Igoris Kizimas teigė neišgirdęs A Lukašenkos pranešime jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl Baltarusija įsitraukė į karą prieš Ukrainą Rusijos pusėje.
„Ką tokio padarė Ukraina ir jos tauta baltarusiams ir Baltarusijos valdžiai, kuri kažkodėl nusprendė žinanti, kaip „ukrainiečiams bus geriau", ir palaikė Rusiją? Būtent baltarusiams ir suvereniai Baltarusijos valstybei. Nes Rusijos interesai, kuriuos Baltarusijos vadovai gina jau daugelį metų, čia akivaizdūs“, – pažymėjo ambasadorius.
Jis atmetė tezes, neva Ukraina inicijavo nedraugiškus žingsnius įvesdama sankcijas. „Pirmasis sankcijų paketas buvo įvestas tik 2022 metų lapkritį (ir papildytas 2023 metų sausį), ir tai yra atsakas už Rusijos kariuomenės invazijos palaikymą ir raketų bei bombų smūgius į Ukrainos teritoriją iš Baltarusijos teritorijos“, – teigė Ihoris Kizimas.
Jis pažymėjo, kad pokovidiniais 2021 metais prekyba tarp Ukrainos ir Baltarusijos išaugo, tačiau po V. Putino sprendimo atvirai pulti Ukrainą, įtraukiant Baltarusiją, ji faktiškai prarado Ukrainos rinką.
Pasak I. Kizimo, sulig hibridiniu Baltarusijos prisijungimu prie Kremliaus karo prieš Ukrainą, šalis prarado galimybę pretenduoti į tarpininko vaidmenį ir tapti derybų platforma, – nors iki vasario 24 dienos tai buvo vienas iš stiprių A. Lukašenkos „kozirių“.
Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį į loginius A. Lukašenkos argumentų prieštaravimus: jis, viena vertus, žada „baisų atsaką“ už kažkokius agresijos prieš Baltarusiją bandymus, tuo metu kai Ukraina, jo nuomone, turėtų daryti teritorines nuolaidas ir atsisakyti partnerių paramos.
I.Kizimas pridūrė, kad taikaus konflikto sureguliavimo planas jau egzistuoja, ir tai yra „taikos formulė“, kurią Kijevas pristatė dar 2022 metų rudenį.
Kaip jau skelbta, kovo 31 dieną Kremliaus sąjungininkas A. Lukašenka paragino skelbti Ukrainoje paliaubas ir pradėti derybas „be išankstinių sąlygų“.
