Tokį pareiškimą jis padarė televizijos kanalo „Rusija 24“ eteryje.
Jis taip pat sakė, kad panaudotų nusodrinto urano amuniciją, jei Kyjivas gautų tokios amunicijos iš Vakarų, po to, kai Jungtinė Karalystė pasisiūlė ją tiekti Ukrainai.
„Čia nėra nieko neįprasto: Jungtinės Valstijos tai daro jau dešimtmečius. Jos jau seniai dislokavo savo taktinius branduolinius ginklus sąjungininkių teritorijoje“, – sakė V. Putinas.
V. Putinas sakė kalbėjęs su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka ir pasakė, kad „mes sutarėme, jog darysime tą patį“.
Rusijos prezidentas pareiškė, kad su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka buvo pasirašytas atitinkamas susitarimas.
Anot V. Putino, Rusija, Baltarusijos teritorijoje dislokavusi savo ginklų, „nepažeis“ įsipareigojimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo, nes Rusijos pajėgos tokios ginkluotės perduoti Baltarusijos naudojimui neketina. Visgi Rusija ketina ne tik Baltarusijos teritorijoje dislokuoti taktinių branduolinių ginklų, bet ir išmokyti Baltarusijos karius jais naudotis.
V. Putinas pridūrė, kad Rusija jau padėjo Baltarusijai patobulinti dešimt karo orlaivių, kad šie būtų tinkami taktinio branduolinio ginklo panaudojimui, ir perdavė Minskui raketinių kompleksų „Iskander“, kurie taip pat gali naudoti tokius užtaisus.
Kaip rašo BBC, Rusijos prezidentas minėjo, kad Baltarusijos teritorijoje jau baigiama statyti saugykla, skirta būtent taktiniam branduoliniam ginklui laikyti.
V. Putinas sakė, kad tokiam „sprendimui pagrindo davė Jungtinės Karalystės gynybos reikalų ministro pareiškimas, esą, šalis ketina Ukrainai perduoti sviedinių su nusodrintu uranu“.
„Net ir už šių įvykių konteksto ribų Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka jau seniai kėlė klausimą apie būtinybę Baltarusijos teritorijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą“, – pareiškė V. Putinas per interviu žurnalistui Pavlui Zarubinui programoje „Moskva.Kreml.Putin“.
Anot Rusijos prezidento, Jungtinės Valstijos „jau seniai savo sąjungininkų teritorijose, NATO valstybių narių teritorijose, Europoje dislokavo taktinių branduolinių ginklų. Iš viso šešiose šalyse“: „Jeigu atmintis manęs neapgauna, tai Vokietija, Turkija, Nyderlandai, Belgija, Italija ir Graikija“, – kalbėjo V. Putinas.
„Aliaksandras Lukašenka teisus sakydamas: klausykite, mes juk jūsų artimiausi sąjungininkai. Kodėl amerikiečiai taip elgiasi su savo sąjungininkais: dislokuoja jų teritorijose, apmoko jų žmones, jų pilotus prireikus naudotis tokia ginkluote“, – sakė Rusijos prezidentas.
Į klausimą, kaip Maskva reaguotų, jei Vakarai tiektų Ukrainai nusodrinto urano sviedinius, po to, kai JK pasiūlė Kyjivui tiekti šią amuniciją, V. Putinas teigė, kad Rusija turi didelį kiekį tokios ginkluotės.
„Rusija, žinoma, turi tai, ko reikia jos atsakui. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Mes jų dar nepanaudojome“, – pridūrė V. Putinas interviu Rusijos televizijai.
Tarptautinė kampanija už branduolinių ginklų panaikinimą (ICAN) perspėjo, kad branduoliniai grasinimai kelia pavojingą netikrumo jausmą dėl galimo jų panaudojimo.
Kuo ilgiau tęsis Rusijos operacija Ukrainoje, tuo bus didesnė branduolinio smūgio rizika, praėjusį mėnesį, prieš pirmąsias karo metines, perspėjo ICAN.
Praėjusį mėnesį V. Putinas paskelbė, kad Maskva sustabdys savo dalyvavimą Naujoje START sutartyje – paskutinėje likusioje dviejų pagrindinių pasaulio branduolinių galybių – Rusijos ir JAV – ginklų kontrolės sutartyje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas kritikavo Rusiją dėl branduolinių ginklų apribojimo sutarties su JAV sustabdymo, sakydamas, kad tai reiškia Europos ginklų kontrolės architektūros po šaltojo karo pabaigą.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Maskva pernai rugpjūtį sustabdė JAV patikrinimus savo kariniuose objektuose pagal Naująją START sutartį.
