Pasak „Ukrinform“ korespondento, jis tai pasakė komentuodamas Kremliaus reakciją į Jungtinės Karalystės planus tiekti Ukrainai šaudmenis, kuriuose yra nuskurdintojo urano.
„Tai įprastos rūšies šaudmenys, kurie paprastai naudojami dėl jų galios pramušti šarvus... Rusija nenori, kad Ukraina ir toliau naikintų jos tankus ir darytų juos neveikiančius“, – sakė J. Kirby.
Jis teigė, kad nuskurdintojo urano šaudmenys nekelia radioaktyvumo grėsmės.
„Jei Rusijai labai rūpi jos tankų ir tankistų gerovė, tai saugiausia būtų juos pergabenti per sieną ir išvežti iš Ukrainos“, – sakė J. Kirby.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį aršiai reagavo į britų ketinimus perduoti Kyjivui sviedinių su nuskurdintuoju uranu.
O užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad esą gali laukti „rimta“ dabartinio karo Ukrainoje eskalacija.
Jis aiškino, kad jei Ukraina panaudos tokią amuniciją, tai tariamai gali smarkiai apriboti šios šalies galimybes gaminti „aukštos kokybės, neužterštą maistą“.
Pasipylė grasinimai
Didžioji Britanija perduos Ukrainai sviedinių su nuskurdintuoju uranu, skirtų tankams „Challenger 2“. Tai antradienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministro pavaduotoja Annabel Goldie.
„Mes ne tik perduosime Ukrainai pagrindinių kovos tankų „Challenger 2“ eskadroną, bet ir patieksime šaudmenų, įskaitant šarvamušius sviedinius, kuriuose yra nuskurdintojo urano“, - pareiškė ji.
Pasak britų pareigūnės, tokie sviediniai labai efektyviai naikina šiuolaikinius tankus ir šarvuotąją techniką.
Po šios žinios pasipylė komentarai iš aukščiausių Rusijos pareigūnų.
Bendros spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo Rusijos ir Kinijos vadovai, metu Vladimiras Putinas pasakė, kad jeigu Kyjivas gaus tokių šaudmenų [sviedinių su nuskurdintuoju uranu], Maskva bus „priversta reaguoti“.
„Panašu, kad Vakarai iš tikrųjų nusprendė kariauti su Rusija iki paskutinio ukrainiečio. Jau ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Bet norėčiau pažymėti, kad jeigu Kyjivas gaus tokių šaudmenų, Rusija privalės atitinkamai reaguoti, turėdama omenyje, kad kolektyviniai Vakarai pradeda naudoti ginklus su branduoliniu komponentu“, – pareiškė jis.
Savo ruožtu, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė, kad „buvo dar vienu žingsniu priartėta prie ribos, iki kurios liko nebedaug“.
Taigi, anot S. Šoigu, reikia „gerai pagalvoti prieš žengiant tolesnius žingsnius“. Rusijos gynybos ministras perspėjo, kad Londono sprendimas „mus verčia rimtai apmąstyti tolesnę įvykių eigą“.
Į Rusijos gynybos ministerijos televizijos kanalo „Zvezda“ reporterio klausimą, kuo viskas gali baigtis, S. Šoigu atsakė, kad bet koks karas baigiasi taika, o į antrą klausimą, kada galima tikėtis taikos, gynybos ministras neatsakė ir tiesiog išėjo.
Londono planus pakomentavo ir Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas. Jis pareiškė, kad šis sprendimas rodo Vakarų šalių „ketinimus pažeisti tarptautinę humanitarinę teisę“.
„Jeigu tai tiesa, vadinasi, jie pasiruošę ne šiaip rizikuoti, bet pažeisti tarptautinę humanitarinę teisę, kaip nutiko 1999-aisiais Jugoslavijoje. Taip pat negalima pamiršti ir kitų veiksmų, kuriuos jie sau leido, įskaitant karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui“, – Rusijos valstybinio televizijos ir radijo transliuotojo korespondentui Pavelui Zarubinui pasakė S. Lavrovas ir pažymėjo, kad asmeniškai negirdėjo Britanijos viceministrės pareiškimo.
Rusijos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad jo „niekas nebenustebins“, nes Vakarų šalys „jau prarado orientaciją, kalbant apie jų veiksmus ir apie tai, kaip tie veiksmai kenkia strateginiam stabilumui visame pasaulyje“.
