Dokumento analizę publikuoja žurnalistai iš „Süddeutsche Zeitung“, WDR, NDR, „Yahoo News“, „Delfi Eesti“, centro „Dosje“, „Expressen“, „Independent“, „Frontstory“, Baltarusijos tyrimų centro ir „VSquare“.
Rusijos strategija Moldovoje sutelkta į pasipriešinimą išorės veiksnių įtakai – pirmiausia Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos valstybių, Turkijos ir Ukrainos – „kišantis į Moldovos vidaus reikalus, stiprinant NATO įtaką šalyje ir Rusijos Federacijos pozicijų silpninimą“.
Planuojama, kad artimiausiais metais Maskva privers Kišiniovą prisijungti prie Eurazijos ekonomikos sąjungos ir Kolektyvinio saugumo susitarimo organizacijos. Taip pat jos veiksmai nukreipti į bet kokių Moldovos valdžios veiksmų prieš Maskvos karinį buvimą Uždniestrėje „neutralizavimą“.
Rusijos prezidento administracijos dokumentas grįstas ataskaita pavadinimu „Strateginiai Rusijos Federacijos tikslai Baltarusijoje“, kurią žurnalistai publikavo vasarį.
Ji padalinta į tris dalis, kiekvienoje aprašyti konkretūs artimiausi, vidutiniai ir ateities tikslai politikoje, humanitariniame, prekybos ir ekonominiame sektoriuose. Dokumento tikslas – suburti „stabilių prorusiškų įtakos grupių Moldovos politiniame ir ekonomikos elite“.
Kalbant apie įtakos metodus Kišiniovui, Kremlius įvardija prokremliškų politikų Moldovoje finansavimą ir respublikos priklausomybės nuo rusiško importo išlaikymą. Maskva ketina reaguoti į šalies valdžios sprendimus, kurie neatitiks Kremliaus interesų – grasinama nutraukti ar sumažinti dujų tiekimą.
„Būsiu labai laimingas, jeigu Moldovos žmonės pamatys šį dokumentą. Remiantis juo, Kremlius nori artimiausiu metu išlaikyti tokį patį dujų tiekimo Moldovai mastą. (...) Tik jie mums nuolat grasina nutraukti dujų importą iš Rusijos. Kiekvieną mėnesį mums kyla bėdų, nes jie grasina mus „atjungti“, - sako Moldovos premjero aparato vadovas Serhijus Diakonu.
Rusija ketina savo poziciją respublikos gyventojams ištransliuoti per televiziją ir „pilietines“ organizacijas.
Vis dėl to užtikrinti prokremliškų žiniasklaidos priemonių darbo šalyje nepavyko: praeitais metais respublikos valdžia uždarė šešis rusiškus kanalus. Karinio kišimosi į Moldovos reikalus galimybę Maskva atmeta.
Su Moldova susijęs dokumentas „ne itin tiesmukas, kokia šalies pozicija Ukrainos ir net Baltarusijos atžvilgiu, bet faktiškai iš Moldovos atima valstybinį suverenitetą, teritorinį vientisumą ir teisę rinktis savo ateitį“, - dokumentą komentuoja JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas demokratijos, žmogaus teisių ir užimtumo klausimais Davidas Krameris.
Planas užvaldyti Baltarusiją
Vasarį žiniasklaida skelbė apie Rusijos planą Baltarusijai. Pasak Vokietijos laikraščio „Süddeutsche Zeitung“, kuris rėmėsi Kremliaus administracijos dokumentu, Rusija kurpia planus iki 2030 metų užvaldyti kaimyninę Baltarusiją. Minėtą dokumentą leidinys išanalizavo kartu su kitomis žiniasklaidos priemonėmis
Remiantis šiuo dokumentu, Rusijos prezidento Vladimiro Putino strategai nori pajungti Baltarusiją politiniu, ekonominiu ir kariniu požiūriu. Tikslas esą yra Rusijos vadovaujama bendra sąjunginė valstybė. Vakarų saugumo šaltiniai, anot „Süddeutsche Zeitung“, laiko dokumentą autentišku.
17 puslapių vidinis Kremliaus dokumentas pavadinimu „Rusijos Federacijos strateginiai tikslai Baltarusijoje“ tikriausiai parengtas 2021 metų vasarą. Jame, anot pranešimo, išvardijami strateginiai Rusijos tikslai Baltarusijoje politikos/gynybos, prekybos ir ekonomikos bei visuomenės srityse. Tikslai suskirstyti į trumpalaikius (iki 2022 metų), vidutinės trukmės (iki 2025) ir ilgalaikius (2030).
Strateginis Maskvos tikslas, anot dokumento, be kita ko, yra „užtikrinti dominuojančią Rusijos Federacijos įtaką visuomenės politikos, prekybos, ekonomikos, mokslo, švietimo ir kultūros srityse“. Praėjusių metų vasarį Baltarusijoje priimta konstitucijos reforma turi būti užbaigta pagal Rusijos sąlygas, įstatymai „harmonizuoti“ su Rusijos Federacijos teisės aktais, sakoma toliau dokumente, kurį cituoja laikraštis.
Remiantis 2021 metų rudenį parengtu planu, Kremlius ketina ne vėliau kaip iki šio dešimtmečio pabaigos suformuoti Jungtinę Rusijos ir Baltarusijos valstybę. Plane numatyti tokie uždaviniai kaip rusiškų ir baltarusiškų įstatymų harmonizavimas, užsienio ir gynybos politikos suderinimas bei Rusijos interesais paremtas prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas.
Plane dėmesio skirta ir „dominuojančiai Rusijos Federacijos įtakai visuomeninio ir politinio, prekybinio ir ekonominio, mokslinio ir edukacinio, taip pat kultūrinio ir informacinio Baltarusijos gyvenimo sferose“.
Nepriklausomai Rytų Europos šaliai, turinčiai 9,3 mln. kontingentą, tokių tikslų įgyvendinimas reikštų jos suvereniteto panaikinimą ir nužeminimą iki Maskvos satelito statuso.
„Baltarusijos atžvilgiu Rusijos turimi tikslai nesiskiria nuo tų, kuruos ji puoselėja Ukrainos atžvilgiu, tik Baltarusijos atveju Maskva tikisi juos pasiekti prievarta, o ne karu“, – nurodė JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Michaelas Carpenteris.
„Rusija, aišku, pradės kontroliuoti Baltarusiją. Klausti galėtume nebent, ar tai įvyks Baltarusijos nepriklausomybės kaina, – sako buvęs Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Raineris Saksas. – Stebiuosi, kodėl įgyvendinti šį tikslą užsibrėžta iki 2030 metų – tokio tolimo laikotarpio. Kodėl gi Rusija galėtų taip ilgai laukti?“
Kai prasidėjo karas Ukrainoje, Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Maskva ir Minskas suformuos dviejų nepriklausomų šalių vienybę ir kartu atlaikys sankcijas.
