Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO šalys, vis dar neratifikavusios paraiškų, jas ratifikuoti privalo visos 30 dabartinių karinės organizacijos narių. Ankara vilkina procesą keldama daugybę reikalavimų, ypač reikalavimą Švedijai išduoti dešimtis asmenų, daugiausia kurdų, Turkijos įtariamų ryšiais su separatistų kovotojais.
NATO pareiškime sakoma, kad „dalyviai palankiai įvertino pažangą, padarytą“ pernai sudarius trišalį susitarimą, kuriuo siekiama patenkinti Turkijos reikalavimus. „Jie taip pat sutarė, kad greitas Suomijos ir Švedijos narystės ratifikavimas būtų naudingas visiems, o jų narystė sustiprins Aljansą“, – sakoma NATO pareiškime, paskelbtame po derybų, kurioms pirmininkavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Pareiškime sakoma, kad trys šalys susitarė dar kartą susitikti tokiu pačiu formatu prieš liepos mėnesį Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Švedijos derybininkas Oscaras Stenstromas sakė, kad žengtas „mažas žingsnelis į priekį“. „Teigiamas aspektas tas, jog sutarėme tęsti diskusijas“, – pridūrė jis.
Pastarasis susitikimas įvyko Ankarai anksčiau sustabdžius derybas. Turkiją papiktino sausį vykę protestai, per vieną jų prie jos ambasados Stokholme buvo sudegintas koranas.
Siekdama nuraminti Ankarą, Švedijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė norinti sugriežtinti kovos su terorizmu įstatymą, jis apims daugiau veiklų, susijusių su ekstremistinėmis grupuotėmis.
