E. Macrono vyriausybė ketvirtadienį pasinaudojo prieštaringai vertinamais vykdomosios valdžios įgaliojimais, kad dekretu prastumtų įstatymo projektą, nors pagal Prancūzijos konstituciją tai yra teisėta.
Šis žingsnis sukėlė ir politikų pasipiktinimą, ir piktus protestus gatvėse, o prezidentui, nepraėjus nė metams jo antrosios ir paskutinės kadencijos, iškilo vienas didžiausių iššūkių.
Pasak šaltinių parlamente, opozicijos įstatymų leidėjai pateikė du pareiškimus dėl nepasitikėjimo vyriausybe, jie bus svarstomi parlamente pirmadienį popiet. Opozicija tikisi surinkti pakankamai paramos, kad būtų galima nušalinti ministrų kabinetą ir atšaukti įstatymą, kuriuo pensinis amžius ilginamas nuo 62 iki 64 metų.
Profsąjungos paragino savaitgalį rengti protestus prieš kitą savaitę, ketvirtadienį, visoje šalyje planuojamus koordinuotus streikus ir mitingus prieš šį įstatymą.
Šeštadienį į šiaurę nuo Paryžiaus esančiame Kompjeno mieste prasidėjo taikus mitingas, o sostinėje 18 val. vietos laiku planuojama surengti demonstraciją.
Naktiniai neramumai
Tūkstančiai žmonių penktadienį susirinko Paryžiuje priešais parlamentą, kad išreikštų savo nepasitenkinimą vyriausybe, kuri įgyvendino reformą nepaisydama du mėnesius trukusių streikų ir demonstracijų prieš pokyčius.
Sutemus, kai Konkordo aikštėje buvo uždegtas laužas, policija ėmėsi vaikyti minią, pranešė AFP žurnalistai. Grupės žmonių mėtė butelius ir fejerverkus į saugumo pajėgas, o šios atsakė ašarinėmis dujomis ir bandė išvalyti aikštę. Policija pranešė, kad suėmė 61 asmenį.
Pietrytiniame Liono mieste demonstrantai bandė įsiveržti į rotušę ir padegti pastatą, sakė policija, pranešusi apie 36 sulaikytus asmenis.
Visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad maždaug du trečdaliai prancūzų nepritaria reformai, pagal kurią taip pat numatoma reikalauti, kad žmonės ilgiau dirbtų norėdami gauti visą pensiją.
Vyriausybė teigė, kad tai būtina, siekiant išvengti pensijų sistemos deficito ir suderinti Prancūzijos pensinį amžių su kaimyninėmis Europos valstybėmis, kuriose pensinis amžius jau dabar didesnis.
Tačiau kritikai teigia, kad pokyčiai yra neteisingi žmonių, kurie jaunystėje pradėjo dirbti fiziškai sunkų darbą, ir moterų, kurios stabdo karjerą, kad galėtų auginti vaikus, atžvilgiu.
Šiukšlininkų streikas
Nuo sausio vidurio vykstantys protestai sutraukė didžiausias minias per pastaruosius dešimtmečius, tačiau atrodė, kad likus kelioms dienoms iki įstatymo priėmimo, visuomenės aktyvumas ėmė silpti.
Vis dėlto sostinės komunalininkai tęsė streiką, todėl gatvėse liko 10 tūkst. tonų šiukšlių, kurios atbaido turistus ir kelia nerimą restoranų savininkams.
Nacionalinio traukinių operatoriaus SNCF profesinės sąjungos penktadienį paragino darbuotojus tęsti dar vieną nepertraukiamą streiką, dėl kurio kilo didelių geležinkelio eismo sutrikimų.
Energetikos sektoriuje profsąjunga CGT pareiškė, kad streikininkai iki šio savaitgalio arba vėliausiai iki pirmadienio sustabdys gamybą dviejose naftos perdirbimo gamyklose.
Pernai E. Macronas pensijų reformą iškėlė į savo rinkimų kampanijos centrą. Tačiau 45 metų buvęs bankininkas birželio mėnesį po Nacionalinės asamblėjos rinkimų prarado daugumą parlamente.
Ketvirtadienį vyriausybė pasinaudojo prieštaringai vertinamu Konstitucijos 49.3 straipsniu, nes baiminosi, kad žemuosiuose parlamento rūmuose neturės pakankamai paramos, kad laimėtų balsavimą dėl pensijų įstatymo projekto.
Tačiau tikimasi, kad premjerės Elisabeth Borne kabinetas iš esmės atlaikys bet kokį balsavimą dėl nepasitikėjimo. Pasiūlymą turėtų paremti maždaug pusė opozicijoje esančių dešiniųjų respublikonų, o toks scenarijus laikomas labai mažai tikėtinu.
