„Kontrpuolimas turėtų įvykti per kelis mėnesius. Galimybių langas šiais metais yra atviras. Po kitos žiemos bus labai sunku išlaikyti dabartinį paramos lygį“, – sakė P. Pavelas.
Jis pridūrė, kad ateityje Ukrainai pritrūks personalo ir išteklių, o Ukrainai padedančios Vakarų šalys taip pat pavargs.
„Daugelis šalių, daugelis politikų šiais metais tikisi tam tikros pažangos. Manau, kad Ukraina turės tik vieną bandymą pradėti didelį kontrpuolimą. Todėl jei ji nuspręs pradėti didelį kontrpuolimą ir jis nepavyks, bus labai sunku gauti lėšų dar vienam“, – pažymėjo Čekijos prezidentas.
Pasak P. Pavelo, Ukrainos kariuomenės vadovybė šiandien yra bene labiausiai patyrusi pasaulyje. Todėl jie geriausiai žino, kada ir kur pradėti kontrpuolimą.
Jo manymu, Vakarai turėtų daryti viską, kas įmanoma, kad padėtų Ukrainai pasiekti savo tikslus, o visos Ukrainos teritorijos išlaisvinimas būtų „nuostabus rezultatas“. Tačiau jis neatmetė ir „ilgalaikio naikinamojo karo scenarijaus be nuolaidų iš abiejų pusių“.
P. Pavelas pabrėžė, kad Vakarų šalys neturėtų skatinti Ukrainos atsisakyti Rusijos užgrobtų teritorijų. Jis pridūrė, kad Vakarai gali tik padėti Ukrainai, bet ne nurodyti, kokį sprendimą Kyjivas galiausiai turėtų priimti.
Prezidentas pažymėjo, kad Ukraina nusipelnė įstoti į NATO, nes atitinka daugumą narystės kriterijų. Kartu, pasak jo, praktiniais sumetimais Ukrainai geriau pirmiausia įstoti į ES.
Jis pabrėžė, kad pasibaigus karui prasidės pokarinis Ukrainos atkūrimas, o tai leis šaliai greičiau įstoti į ES. O ekonominiai kontaktai vėliau palengvintų stojimą į NATO.
