„Prezidentas V. Putinas planuoja ne taiką, jis planuoja daugiau karo“, – pažymėjo J. Stoltenbergas. Todėl Vakarai esą turi nusiteikti tam, kad dar ilgai reikės aprūpinti ginklais Kyjivą. Kad galėtų tęsti savo „sekinimo karą“, Rusija didina karinę pramoninę gamybą ir tiesia ranką „tokiems autoritariniams režimams, kaip Iranas ar Šiaurės Korėja“, kad gautų daugiau ginklų.

Smarkūs mūšiai dėl Bachmuto Rytų Ukrainoje rodo, kad Rusija pasirengusi „panaudoti tūkstančius kareivių ir dėl minimalių laimėjimų taikstytis su daugybe aukų“, tęsė NATO vadovas. Dėl to JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir kitos Vakarų šalys esą turi būti pasirengusios dar ilgai remti Ukrainą ginklais, amunicija ir atsarginėmis dalimis. „Poreikis toliau išliks, nes tai sekinimo karas; kalbame apie pramoninius pajėgumus išlaikyti paramą“, – sakė J. Stoltenbergas.

Anot jo, su Vakarų skiriamais ginklais ukrainiečiai gebės „atsikovoti teritoriją ir išvaduoti vis daugiau žemių“, kurias Rusija užgrobė po invazijos 2022 m. vasarį. Tikslas yra „sudaryti ukrainiečiams galimybes pradėti puolimą ir atsikovoti teritoriją“.