Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje stebėjimo grupė taip pat teigė, kad karas išryškino būtinybę skubiai vykdyti reformas Ukrainoje, iki invazijos jos įstaigose buvo daugiau nei 105 tūkst. vaikų – po Rusijos didžiausias skaičius Europoje.
Niujorke įsikūrusios organizacijos vaikų teisių direktoriaus pavaduotojas Billas Van Esveldas sakė, kad „Rusijos pajėgų neteisėtai paimtų vaikų grąžinimas turėtų būti tarptautinis prioritetas“.
Mažiausiai keli tūkstančiai vaikų buvo perkelti į Rusiją ar okupuotas teritorijas, rašoma pranešime. Priduriama, kad 100 įstaigų, kuriose iki 2022 m. gyveno daugiau nei 32 tūkst. vaikų, dabar yra Rusijos okupuotose teritorijose.
Ukraina beveik du dešimtmečius mėgino reformuoti sistemą, tačiau vaikų įstaigų skaičius tik didėjo – nuo 663 2015 m. iki 727 2022-aisiais, sakoma pranešime. Dar daugiau vaikų dėl karo liks našlaičiais arba bus atskirti nuo tėvų. Į globos namus patenka nauji vaikai, įskaitant tuos, kurių tėvai žuvo ir buvo sužeisti arba dėl karo patyrė psichikos sveikatos krizių, teigia organizacija.
55 puslapių ataskaitoje minimos ir kitos problemos, pavyzdžiui perkeltųjų vaikų psichinės traumos ir nepriežiūra.
„Daugelis vaikų, esančių globos įstaigose, turėjo savaites slėptis nuo bombardavimo rūsiuose, kuriuose nebuvo elektros ar vandentiekio, tarp jų ir vaikai su negalia“, – sakoma pranešime. „Grupė 2022 m. kovą iš Mariupolio globos įstaigos į Lvivą evakuotų vaikų nekalbėjo keturias dienas“. Dvejų metų berniukas iš vaikų su negalia įstaigos centriniame Kropivnickio mieste „aštuonias savaites išbuvo rūsyje“, evakuotas „dvokė žemėmis“, sakė jo globėjas Lvive.
„Human Rights Watch“ teigimu, tūkstančiai vaikų iš globos įstaigų buvo perkelti į užsienį, kai kurie yra dingę.
