Centro kairiosios CHP partijos lyderio K. Kiliçdaroglu pasirinkimas neapsiėjo be ginčų. Viena iš didžiausių aljanso partijų atsisakė paremti K. Kiliçdaroglu, taip sužlugdydama pastangas sudaryti vieningą frontą.
Nacionalistinės IYI partijos, antros pagal stiprumą jėgos aljanse, lyderė Meral Aksener penktadienį pareiškė, kad nepalaikys K. Kiliçdaroglu kandidatūros, ir paliko iki tol buvusį šešių partijų bloką.
M. Aksener mano, kad 74 metų K. Kiliçdaroglu turi mažai galimybių laimėti. Ji norėjo iškelti populiaraus Stambulo mero Ekremo Imamoglu arba Ankaros mero Mansuro Yavaso kandidatūrą. Abiejų šių CHP partijos politikų rezultatai apklausose geresni nei jų lyderio.
Tačiau K. Kiliçdaroglu, ilgametį pagrindinės Turkijos opozicijos lyderį, palaikė jo vadovaujama CHP ir keturios mažesnės aljanso partijos. Jį remia ir merai.
Dėl nesutarimų menksta opozicijos galimybės įveikti R. T. Erdoganą gegužės 14 dieną numatytuose parlamento ir prezidento rinkimuose.
R. T. Erdogano kritikai dėjo daug vilčių į aljansą, nes jis turėjo suvienyti plataus – ir susiskaldžiusio – politinio spektro partijas vienam kandidatui paremti.
Blokas, sausio mėnesį pristatydamas savo poziciją, žadėjo grįžti prie parlamentinio valdymo ir panaikinti prezidentinę sistemą, pagal kurią R. T. Erdoganas, valdantis šalį jau 20 metų, nuo 2018 metų turi plačius įgaliojimus.
Pagal aljanso siūlomus pakeitimus Turkijos prezidentas taptų labiau formaliu valstybės vadovu, nes iš jo būtų atimta teisė leisti dekretus, nustatyta, kad prezidentas neturi priklausyti jokiai politinei partijai, ir įvestas septynerių metų kadencijos apribojimas.
Opozicija paskelbė, kad taip pat sieks kovoti su nevaldoma infliacija ir per dvejus metus sumažinti ją iki vienženklio procentų skaičiaus.
Aljansas taip pat pažadėjo atkurti Turkijos centrinio banko nepriklausomybę ir įsipareigojo atnaujinti jau seniai įstrigusią Turkijos paraišką įstoti į Europos Sąjungą.
