„Paprastai tariant, stebime mūsų šalyje vykstantį politinį karą“, – perspėjo kadenciją baigiantis vadovas Davidas Panuelo įstatymų leidėjus, išsamiai išdėstydamas kaltinimus Kinijai šnipinėjimu, spaudimu vyriausybės pareigūnams ir „tiesiogine grėsme“ jo asmeniniam saugumui.
D. Panuelo jau anksčiau reiškė susirūpinimą dėl didėjančios Pekino galios pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, ypač nepritardamas saugumo susitarimui, pagal kurį regione galėtų būti dislokuoti Kinijos kariai.
Tačiau savo laiške jis žengė kur kas toliau, perspėdamas būsimąją vyriausybę apie daugybę grėsmių, dėl kurių, jo nuomone, retai apgyvendinta salų federacija gali tapti vasaline valstybe.
Jis teigė, kad Kinija „pademonstravo didelį gebėjimą kenkti mūsų suverenitetui, atmeta mūsų vertybes ir naudojasi mūsų išrinktais ir aukšto rango pareigūnais savo tikslams“.
Tarp kitų dramatiškų kaltinimų, D. Panuelo teigia, kad jo paties kabineto kolegos dvišalių susitikimų įrašus nutekino Kinijai.
„Esame papirkinėjami, kad būtume bendrininkai, ir papirkinėjami, kad tylėtume. Tai sunkus žodis, bet nepaisant to, tai tikslus apibūdinimas, – sakė jis. – Kaip kitaip galima tai pavadinti, kai išrinktam pareigūnui po vakarienės KLR ambasadoje arba po inauguracijos įteikiamas vokas su pinigais?“
Jis taip pat sakė, kad praėjusių metų liepos mėnesį jam asmeniškai dalyvaujant susitikime Fidžyje jį sekė „du kinai“.
D. Panuelo teigė, kad abu jie buvo ambasados pareigūnai, o vienas iš jų vėliau buvo identifikuotas kaip Kinijos kariuomenės „žvalgybos pareigūnas“.
„Kad būtų aišku: man tiesiogiai grasino KLR pareigūnai, einantys oficialias pareigas“ – pridūrė jis, taip pat teigdamas, kad turėjo pasikeisti telefono numerį, nes Kinijos ambasadorius nuolat jam skambinėjo ir įtikinėjo jį priimti kiniškas vakcinas nuo COVID-19.
D. Panuelo taip pat atskleidė, kad su Taivano užsienio reikalų ministru derėjosi dėl susitarimo, kuris leistų jo šaliai atsiriboti nuo Kinijos finansavimo ir paramos, o Taivanas pasisiūlė padengti svarbiausių projektų, kuriuos šiuo metu finansuoja Kinija, išlaidas.
Pekinas greitai pasmerkė šiuos teiginius ir apkaltino D. Panuelo „šmeižtu ir kaltinimais“, kurie „neatitinka faktų“.
„Kinija visada visas šalis, dideles ar mažas, laikė lygiomis, – per reguliarų brifingą sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning. – Kinijos pusė visada nori – remdamasi „Vienos Kinijos“ principu – laikytis abipusės pagarbos, lygybės ir abipusės naudos principų, skatinti draugišką bendradarbiavimą su Mikronezija“.
Negavusių kyšio iš Kinijos – mažuma
58 metų D. Panuelo šią savaitę nebuvo perrinktas naujai kadencijai ir dabar baigia ketverius metus trukusį valdymą, o jo įpėdinį gegužės mėnesį turėtų išrinkti kongresas.
D. Panuelo paragino įstatymų leidėjus priimti teisės aktus, kurie apsaugotų šalį nuo pinigų plovimo ir skatintų politinį sąžiningumą. „Ar jūs asmeniškai esate gavęs kyšį iš KLR? Jei atsakėte „ne“, esate mažuma“, – sakė jis.
Mikronezijos Federacinės Valstijos, kuriose gyvena šiek tiek daugiau nei 100 tūkst. žmonių, yra artimos JAV sąjungininkės ir palaiko glaudžius ryšius su Vašingtonu net ir prieš daugiau nei tris dešimtmečius įgijusios nepriklausomybę.
Vašingtonas ir Pekinas vis labiau konkuruoja dėl įtakos Ramiajame vandenyne, Kinijai siekiant daugiau įtakos strategiškai svarbiame regione.
Mikronezijos Federacinės Valstijos yra Ramiojo vandenyno viduryje, svarbioje jūrų kelių sankryžoje į pietryčius nuo Guamo – šioje saloje yra daugybė JAV karinės technikos, kuri gali būti gyvybiškai svarbi kilus bet kokiam konfliktui dėl Taivano.
