„Manau atėjo laikas ES rimtai apsvarstyti finansinę paramą tokiems projektams. Mes prisidedame prie Europos saugumo ir geriau integruotos bei efektyvesnės prieglobsčio politikos“, – Graikijos vyriausybės vadovas sakė naujienų agentūrai AFP.
Dabar 5 metrų aukščio metalinė tvora palei Evro upės krantą, pasienyje su Turkija, yra 37,5 km ilgio. Tačiau Graikija per metus planuoja nutiesti dar 35 km tvoros, o iki 2026 m. ji turėtų siekti 100 km ilgį.
Premjeras sako, kad 100 mln. eurų kainuojantis projektas vis tiek bus įgyvendintas ir be ES paramos.
„Čia jūs matote kliūtį, kurią Graikijos vyriausybė pastatė, kad apsaugotų šalies sieną, kuri taip pat yra ir Europos Sąjungos išorinė siena. Visada tvirtai tikėjau, kad naują susitarimą dėl migracijos ir prieglobsčio galima pasiekti tik tada, jeigu mes apsaugosime savo išorines sienas. Tai, ką mes čia darome, mano nuomone, svariai prie šito prisideda. Tai, ką jūs čia matote, finansuojama tik iš Graikijos biudžeto, graikų mokesčių mokėtojų pinigais“, – pažymėjo K. Mitsotakis.
Diskusijos dėl pasienio tvorų finansavimo atsinaujino per vasario mėnesį įvykusį ES viršūnių susitikimą. Dalis ES narių, įskaitant Austriją ir Graikiją, ragina ES skirti finansavimą tvorų sustiprinimui prie išorės sienų, kad sumažėtų prieglobsčio prašytojų skaičius. Tačiau ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson yra sakiusi, kad „leidžiant pinigus sienoms ir tvoroms jų neliktų kitiems dalykams“.
