S. Niinisto vyksta su užsienio reikalų ministru Pekka Haavisto aptarti atkūrimo pastangų po vasarį supurčiusių niokojančių žemės drebėjimų „ir Suomijos bei Švedijos narystės NATO“, sakoma prezidento biuro pranešime.

Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi dešimtmečius, ir praėjusių metų gegužę, Maskvai įsiveržus į Ukrainą, pateikė paraiškas prisijungti prie Vakarų gynybos Aljanso. Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, vis dar neratifikavusios Šiaurės šalių prašymų, tai turi padaryti visos 30 dabartinių Aljanso narių.

Artėjant Turkijos prezidento rinkimams R. T. Erdoganas vis dar nelinkęs pritarti Švedijos narystei, bet, regis, pasirengęs ratifikuoti Suomijos narystę. Vis dėlto Turkijos parlamentas dar nenustatė ratifikavimo datos, o rinkimai vyks gegužės 14 dieną.

Dar reikalingas ir Vengrijos pritarimas, tačiau vis labiau atrodo, kad kelias atviras Suomijai, anksčiau nei Švedijai, įstoti į NATO, nors abi šalys derino paraiškas ir pabrėžė, kad nori prisijungti kartu. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pripažino, jog pastarosiomis savaitėmis tikimybė, kad Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, „padidėjo“, bet pabrėžė, kad narystė yra tik laiko klausimas.

Ankara sustabdė derybas su Švedija po sausio mėnesį vykusių protestų, taip pat ir sudeginant koraną prie Turkijos ambasados Stokholme, bet kovo 9 d. Briuselyje derybos buvo atnaujintos.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją