„Nenorime niekam kelti grėsmės, – sakė generolas Vokietijos televizijai ZDF. – Tačiau narystė NATO reikš didesnį atgrasymo potencialą“. „Akivaizdu, kad Rusija supranta tik kietą jėgą“, – pabrėžė T. Kivinenas. Suomija turi 1 300 km ilgio sieną su Rusija.
Suomija, kaip ir Švedija, dėl Ukrainos karo po dešimtmečius trukusio neutralumo pasiprašė priimamos į NATO. Galutinis sprendimas dėl jų narystės dar nėra priimtas.
„Mūsų istorijoje buvo keli karai su Rusija, Sovietų Sąjunga. Mes visi čia žinome: mūsų kaimynė yra stipri galia. Ir mes turime būti pasirengę ginti savo šalį, – kalbėjo T. Kivinenas. – Dešimtajame dešimtmetyje ir mes diskutavome, ar, kaip dauguma Europos valstybių, turime mažinti savo šalies gynybą. Tačiau buvome pakankamai protingi to nedaryti. Ir tai dabar atsiperka“.
