai veiksmingą kariuomenę“, be to, sienos su Rusija problemą Suomija sprendžia jau mažiausiai 75 pastaruosius metus.
„Turėsime ginti didesnę teritoriją, bet gauname Suomijos kariuomenę, kuri padės tai padaryti“, - sakė jis.
Jei vis dėlto Maskva pradėtų puolimą, R. Baueris pažadėjo, kad NATO šalys „ateis, kaip numato planas padėti apginti Suomiją pasitelkiant strateginį pastiprinimą“.
Pasak R. Bauerio, apskritai dėl Suomijos strateginės padėties ir galingų karinių pajėgų bei galimos Švedijos narystės apginti NATO rytinį flangą bus „lengviau“.
Be to, Suomijai ir Švedijai tapus Aljanso narėmis tolimojoje šiaurėje septynios iš aštuonių Arkties valstybių bus NATO narės, o pietuose Baltijos jūra taps „vis labiau NATO teritorijoje esančiais vandenimis“. „Rusams vis sunkiau imtis veiksmų, apie kuriuos NATO nežinotų“, – sakė R. Baueris.
