Melitopolyje sunaikintos dvi Rusijos karinės bazėsUkrainos ginkluotosios pajėgos sekmadienio vakarą laikinai okupuotame Melitopolio mieste sunaikino dvi Rusijos karines bazes. Tai per televizijos maratoną pranešė meras Ivanas Fedorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Šiauriniuose miesto rajonuose pasigirdo du galingi sprogimai. Turime informacijos, kad buvo sunaikinti du objektai, kuriuose buvo dislokuoti rašistai“, – teigė I. Fedorovas.Preliminariais duomenimis, žuvo šimtai Rusijos karių. Meras pridūrė, kad tikslesnius skaičius pateiks kariuomenės Generalinis štabas.Pasak „Ukrinform“, šie sprogimai Melitopolyje driokstelėjo apie 18 val. 30 min.

Analitikai: Ukraina vykdo kontroliuojamą karių išvedimą Bachmute Tikėtina, kad Ukrainos karinė vadovybė priėmė sprendimą dėl riboto taktinio karių atitraukimo karščiausioje fronto dalyje Bachmute dėl to, kad buvo sugriautas vietinis geležinkelio tiltas per upę miesto šiaurės rytuose (tai rodo naujausia geolokacinė medžiaga).  Tuo pat metu, JAV įsikūrusio ISW karo studijų instituto duomenimis, dar anksti teigti, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nusprendė visam laikui palikti Bachmutą. Analitikai teigia, kad kovo 5 d. „Vagner“ PMC pajėgos pasistūmėjo į priekį šiaurės rytinėje Bachmuto dalyje netoli Stupkos geležinkelio stoties.„Ukrainos karys pranešė, kad nuo kovo 4 d. Rusijos kariai dar nebuvo perėję Bachmutės upės centrinėje Bachmuto dalyje, o rusų tinklaraštininkai teigė, kad „Vagner“ atstūmė ukrainiečių pozicijas link centrinės Bachmuto dalies. Vis dar neaišku, ar Ukrainos kariai planuoja išlaikyti pozicijas vakariniame Bachmutkos upės krante“, – sakoma pranešime.ISW pabrėžia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos iki šiol pasirinko teisingą taktinę strategiją dėl miesto gynybos, nes tokiu būdu Ukrainos pajėgos toliau naikina rusų gyvulius ir techniką, o pačios nepatiria pernelyg didelių nuostolių.

Ekspertas pasakoja, kur Rusija gali bandyti vykdyti puolimąRusijos okupantai negali vykdyti plataus masto puolimo Zaporožės kryptimi, tačiau gali bandyti surengti vietinį puolimą, pareiškė karo ekspertas Oleksandras Kovalenka.Jo nuomone, tokie priešo veiksmai nebus veiksmingi.„Rusijos okupantai turi didelių problemų pietiniame priešakyje. Ji ypač akivaizdi kairiajame Chersono srities krante ir Zaporožės srityje. Tai – nepakankamas dalinių sukomplektavimas. Jie neturi pakankamai įrangos, nepakanka proporcingo kiekio šaudmenų. Ten padėtis yra blogiausia“, – sakė jis.„O jei kalbame apie grėsmę kai kurioms vietovėms siaura kryptimi – pavyzdžiui, Orechovui ar Guliaipolei – jie gali eiti į tai. Jei yra atitinkamų pajėgų ir priemonių. Jie kaupia gana rimtą pajėgų ir priemonių potencialą Piatichatkos rajone, bet trūksta techninio komponento. Tai turės įtakos puolamiesiems veiksmams. Taigi jie gali bandyti, bet tai nebus veiksminga“, – reziumavo ekspertas.

Ukrainos kovotojai Bachmute laikosi linijos Ukrainos kovotojai Backhmute, Donecko srityje, laikosi rikiuotės. Tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupės pranešėjaas. Jis pažymėjo, kad Bakhmuto kryptimi Rusijos užpuolikų nuostoliai yra labai dideli.Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainos gynėjams galima pristatyti amuniciją, atsargas, vaistus ir iš ten išvežti sužeistuosius.

Zelenskis apie situaciją Donbase: vienas sunkiausių ir skausmingiausių mūšiųDonbasas – vienas iš sunkiausių, skausmingų ir sunkiausių mūšių. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė vakarinėje vaizdo žinutėje.Jis pažymėjo, kad pirmoji pavasario savaitė – dar viena savaitė, kai Ukrainos kariai ir visi, kas padeda apginti valstybę, dar labiau priartino ukrainiečių pergalę – atmušė puolimą, naikino okupantą, griovė priešo pozicijas ir logistiką.

Ursula von der Leyen: kol kas nėra įrodymų, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai. Europos Sąjunga iš Jungtinių Valstijų kol kas negavo „jokių įrodymų“, kurie leistų manyti, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, skirtus karui Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.Kalbėdama apie sankcijas Kinijai tokio tiekimo atveju, U. von der Leyen pridūrė, kad tai „hipotetinis klausimas, į kurį galima atsakyti tik tuomet, jei jis taps realybe ir faktu“.Pasak EK pirmininkės, Europos Sąjunga stebi santykius tarp Kinijos ir Rusijos „kiekvieną dieną“.U. von der Leyen kalbėjo kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Mesebergo rūmuose, esančiuose rytinėje Vokietijos dalyje. ES vykdomosios valdžios institucijos vadovė dalyvavo už uždarų durų vykusiame O. Scholzo kabineto posėdyje.„Mes visi sutinkame, kad neturi būti jokio ginkluotės tiekimo“, – pareiškė O. Scholzas.

Serbijos prezidentas neigia amunicijos tiekimą Ukrainai ir RusijaiSerbija netiekia amunicijos Ukrainai ar Rusijai, taip pat draudžia sviedinių reeksportą į kitas šalis. Tai praneša rbc.ua portalas remdamasis Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus pareiškimu per jo vizitą Katare.„Tai atviras melas. Serbija niekam netiekė ginklų. Serbija gamina ir parduoda amuniciją. Turime daug gynybos pramonės gamyklų. Juk kai gaminate šaudmenis, jie visada patenka į kažkurį mūšio lauką ar pasaulinės krizės zoną. Bet nei Rusijai, nei Ukrainai mes nepardavėme nė vieno ginkluotės ar amunicijos vieneto“, – tvirtino Serbijos vadovas.A.Vučičius tikina, kad Serbijos gynybos bendrovių sutartyse draudžiama kitoms šalims reeksportuoti ginklus ir šaudmenis į Ukrainą ir Rusiją.Prezidentas paneigė gandus apie tariamą šaudmenų tiekimą per Turkiją.„Žinodami, jog yra tikimybė, jog dalis produkcijos gali būti išsiųsta bet kuriai konflikto pusei, pridūrėme, kad amunicija, kurią pardavėme Turkijai, negali būti toliau eksportuojama“, – pabrėžė Serbijos vadovas.Neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, esą viena Serbijos valstybinė ginklų gamykla pristatė Ukrainai ir Rusijai amunicijos, skirtos daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams „Grad“. Teigiama, kad amunicija buvo gabenama per Turkiją ir Slovakiją.Serbijos užsienio reikalų ministerija paneigė gandus, pareiškusi, kad šalis nenori būti „įtraukta į konfliktą“, todėl netiekia ginklų.

Kijevas: Rusija tęsia „bandymus apsupti“ BachmutąKijevas sekmadienį pareiškė atlaikantis Rusijos karių, vis dar bandančių apsupti Bachmutą – dabar jau sugriautą Rytų Ukrainos miestą, kurį Maskva jau kelis mėnesius mėgina užimti, – atakas.Ukraina pažadėjo ginti „Bachmuto tvirtovę“, bet susidūrė su Rusijos kariais, pasiryžusiais užimti miestą, kuris užsitęsus mūšiui tapo politiniu laimėjimu.Anot Ukrainos generalinio štabo, per praėjusią parą buvo atremta „daugiau nei 130 priešo atakų“, įskaitant Kupiansko, Lymano, Bachmuto ir Avdijivkos miestus.„Priešas toliau bando apsupti Bachmuto miestą“, – sekmadienio ryte pranešė generalinis štabas.Per ilgiausią ir kruviniausią invazijos mūšį Bachmutas faktiškai paverstas griuvėsiais.Ukrainos pajėgų atstovas Sergejus Čerevaty šeštadienį sakė, kad situacija mieste, kurį jis pavadino „prioritetiniu priešo taikiniu", yra „sudėtinga, bet kontroliuojama“.Mieste ir jo apylinkėse vyksta mūšiai, pranešė JAV įsikūręs analitinis centras „Institute for the Study of War“ (ISW)  ir perspėjo, kad Ukrainos tiekimo maršrutai siaurėja.Ukraina ir Rusija nuo vasaros įnirtingai kovoja dėl šio miesto, kurio simbolinė reikšmė pranoksta jo karinę svarbą.

„Bloomberg“: tarp Vokietijos ir Lenkijos kyla įtampa dėl paramos UkrainaiNATO sąjungininkai demonstruoja vienybę remdamos Ukrainą, tačiau įtampa tarp Vokietijos ir Lenkijos gali pakenkti bendroms pastangoms teikti paramą gynybos pajėgoms. Apie tai praneša rbc.ua portalas remdamasis naujienų agentūra „Bloomberg“.Pažymima, kad ginčai tarp Varšuvos ir Berlyno dėl raketų, tankų ir atsarginių dalių pasiekė naują lygmenį, net kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina Vakarų rėmėjus paskubinti ginklų tiekimą, kol viena iš pusių nepradėjo pavasarinio puolimo.Lenkijos vadovai, kaip pranešama,  nepraleidžia progos apkaltinti Berlyną, pavyzdžiui, dėl delsimo siųsti tankus į frontą. Vėliau, kai  Vokietijos kancleris Olafas Scholzas uždegė žalią šviesą tankų „Leopard“ perdavimui, lenkai mėgino vykdyti įsipareigojimus ir siųsti savo senesnius „Leopard“ modelius, kaltindami Vokietiją, esą ši neatsiuntė atsarginių dalių.„Pagrindinė atsakomybė tenka Vokietijai, kuri yra svarbiausia šių tankų gamintoja. Mes jau seniai raginame Vokietijos pusę prisijungti prie tankų koalicijos ir tiekti ne tik tankus, bet ir atsargines dalis“, – teigė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.Pasak vieno pareigūno, kuris panoro kalbėtis anonimiškai, Lenkijos vyriausybė mano, kad Vokietija labiau stengiasi konkuruoti su Lenkija dėl tarptautinio savo paramos Ukrainai pripažinimo nei iš tiesų perduoti Kijevui visa tai, ko jam reikia.Be to, išryškėja senos nuoskaudos. Pavyzdžiui, Vokietijos ambasadorius aštriai sureagavo tviteryje į Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako komentarus, neva Vokietijos energetikos politika siunčia Maskvai milijardus.„Ar ministras žino, kiek milijardų zlotų Lenkija kasmet pervesdavo Maskvai mainais už Rusijos energijos išteklius?“ – pranešime klausė ambasadorius Thomas Beggeris. Vyriausiasis A. Dudos patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas sakė, kad dėl tokių komentarų su ambasadoriumi turėjo „ilgą pokalbį“.Vis dėlto O. Scholzo vyriausybė įsitikinusi, kad pasibaigus rinkimams šalyje įtampa nuslūgs.Atsakydama Vokietija taip pat „perina į puolimą“. Berlynas pažymi, kad Lenkija stengiasi sutvarkyti pasenusią įrangą, kad ją galėtų perduoti Ukrainai. Briuselyje vykusiame NATO susitikime gynybos ministras Borisas Pistoriusas išsakė susirūpinimą, ar pavyks laiku surinkti du pilnus „Leopard 2“ batalionus, kad būtų galima reaguoti į Rusijos pavasarinį puolimą.Kaip pranešama, Lenkija gali pristatyti pirmuosius keturis „Leopard 2“ tankus Ukrainai per ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio vizitą į Kijevą ir tuo pralenkti Berlyną. Nors Varšuva skundžiasi, jog dislokavimą gali apsunkinti atsarginių dalių stygius.Vokietija teigia, kad tokie skundai turėtų būti adresuojami ginklų gamintojams. Kadangi jų sandėliuose daugiau nebėra A4, Vokietijos kariuomenė tokių atsarginių dalių neturi. Bet A. Duda pažymėjo, kad ši problema egzistuoja dar nuo 2015 metų.Nepaisant nusiskundimų dėl tankų ir ginklų, oficialūs Berlyno asmenys tvirtina, kad kitos dvišalės sritys funkcionuoja sklandžiau. Pavyzdžiui, vienas aukšto rango pareigūnas paminėjo stabilų bendradarbiavimą dėl priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“, kurią Vokietija padovanojo Lenkijai siekdama paremti priešlėktuvinę gynybą.Kaip jau anksčiau skelbta, Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas įsitikinęs, kad Ukraina gali gauti du „Leopard 2“ batalionus.

Lenkijoje padegti į Ukrainą vykstantys greitosios pagalbos automobiliaiĮ Ukrainą siunčiamų greitosios pagalbos automobilių kolona sumažėjo beveik perpus po to, kai vienas iš jų buvo padegtas Lenkijoje.https://twitter.com/tvn24/status/1632360682124460032?ref_src=twsrc%5Etfw

Per pastarąją parą Donecke užfiksuota dešimt antskrydžiųPer pastarąją parą Donecke užfiksuota dešimt oro antskrydžių, pranešė Ukrainos nacionalinė policija. Per atakas buvo sunaikinta mažiausiai 16 gyvenamųjų pastatų, keli automobiliai ir dujų vamzdis.  Policija žinutėje nurodė, kad buvo sužeistas vaikas, tačiau renkama daugiau informacijos apie civilių gyventojų aukas. 

Rusijos gynybos ministras karo zonoje Ukrainoje susitiko su rusų kariuomenės vadaisRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, Maskvos duomenimis, karo zonoje Ukrainoje susitiko su savo kariuomenės vadais. S. Šoigu buvo informuotas apie dabartinę padėtį ir tolesnius planus fronte, sekmadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija. Išplatintame begarsiame vaizdo įraše be ministro buvo matyti ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas bei rusų pajėgų Ukrainoje vadas Valerijus Gerasimovas bei jo pavaduotojas Sergejus Surovikinas.Jau šeštadienį pranešta, kad S. Šoigu praėjus daugiau kaip metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios atvyko į fronto teritoriją. Jis esą Donbase Rytų Ukrainoje, be kita ko, ordinais apdovanojo rusų karius. Kiek arti fronto S. Šoigu iš tikrųjų buvo, kol kas nėra galimybių nepriklausomai patikrinti.

Chersono srityje rusai smogė daugiabučiui namuiRusijos okupantai apšaudė Poniativkos kaimą Chersono srityje. Žuvo trys žmonės. Tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.„Iš minosvaidžio buvo apšaudytas Poniatovkos kaimas Chersono srityje. Buvo pataikyta į privatų gyvenamąjį namą. Žuvo trys žmonės“, – rašė jis.Jermakas patikslino, kad žuvo moteris ir du vaikai.

Ukrainos gynybos ministerija pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip jos ginkluotosios pajėgos baigia tankų pratybas.  https://twitter.com/DefenceU/status/1632332533567217671?ref_src=twsrc%5Etfw

„Ukrainska Pravda“: Luhanske į karinę tarnybą registruojami paaugliaiRusijos okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje į karinę tarnybą skubiai registruojami jaunuoliai, kurie gimė 2006 metais, t. y., kuriems šiuo metu yra maždaug 17-a. Apie tai pranešė „Ukrainska Pravda“, remdamasi tenykšte karine administracija.2006 metais gimę ir Luhanske gyvenantys jaunuoliai iki kovo pabaigos turi registruotis jau įsteigtuose šaukimo punktuose. Anot Luhansko srities karinės administracijos, jie esą kitais metais gali būti siunčiami į frontą vietoj Rusijos reguliariųjų pajėgų. Tokiu atveju jaunuoliai būtų priversti kovoti prieš savo tautiečius.

 Generalinio štabo viršininkas: Bachmutas buvo sudaužytas į gabalusBuvęs Generalinio štabo viršininkas Dannattas kalbėjosi su „Sky“ žurnaliste Sophy Ridge apie padėtį Bachmute. Šiame Rytų Ukrainos mieste jau keletą mėnesių vyksta įnirtingi mūšiai, ir tikimasi, kad rusai gana greitai perims teritorijos kontrolę. Pasak Dannatto, atrodo, kad Ukrainos pajėgos priėmė „labai protingą taktinį sprendimą“ pasitraukti iš šio rajono, o ne rizikuoti būti visiškai apsuptoms. „Tai užsitęsė daugiau kaip šešis mėnesius, o Rusijos pusė patyrė didžiulių nuostolių“, – sakė jis. „Taigi, žvelgiant iš Ukrainos perspektyvos, galima sakyti, kad Bachmutas buvo sudaužytas į gabalus, ir dabar jau nėra nieko, ką būtų verta ginti.“ 

 Visuose regionuose, išskyrus Chersono sritį, atšauktas oro pavojaus signalas. Vietos žiniasklaida praneša apie sprogimus Chersone, rašoma UNIAN.

Bachmute likę 4 000 žmonių gyvena be elektros, dujų ir vandensUkrainos Bachmuto mieste vis dar yra apie 4 000 civilių, gyvenančių čia be vandens, elektros ir dujų. Tai britų stočiai BBC pareiškė Bachmuto vicemeras Oleksandras Marčenka.Mieste esą „nėra nė vieno“ nepažeisto pastato, jis praktiškai sugriautas. O. Marčenka pasakojo apie gatvių mūšius ir kovas už miesto teritorijos ribų.Rusai daug mėnesių mėgina užimti Bachmutą, nors miestas nėra laikomas strategiškai svarbiu. Aukų Rusijos pajėgų pusėje esą yra 7-8 kartų daugiau nei ukrainiečių. Dėl to Ukrainos pajėgoms verta toliau ginti miestą.

Į Ukrainą siunčiami šaunamaisiais ginklais ir kastuvais ginkluoti Rusijos rezervistaiRusijos rezervistai buvo apginkluoti „šaunamaisiais ginklais ir kastuvais“, kad užpultų Ukrainos „betoninį atramos punktą“, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.Naujausioje atnaujintoje žvalgybos informacijoje teigiama, kad kastuvai greičiausiai yra „įtvirtinimo įrankiai, naudojami kovai rankomis“. Gynybos ministerija pridūrė, kad atrodo, jog fronto linijoje daugėja artimų kovų, ir tai gali būti dėl to, kad Rusijai trūksta amunicijos. „Naujausi duomenys rodo, kad Ukrainoje daugėja artimų kovų“, – rašoma atnaujintoje ataskaitoje. „Tikriausiai taip atsitiko dėl to, kad Rusijos vadovybė ir toliau primygtinai reikalauja puolamųjų veiksmų, kuriuos daugiausia sudaro pėstininkai, o artilerijos ugnis juos remia mažiau, nes Rusijai trūksta šaudmenų.“

Kyjivas: rusų nuostoliai mūšyje dėl Bachmuto kasdien siekia 500 vyrųRusijos pajėgos, Kyjivo duomenimis, per mūšį dėl Rytų Ukrainos Bachmuto miesto patiria milžiniškų nuostolių. „Rusų nuostoliai kiekvieną dieną siekia iki 500 kritusiųjų ir sužeistųjų“, – vokiečių leidiniui „Bild am Sonntag“ sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Rusų kariai, anot jo, Maskvos naudojamoje „mėsmalės taktikoje“ yra tik „patrankų mėsa“.Nepriklausomai šių skaičių patikrinti nėra galimybės. Dėl Bachmuto mūšiai vyksta jau kelis mėnesius. Regione pirmiausiai veikia „Vagner“ samdiniai. Grupuotės vadovas Jevgenijus Prigožinas kovotojų šiam daliniui praeityje ieškojo Rusijos kalėjimuose. Anot pranešimų, ypač šių kalinių nuostoliai yra labai dideli. Žmogaus teisių organizacija „Rusija už grotų“ neseniai skelbė, kad iš 50 000 kalėjimuose užverbuotų samdinių fronte teliko tik 10 000. Likusieji esą žuvo, buvo sužeisti, paimti į nelaisvę arba dezertyravo.Anot O. Reznikovo, Bachmutas „rusams yra simbolinė vieta“. Todėl jie deda dideles pastangas miestui užimti. Tačiau net ir užėmus Bachmutą, anot ministro, tai nieko nereikš tolesnei mūšių Donbase eigai. Vis dėlto praeityje ir vadovybė Kyjive Bachmutui teikė simbolinę reikšmę. Prezidentas Volodymyras Zelenskis, be kita ko, kalbėjo apie „tvirtovę Bachmutą“, kurios negalima atiduoti. Dabar tonai jau nuosaikesni. Tai, kad miestas kris, laikoma viena galimybių. Vis dėlto Ukraina nori kieka įmanoma ilgiau išlaikyti Bachmutą, be kita ko, todėl, kad tai rusams kainuoja daug laiko ir jėgų.

Raketų ataka prieš daugiabutį Zaporožėje: žuvusiųjų skaičius išaugo iki 13Nuo sekmadienio ryto, kovo 5 d., žuvusiųjų per raketų ataką prieš gyvenamąjį daugiabutį namą Zaporožėje padaugėjo iki 13 žmonių. Tai pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Zaporožės srities vyriausioji valdyba.„Iš po namo griuvėsių Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos specialistai atkasė 13 žuvusiųjų, tarp jų vieną 8 mėnesių kūdikį“, – sakoma pranešime.

Analitikai: okupantai netrukus negalės apsupti Bachmuto Rusijos kariai artimiausiu metu negalės apsupti Bachmuto Donecko srityje.Tokią išvadą naujoje ataskaitoje padarė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Jie pažymėjo, kad okupantai užsitikrino pakankamą padėties pranašumą, kad tam tikrose Bachmuto vietovėse galėtų vykdyti tam tikrus manevrus prieš Ukrainos gynėjus. Tačiau miestas artimiausiu metu nebus apsuptas, Ukrainos gynėjai lieka savo pozicijose Bachmute.Analitikai patvirtino, kad Rusijos kariai vakar surengė vieną ribotą patvirtintą puolimą netoli Bachmuto.Analitikai pažymi, kad okupantų veržimasis į priekį Bachmute buvo lėtas. Nėra pagrindo manyti, kad miestas artimiausiu metu bus apsuptas arba kad okupantai sugebės jį užimti frontaliniais puolimais.Tuo pat metu okupantai tikriausiai pasistūmėjo pakankamai arti svarbių sausumos komunikacijų iš šiaurės rytų, kad galėtų kelti grėsmę ukrainiečių atsitraukimo keliams klasikiniu apsisukimu. Analitikai spėja, kad okupantai ketino apsupti Ukrainos pajėgas Bachmute, tačiau Ukrainos vadovybė pareiškė, kad ji veikiau įsakys atsitraukti, nei rizikuos apsupti. Net ir atsitraukimo atveju ukrainiečiai vis dar gali išlaikyti savo pozicijas Bachmute, jei nuspręstų pabandyti.

Latvijos premjeras: naikintuvų siuntimas Ukrainai – tik laiko klausimas Ukraina gaus iš Vakarų partnerių naikintuvus, tai tik laiko klausimas. Tai praneša portalas rbc.ua remdamasis Latvijos ministras pirmininko Krišjanio Kariniо interviu leidiniui „Spiegel“.„Jeigu mes turėtume jų [naikintuvų – red.], mes juos taip pat perduotume. Kovinių lėktuvų siuntimas – tik laiko klausimas. Nematau priežasčių, kodėl Vakarai neturėtų siųsti naikintuvų. Jei ukrainiečiams reikia naikintuvų, jie turėtų juos gauti. Jie jau ne kartą įrodė, kad greitai išmoksta valdyti naują įrangą“, – kalbėjo K. Karinis.Premjeras įsitikinęs, kad karas turi baigtis Ukrainos pergale ir atitinkamu Rusijos pralaimėjimu.„Taip, vienų pergalė yra kitų pralaimėjimas. Kaip ta pergalė atrodys, priklauso nuo pačių ukrainiečių. Mūsų uždavinys – padėti jiems pasiekti savo tikslų. Kiekvienas savaip. Mes, latviai, aprūpiname juos raketomis „Stinger“, savaeigėmis haubicomis, sraigtasparniais, uniformomis ir medicinos priemonėmis. Jei turėtume tankų, ir juos siųstumėme“, – teigė Latvijos ministras pirmininkas.

Išrinktasis Čekijos prezidentas balandį planuoja vizitą į UkrainąIšrinktasis Čekijos prezidentas Petras Pavelas šių metų balandį planuoja apsilankyti Ukrainoje, praneša rbc.ua portalas, remdamasis prezidento pareiškimu, kurį cituoja „Ceske Noviny“.P. Pavelas ketina aplankyti visas kaimynines šalis per pirmąsias šimtą savo prezidentavimo dienų, taip pat nuvykti į Briuselį. Užsienio kelionėmis P. Pavelas siekia parodyti, kad Čekija grįžo prie aktyvaus požiūrio į užsienio politiką prezidento lygmeniu.Savo susidomėjimą apsilankyti Ukrainoje jis išreiškė netrukus po prezidento rinkimų Čekijoje. Kitą savaitę P. Pavelas oficialiai taps valstybės vadovu. Inauguracija įvyks kovo 9 dieną.P. Pavelas pasiūlė Ukrainos pusei nustatyti konkrečią jo vizito į Kijevą datą.

Kijevas tvirtina, kad Rusija prarado daugiau kaip 152 000 kariųUkrainos gynybos ministerija nurodė, kokie, jos teigimu, yra Rusijos nuostoliai iki šiol - vos daugiau nei metai nuo konflikto pradžios.Akivaizdu, kad šių skaičių neįmanoma patikrinti, o Maskva greičiausiai su jais nesutiks.Kijevas tvirtina, kad Rusija prarado daugiau kaip 152 000 karių.Teigiama, kad Vladimiro Putino pajėgos prarado daugiau kaip 3 400 tankų ir beveik 6 700 šarvuotų kovos mašinų.

Saudo Arabija siunčia 100 mln. JAV dolerių paramą UkrainaiUkraina sulaukė 100 mln. JAV dolerių vertės humanitarinės pagalbos iš Saudo Arabijos, įskaitant generatorius, kurių ypač reikia po Rusijos raketų smūgių elektros energijos gamybos objektams.„Tarp humanitarinės pagalbos prekių – 135 galingi generatoriai su nuo 20 iki  400 kilovatų galia, termoizoliacinės antklodės ir higienos reikmenys“, – savo „Telegram“ kanale rašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Kijevas yra labai dėkingas už pagalbą, teigė jis.Pasak A. Jermako, humanitarinės pagalbos prekės, į šalį atgabentos trimis transporto lėktuvais, bus išdalytos šešiems Ukrainos regionams, kur jomis pasinaudos tūkstančiai žmonių.„Humanitarinė pagalba yra mūsų valstybių solidarumo ir paramos ženklas“, – pridūrė A. Jermakas.Saudo Arabijos pagalba taip pat turi ypatingą simbolinę reikšmę, nes Kijevas ir jo Vakarų sąjungininkai toliau varžosi su Maskva dėl paramos kituose pasaulio regionuose, įskaitant Artimuosius Rytus.

Žiniasklaida: Vokietijos koncernas „Rheinmetall“ nori iš Šveicarijos įsigyti 96 „Leopard 1“ tankus ir perduoti UkrainaiVokietijos ginkluotės koncernas „Rheinmetall“ nori įsigyti 96 tankus „Leopard 1“ iš Šveicarijos gynybos įmonės „Ruag“ ir išsiųsti juos Ukrainai. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“ remdamasis laikraščiu „Tages-Anzeiger“.„Ruag“ greičiausiai nusipirko tankus Italijoje 2016 metais, ir jie vis dar ten“, – teigiama leidinio medžiagoje.„Ruag“ atstovas pranešė, kad „Rheinmetall“ norėtų įsigyti kovines transporto priemones, ir leido suprasti, kad po remonto darbų jie bus perduoti Ukrainai. Šią idėją „Ruag“ atstovas jau aptarė su Šveicarijos valstybiniu ekonomikos reikalų sekretoriatu ir sulaukė neigiamo atsakymo.„Vis dėlto manoma, kad sandoris gali būti sudarytas. Greičiausiai jį svarstys Šveicarijos federalinė taryba“, – pridūrė „Sky News“.Tankai „Leopard 1A5“ ginkluoti ne tokia galinga patranka kaip šiuolaikiniai tankai „Leopard 2“. Senesni modeliai yra menkiau šarvuoti.Kaip žinoma, Vokietija paprašė Šveicarijos parduoti jai dalį savo užkonservuotų tankų „Leopard 2“ pagal susitarimą, kuris galėtų leisti Berlynui ir kitiems sąjungininkams padidinti karinę pagalbą Ukrainai.Šveicarijos partija FDP pasiūlė vyriausybei padėti Ukrainai tankais „Leopard“.

Ukrainos kariuomenė jėga smogė Rusijos sandėliams netoli Solidaro Netoli Soledaro Ukrainos gynėjai į orą pasiuntė okupantų sandėlį su amunicija, rašoma UNIAN.

Zelenskis: mes būsime šalis nugalėtojaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kaip po pergalės Ukraina gyvens šalia Rusijos Federacijos. Jis teigė, kad narystė Europos Sąjungoje ir NATO užtikrins saugumą.„Be to, mes būsime šalis nugalėtoja. Ir mes būsime subjektyvūs. Labai svarbu pakeisti daugelį metų gyvavusią paradigmą. Padarysime Ukrainą galingu subjektu Europoje ne tam, kad sakytume, jog Ukraina yra kažkur šalia Rusijos, o tam, kad visi sakytų, jog Rusija yra kažkur šalia Ukrainos“, – sakė V. Zelenskis per susitikimą su studentais Lvove su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metzola.Kartu politikas patikino, kad Ukraina taps ES nare ir kad Europa bus su ukrainiečiais, kol jie laimės.

Raketos smūgis Zaporižioje: aukų skaičius auga, žuvo 8 mėnesių kūdikis su šeimaGelbėtojai toliau ieško nukentėjusiųjų per rusų raketos smūgį gyvenamajam namui Zaporižioje. Aukų skaičius išaugo iki 11 žmonių. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“.„Komunalinės tarnybos išgabeno per 511 mln. tonų nuolaužų. Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos psichologai suteikė pagalbą 100 namo gyventojų ir nukentėjusiųjų artimiesiems. Veiksmus ir priemones koordinuoja tarnybos mobilioji operatyvinė grupė“, – rašo spaudos tarnyba.Šiuo metu nepaprastųjų situacijų tarnybai pavyko išgelbėti vienuolika žmonių, keturias kates ir šunį. Tarp vienuolikos žuvusiųjų – 8 mėnesių kūdikis. Mergaitė žuvo su visa savo šeima.Kaip jau buvo skelbta, naktį į kovo 2-ąją okupantai raketomis S-300 apšaudė Zaporižią. Viena iš raketų pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą, jame buvo sugriauta daugiau kaip 10 butų nuo antrojo iki penktojo aukšto.

Europos Parlamento pirmininkė: reikia rimtai apsvarstyti galimybę siųsti naikintuvusEuropos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola ragina plėsti ginklų tiekimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.„Valstybės narės turėtų rimtai apsvarstyti galimybę perduoti Ukrainai naikintuvų“, – šeštadienį, lankydamasi vakariniame Ukrainos Lvovo mieste, pareiškė R. Metsola ir pridūrė, kad ji ir toliau ragins aprūpinti Ukrainą visa pergalei būtina įranga.Kalbėdama apie Ukrainos siekį prisijungti prie Europos Sąjungos, R. Metsola teigė tikinti, kad derybos dėl prisijungimo galėtų prasidėti jau šiais metais. „Man daro įspūdį Aukščiausiosios Rados ir vyriausybės daroma pažanga dėl ES paraiškos“, – teigė ji.

EP pirmininkė ragina pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES jau šiais metaisEuropos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola šeštadienį lankydamasi Ukrainoje paragino leisti šiai šaliai jau šiais metais pradėti derybas dėl narystės ES.„Tikiuosi, kad stojimo derybos galės prasidėti jau šiais metais, – vakariniame Lvovo mieste sakė R. Metsola. – Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje.“Briuselis suteikė Kijevui oficialų kandidatės statusą praėjusių metų birželį, praėjus keturiems mėnesiams po Rusijos plataus masto invazijos pradžios, tačiau stojimo į Europos Sąjungą procesas paprastai trunka kelerius metus.Galutinis sprendimas priklausys nuo ES valstybių narių vyriausybių, o kai kurios iš jų skeptiškai vertina Ukrainos galimybes atsigauti po karo ir įgyvendinti būtinas demokratines bei antikorupcines reformas, kad artimiausiu metu galėtų pretenduoti į narystę.Bet R. Metsola, kuri susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Aukščiausiosios Rados, Ukrainos parlamento, pirmininku Ruslanu Stefančiuku, yra viena iš tų, kurie Briuselyje yra nusiteikę optimistiškai ir tiki, kad tiek narystės paraišką, tiek reformas pavyks paspartinti.„Man daro įspūdį Aukščiausiosios Rados ir vyriausybės daroma pažanga dėl ES paraiškos“, – teigė ji.Po susitikimo socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje žinutėje V. Zelenskis padėkojo R. Metsolai už jos vaidmenį užtikrinant Europos Parlamento paramą paraiškai dėl narystės.„Ukraina siekia kiek įmanoma greičiau baigti įgyvendinti Europos Komisijos (EK) rekomendacijas ir pradėti derybas dėl prisijungimo prie ES jau šiais metais“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.Vos tik prasidės oficialios derybos, Europos Komisija turės įvertinti, ar Kijevas atitinka ES narystės kriterijus, siejamus su tinkamu valdymu, demokratinėmis laisvėmis ir teisine valstybe, o tuomet pateikti savo nuomonę.Tada 27 dabartinių ES narių lyderiai nuspręs, ar priimti naująją kaimynę ir kada. Šis procesas dažnai užtrunka ilgiau nei penkerius metus, o kai kurių kandidačių, pavyzdžiui, Turkijos ir Vakarų Balkanų valstybių, atveju jis faktiškai sustojo.

Ispanijoje sulaikyta 10 žmonių, kurie plėšė pabėgėlius ukrainiečiusIspanijos policija penktadienį pranešė sulaikiusi nusikaltėlių gaują, kuri plėšė nuo karo Ukrainoje pabėgusių žmonių būstus ir pavogė daiktų už daugiau kaip 1 mln. eurų, rašo „The Local“.10 įtariamųjų „rinkosi tokio tipo aukas, kadangi jos dažniausiai atsiveža visas savo santaupas ir vertybes“, sakoma Ispanijos policijos pranešime.Manoma, kad piktadariai įsilaužė į septynis ukrainiečių pabėgėlių namus rytinėse Alikantės ir Mursijos provincijose Viduržemio jūros pakrantėje.Pareigūnai informavo, kad jiems pavyko rasti 1,25 mln. eurų vertės pavogtų daiktų ir grynųjų pinigų, įskaitant pašto ženklų kolekciją, kainuojančią apie pusę milijono eurų, papuošalus ir kompiuterius.Įtariama, jog gauja pasinaudojo aukų automobiliuose sumontuotais vaizdo registratoriais, kad „išstudijuotų jų kasdienybę“ ir nustatytų, kada jų nėra namuose.Policija pranešė, kad, atlikdama tyrimą, sulaikė septynis ukrainiečius ir tris rusus. Neatmetama, kad gali paaiškėti daugiau nukentėjusiųjų ir bus sulaikyta daugiau įtariamųjų.Ispanija priėmė 160 tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių iš karo niokojamos tėvynės. Jiems čia buvo suteikta laikina apsauga.

Ukraina: Pietų Ukrainos Nikopolio miestas buvo užpultasPietų Ukrainos Nikopolio miestas buvo užpultas, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra. Savo naujausiame „Telegram“ pranešime institucija nurodė, kad per Rusijos apšaudymo ataką žuvo mažiausiai du žmonės. Ji pridūrė, kad buvo apgadinti pastatai, elektros linijos ir dujotiekiai. „Prokurorai, tyrėjai ir ekspertai dirba įvykio vietoje ir tęsia darbą fiksuojant dar vieną Rusijos Federacijos nusikaltimą“, – sakoma pranešime. Nuo karo pradžios Maskva kaltinama, kad taikosi į civilius gyventojus ir Ukrainos kritinę infrastruktūrą, tačiau ji tai nuolat neigia.

Valstybės Dūmos deputatas patarė Rusijos verslininkams pirkti oro gynybos sistemas už savo pinigusRusijos Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Kartapolovas patarė verslininkams savo lėšomis pirkti oro gynybos sistemas, kad šie galėtų „apsisaugoti nuo Ukrainos dronų“, praneša UNIAN.„Yra gana nebrangių kovos su bepilotėmis skraidyklėmis priemonių, kurių kiekviena save gerbianti korporacija gali įsigyti ir pastatyti savo objektuose“, – pareiškė Rusijos parlamentaras.Pasak jo, Rusijos gynybos ministerija yra užsiėmusi valstybinių ir karinių objektų gynyba, todėl kompanijos turėtų pačios pasirūpinti savo saugumu.Dūmos deputato nuomone, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir NATO apytikriai žino Rusijos oro gynybos priemonių dislokavimo vietas, todėl gali paleisti droną maršrutu, aplenkiančiu rajonus, kuriuose sutelktos oro gynybos sistemos. Todėl savarankiškas oro gynybos priemonių įsigijimas prisidėtų prie bendro saugumo ir padėtų apsaugoti naftos bazes, dujų skirstymo stotis, elektrines, tiltus, viadukus ir gamyklas.Pastarosiomis dienomis Rusijoje vis dažniau pranešama apie nežinomų bepiločių orlaivių atakas.

Moteris žuvo, o du vyrai buvo sunkiai sužeisti bandydami pabėgti iš Bachmuto Ukrainos karių teigimu, bandydama pereiti laikiną tiltą iš Bachmuto žuvo moteris, o du vyrai buvo sunkiai sužeisti. Nukentėjusieji bandė bėgti iš apgriauto miesto, kai pateko į apšaudymo ataką, sakė jiems padėję kariai.Ukrainos kariuomenės atstovas agentūrai „The Associated Press“ (AP) sakė, kad dabar civiliams gyventojams per daug pavojinga palikti miestą transporto priemonėmis, todėl žmonės vietoj to bėga pėsčiomis.Bachmuto gyventojas Hennadijus Mazepa ir jo žmona Natalija Iškova abu nusprendė likti Bachmute, nors nuožmūs mūšiai didžiąją miesto dalį pavertė griuvėsiais.

EP pirmininkė: visi už karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingi asmenys, įskaitant Putiną, turi būti patraukti atsakomybėnNepatraukus atsakomybėn už karo nusikaltimus Ukrainoje atsakingų asmenų, taika neįmanoma. Tai pareiškė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, praneša „Interfax – Ukraina“.„Kai mes kalbame apie taiką, turime kalbėti apie patraukimą atsakomybėn. Kad ir kas yra atsakingas už šiuos karo nusikaltimus, jis turi sumokėti. Tai reiškia, jog jei rasime jurisdikciją agresijos nusikaltimui, tai turėsime rasti teisines priemones teisingumui įvykdyti“, – sakė ji šeštadienį per spaudos konferenciją Lvive.R. Metsola pažymėjo, kad per susitikimą su Ukrainos generaliniu prokuroru Andrijumi Kostinu ji pamatė didelę pažangą steigiant tarptautinį tribunolą ir išgirdo „labai gerų pasiūlymų“.„Mes taip pat susitiksime su Jungtinių Tautų atstovais. Turime įsitikinti, kad turime mechanizmų, kurie pirmiausia leistų rinkti įrodymus, o paskui – pradėti teisminį persekiojimą. Suprantame, kad turi būti įsteigtas Specialusis tribunolas, kuris patrauktų atsakomybėn už agresijos nusikaltimą“, – pabrėžė ji.Anot R. Metsolos, „klausimas, ne kaip tai padaryti, o kada“.Ji pabrėžė, kad visi už nusikaltimus atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn, „įskaitant ir Rusijos prezidentą Putiną, nes be to taikos nebus“.„Ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl šiandien esu čia“, – pridūrė Europos Parlamento vadovė.

Netoli Chersono sužeisti keturi policininkai – priešas iš drono numetė ant jų granatąChersono priemiestyje, Antonivkos gyvenvietėje, buvo sužeisti keturi į iškvietimą važiavę Ukrainos policininkai – agresoriai rusai iš drono numetė ant jų granatą.Tai pranešė Chersono srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Antonivkos gyvenvietėje policijos operatyvinė tyrimo grupė pateko į priešo apšaudymą“, – sakoma pranešime.Gautomis žiniomis, pareigūnai tarnybiniu automobiliu vyko į iškvietimą, kai Rusijos kariškiai paleido droną, kuris numetė ant jų granatą. Keturi policininkai buvo sužeisti. Jie nugabenti į ligoninę.Kaip pažymi „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė nenutraukia atakų prieš civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius namus Chersono srityje.

NATO generolas: Rusijos nuostoliai Ukrainoje viršija 200 tūkst. kareiviųNuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 200 tūkst. Rusijos kareivių ir daugiau kaip 1,8 tūkst. karininkų. Rusai taip pat prarado per 2 tūkst. pagrindinių kovos tankų.Tai pareiškė NATO jungtinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Christopheris Cavolis, kurį cituoja Vokietijos leidinys „Spiegel“.Pasak generolo, „šio karo mastas yra neįtikėtinas“, o po Rusijos agresijos prieš Ukrainą NATO turi prisitaikyti prie „naujos realybės“.„Rusija iki šiol prarado daugiau kaip 2 000 pagrindinių kovos tankų. Daugiau kaip 200 000 Rusijos kareivių ir daugiau kaip 1 800 karininkų žuvo arba buvo sužeisti", - teigė Ch. Cavolis.Anot jo, Rusijos kariuomenė per dieną vidutiniškai iššauna daugiau kaip 23 tūkst. artilerijos sviedinių.„Jeigu kas nors užpuola su tanku, jūs taip pat turite turėti tanką. Tačiau viena iš šaltojo karo pamokų yra ta, kad labai svarbu ginkluotės tikslumas. Be to, svarbu ir gynybos pramonės pajėgumai. Karą laimi tie, kurie  gali gaminti greičiausiai“, – pridūrė Ch. Cavolis.Šeštadienį paskelbtais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios jau žuvo apie 152 190 Rusijos kareivių.Pasak Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos, dabar beveik visa Rusijos kariuomenė – apie 97 proc. - dalyvauja kare prieš Ukrainą.

Rusija: Belgorodo srityje dronas atakavo naftotiekio „Družba“ pastotęRusijos Belgorodo srityje dronas atakavo naftotiekio „Transneft-Družba“ pastotę. Incidentas įvyko penktadienį.Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi Rusijos žiniasklaida.Pasak „Telegram“ kanalo ASTRA, kovo 3 d. apie 7 val. ryto savadarbė bepilotė skraidyklė su sprogstamuoju įtaisu atakavo tuščią 3000 tonų talpos naftos produktų rezervuarą Razumnojės gyvenvietėje.„Keturi žmonės buvo evakuoti, niekas nenukentėjo“, – sakoma pranešime.„Telegram“ kanale Baza teigiama, kad esą dronas „atskrido iš Ukrainos pusės“.„Rezervuare atsirado 1 kvadratinio metro skylė“, – sakoma pranešime.„rbc.ua“ primena, kad elektroninės prekybos bendrovė „Aliexpress“ užblokavo dronų DJI ir „Autel“ pardavimą klientams Rusijoje.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 462 vaikai, dar 930 buvo sužeistiNuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 462 vaikai, o dar mažiausiai 930 buvo sužeisti. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.„2023 metų kovo 4 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl plataus masto ginkluotos Rusijos Federacijos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 391 vaikas – 462 žuvo, o daugiau kaip 930 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – sakoma pranešime.Šie skaičiai nėra galutiniai.Donecko srityje nukentėjo 445 vaikai, Charkivo srityje - 272, Kyjivo srityje - 123, Chersono srityje - 90 Zaporižios srityje - 84, Mykolajivo srityje - 83, Černihivo srityje - 68, Luhansko srityje - 66, Dnipropetrovsko srityje - 64.Nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų bombardavimų ir apšaudymų Ukrainoje nukentėjo 3 126 mokyklos, iš jų 438 visiškai sugriautos.

„Rheinmetall“ nori Ukrainoje pastatyti tankų gamyklą nelaukiant karo pabaigosVokietijos ginklų gamintojas „Rheinmetall“ planuoja Ukrainoje statyti tankų gamyklą, kurios pajėgumas būtų apie 400 tankų per metus. Vyksta atitinkamos derybos, rašo „Spiegel“.Pasak gamyklos vadovo Armino Pappergerio, projekto kaina – apie 200 milijonų eurų. Gamykla turėtų tapti naujų „Panther“ tipo tankų, kurie pirmą kartą visuomenei buvo pristatyti praėjusiais metais, gamybos baze. Teigiama, kad derybos su Ukrainos vyriausybe yra „daug žadančios“ ir sprendimas gali būti priimtas per artimiausius du mėnesius.A. Pappergeris nemano, kad reikia laukti karo pabaigos ir yra pasirengęs statyti gamyklą net gresiant Rusijos raketų smūgiams.

Rusija teigia, kad Šoigu apsilankė okupuotoje Ukrainos teritorijojeRusija teigia, kad esą jos gynybos ministras Sergejus Šoigu vėl lankėsi okupuotoje Ukrainos teritorijoje, praneša portalas „rbc.ua“.„RF gynybos ministras armijos generolas Sergejus Šoigu inspektavo vieno iš Rytų kariuomenės grupuotės junginių priešakinį valdymo punktą Pietų-Donecko kryptimi“, - sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime „Telegram“ kanale.Teigiama, kad S. Šoigu išklausė Rusijos kariuomenės grupuotės vado generolo Rustamo Muradovo ir kitų karininkų raportus, padėkojo kariškiams už „didvyriškumą“ ir įteikė jiems apdovanojimus.Sausio mėnesį Rusijos gynybos ministerija taip pat teigė, kad S. Šoigu „inspektavo“ kariuomenę vadinamosios specialiosios karinės operacijos zonoje. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo už 75 kilometrų nuo fronto linijos.

Raketos smūgio gyvenamajam namui Zaporožioje aukų skaičius išaugo iki 10 žmoniųŠeštadienio ryto duomenimis, rusų raketos smūgio gyvenamajam namui Zaporižioje aukų skaičius išaugo iki 10 žmonių.Tai pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovai, kuriais remiasi naujienų agentūra „Interfax – Ukraina“.„Kovo 4 d. 7 val. ryto duomenimis, gelbėtojai surado dar trijų žuvusių namo gyventojų kūnus. Iš viso jau rasta 10 žuvusiųjų, tarp jų – vienas vaikas“, - sakoma pranešime.Tarnybos atstovai patikslino, kad komunalinės tarnybos iš tragedijos vietos jau išvežė daugiau kaip 333 tonas nuolaužų.„Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai išgelbėjo 11 žmonių. Šalinant griuvėsius taip pat išgelbėtos dvi katės ir šuo“, - pranešė žinybos atstovai.Gelbėjimo darbai tęsiami.Kaip jau buvo pranešta, naktį į kovo 2-ąją okupantai rusai raketomis S-300 apšaudė Zaporižią. Viena iš raketų pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą, jame buvo sugriauta daugiau kaip 10 butų nuo antrojo iki penktojo aukšto.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 152 190 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 820 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 4 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 152 190 kareivių.Tai šeštadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 409 tankų, 6 683 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 414 artilerijos sistemų, 487 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 247 oro gynybos priemonių, 302 lėktuvų, 289 sraigtasparnių, 2 066 dronų, 873 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 289 automobilių, 230 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Analitikai: Ukrainos pajėgos greičiausiai ruošiasi pasitraukimui iš BachmutoTikėtina, kad Ukrainos kariai sudarys sąlygas kontroliuojamam pasitraukimui iš Bachmuto, teigiama naujoje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.Mūšis dėl Bachmuto prasidėjo 2022 m. gegužės mėn. Šių metų kovo 3 d. paskelbti geografinės padėties vaizdo įrašai patvirtina, kad Ukrainos kariai susprogdino du itin svarbius tiltus Bachmuto srityje.„Prevencinis tiltų sunaikinimas greičiausiai rodo, kad Ukrainos pajėgos gali bandyti kištis į Rusijos judėjimą rytinėje Bachmuto dalyje ir apriboti galimus Rusijos pasitraukimo maršrutus iš Bachmuto į vakarus“, – sakoma ataskaitoje.Jie primena, jog vasario 28 d. Ukrainos prezidento patarėjas Oleksandras Rodnianskis pareiškė, kad prireikus Ukrainos pajėgos gali pasitraukti iš pozicijų Bachmute. Pasak jo, Ukraina sustiprino pozicijas į vakarus nuo Bachmuto taip, jog net jei Ukrainos kariškiai pradės trauktis, Rusijos kariuomenė nebūtinai įstengs greitai užimti visą miestą.  „Jei Ukrainos karinė vadovybė nuspręs, kad būtina pasitraukti iš Bachmuto, ji, sprendžiant iš Ukrainos kariškių pareiškimų ir pranešimų apie jų veiksmus, greičiausiai atliks ribotą ir kontroliuojamą pasitraukimą iš ypač sudėtingų rytinės Bachmuto dalies ruožų“, - pažymi ISW atstovai.

Scholzas per susitikimą su Bidenu: Vokietija rems Ukrainą tiek, kiek reikėsVokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį Baltuosiuose rūmuose per susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu pareiškė, kad Vokietija rems Ukrainą tiek, kiek reikės, praneša CNN.„Tai labai, labai svarbūs metai dėl didžiulės grėsmės taikai, kurią kelia Rusija, įsibrovusi į Ukrainą, ir labai svarbu, kad mes veikėme kartu ir galėjome teikti reikiamą paramą Ukrainai visą šį laikotarpį“, - sakė Vokietijos vyriausybės vadovas.Savo ruožtu J. Bidenas pažymėjo, kad Vokietijos parama Ukrainai „turėjo didžiulę reikšmę“.„Jūs ėmėtės aktyvių veiksmų ir suteikėte kritiškai svarbią karinę pagalbą. Sakyčiau, kad be karinės pagalbos, jūs suteikėte ukrainiečiams ir didelę moralinę paramą. Ir jūs prisidėjote prie istorinių pokyčių savo šalyje – padidinote išlaidas gynybai ir atsisakėte Rusijos energijos šaltinių. Žinau, kad tai jums buvo nelengva“, - pareiškė J. Bidenas.„Kaip NATO sąjungininkai, mes darome Aljansą stipresnį ir kovingesnį“, - pridūrė Baltųjų rūmų šeimininkas.

Zelenskis papasakojo apie tai, kokius kitus Ukrainos įsibrovėlių žiaurumus sužinos pasaulisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Mariupolis ir Volnovacha, Olenivka ir kiti iki šiol okupuoti miestai dar turi atskleisti pasauliui visą tiesą apie Rusijos okupantų žiaurumus Ukrainoje.V. Zelenskis kalbėdamas konferencijoje „United for Justice“ Lvive sakė, kad kiekvienas šūvis, nusinešęs nekaltą gyvybę, turėtų baigtis teisėtu ir teisingu nuosprendžiu, už kurį būtų baudžiama kaip už žmogžudystę, o už kiekvieną smurtą turi būti priimtas teisėtas ir teisingas sprendimas.„Tai yra civilizuotų ir demokratinių šalių konstantos. Šalims, kuriose teisinė valstybė yra stabiliai užtikrinama. Atėjo laikas tai padaryti ir tarptautinių santykių konstantomis... Pasauliui reikia tikro teisinės valstybės įsikūnijimo, kuri garantuotai apsaugo žmoniją nuo jėgos – visos agresijos šaltinio“, – pabrėžė jis.

JAV skiria Ukrainai papildomą 400 mln. dolerių vertės karinės paramos paketąJAV penktadienį paskelbė, kad skiria Rusijos užpultai Ukrainai papildomą 400 mln. dolerių (376 mln. eurų) vertės karinės paramos paketą.Pasak JAV valstybės sekretoriaus Antony'io Blinkeno, naujasis paketas, be kita ko, apima artilerijos sviedinius ir amuniciją Vašingtono jau anksčiau perduotoms HIMARS sistemoms, haubicoms ir „Bradley“ šarvuočiams, taip pat griovimui skirtą amuniciją. Negana to, Ukraina pirmą kartą gaus šarvuotųjų automobilių, galinčių suformuoti laikinus tiltus.„Rusija dar šiandien galėtų nutraukti savo karą. Kol Rusija tai padarys, mes stovėsime petys į petį su Ukraina ir stiprinsime jos kariuomenę karo lauke, kad Ukrainos pozicija prie derybų stalo būtų kuo stipresnė“, – teigiama A. Blinkeno pranešime.Pridėjus naujausias lėšas, bendra Jungtinių Valstijų Ukrainai nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios pažadėta paramos suma viršijo 32 mlrd. dolerių.

JAV paskelbė sankcijas Rusijos piliečiams, susijusiems su Kremliaus kritiko V. Kara-Murzos sulaikymuJAV penktadienį paskelbė sankcijas keletui Rusijos piliečių, susijusių su beveik metus kalinamo Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos sulaikymu, praneša CNN.Nors Vašingtonas jau anksčiau yra pareikalavęs nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti V. Kara-Murzą, penktadienio sprendimas dėl sankcijų buvo ilgai lauktas. Opozicionierius pernai įvardijo Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybę „žudikų režimu“ ir pasisakė prieš dabartinį karą Ukrainoje. Neilgai trukus jis buvo sulaikytas, motyvuojant tariamu nepaklusimu teisėsaugos nurodymams.Remiantis penktadienį paskelbtu JAV valstybės sekretoriaus Antony'io Blinkeno pranešimu, Rusijos „vyriausybė vėliau pareiškė (V. Kara-Murzai) papildomų politiškai motyvuotų kaltinimų ir dabar jam gresia daugiau nei 30 metų kalėjimo“.Kaip pranešama, naujausios JAV sankcijos paskelbtos pagal vadinamąjį Magnickio aktą. Baudžiamosios priemonės, be kita ko, įvestos teisėjai Elenai Anatoljevnai Lenskajai, tyrėjui Andrejui Andrejevičiui Zadačinui ir Danilui Jurjevičiui Michejevui, byloje prieš V. Kara-Murzą liudijusiam Rusijos vyriausybės naudai.V. Kara-Murza yra žinomas V. Putino kritikas. Politikas ir žurnalistas per plauką liko gyvas po dviejų mįslingų apnuodijimų, kuriais jis kaltina Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB).

ES planuoja skirti milijardą eurų artilerijos sviediniams Ukrainai Naujajame karinės paramos Ukrainai plane Europos Sąjunga pasiūlė skirti 1 mlrd. eurų 155 mm artilerijos sviedinių pirkimui, penktadienį pranešė laikraštis „The Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais.Ukraina per kelias savaites turėtų gauti gyvybiškai svarbių artilerijos šaudmenų, Briuseliui pasiūlius kompensuoti išlaidas šalims, kurios skirtų sviedinių iš savo atsargų, pranešė ES pareigūnai.Visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją, prisijungė prie projekto, kuris atveria kelią bendram šaudmenų atsargų įsigijimui, sakė pareigūnas. Planui pritarė ir ES nepriklausanti Norvegija.„Manau, kad tai vyks greitai, labai greitai. Ir manau, kad kalbame apie dienų, savaičių, o ne mėnesių klausimą“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.Kyjivas nurodė, kad jam, siekiančiam sulaikyti atnaujintą Rusijos puolimą, labiausiai reikia artilerijos šaudmenų, ypač 155 mm sviedinių haubicoms. Rusijos kariuomenė kasdien iššaudo keturis kartus daugiau sviedinių nei Ukraina.ES gynybos ministrai kitą savaitę aptars naujojo karinės paramos Ukrainai plano detales.

CNN: naujas JAV karinės pagalbos paketas sudarys apie 400 mln. dolerių Penktadienį, kovo 3 d., JAV prezidento Joe Bideno administracija planuoja paskelbti apie naują 400 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai.Tai įvyks Vokietijos ministro pirmininko Olafo Scholco vizito metu, teigia du JAV pareigūnai, praneša CNN.

Per išpuolį Chersone sužeisti policininkai ir civiliaiDu policijos pareigūnai ir trys civiliai buvo sužeisti po to, kai buvo apšaudyti pietų Ukrainos Chersono srityje, pranešė šios srities pareigūnai.Įraše socialiniame tinkle „Facebook“ jie teigė, kad gyvenvietės yra „nuolat apšaudomos priešo“, ir pridūrė, kad Rusijos kariuomenė prieš civilius naudoja „visų rūšių ginklus“.Atnaujintoje informacijoje jie teigė, kad policija ir automobilis, kuriame buvo savanoriai, buvo atakuojami Beryslavo rajono Zmiivkos kaime.Jie pridūrė: „Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai pranešė, kad jie ir kitas automobilis buvo smarkiai apšaudyti – sviedinys pataikė tiesiai į automobilį. „Po to ryšys su tyrimo grupe dingo. Tada buvo sužeisti trys civiliai ir du policininkai“.

Rusija apkaltino Serbiją tiekiant raketas Ukrainai, Serbija neigiaMaskva pareiškė esanti „labai susirūpinusi“ dėl pranešimų, kad jos sąjungininkė Serbija pristatė Ukrainai tūkstančius raketų.Naujienų agentūra AP citavo žiniasklaidos pranešimus, esą Serbijos valstybinė ginklų gamykla neseniai pristatė Ukrainai apie 3 500 raketų, skirtų daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams „Grad“ – juos naudoja tiek Ukrainos, tiek ir Rusijos kariuomenė. Teigiama, kad 122 mm raketos buvo gabenamos per Turkiją ir Slovakiją.„Mes sekame šią istoriją“, – Rusijos užsienio reikalų ministerijos svetainėje ketvirtadienį vakare paskelbtame pranešime teigė atstovė spaudai Marija Zacharova. Pasak jos, galimybė, kad Serbija tiekia ginklus Ukrainai, kelia „rimtą klausimą“ dėl Serbijos ir Rusijos santykių.Serbijos gynybos ministras Milošas Vučevičius neigė, kad jo šalis eksportavo raketas į Ukrainą, nors ir užsiminė, kad jos ten galėjo patekti per trečiąją šalį.„Jei privačios bendrovės perka ginklus trečiųjų šalių rinkose ir vėliau juos parduoda kitoms bendrovėms kitose šalyse, tai nėra Serbijos klausimas, tai yra tarptautinė prekyba“, – sakė jis.Serbija yra viena iš artimiausių Maskvos sąjungininkių Europoje. Rusija rėmė Serbijos pretenzijas dėl buvusios Kosovo provincijos, kuri 2008 metais, remiama Vakarų šalių, paskelbė nepriklausomybę. Serbija savo ruožtu atsisakė įvesti sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.

Rusija planuoja užsandarinti ir užkonservuoti „Nord Stream“ vamzdynusĮtrūkę Rusijos povandeniniai „Nord Stream“ dujotiekiai bus užsandarinti ir užkonservuoti, o artimiausiu metu jų remontuoti ar atnaujinti neplanuojama, „Reuters“ sakė su planais susipažinę šaltiniai.„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, kurių kiekvieną sudaro du vamzdžiai, pastatė Rusijos valstybės kontroliuojama bendrovė „Gazprom“. Vamzdynai, nutiesti Baltijos jūros dugnu, turėjo kasmet į Vokietiją perpumpuoti 110 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.Trys vamzdžiai buvo įtrūko pernai rugsėjį iki šiol neišaiškintus sprogimus, o vienas iš „Nord Stream 2“ vamzdžių tebėra nepažeistas.Tačiau dėl didėjančios įtampos tarp Maskvos ir Vakarų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą „Nord Stream 1“ dujotiekis jau buvo sustabdytas, o jo dvynys, kurį Vašingtonas ir Kyjivas kritikavo dėl didinamos Vokietijos priklausomybės nuo Rusijos, taip ir nepradėjo veikti.„Gazprom“ teigė, kad techniškai įmanoma sutaisyti trūkusius vamzdynus, tačiau du su planais susipažinę šaltiniai teigė, kad Maskva nemato perspektyvų, jog artimiausioje ateityje santykiai su Vakarais pagerės tiek, kad vamzdynai vėl taptų reikalingi.Europa per pastaruosius metus smarkiai sumažino energijos importą iš Rusijos, o „Gazprom“ eksportas už buvusios Sovietų Sąjungos ribų 2022 metais sumažėjo beveik perpus ir pasiekė žemiausią lygį nuo posovietinių laikų – 101 mlrd. kubinių metrų.Vienas šaltinis Rusijoje sakė, kad šalis šį projektą laiko „palaidotu“. Kiti du teigė, kad nors trūkusių vamzdynų remontuoti neplanuojama, jie bus užkonservuoti galimam atnaujinimui ateityje. Tai greičiausiai reikštų, kad įtrūkimai būtų užsandarinti, o  vamzdžiai padengti danga, kuri saugotų juos nuo tolimesnės korozijos dėl jūros vandens.Vienas iš Rusijos šaltinių teigė, kad, jei jūra gabenamos suskystintos gamtinės dujos (SGD) iš JAV, kuriomis Europa kompensuoja dalį Rusijos tiekimo, smarkiai pabrangtų, Europa galbūt vėl būtų pasirengusi pirkti daugiau dujų iš Rusijos.Maskvos energetikos ministerija perdavė klausimus dujotiekių operatoriams, tačiau nei jie, nei „Gazprom“ neatsakė į prašymus pakomentuoti.

Rusijos smūgio į daugiaaukštį namą Zaporižioje aukų – jau 5Po naktį į ketvirtadienį surengto Rusijos kariuomenės smūgio į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Ukrainos Zaporižios mieste iš griuvėsių ištrauktas dar vieno žmogaus kūnas. Tad bendras šios nelaimės aukų skaičius padidėjo iki 5.Tai pranešė vietos policija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.Pareigūnai pažymi, kad dingusiais vis dar laikoma 10 žmonių. Per smūgį sužeisti 8 asmenys.Kaip jau rašė „Ukrinform“, Rusijos kariai šį penkiaaukštį pastatą atakavo pasitelkdami raketas „S-300“. Namas buvo iš dalies sunaikintas, dėl smūgio taip pat buvo apgadinti aplinkiniai pastatai ir netoliese stovintys automobiliai.Gelbėjimo ir paieškų operacija tęsiasi.

Rusija tvirtina besiimanti papildomų priemonių savo sienų saugumui užtikrintiPo pastarojo incidento su Ukraina besiribojančioje Briansko srityje Rusija pareiškė besiimanti papildomų priemonių savo sienų saugumui užtikrinti.CNN cituoja Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą, kuris penktadienį žurnalistams kalbėjo apie įvestą specialų „pasienio režimą“. Jis nurodė, kad prezidentas Vladimiras Putinas kol kas nepriėmė jokių sprendimų dėl galimybės paskelbti karo padėtį.D. Peskovas tokius komentarus išsakė praėjus dienai po to, kai Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie neva iš Ukrainos į Brianską prasiskverbusią diversantų grupę, kurią sudaro apie 50 asmenų. Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas tvirtino, kad esą yra žuvusių civilių. Jis kalbėjo apie menamus „ukrainiečių nacionalistų“ apšaudymus, dronų atakas ir įkaitais paimtus žmones.Tačiau Ukraina šiuos kaltinimus atmetė ir juos vadino eiline Maskvos provokacija.Vėliau atsakomybę už incidentą prisiėmė Rusijos savanorių korpusas (RSK). RSK sudaro rusai, kurie nuo 2014 metų kovoja Ukrainos pusėje.

Okupuotoje dalyje ukrainiečiai numušė rusų Su-34Kovo 3 d. Donecko srities Jenakijevės rajone maždaug 13.30 val. vietos laiku oro pajėgų vadavietei „Vostok“ pavaldaus Nikopolio zenitinės artilerijos ir raketų pulko artileristai likvidavo Rusijos naikintuvą-bombonešį Su-34. Šią žinią pranešė Ukrainos oro erdvės gynybos pajėgos.„Vienas iš pilotų žuvo, o kitas ruošiasi palaikyti jam kompaniją!“ – nurodo Ukrainos pajėgų atstovai.Kiek anksčiau internetu buvo paviešinta vaizdo įrašų, kuriuose nufilmuota, kaip okupuotoje Jenakijevėje numušamas rusų orlaivis.Miesto meru pasiskelbęs Romanas Chromenkovas ragino žmones eiti į slėptuves. Sprendžiant iš liudytojų paviešintų vaizdo įrašų, pilotai mėgino katapultuotis.OSINT informacijos analitikai buvo rašę, kad numuštas objektas veikiausiai buvo Su-30СМ arba Su-34.Remiantis ankstesniais pranešimais, kovo 3 d. nuo paties ryto virš Donecko intensyviai skraidė okupantų aviacija.https://t.me/operativnoZSU/82150

Blinkenas po susitikimo su Lavrovu telefonu kalbėjosi su KulebaJAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas penktadienį telefonu kalbėjosi su savo Ukrainos kolega Dmytru Kuleba. Per pokalbį abu jie aptarė trumpą A. Blinkeno susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu G20 susitikimo kuluaruose Indijos sostinėje Naujajame Delyje, penktadienį Vašingtone pranešė JAV valstybės departamentas.A. Blinkenas ir S. Lavrovas ketvirtadienį susitiko pirmojo savo asmeninio pokalbio nuo Rusijos invazijos į Ukrainą prieš daugiau nei metus. A. Blinkenas po susitikimo sakė pareiškęs S. Lavrovui, kad Rusija turi nutraukti karą, atnaujinti savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje ir paleisti kalinamą JAV pilietį Paulą Whelaną.

Ukrainos ir Latvijos prezidentai Lvive pagerbė kritusius ukrainiečių kariusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Latvijos prezidentas Egilis Levitas penktadienį Lvivo kapinėse pagerbė kritusius ukrainiečių karius, praneša stotis „Sky News“.Ceremonijoje taip pat dalyvavo abiejų šalių pirmosios ponios.Kiek vėliau vaizdo įrašu iš ceremonijos pasidalinęs V. Zelenskis teigė: „Niekuomet nepamiršime gynėjų, atidavusių savo gyvybes už mūsų laisvę ir nepriklausomybę. Prisimename siaubingą kainą, kurią mūsų žmonės moka už laisvą ir taikią ateitį.“Kaip jau skelbta, penktadienį į Lvivą su vizitu atvyko E. Levitas.https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1631642513621544966

Pranešama, kad iš Rusijos karinio oro uosto dingo 6 naikintuvaiIš Jeisko karinio oro uosto dingo 6 naikintuvai – bombonešiai Su-34.  Tai įvyko po gaisro, kurį vietos gyventojai netoli oro uosto matė vasario 28 dienos vakarą. Kovo 2 dieną Planet.com darytoje palydovinėje nuotraukoje matyti, kad aerodrome nebeliko daugumos Su-34, kurie įprastai stovi aikštelėje. Kiek anksčiau Laisvės radijo tarnybos Ukrainoje tiriamasis projektas „Schemy“ buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad naujausiose aerodromo apylinkių nuotraukose matyti išdegę laukai. Jie yra netoliese įsikūrusio 726-ojo oro gynybos mokymo centro teritorijoje, o minėtą gaisrą galėjo sukelti nukritęs ukrainiečių dronas. https://t.me/radiosvoboda/37038

Zelenskis aplankė sužeistus Ukrainos kariškius Lvivo ligoninėjeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė sužeistus karius Lvivo ligoninėje.Tai pranešė Lvivo srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Ačiū jums už tarnybą, už didvyrišką mūsų Tėvynės gynimą. Linkiu jums kuo greičiau pasveikti“, – sakė sužeistiesiems valstybės vadovas.V. Zelenskis taip pat įteikė kariškiams valstybinius apdovanojimus.Kaip pranešama, V. Zelenskis atvyko į Lvivą susitikti su Latvijos prezidentu Egilu Levitu.

Krasnodare nugriaudėjo sprogimasKrasnodaro gyventojai pranešė apie garsų sprogimą. Tuo pat metu vietos aviacijos mokykloje kilo gaisras.Virš mokyklos tvyrančių dūmų nuotraukos Krasnodaro socialiniuose tinkluose pasirodė kovo 3-iosios dieną. Nepaprastųjų situacijų ministerijos regioninė valdyba pranešė apie „degantį lauką“.Tuo pat metu portalas 93.ru parašė apie mieste nuaidėjusį garsų sprogimą. Komentarų skiltyje apie sprogimą pasakojo skirtingų Krasnodaro rajonų ir kaimo Naujoji Adygėja gyventojai. Miestiečių teigimu, sudrebėjo namų langai, suveikė automobilių signalizacija.Vietos valdininkai kol kas nepakomentavo, kas įvyko mieste.https://t.me/horizontal_russia/20193

Vokietija nori atpirkti iš Šveicarijos nenaudojamus „Leopard“ tankusVokietija nori atpirkti iš Šveicarijos devintojo dešimtmečio gamybos „Leopard 2“ kovinius tankus. Gynybos ministerija Berne gavo atitinkamą prašymą, penktadienį patvirtino jos atstovas Renatas Kalbermattenas.Šie „Leopardai“ esą pakeistų tankus, kuriuos Vokietija ir kitos ES šalys perdavė Ukrainai. Kiek tankų Vokietija nori atpirkti, Šveicarijos gynybos ministerija nepasakė.Šveicarija turi 230 tankų „Leopard 2“, 134 kurių yra eksploatuojami, o 96 laikinai neeksploatuojami. Tačiau jie „nėra nurašyti“, sakė R Kalbermattenas.Remiantis Šveicarijos įstatymais, gali būti parduodama tik nebenaudojama ginkluotė. Ar įrangą pripažinti nebenaudojama, sprendžia parlamentas.Argumentuodama savo neutralumu, Šveicarija uždraudė Vokietijai ir kitoms šalims perduoti Ukrainai šveicarišką amuniciją.

Prieš Bideno ir Scholzo susitikimą Kremlius perspėjo netiekti Ukrainai daugiau Vakarų ginklųPenktadienį, prieš svarbiausių Kyjivo rėmėjų JAV prezidento Joe Bideno ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimą Vašingtone, Kremlius perspėjo Vakarų šalis neteikti daugiau ginklų Ukrainai.Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad ginklų tiekimas yra „didelė našta ekonomikai ir neigiamai veikia šių šalių, įskaitant Vokietiją, piliečių gerovę“.„Akivaizdu, kad tai pratęs konfliktą ir turės liūdnų padarinių Ukrainos žmonėms“, – pridūrė jis.

Lenkija ragina pašalinti Rusiją iš Tarptautinės atominės energetikos agentūrosLenkijos klimato ir aplinkos ministrė paragino pašalinti Rusiją iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) dėl jos karo su Ukraina.Nuo pernai kovo rusai okupuoja didžiausią Europoje Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę. Rugsėjį buvo atjungtas paskutinis reaktorius siekiant sumažinti branduolinės avarijos pavojų, kurį kelia nuolatiniai apšaudymai.Per tarptautinę energetikos konferenciją Kroatijos sostinėje Zagrebe ministrė Ana Moskwa sakė: „Nepriimtina, kad Rusija tyčia taikosi į branduolinės energetikos objektus Ukrainoje“.„Pakartoju savo raginimą sustabdyti Rusijos narystę, o paskui pašalinti iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros“, – sakoma jos pareiškime, penktadienį paskelbtame Klimato ir aplinkos ministerijos.A. Moskwa pridūrė, kad tolesnės sankcijos Rusijai turėtų apimti ir branduolinės energetikos sektorių. „Tvirtai sakome tris „ne“: rusiškoms dujoms, degalams ir branduolinei energijai“, – pareiškė A. Moskwa ir pridūrė, kad „turi būti nutrauktas bet koks branduolinis bendradarbiavimas su Rusija“.„Mes jau seniai raginame imtis realių veiksmų, nes nepriimtina, kad šios šalies atstovai ir toliau dalyvauja tarptautinėse organizacijose, sprendžiančiose pasaulio branduolinio saugumo problemas“, – sakė ji.

Ukrainos policija: daugiau kaip 700 civilių Kyjivo srityje rusai nužudė šaulių ginklaisPer Kyjivo srities okupaciją daugiau kaip 700 civilių buvo nužudyti šaulių ginklais. Tai interviu portalui TSN pareiškė šio Ukrainos regiono policijos viršininkas Andrijus Nebitovas.Dar beveik 350 žmonių tapo minų sprogimų aukomis.Pasak pareigūno, bendras Kyjivo srityje rastų taikių gyventojų kūnų skaičius pasiekė 1373, iki šiol dar neidentifikuoti 197 žmonės.„Pabrėžiu, kad žuvusieji - civiliai, dauguma jų, daugiau kaip 700, buvo nužudyti šaulių ginklais. Sušaudyti. Daugiau kaip 340 žmonių mirė nuo minų sprogimų sukeltų sužalojimų. Tai tikriausiai dar ne galutiniai skaičiai, kadangi iki šiol 278 žmonės laikomi dingusiais vykstant aktyviems karo veiksmams", - sakė A. Nebitovas.Kovo 2 d. Borodiankoje buvo rasti dar trijų rusų kareivių nužudytų ukrainiečių kūnai.

Kremlius žada imtis „priemonių“, kad būtų užkirstas kelias įsiveržimams per Ukrainos sienąPenktadienį Kremlius pareiškė, jog imsis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias įsiveržimams per sieną. Prieš dieną Maskva apkaltino Ukrainos žvalgybos grupę Rusijos pietuose nužudžius du civilius.„Bus imtasi priemonių, kad būtų užkirstas kelias panašiems įvykiams ateityje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ukraina susigrąžino dar 17 žuvusių kariškių palaikusUkraina susigrąžino dar 17 kritusių šalies gynėjų palaikus. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Reintegracijos ministerija.Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų jau pavyko susigrąžinti 1426 kariškių kūnus.  Vasario 2 d. įvyko vienas didžiausių apsikeitimų žuvusiųjų kūnais su Rusija. Ukrainai buvo perduoti apie 150 žuvusių jos gynėjų palaikai.

Ukrainos pareigūnė: vaikai gali būti priverstinai išvežti iš karo veiksmų zonosUkrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija inicijuoja ministrų kabineto nutarimo projektą dėl vaikų, esančių karo veiksmų ir ginkluotų konfliktų zonoje, apsaugos.Tai penktadienį per Koordinacinio deokupuotų teritorijų štabo posėdį pareiškė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk, praneša „Ukrinform“.„Jei tėvai negali pasirūpinti vaikų saugumu, tai padarys valstybė“, – sakė I. Vereščuk.Nutarime numatyta leisti sričių karinėms administracijoms, susitarus su karinės vadovybės organais ir Koordinaciniu privalomos evakuacijos štabu, priimti sprendimus dėl privalomos vaikų evakuacijos kartu su jų tėvais ar juos pavaduojančiais asmenimis.Tokie sprendimai gali būti priimami dėl atskirų gyvenviečių, kuriose vyksta aktyvūs karo veiksmai. Tėvams neleidžiama atsisakyti privalomos evakuacijos.Kaip anksčiau buvo pranešta, kovo 2 d. Reintegracijos ministerija paragino Kupiansko rajono gyventojus neignoruoti vaikų ir pažeidžiamų gyventojų grupių saugumo ir evakuotis į saugesnę teritoriją.

Charkivo sritį bombardavęs rusų lakūnas nuteistas 12 metų kalėtiCivilinius objektus Charkivo srityje bombardavęs rusų lakūnas nuteistas 12 metų kalėti.Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Rusijos ginkluotųjų pajėgų pilotas buvo pripažintas kaltu dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 2 dalies 28-asis straipsnis, 1 dalies 438-asis straipsnis).Teismas taip pat patenkino nukentėjusiųjų – trijų bendrovių – civilinius ieškinius, kurių bendra suma viršija 1,1 mln. grivinų (apie 28 tūkst. eurų).Prokurorai teisme įrodė, kad nuteistasis tarnavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vakarų karinės apygardos Karinių oro pajėgų ir oro gynybos 6-osios armijos karinio dalinio vado pavaduotoju.2022 m. kovą jis gavo įsakymą bombarduojant sunaikinti civilinius objektus Charkive ir Charkivo srities teritorijoje. Jam taip pat buvo nurodytos taikinio – Charkivo radijo ir televizijos transliacijos stoties – koordinatės.Ši stotis ir jame esanti įranga yra civilinis objektas, nenaudojamas kariniams tikslams.Nuteistasis, suprasdamas įsakymo neteisėtumą, neatsisakė jo vykdyti ir subombardavo Charkivo radijo ir televizijos transliacijos stotį 8 aviacinėmis bombomis FAB-500, kurių bendras trotilo ekvivalentas – 2,4  tonos.Per bombardavimą buvo apgadinta televizijos bokšto metalinė konstrukcija, jo tolesnis saugus eksploatavimas tapo nebeįmanomas. Taip pat nukentėjo stoties administracinis pastatas, trijų bendrovių įranga.2022 metų kovo 6 d. nuteistojo pilotuojamą lėktuvą Su-34 numušė Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai. Lakūnas katapultavosi ir buvo sulaikytas.Ikiteisminį tyrimą atliko Ukrainos saugumo tarnybos Vyriausiosios tyrimų valdybos pareigūnai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Sumų srityje už akių buvo nuteistas rusų kareivis, kuris, grasindamas ginklu, atiminėjo iš vietos gyventojų vertingus daiktus.

Ukrainos gynybos ministras: yra šansas pasiekti pergalę šiais metaisUkrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia matantis galimybių dar šiais metais pasiekti pergalę Rusijos pradėtame kare. „Esu optimistas. Matau situaciją mūšio lauke. Matau paramos plėtrą. Ir tikrai matau, jog yra šansas šį karą šiais metais užbaigti mūsų pergale“, –  sakė O. Reznikovas vokiečių laikraščiui „Bild“. Tikslas, ano jo, yra „išlaisvinti visas mūsų laikinai okupuotas teritorijas iki tarptautiniu mastu pripažintų 1991 metų sienų“.Kalbėdamas apie sudėtingą situaciją smarkių mūšių alinamame Bachmute, O. Reznikovas neatmetė, kad šis miestas gali atitekti rusams. Tačiau tai esą reikštų, kad rusai „pasiekė tik nedidelę pergalę“.Jei Bachmutas kristų, Rusijos daliniams atsivertų kelias į Slovjansko ir Kramatorsko didmiesčius. Tai priartintų visišką Donecko srities užkariavimą.O. Reznikovas interviu dar kartą kategoriškai atmetė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prezidentas Volodymyras Zelenskis labai aiškiai pasakė, „kad nesiderėsime su dabartiniu Kremliaus vadovu“, pabrėžė ministras. Ukraina, anot jo, kalbės tik apie „reparacijas, tarptautinį tribunolą ir Kremliaus personalo atsakomybę už karo nusikaltimus“.

Medvedevas: NATO lėktuvų pristatymas Ukrainai prilygs tiesioginiam karui su RusijaBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dabar - Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas, ir vėl užsipuolė NATO bei Kyjivą, perspėjęs netiekti Ukrainai naikintuvų ir nelaikyti jų Lenkijoje, nes tai prilygtų tiesioginiam karui su Rusija.„Visi, kas nuspręs pristatyti (remontuoti) tokią įrangą ar naikinimo priemones, taip pat užsienio samdiniai ir kariniai instruktoriai, bus laikomi teisėtu kariniu taikiniu“, – ketvirtadienį „Telegram“ programėlėje parašė jis.Pasak D. Medvedevo, tai bene vienintelė priežastis, stabdanti „Vakarų infantilus“ tiekti lėktuvus ir tolimojo nuotolio ginklus „Kyjivo narkomanams“. Vis dėlto D. Medvedevas nesitiki, kad tai ilgai truks, „nes pagunda sunaikinti Rusiją didelė“.D. Medvedevas buvo laikomas gana liberaliu, kai buvo prezidentas ir ministras pirmininkas, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje skelbia pareiškimus, atitinkančius griežtosios linijos šalininkų poziciją. Stebėtojai sako, kad taip jis siekia išlikti Rusijos valdžios struktūroje.

Reznikovas: Ukraina gaus dviejų trijų tipų naikintuvųUkraina tikrai gaus iš partnerių Vakaruose modernių naikintuvų. Jie bus kelių tipų, iš kurių vienas taps pagrindiniu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.Tai interviu Vokietijos leidiniui „Bild“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Komentuodamas griežtą Vokietijos vyriausybės atsisakymą tiekti Ukrainai lėktuvus, ministras priminė, jog dar visai neseniai Berlynas lygiai taip pat nenorėjo perduoti Kyjivui tankų.„Prisimenu, kad Vokietija nenorėjo siųsti tankų. Dabar mano šalyje yra „Leopardų“, aš asmeniškai išbandžiau „Leopardą“ iš Vokietijos“, - pareiškė O. Reznikovas.Pasak ministro, Ukraina gaus dviejų ar trijų tipų naikintuvų, bet tik vienas iš jų taps pagrindiniu.„Tai priklausys nuo to, kuris iš jų tinkamesnis Ukrainai. Mūsų aerodromams, mūsų inžinieriams, priežiūrai“, - paaiškino O. Reznikovas.Šiuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmeta galimybę perduoti Ukrainai Vakaruose pagamintų naikintuvų. Pasak jų, dabartiniame etape svarbiau užtikrinti antžeminės ginkluotės tiekimą.

Ukraina praneša prie Bachmuto atrėmusi daugiau kaip 85 atakasUkrainos pajėgos praneša vėl atrėmusios daug rusų atakų regione aplink Bachmutą šalies rytuose. Praėjusią parą penkiuose pagrindiniuose sektoriuose tenykščiame fronte atremta daugiau kaip 85 atakos, penktadienio rytą pranešė Ukrainos pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.Zaporižios ir Chersono srityse praėjusią parą Rusijos daliniai apšaudė daugiau kaip 45 gyvenvietes. Rusija esą toliau iš oro atakuoja civilius gyventojus Donecko, Zaporižios ir Chetsono srityse.Rusija ne kartą neigė, kad taikosi į civilius. Anot Ukrainos vadovybės, Bachmutas Donecko srityje turi ribotą strateginę reikšmę, tačiau, nepaisant to, norima užkirsti kelią rusų pajėgų įsiveržimui. Rusija tuo tarpu tikisi, kad užėmusi Bachmutą žengs svarbų žingsnį įgyvendindama savo planus užkariauti likusias pramoninio Donbaso regiono, kurį sudaro Donecko ir Luhansko sritys, teritorijas.

Prigožinas kreipėsi į ZelenskįPrivačios karinės bendrovės (PKB) „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas kreipėsi į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Jis tikina, esą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms liko vienintelis kelias į Bachmutą.„Vagner“ kovotojai praktiškai apsupo Bachmutą. Apie tai „Telegram“ paskelbtame videokreipimesi pareiškė J. Prigožinas.„PKB „Vagner“ padaliniai praktiškai apsupo Bachmutą, liko vienas kelias“, – sakė jis.J. Prigožinas pareiškė, kad anksčiau Bachmute kariavo profesionali Ukrainos armija, o dabar esą ten vis daugiau „senių ir vaikų“.„Žnyplės susispaudžia. Jeigu anksčiau prieš mus kariavo profesionali Ukrainos armija, tai šiandien mes matome vis daugiau senių ir vaikų. Jie kovoja, bet jų gyvenimas Bachmute (Artemivske) trumpas, diena–dvi. Leiskite jiems išvykti iš miesto“, – pridūrė jis.Vaizdo įraše taip pat pasirodė, kaip tvirtina J. Prigožinas, Ukrainos piliečiai. Nėra aišku, ar tai kariškiai ar civiliai. Vaizdo įraše esantys žmonės taip pat kreipėsi į V. Zelenskį ir prašė suteikti jiems „galimybę grįžti namo pas savo šeimas“.https://twitter.com/sentdefender/status/1631573824234745858

Danilovas apie Bachmutą: mes suprantame, kaip elgsimės toliauOkupantai metė visas pajėgas į Bachmuto šturmą Donecko srityje, nes nori kuo greičiau pranešti apie jo užėmimą. Tačiau jų žygio tempas neatitinka lūkesčių.Apie tai interviu „RBK-Ukraina“ sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Šioje teritorijoje yra ir reguliariosios kariuomenės, ir samdinių, tačiau jie nieko negali padaryti.„Ko tik nebuvo prie Bachmuto – ir Prigožino „Vagner“ teroristinė organizacija, ginkluotosios pajėgos, Rusijos desantininkai. Paprastai tariant, visa puokštė to šlamšto, kuris pakibo virš Ukrainos teritorijos. Jie visi ten yra, bet ilgai nieko negali padaryti“, – pažymėjo Danilovas.Bachmutas nėra tik geografinis taškas šalies žemėlapyje. Pasak O. Danilovo, nė vienas vyriausiojo kariuomenės vado posėdis nevyksta be pranešimų apie padėtį ten.„Tai vieta, kur kasdien sunaikinama daugybė priešų ir jų technikos ir kur sumažėja Rusijos galimybės veikti viena ar kita kryptimi. Mums bet kokia teritorija yra nepaprastai svarbi, ir mes padarysime viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad ją išlaikytume“, – pridūrė Danilovas.Tačiau Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius pabrėžė, kad nuo visuomenės nebus slepiamos ir blogos žinios iš Bachmuto.„Taip, tai sunku ir sudėtinga, bet mes suprantame, kaip elgsimės toliau“, – pažymėjo jis.

Ukrainos dalinys sako gavęs įsakymą trauktis iš Bachmuto  Oro žvalgybos dalinys „Madjaro paukščiai“ gavo įsakymą pasitraukti iš Donecko srities Bachmuto miesto. Kariai šį miestą gynė 110 dienų. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė atskirosios oro žvalgybos taktinės grupės vadas, minėto padalinio įkūrėjas Robertas Brovdis, slapyvardžiu Madjaras.Jo teigimu, padalinys gavo vyriausiosios vadovybės įsakymą persikelti į naujas pozicijas. Daugiau jokių detalių Madjaras nekomentavo.„Vidury nakties „Madjaro paukščių“ dalinys gavo kovinį įsakymą nedelsiant palikti Bachmutą ir keltis į naują kovinių veiksmų vietą. Kokios yra persikėlimo priežastys šiuo kritiniu Bachmutui momentu, kai mes čia praleidome 110 kovinio budėjimo dienų: aš, visų pirma, esu kariškis, todėl Bachmuto gynybos vadovybės įsakymų nekomentuosiu“, – pareiškė jis.https://t.me/robert_magyar/436

Po mįslingo sprogimo netoli Maskvos – sumaištis RusijojeRusijoje įvardytos net kelios priežastys, kodėl Maskvos srities gyventojai kovo 2 dieną girdėjo sprogimų. Propagandinė žiniasklaida ir „Telegram“ kanalai pateikia mažiausiai tris versijas, o remiasi „savais šaltiniais“.Rusų „Telegram“ kanalai informuoja, kad sprogimo rajone „nieko įtartino nerasta, ir, remdamiesi savais šaltiniais, priduria, kad sprogimas „galėjo būti garsas, naikintuvams virš teritorijos išvystant viršgarsinį greitį“.Pagrindinės Rusijos naujienų agentūros pateikė ir dar kelias sprogimus paaiškinančias versijas: „Sprogimas įvyko ore, spėjama, kad galima priežastis – „bepilotis“, kurio nuolaužų niekas nerado. Tokią informaciją pateikia šaltiniai teisėsaugos organuose“,Kolomnos rajone jokių sprogimo ženklų nepastebėta – tokią versiją pateikė „ekstremalių situacijų valdymo tarnybų atstovas“.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 151 370 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 765 okupantus rusus. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 3 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 151 370 kareivių.Tai penktadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 405 tankų, 6 673 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 402 artilerijos sistemų, 484 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 247 oro gynybos priemonių, 301 lėktuvo, 289 sraigtasparnių, 2 061 drono, 873 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 281 automobilio, 230 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Penktadienį JAV pristatys naują pagalbos Ukrainai, daugiausia šaudmenimis, paketą Penktadienį Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbs apie naują pagalbos karo siaubiamai Ukrainai paketą, kurį daugiausia sudarys šaudmenys, padėsiantys ukrainiečiams kovoti su Rusijos invazinėmis pajėgomis, pranešė Baltieji rūmai.„Rytoj JAV vienašališkai paskelbs apie dar vieną pagalbos Ukrainai paketą“, – ketvirtadienį sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby. „Jį daugiausia sudarys  amunicija ir šaudmenys, reikalingi ukrainiečių jau turimoms sistemoms“, – pridūrė jis. Daugiau informacijos J. Kirby nepateikė.Šis pranešimas paskelbtas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui atvykus vizito į JAV.Vakarų valstybės pažadėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paspartinti amunicijos ir kitos įrangos tiekimą, kad Ukrainos kariuomenė galėtų atremti naujus Rusijos pajėgų puolimus. Europos Sąjunga neseniai pranešė skubiai tieksianti Kyjivui 155 milimetrų sviedinius.

Analitikai: karo šalininkai nepatenkinti Kremliaus veiksmaisJAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad incidentas Rusijos Briansko srityje iššaukė Rusijos tinklaraštininkų nepasitenkinimą Kremliaus veiksmais. Jie, pasak analitikų, tikėjosi, kad tai bus gera proga oficialiai paskelbti karą Ukrainai. Tarp nepatenkintųjų esą yra ir „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, Kremliaus statytinis Kryme Sergejus Aksionovas, su Kremliumi susiję tinklaraštininkai.Kaip rašo ISW, ultranacionalistų bendruomenė iš esmės nepatenkinta daugeliu aspektų, susijusių su Kremliaus nesugebėjimu visiškai paremti savo apgaulingą retoriką, kad Rusija Ukrainoje vykdo „egzistencinį karą“.

Rusijoje pranešta apie sprogimą Maskvos srityje Ketvirtadienio vakarą Rusijos žiniasklaidoje ir „Telegram“ kanaluose pasklido pranešimai apie garsų sprogimą Kolomnoje, Maskvos srityje. Socialiniuose tinkluose taip pat dalintasi vaizdo įrašu, kuriame matomas oranžinis švytėjimas. Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, į įtariamo sprogimo vietą išvyko gelbėtojai, gydytojai ir teisėsaugos pareigūnai. Vėliau gelbėtojai pranešė įtariamo sprogimo vietoje nieko įtartino neradę. „Potencialūs objektai buvo ištirti, [sprogimo] požymių nerasta“, – komentarą citavo TASS. Agentūra TASS, remdamasi šaltiniu, anksčiau pranešė, kad bepilotis orlaivis galėjo sprogti, tačiau jo nuolaužų nerasta. Kolomna yra apie 93 km nuo Maskvos. https://t.me/uniannet/91342

Zelenskis: okupantas neišvengiamai pajus mūsų jėgąPrezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad Ukraina duos agresoriui ir karinį, ir teisinį atsaką į šiandieninę Rusijos raketų ataką Zaporožėje.„Į šiandienos brutalų Rusijos raketų apšaudymą Zaporožėje bus mūsų atsakas ir kariniu, ir teisiniu požiūriu. Okupantas neišvengiamai pajus mūsų jėgą. Teisingumo jėgą visomis prasmėmis“, – sakė valstybės vadovas vakariniame vaizdo kreipimesi.V. Zelenskis taip pat padėkojo gelbėtojams, kurie valė namo, kurio įėjimą sugriovė raketa, griuvėsius.„Mums pavyko išgelbėti 11 žmonių, daugiau nei 70 buvo suteikta pagalba. Žuvusiųjų skaičius kol kas yra du. Užuojauta artimiesiems!“, – pridūrė prezidentas.

JAV rytoj paskelbs naują karinės pagalbos Ukrainai paketąJAV rytoj paskelbs apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, pranešė Baltieji rūmai.Tikimasi, kad pagalba Ukrainai bus pagrindinė JAV prezidento Joe Bideno ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo diskusijų tema, kai rytoj Baltuosiuose rūmuose susitiks abiejų šalių vadovai.Šiandien kalbėdamas su žurnalistais Baltųjų rūmų atstovas spaudai John Kirby nenurodė naujojo pagalbos paketo kainos, sakydamas, kad daugiau informacijos bus paskelbta netrukus.

CNN: Rusija iš anksto suplanavo ir finansavo kankinimo centrus Ukrainoje Sulaikymo centras Chersone priklausė mažiausiai 20 įstaigų, kurios, pasak Ukrainos ir tarptautinių teisininkų, buvo dalis apgalvotos Rusijos strategijos sunaikinti ukrainiečių tapatybę, rašoma UNIAN.„Šie sulaikymo centrai yra susiję, jie elgiasi labai panašiai, jei ne identiškai“, – CNN sakė Wayne'as Jordache'as, Ukrainos generalinę prokuratūrą remiančios tarptautinių tyrėjų grupės „Mobile Justice Team“ vadovas.Tyrimas atskleidė, kad Rusijos pajėgos keliose okupuotose teritorijose vykdė labai konkretų planą, kurio aiškios schemos rodo išsamų Maskvos parengtą Ukrainos okupacijos planą.„Pirmasis etapas iš esmės yra žmonių, vadinamų "lyderiais", t. y. tų, kurie galėjo fiziškai pasipriešinti okupacijai, taip pat tų, kurie galėjo jai pasipriešinti kultūriniu požiūriu, sulaikymas ir daugeliu atvejų nužudymas", - sakė Jordache.

Rusija per invaziją neteko 150 605 karių, teigia UkrainaUkraina pateikė naujausią atnaujintą informaciją apie tai, kiek nuostolių Rusija patyrė nuo karo pradžios.Ji teigia, kad žuvo 150 605 Rusijos kariai ir buvo sunaikinti 6 658 šarvuočiai.Tarp kitos sunaikintos karinės technikos yra 288 sraigtasparniai, 3 397 tankai ir 300 lėktuvų.Pažymėtina, kad „Sky News“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šių teiginių.

Pentagonas: JAV neteikia Ukrainai informacijos apie taikinius Rusijoje Pentagono atstovas paneigė teiginius, kad JAV teikia Ukrainai žvalgybinę informaciją apie taikinius Rusijos teritorijoje.Kalbėdamas su žurnalistais brigados generolas Patas Ryderi Rusijos kaltinimus pavadino „nesąmone“ ir pridūrė, kad JAV nekariauja su Rusija.„Galiu tvirtai pasakyti, kad mintis, jog JAV teikia žvalgybinę informaciją ar informaciją ukrainiečiams, kad šie taikytųsi į vietas Rusijos viduje, yra nesąmonė. Mes nekariaujame su Rusija ir nesiekiame karo su Rusija“.

Blinkenas Lavrovui: „nutraukite šį agresijos karą“Šiandien Naujajame Delyje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas 10 minučių kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.Manoma, kad šis susitikimas buvo pirmasis jų asmeninis pokalbis vienas prieš vieną nuo tada, kai Rusija dar nebuvo įsiveržusi į Ukrainą.„Užsienio reikalų ministrui pasakiau tai, ką praėjusią savaitę Jungtinėse Tautose sakiau aš ir daugelis kitų, ir ką šiandien sakė daugelis G20 šalių užsienio reikalų ministrų – baigti šį agresyvų karą“, – žurnalistams sakė J. Blinkenas.

 Scholzas išvyko į Vašingtoną, kur susitiks su J. BidenuVokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį išvyko į Vašingtoną, kur penktadienį susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir pirmiausiai aptars Rusijos karą Ukrainoje. Neįprasta, tačiau bendra spaudos konferencija po susitikimo neplanuojama. O. Scholzo taip pat nelydi ir žurnalistai iš Berlyno. Kartu nevyksta ir verslo delegacija.„Tai, kad mes labai daug ir labai dažnai kalbamės, rodo transatlantinių santykių bei gero bendradarbiavimo tarp JAV prezidento ir Vokietijos kanclerio kokybę“, – prieš išvykdamas sakė O. Scholzas. Esą vyksta pokalbiai telefonu, vaizdo konferencijos, tačiau kartais reikia pasikalbėti ir tiesiogiai. „Tai būtina esant tokiai sudėtingai padėčiai pasaulyje“, – pažymėjo kancleris.Pokalbis Baltuosiuose rūmuose yra vienintelis oficialus O. Scholzo susitikimas per jo viešnagę Vašingtone. Po jo numatytas kanclerio interviu stočiai CNN.Tai bus antras kanclerio apsilankymas Baltuosiuose rūmuose per beveik 15 mėnesių trunkančią kadenciją. 2022 metų vasario pradžioje jis lankėsi Vašingtone su prisistatymo vizitu. Jau tada daug dėmesio buvo skiriama Ukrainai. Tada prie kaimyninės šalies sienų Rusija jau buvo sutelkusi dešimtis tūkstančių savo karių. Po daugiau nei dviejų savaičių, 2022 metų vasario 24–ąją, Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.Pastaruoju metu būta prieštaringų pareiškimų iš Baltųjų rūmų ir O. Scholzo kanceliarijos apie tai, kaip Ukrainai pažadėti koviniai tankai.

Kijevo regione aptikta nauja kapavietė su trimis kūnaisKijevo srities Borodiankos mieste aptikta nauja kapavietė su trimis kūnais, pranešė srities policijos viršininkas Andrijus Niebytovas.Kalbėdamas su žurnalistais jis sakė, kad viena iš aukų buvo 50 metų vyras, kuris buvo nušautas automobilyje, kurį vėliau sunaikino gaisras.Kitų civilių tapatybės kol kas nenustatytos.„Kartais jiems labai sunku kalbėti apie (Rusijos) kariuomenės žiaurumą“, – žurnalistams sakė J. Nebytovas.

Ukraina nurodė evakuoti pažeidžiamus gyventojus iš Kupjansko miestoUkraina ketvirtadienį nurodė privalomai evakuoti pažeidžiamus gyventojus iš pafrontės miesto Kupjansko ir gretimų šiaurės rytinių teritorijų, nes baiminamasi, kad Rusija vėl užims šį svarbų miestą ir geležinkelio mazgą."„Kupjansko bendruomenėje pradėta privaloma šeimų su vaikais ir riboto judrumo gyventojų evakuacija... dėl nuolatinių Rusijos kariuomenės vykdomų bendruomenės teritorijos apšaudymų“, – pranešė Charkivo regiono karinė administracija.

Moldovos parlamentas pasmerkė Rusijos invaziją į UkrainąMoldovos Respublikos parlamentas ketvirtadienį nedidele balsų dauguma priėmė deklaraciją, smerkiančią Rusijos invaziją į Ukrainą. 101 vietos parlamente už balsavo 55 deputatai. Deklaracijoje reikalaujama išvesti iš Ukrainos visus rusų karius, praneša agentūra „Reuters“.Rusija vykdo neteisėtą ir neišprovokuotą karą prieš Ukrainą, kuris pažeidžia tarptautinę teisę, pažymima pareiškime. Jame taip pat pakartojami Ukrainos reikalavimai įsteigti karo tribunolą. Rusija kol kas deklaracijos nekomentavo.Įtampa tarp vyriausybių Maskvoje ir Kišiniove pastaruoju metu smarkiai išaugo. Nedidelė buvusi sovietinė respublika kaltina Maskvą siekiant nuversti proeuropietišką vyriausybę Kišiniove. Rusija tai neigia ir savo ruožtu kaltina Moldovą ir Ukrainą kurstant neramumus separatistiniame prorusiškame Moldovos Uždniestrės regione. Tai Moldova ir Ukraina neigia.

Visoje Ukrainoje – oro pavojusKetvirtadienį, šiek tiek prieš 19 val., visoje Ukrainoje paskelbtas perspėjimas dėl oro antskrydžių, praneša portalas rbc.ru. Pasak „Ukrainska Pravda“, pavojus paskelbtas, nes iš Baltarusijos pakilo Rusijos naikintuvas MiG-31K. Šis orlaivis gali gabenti raketas, kurių nuotolis gali pasiekti bet kurią Ukrainos dalį, todėl visoje šalyje ir paskelbtas oro pavojus.

Chersono valdžia: Rusijos dronas numetė sprogmenis ant žmonių, atėjusių humanitarinės pagalbosChersono regioninė administracija praneša apie Rusijos drono ataką, dėl kurios buvo sužeisti humanitarinę pagalbą gaunantys civiliai.„Tarptautinės organizacijos savanoriai atvyko į Kozatskoye kaimą, Kakhovka rajoną, kad išdalintų daržovių rinkinius vietos gyventojams. Iškraunant humanitarinę pagalbą Rusijos okupantai paleido droną. Jis numetė sprogmenis ant taikių žmonių, kurie atėjo gauti daržovių“, - teigiama pranešime.Dėl to buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant 16-metį paauglį. Sužeistieji buvo paguldyti į ligoninę, keturi iš jų sunkios būklės.BBC ne visada gali greitai patvirtinti informaciją, gaunamą iš konflikto šalių.

Blinkenas susitiko su LavrovuVašingtono parama Ukrainai nesvyruos, pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, tačiau pridūrė, kad „turime ir toliau raginti Rusiją nutraukti savo agresijos karą“.Per trumpą susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ketvirtadienį Naujajame Delyje A. Blinkenas paragino Rusiją atšaukti savo sprendimą dėl Naujosios START branduolinės sutarties, sakė aukštas JAV pareigūnas.Jis Kremliaus pareigūnui taip pat sakė, kad Vašingtonas yra pasirengęs remti Ukrainą, kad ji apsigintų tiek, kiek reikės.A. Blinkenas su S. Lavrovu kalbėjosi mažiau nei 10 minučių per, kaip manoma, pirmąjį asmeninį pokalbį nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.„Visada tikimės, kad rusai pakeis savo sprendimą ir bus pasirengę įsitraukti į diplomatinį procesą. Tai gali vesti į teisingą ir ilgalaikę taiką, bet nesakyčiau, kad iš šio susitikimo buvo kokių nors lūkesčių, kad artimiausiu metu viskas pasikeis“, – sakė JAV pareigūnas.

Prie Kijevo rasti prieš metus žuvusių civilių palaikaiNetoli Kijevo buvo aptikta nauja laidojimo vieta, kurioje yra trijų pirmosiomis karo dienomis žuvusių vyrų kūnai.Ketvirtadienį ši vieta buvo rasta Borodiankoje, maždaug už 34 mylių į šiaurės vakarus nuo sostinės.Trys ten palaidoti vyrai yra naujausi civiliai, patvirtinta, kad jie žuvo Rusijos pajėgoms praėjusį pavasarį įsiveržus į Kijevą.Ukrainos pareigūnai teigia, kad dėl nepavykusio Vladimiro Putino plano greitai užimti miestą žuvo daugiau nei 1 300 gyventojų, kol Ukrainos pajėgos rusus atstūmė atgal prie sienos.Praėjus vieneriems metams, 278 žmonės iš Kijevo srities vis dar laikomi dingę be žinios.Iki šiandienos atradimo buvo rasta 14 masinių kapų, kuriuose buvo ankstyvųjų karo išpuolių aukos.

Rusija tvirtina, kad padėtis Brianske esą yra „kontroliuojama“ Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė, kad padėtis su Ukraina besiribojančioje Briansko srityje esą yra „kontroliuojama“.Anot FSB, paveiktoje teritorijoje buvo pradėta „išminavimo“ operacija, ten tariamai aptikus „daugybę sprogmenų“.Tokie tarnybos komentarai paskelbti po to, kai anksčiau ketvirtadienį Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie neva iš Ukrainos į Brianską prasiskverbusią diversantų grupę, kurią sudaro apie 50 asmenų. Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas tvirtino, kad esą yra žuvusių civilių. Jis kalbėjo apie menamus „ukrainiečių nacionalistų“ apšaudymus, dronų atakas ir įkaitais paimtus žmones.Nepaisant to, vėliau atsakomybę už incidentą prisiėmė Rusijos savanorių korpusas (RSK). Jo nariai tvirtino įžengę į Brianską norėdami „parodyti tėvynainiams, jog yra vilties, kad laisvi rusai su ginklu rankose gali kovoti su režimu“.RSK sudaro rusai, kurie nuo 2014 metų kovoja Ukrainos pusėje. Jis buvo įkurtas 2022 metų rugpjūtį ir yra pavaldus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Teritorinių gynybos pajėgų Tarptautiniam legionui.

Lenkija planuoja artimiausiu metu perduoti Ukrainai papildomų „Leopard 2“ tankų Lenkija planuoja ateinančiomis savaitėmis perduoti Rusijos užpultai Ukrainai papildomų vokiškų kovinių tankų „Leopard 2“. Tai ketvirtadienį pareiškė vyriausybės Varšuvoje atstovas Piotras Mulleris, kurį cituoja lenkų naujienų agentūra PAP.Nepaisant to, jis apie konkrečią datą nekalbėjo.Turimomis žiniomis, Lenkija besiginančiai šaliai iš viso norėtų nusiųsti 14 „Leopardų“. Pirmieji keturi šio modelio tankai Ukrainą pasiekė praėjusią savaitę, minint pirmąsias Rusijos visapusiškos invazijos metines.Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis taip pat yra paskelbęs, kad Ukrainai bus perduota 60 lenkiškų kovinių tankų „PT-91“.

Prigožinas: „Vagner“ samdiniai beveik pasiekė Bachmuto centrą Rusijos samdinių grupuotė „Vagner“, jos įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino teigimu, beveik pasiekė Ukrainos Bachmuto miesto centrą. J. Prigožino aplinka „Telegram“ kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame „Vagner“ samdiniai esą yra „praktiškai Bachmuto miesto centre“.Anot J. Prigožino, tai ketvirtadienio ryto įrašas. Kol kas nėra galimybių nepriklausomai patikrinti, kur įrašas darytas. Įraše matyti uniformuoti vyrai, kurie ant apgriauto daugiaaukščio pastato kelia „Vagner“ vėliavą.Ukrainos generalinis štabas pastarąjį kartą teigė, kad rusų pajėgos toliau veržiasi į Bachmutą ir šturmuoja miestą. Tačiau ukrainiečių pajėgos esą atakas toliau atremia.

Putinas įvykius Brianske vadina „teroristiniu išpuoliu“Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio įvykius Brianske pavadino „teroristiniu išpuoliu“.„Teroristai“ neva įžengė į pasienio zoną ir apšaudė civilius gyventojus. „Matė, kad tai buvo civilinis automobilis, matė, kad jame sėdėjo civiliai ir vaikai. Paprasta „Niva“. Būtent tokie žmonės užsibrėžė tikslą atimti iš mūsų istorinę atmintį, istoriją, tradicijas, kalbą“, – pareiškė V. Putinas.Jokių vaizdų apie tariamus išpuolius Brianske Rusija nepateikė.

Prie Iziumo automobilis užvažiavo ant prieštankinės minos, žuvo keturi žmonės Automobilis, kuriame buvo keturi vyrai, Charkivo srities Iziumo rajone užvažiavo ant rusiškos prieštankinės minos. Visi žmonės žuvo iškart.Tai ketvirtadienį pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.Okupantų aukų amžius – 21, 39, 43 ir 54 metai.Regiono vadovas pabrėžė, kad rusų paliktos minos vis dar kelia labai didelį pavojų.

Rusijos smūgio į daugiaaukštį namą Zaporižioje aukų padaugėjo iki keturių Rusijos kariuomenės smūgio į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Ukrainos Zaporižios mieste aukų padaugėjo iki keturių. Tai pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.Kiek anksčiau skelbta apie du žuvusiuosius.„Preliminariais duomenimis, žuvo keturi žmonės, dar aštuoni sužeisti, penki laikomi dingusiais, tarp jų – vaikas“, – rašoma prokuratūros „Telegram“ kanale. Kaip pažymima, po atakos buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl karo teisės pažeidimų ir tyčinės žmogžudystės.Kaip jau rašė „Ukrinform“, šis smūgis buvo surengtas naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį – Rusijos kariai penkiaaukštį pastatą atakavo pasitelkdami raketas „S-300“. Namas buvo iš dalies sunaikintas, dėl smūgio taip pat buvo apgadinti aplinkiniai pastatai ir netoliese stovintys automobiliai.Gelbėjimo ir paieškų operacija tęsiasi.

Ukrainos žvalgyba: galbūt rusai pradės atsibustiUkrainos gynybos ministerijos žvalgyba pakomentavo pranešimus apie „ukrainiečių diversantus“ Briansko srityje. Ji tvirtino, kad tai yra „Rusijos transformacijos, jos apsivalymo ir išsilaisvinimo nuo Putino diktatūros tęsinys“.„Šiandien Rusijos Federacija yra toks darinys, kuriame vyksta daugybė tarpnacionalinių, tarpetninių, tarpreliginių, socialinių – politinių bei kitokių konfliktų. Šiandien yra paskelbtas viešas Rusijos savanorių korpuso pareiškimas. Tai žmonės, kurie su ginklais rankose kovoja prieš Putino režimą ir tuos, kurie jį remia... Galbūt rusai pradės atsibusti, kažką suvoks ir imsis konkrečių veiksmų“, – hromadske.ua teigė Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.

Rusijos atstovo kalbą Ženevoje boikotavo daugelis Vakarų diplomatų Jungtinių Amerikos Valstijų ir NATO įsitraukimas į karą Ukrainoje gali sukelti „katastrofiškų padarinių“, ketvirtadienį perspėjo Rusija. Jos atstovo kalbą per nusiginklavimo konferenciją Ženevoje boikotavo daugelis Vakarų diplomatų.Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pakartojo seniai Rusijos skleidžiamus nepagrįstus teiginius, kad „šiuo metu didžiausią strateginę grėsmę kelia JAV ir NATO politika, kuria siekiama toliau kurstyti konfliktą Ukrainoje“.„Jų didėjantis įsitraukimas į ginkluotą konfrontaciją didina riziką sukelti tiesioginį karinį branduolinių jėgų susidūrimą, kurio padariniai būtų katastrofiški“, – beveik tuščiai salei sakė S. Riabkovas. Daugelis Vakarų diplomatų per jam numatytą kalbėjimo laiką simboliškai pasirinko susiburti bendrai nuotraukai prie Ukrainos vėliavos spalvomis – mėlyna ir geltona – nutapytos freskos.Vis dėlto S. Riabkovas išvengė akimirkos, kai visa salė pakilo ir išėjo, kaip buvo per nusiginklavimo konferenciją prieš metus, pradėjus rodyti jo viršininko, užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kalbą vaizdo ryšiu.Nusiginklavimo konferencija yra svarbiausias pasaulyje daugiašalis nusiginklavimo forumas, sukurtas 1979 m. siekiant stabdyti šaltojo karo ginklavimosi varžybas. Rusijai prieš metus pradėjus plataus masto puolimą Ukrainoje ten skelbiami vis karingesni pareiškimai.Pirmadienį atidarant sesiją JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Bonnie Jenkins, atsakinga už ginklų kontrolę ir tarptautinį saugumą, kritikavo Rusiją, kad ji sustabdė savo dalyvavimą „New START“ sutartyje, paskutiniame dar likusiame Maskvos ir Vašingtono branduolinių ginklų kontrolės pakte. „Rusija dar kartą parodė pasauliui, kad ji nėra atsakinga branduolinė valstybė“, – sakė B. Jenkins.Ketvirtadienį S. Riabkovas tikino, kad Rusija neturėjo kito pasirinkimo, o tik sustabdyti savo dalyvavimą šioje sutartyje, nes „prieš mus vykdomas totalus hibridinis karas“.

Rusijos savanorių korpusas paskelbė vaizdo įrašą iš Briansko: jokių ukrainiečių diversantų nebuvoRusijos savanorių korpusas paskelbė vaizdo įrašą iš Liubečanės Briansko srityje ir pareiškė, kad jokių „ukrainiečių diversantų“, apie kuriuos ketvirtadienį visais kanalais trimitavo Rusijos žiniasklaida, nebuvo.Apie tai rašo „Dožd“.Rusijos savanorių korpusas, vadinantis save formuote, kovojančia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje, minimą vaizdo įrašą paskelbė savo „Telegram“ kanale. Jame matyti du kovotojai, stovintys ant medicinos punkto Liubečanėje laiptų – tą liudija už jų nugarų matoma lentelė.  „Rusijos savanorių korpusas perėjo Rusijos valstybinę sieną. Mes nekovojame su civiliais gyventojais, nežudome neginkluotų žmonių, turėkite tai galvoje. Dabar atėjo laikas eiliniams Rusijos piliečiams suprasti, kad jie nėra vergai. Kelkite maištą! Kovokite!“ – vaizdo įraše sako vienas iš kovotojų. Antrasis rankose laikė Rusijos savanorių korpuso vėliavą.Pranešime po vaizdo įrašu žinią apie Ukrainos „diversinę – žvalgybinę grupę“ šis „Telegram“ kanalas pavadino Kremliaus propagandistų melu.„Rusijos savanorių korpusas atvyko į Briansko sritį, kad tautiečiams parodytų, jog vilties dar yra, kad laisvi Rusijos žmonės su ginklais rankose gali kovoti su režimu“, – sakoma pranešime.Kada buvo darytas šis vaizdo įrašas, pranešime nenurodoma.https://t.me/tvrain/63437

Estijoje ukrainiečiai mokėsi šaudyti iš haubicų FH-70 Trečiadienį Estijos Centriniame poligone vykusios šaudymo pratybos buvo baigiamasis Ukrainos artileristų rengimo etapas. Netrukus ukrainiečiai išvyks namo kartu su pabūklais, kuriuos Estija perduoda Ukrainai.Kaip praneša portalas ERR, Ukrainos artileristams pakako dviejų savaičių, kad išmoktų šaudyti iš haubicų FH-70.„Jie turi didelę darbo su sovietinėmis velkamomis ginklų sistemomis patirtį. Tad galima sakyti, kad dviejų savaičių visiškai pakanka“, – pareiškė Estijos artilerijos bataliono vadas papulkininkis  Allanas Raidma.Trečiadienį Centriniame poligone egzaminus laikė devynios Ukrainos artileristų tarnybos. Iš viso į mokomąjį taikinį buvo paleista 150 sviedinių.Tai jau penktoji Ukrainos artileristų grupė, rengiama Estijoje. Iki šiol jiems teko šaudyti tik iš sovietinio pavyzdžio 152 mm kalibro haubicų D-20 ir D-30.Vienas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių pažymėjo, kad haubicos FH-70 yra kur kas aukštesnio lygio.„Tai maždaug tas pats, kaip važiuoti „Žiguliais“ ir „Mersedesu“. Prasmė išlieka ta pati, patranka ir yra patranka. Žinoma, yra tam tikrų niuansų, bet apskritai viskas identiška. Skiriasi tik kokybė“, – pridūrė jis.Be didesnio nuotolio ir tikslumo, FH-70 skiriasi nuo sovietinių pavyzdžių ir galingesniu 155 mm kalibru. Tai universalus NATO standartas, taigi, Ukrainos artileristai turės mažiau problemų dėl amunicijos, pažymi ERR.

Chersono srityje traktorius užvažiavo ant minos, du žmonės sužeisti Trečiadienį Chersono srities Beryslavo rajone, lauke prie Archangelsko gyvenvietės, du vyrai traktoriumi užvažiavo ant sprogstamojo įtaiso. Jie abu buvo sužeisti.Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos valstybine nepaprastųjų situacijų tarnyba.„Dėl sprogimo transporto priemonė užsidegė, o vyrai patyrė įvairaus sunkumo traumų. Nukentėjusieji greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabenti į gydymo įstaigą“, – sakoma pranešime.Gelbėtojai prašo laikytis saugumo reikalavimų.„Nesilankykite vietose, kurių dar nepatikrino išminuotojai. Judėkite tik tvirtomis dangomis ir pagrindiniais keliais! Saugokite savo gyvybę!“ – paragino Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovai.Portalas primena, kad vasario 28 d. Chersono srityje sprogus rusų padėtai minai, vyras neteko dalies dešiniosios kojos.  

Rusijos „Telegram“ kanalai skelbia apie mūšius jos pačios teritorijojeRusijos „Telegram“ kanalai skelbia, neva Rusijos Briansko srityje šiuo metu vyksta mūšiai.  Jų duomenimis, į šį regioną prasiskverbė Ukrainos diversantų grupė, sudaryta iš 40 žmonių. Ji neva apšaudė automobilius ir paėmė įkaitų. Taip pat esą apšaudomi ir kai kurie Rusijos pasienio kaimai. TASS skelbia, kad Ukrainos diversantai Briansko srityje paėmė įkaitais iki šešių žmonių ir „įsitraukė į mūšius su Nacionaline gvardija, yra aukų“.  Apie tai agentūra rašo remdamasi šaltiniais jėgos struktūrose.  Vienas TASS šaltinis pareiškė, neva Ukrainos diversantų grupė prasmuko į du Briansko srities kaimus ir viename iš jų paėmė įkaitais vietos gyventojus.„Rusijos Nacionalinės gvardijos kovotojai susirėmė su ukrainiečiais. Per susirėmimus žuvo ir buvo sužeisti Briansko srities gyventojai“, – skelbia propagandinis TASS.Jau anskčiau Ukrainos žvalgyba ir Amerikos karo studijų institutas (ISW) buvo perspėjęs, kad Kremlius, dangstydamasis svetima vėliava, bando sudaryti sąlygas operacijai prie Ukrainos Černihivo srities sienos.Ukrainos karinė vadovybė praėjusią savaitę pranešė, kad žvalgyba netoliese sienos su Černihivo sritimi pastebėjo Rusijos karinės technikos kolonų be skiriamųjų ženklų ir uniformomis, primenančiomis ukrainiečių karo uniformas, vilkinčio personalo.Šiaurinė operatyvinė vadavietė tikina, kad šių veiksmų tikslas gali būti siekis apkaltinti Ukrainos pajėgas pažeidžiant neįvardytos šalies teritorinį vientisumą. https://t.me/bazabazon/16131

Pranešama apie sprogimus trijose Rusijos srityse Ketvirtadienio rytas Rusijoje buvo neramus – mažiausiai trijų sričių gyventojai skundžiasi sprogimais ir praneša apie „apšaudymus“, rašo portalas „rbc.ua“.Pasak Rusijos „Telegram“ kanalo BAZA, Tulos srityje įvyko sprogimas, bet jo priežastys kol kas nežinomos. Jis nugriaudėjo Berezovskio gyvenvietėje apie 8 val. Jį girdėjo visi vietos gyventojai. Pasak jų, nuo sprogimo „drebėjo namai“.„Vėliau miške buvo aptikta pusės metro gylio duobė. Aplinkui viską dengė pelenai, gulėjo kelių negyvų paukščių kūnai. Dabar gyventojų ten neleidžia – teritoriją apsupo policija, dirba išminuotojai“, – pranešama socialiniuose tinkluose.Rusijos „Telegram“ kanalai taip pat praneša, kad esą beveik valandą buvo apšaudomas Briansko srities Starodubo rajono Lomakovkos kaimas. Dėl šio apšaudymo vietos valdžia tradiciškai kaltina Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.Jos duomenimis, keli sviediniai pataikė į civilinius objektus, o vietos gyventojai slepiasi rūsiuose.Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas taip pat pareiškė, kad esą iš Ukrainos į regiono teritoriją įsigavo diversantų grupė, kuri Liubečanų kaime apšaudė automobilį.Savo ruožtu Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad esą netoli sienos su Ukrainą esančią Tiotkino gyvenvietę „vėl apšaudė Ukrainos ginkluotosios pajėgos“.

Ukraina: Rusija Europoje bando įplieksti naują gaisrąRusija kelia įtampą aplink Moldovą ir nepripažintą Padniestrę, kad pasiektų du tikslus – nukreiptų pasaulio dėmesį nuo Ukrainos ir savo piliečiams pademonstruotų „bent kažkokias pergales“. Apie tai „RBK – Ukraina“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas. „Mūsų nuomone, kurdama įtampą Moldovoje, Rusija siekia dviejų tikslų. Pirmasis – bandymas atitraukti Europos visuomenės dėmesį nuo įvykių Ukrainoje. Jie mato, kad visas dėmesys sutelktas į Ukrainą, įskaitant ir pagalbą jai. Todėl jie bando įplieksti Europoje naują gaisrą. Juk per vadinamą „specialiąją karinę operaciją“ jie nepasiekė jokio rezultato. Taigi jiems reikia pademonstruoti kokias nors „pergales“ savo gyventojams“, – teigė jis.  

Britų žvalgyba: šylantys orai apsunkins Ukrainos karių operacijas Ukrainoje pastaruoju metu stebimi šylantys orai ir dėl jų besiformuojantis purvas, tikėtina, apsunkins šios šalies ginkluotųjų pajėgų karines operacijas. Tai savo naujausioje, ketvirtadienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Suvestinėje pažymima, kad tokios sąlygos lems su judėjimu susijusius suvaržymus. Ministerija nurodo, kad dieną dirvožemio temperatūra Ukrainoje jau viršija nulį. Kaip teigiama, netolimoje ateityje ir toliau laukiant šiltesnių nei įprastai orų judėjimas gali dar labiau pasunkėti.Ministerija priduria, kad sudėtingiausios judėjimo sąlygos veikiausiai susidarys iki kovo pabaigos, kai tikimasi galutinio įšalo atitirpimo. Suvestinėje nurodoma, kad tai trikdys antžemines operacijas, ypač nuožmių mūšių apimtame, išvažinėtame Bachmuto sektoriuje.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Scholzas: Putinas nepasirengęs taikos deryboms Šiuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra atviras deryboms, kad būtų baigtas kiek daugiau nei prieš metus Maskvos pradėtas karas Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.„Ar Putinas bent pasirengęs (...) derėtis dėl teisingos taikos? Šiuo metu niekas to nerodo“, – teigė O. Scholzas. Jis sakė kalbą Vokietijos parlamente.

Meras: Zaporižioje trūksta būstų per raketų atakas nukentėjusiems žmonėms laikinai apgyvendintiZaporižioje buvo sugriauti devyni daugiaaukščiai pastatai, todėl miestas susiduria su problemomis, kai reikia apgyvendinti žmones, kurie neteko pastogės dėl rusų raketų smūgių. Tai ketvirtadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė laikinai einantis Zaporižios mero pareigas Anatolijus Kurtevas, praneša „Ukrinform“.„Didelė problema dėl laikino žmonių apgyvendinimo, nes tai jau devintas sugriautas daugiaaukštis pastatas,  o žmonėms reikia kažkur gyventi. Ir tai tikrai labai didelė problema“, – sakė miesto vadovas.A. Kurtevas pridūrė, kad Zaporižioje gyvena daugiau kaip 200 tūkst. perkeltųjų asmenų.Miesto taryba jau kreipėsi į tarptautinius partnerius, prašydama įkurti laikinojo apgyvendinimo centrą. O sugriautus ir nukentėjusius gyvenamuosius namus planuojama atstatyti.Kaip jau buvo pranešta, naktį į ketvirtadienį priešas raketomis apšaudė Zaporižią. Sugriautas penkių aukštų gyvenamasis namas.  Gelbėjimo darbai tęsiasi jau daugiau kaip septynias valandas.„Į konsultuojančius specialistus kreipėsi 27 asmenys. Vienas žmogus kreipėsi dėl apgyvendinimo. Jis bus įkurdintas municipaliniame bendrabutyje. Žmonių, norinčių išvykti iš miesto, nėra“, – sakė naujienų agentūrai „Ukrinform“ miesto tarybos atstovai.Ketvirtadienio ryto duomenimis, Rusijos raketų smūgio aukomis tapo trys žmonės, 11 žmonių išgelbėta, septyni iš jų nugabenti į ligonines. 31 žmogus buvo evakuotas.Tragedijos vietoje dirba gelbėtojai, komunalinės tarnybos, policija, savanoriai.Sprogimo banga apgadino dar du namus.

Premjeras: Rusija neturi pakankamai išteklių įsiveržti į MoldovąMoldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas mano, kad Rusija neturi pakankamai išteklių invazijai į jo šalį.Tai ketvirtadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi portalu „NewsMaker“.Padėtis Moldovoje išlieka stabili, o Uždniestrė yra suinteresuota palaikyti taiką ir saugumą regione, teigė premjeras.Anot jo, Rusija negali pulti Moldovos, nes ji per toli, o tarp dviejų šalių yra Ukraina.„Rusijai nepakaks išteklių eskalacijai. Taip pat aišku, kad Rusija negali įsiveržti į Moldovą kariniu būdu. Kita vertus, Moldova turi pakankamai galimybių susitvarkyti su galima eskalacija Uždniestrėje. O Uždniestrės regionas, kaip ir mes, siekia taikos ir stabilumo. Rusija kariauja hibridinį karą – daug propagandos, dezinformacijos, platinami tam tikri militaristiniai naratyvai. Bet esu tikras, kad jiems nepavyks pasiekti savo tikslo. Visos šios bangos veikiau yra informacinis karas“, – sakė D. Receanas.Premjeras taip pat patikino, kad Ukrainos oro gynybos sistema saugo ir Moldovą.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Moldova trečiadienį paneigė Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kad esą Ukraina rengia provokacijas prie Uždniestrės, ketindama panaudoti radioaktyviąsias medžiagas.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta daugiau kaip 150 tūkst. okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 715 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 2 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 150 605  kareivių.Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 397 tankų, 6 658 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 398 artilerijos sistemų, 480 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 247 oro gynybos priemonių, 300 lėktuvų, 288 sraigtasparnių, 2 058 dronų, 873 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 264 automobilių, 230 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Rusijos kariuomenė smogė Dnipropetrovsko sričiaiNaktį į ketvirtadienį Rusijos kariuomenė apšaudė Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną, nukentėjo gyvenamieji namai, elektros perdavimo linija ir vandentiekis.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Dnipropetrovsko srities tarybos vadovu Mykola Lukašuku.„Naktį užfiksuoti du Nikopolio rajono apšaudymai, priešas iš sunkiosios artilerijos smogė dviem bendruomenėms. Nikopolyje apgriautas vaikų darželis, trys parduotuvės, vaistinė. Mieste taip pat nukentėjo aštuoni penkiaaukščiai, garažai ir juose stovėję automobiliai, elektros tinklai, vandentiekis“, - parašė „Telegram“ kanale srities vadovas.Anksčiau buvo pranešta, kad trečiadienį Rusijos kariškiai apšaudė Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną ir pražudė daug gyvulių.

Generalinis štabas: rusai stato įtvirtinimus prie BelgorodoRusai stato prieštankines užtvaras su Ukraina besiribojančiuose Rusijos Belgorodo srities rajonuose.Tai ketvirtadienį „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi UNIAN.„Belgorodo srities pasienio rajonuose priešas tęsia inžinerinius darbus, stato prieštankines užtvaras“, - sakoma pranešime.Rusijos kariuomenė iš Belgorodo srities teritorijos apšaudo Charkivą ir Charkivo sritį. Bet šiame Rusijos regione taip pat neretai griaudėja keisti sprogimai, kyla gaisrai ir skelbiamas oro pavojus, pažymi UNIAN.Praėjusių metų vasarą rusai pareiškė, kad prie Belgorodo nukrito kelios raketos, kurias jie paleido į Ukrainą. Spalį rusų raketa pataikė į gyvenamąjį namą Belgorode, o prieš kelias dienas buvo pranešta, kad tik viena iš 11 Rusijos paleistų raketų pasiekė Ukrainos teritoriją.

Zelenskis: Ukrainos pajėgos kontroliuoja padėtį visuose frontuoseUkrainos ginkluotosios pajėgos kontroliuoja padėtį šalies frontuose, trečiadienį per vakaro kreipimąsi vaizdo ryšiu sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Mes kontroliuojame visus fronto ruožus“, – sakė V. Zelenskis, bet pridūrė, kad žmonės, gyvenantys toliau nuo fronto linijos nuolat kenčia nuo Rusijos atakų.V. Zelenskis „sąmoningu teroru“ pavadino Rusijos artilerijos atakas miestuose ir kaimuose už fronto linijų Pietų ir Rytų Ukrainoje.„Didžiojoje mūsų šalies dalyje, kur mums pavyksta užtikrinti gana saugų gyvenimą, žmonės gyvena kitaip nei pasienio su Rusija teritorijose ir mūsų šalies pietuose“, – sakė V. Zelenskis. Pasak jo, tų rajonų žmonės, net ir nebūdami fronto linijose, tiesiogiai kariauja. „Ten Rusija nuolat mėgina sunaikinti viską, ką jie turi“, – sakė V. Zelenskis.Ukrainos ginkluotosios pajėgos deda pastangas atkurti saugumą tiems, kurie turi ištverti šias nuolatines Rusijos atakas. „Kiekvienas mūsų vėliavos pasistūmėjimas į priekį didina mūsų žmonių saugumą“, – sakė V. Zelenskis.

Per daugiaaukščio pastato ataką du žuvo žmonės, 11 išgelbėtaPareigūnai pranešė daugiau detalių apie naktį atakuotą daugiabutį Zaporižioje. Pirminiais duomenimis, pastatas buvo beveik visiškai sugriautas.Pasak Zaporižios miesto tarybos sekretoriaus Anatolijaus Kurtevo, žmonės ir toliau yra įstrigę po griuvėsiais. Gelbėtojai išvalo griuvėsius.

Slovakija pasiruošusi Ukrainai perduoti beveik visus savo MiG-29Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nagy sakė, kad jo šalis yra pasirengusi perduoti Ukrainai 10 sovietų gamybos naikintuvų MiG-29. Iš viso Slovakijoje yra 11 tokių lėktuvų.„Mes niekada daugiau nenaudosime MiG. Jie mums neturi jokios vertės. Jei atiduosime juos Ukrainai, jie padės išgelbėti kažkieno gyvybę“, – interviu AP pabrėžė jis.

Naktį rusai atakavo Zaporižią: pataikyta į daugiaaukštį pastatą2023 metų kovo 2-osios naktį rusų pajėgos užpuolė Zaporižią. Priešas pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą.„Prakeikti rašistai vėl klastingai naktį užpuolė Zaporižią. Pirminiais duomenimis, priešui smogus į vieną iš miesto rajonų, buvo sugriautas daugiaaukštis gyvenamasis namas“, – per platformą „Telegram“ pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.Vėliau Zaporižios rajono karinė administracija pridūrė, kad tikriausiai buvo atakuoja S-300 raketomis.„Sviedinys sugriovė tris aukštus. Informacija apie aukas dar tikslinama. Visos atitinkamos tarnybos dirba vietoje“, – teigiama pranešime.Vėliau A. Kurtevas pranešė, kad buvo visiškai sunaikintas vienas iš 5 pastato aukštų. Žmonės liko po griuvėsiais.Pirminėmis žiniomis, žuvo 2 žmonės žuvo.Išsami informacija apie atakos padarinius dar nepaskelbta.Anksčiau buvo pranešta, kad gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė moterį. Priešas tikriausiai paleido į šį namą raketą S-300.„Ukrinform“ anksčiau rašė, kad rusai apšaudė Zaporižią raketomis, viena iš jų pataikė į daugiaaukštį pastatą ir sugriovė tris viršutinius aukštus.https://t.me/tvrain/63412

Zelenskis: grėsmė energetikos sistemai išlieka, tačiau ši sunki žiema baigėsi Grėsmė Ukrainos energetikos sistemai išlieka, tačiau ši sunki žiema jau praėjo. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Vakariniame vaizdo kreipimesi valstybės vadovas pažymėjo, kad šiandien surengė energetikos posėdį, kuris truko tris valandas. Jis pridūrė, kad jame dalyvavo visi, nuo kurių priklauso Ukrainos energetikos sistemos stabilumas, visų pirma energetikos bendrovės: „Naftogaz“, „Energoatom“, „Ukrenergo“, „Ukrhydroenergo“, taip pat Vyriausybė, Prezidento kanceliarija, specializuoto parlamento komiteto vadovas, kariuomenė ir žvalgybos tarnybos.„Ši žiema baigėsi. Ji buvo labai sunki, ir šį sunkumą pajuto kiekvienas ukrainietis. Bet vis dėlto mums pavyko aprūpinti Ukrainą energija ir šildymu. Taip, grėsmė energetikos sistemai išlieka. Bet darbas energetikos sistemos labui tęsiasi“, – pabrėžė prezidentas.

Ukrainos tarnybos per vieną naktį sunaikino šešis Rusijos tankusPasirodė filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip Ukrainos slaptoji tarnyba  per vieną naktį rytinėje Luhansko srityje tariamai sunaikino šešis Rusijos tankus. Pareiškime teigiama, kad dvi grupės surengė „naktinę medžioklę“ regione ir sugebėjo visiškai išjungti priešo techniką.Rytiniame Luhansko ir Donecko regione šiuo metu daugiausia kovojama.Tačiau pastaraisiais mėnesiais kovos sulėtėjo, nes įsivyravo negailestinga žiema ir pasikeitė mūšio lauko kraštovaizdis. https://twitter.com/ServiceSsu/status/1630953607716544518?ref_src=twsrc%5Etfw

Kryme,  Kremenčugo rajone girdimi sprogimai Krymo mieste Bachčisarajuje, Sevastopolio ir Jaltos miestuose girdėti sprogimai, praneša geopolitinių ir karinių naujienų portalas „GeoInsider“.https://twitter.com/InsiderGeo/status/1631004681114714126?ref_src=twsrc%5EtfwTaip pat pranešama, kad Poltavos srityje esančiame Kremenčugo rajone girdėjosi sprogimų garsai. Poltavos OVV viršininkas Dmitrijus Luninas pranešė apie raketinės atakos grėsmę. „Raketinės atakos grėsmė! Mes liekame slėptuvėse! Tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis!“ – rašė jis.

Netoli Vuhledaro sunaikinta mažiausiai 130 rusų tankų Ukrainos pajėgos per tris savaites trukusias kovas prie Vuhledaro, rytinėje Donecko srityje, sunaikino mažiausiai 130 tankų ir šarvuočių, pranešė Ukrainos kariuomenė laikraščiui „New York Times“.Savo pranešime amerikiečių leidinys teigė, kad mūšyje prie anglies kasybos miestelio Vuhledaro įvyko tai, ką Ukrainos pareigūnai pavadino „didžiausiu iki šiol vykusiu tankų mūšiu per visą karą“ ir „skaudžia nesėkme rusams“.Ukrainos kariuomenė teigė, kad Rusija prarado mažiausiai 130 tankų.Sky News negalėjo nepriklausomai patikrinti šio skaičiaus.Aršiausios kovos Ukrainoje tebevyksta rytinėse Ukrainos teritorijose, kur Rusija nori kontroliuoti visas keturias provincijas, kurias neteisėtai aneksavo.

Maskva griežtins bausmes už Ukrainoje kovojančių rusų pajėgų kritikąPo pranešimų apie Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje Maskva nori smarkiai sugriežtinti bausmes už savo kovotojų „juodinimą“. Jau dabar už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“ gresia kalėjimas. Ateityje kalėjimas grėstų už visų Ukrainoje kovojančių rusų dalinių, įskaitant Jevgenijaus Prigožino samdinių grupuotę „Vagner“, „šmeižtą“.Be to, maksimalus bausmės dydis turėtų būti padidintas nuo penkerių iki septynerių metų laisvės atėmimo. Kadangi, nepaisant karo metu įvestų griežtų įstatymų, kariai vis dar dažnai kritikuojami, tikimasi, kad griežtesnės bausmės turės didesnį atgrasomąjį poveikį.J. Prigožinas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtinis, pats pareikalavo įstatymo pataisų. Parlamento vadovas Viačeslavas Volodinas iš karto ėmėsi iniciatyvos ir pradžioje kalbėjo net apie galimą iki 15 metų kalėjimo bausmę. Antrasis ir lemiamas svarstymas numatytas ketvirtadienį, o trečiasis ir formaliai galutinis – kovo 14-ąją.Vis dėlto „Vagner“ vadovas J. Prigožinas laiške V. Volodinui pareikalavo, kad bent jau vadai – t. y. jis pats – turėtų galimybę reikšti kritiką. J. Prigožinas ne kartą kritikavo Rusijos karinę vadovybę, iš dalies net koneveikė už klaidas ir pralaimėjimus Ukrainoje.Dabar J. Prigožinas baiminasi, kad pats gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jis savo išsakomą kritiką laiko konstruktyvia.Žmogaus teisių aktyvistai ir nepriklausomi teisininkai kaltina Rusijos užpuolikus Ukrainoje sunkiais karo nusikaltimais. Pranešimai apie tokius nusikaltimus Rusijoje yra draudžiami. Neretai piliečiai net už tylią Rusijos invazijos kritiką sulaukia reakcijos, dažniausiai – piniginių baudų.

JAV generalinis prokuroras: Prigožinas yra „karo nusikaltėlis“ JAV teisingumo vadovas trečiadienį karo nusikaltėliu pavadino Ukrainoje kariaujančios Rusijos privačios sukarintos grupuotės „Vagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną.Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas Senato posėdyje sakė, kad Teisingumo departamentas padeda Ukrainai tirti karo nusikaltimus, kurie, kaip įtariama, buvo įvykdyti po Rusijos invazijos, įskaitant ir „Vagner“ samdinių.„Ponas Prigožinas, kuris vadovauja šiai organizacijai, mano nuomone, yra karo nusikaltėlis, – sakė M. Garlandas per klausymą. – Galbūt man, kaip teisėjui, nederėtų to sakyti, kol nesu gavęs visų įrodymų. Tačiau manau, kad šiuo metu turime daugiau nei pakankamai įrodymų, kad galėčiau taip manyti“.„Ta grupuotė, kuri yra atsakinga už išpuolius prieš ukrainiečius Donbase, be kita ko, atsiveždama kalinių iš Rusijos kalėjimų – tiesiog nesuvokiama, ką jie daro“, – sakė M. Garlandas.Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas pareiškė, kad Kyjivas atlieka tyrimą J. Prigožino atžvilgiu dėl karo nusikaltimų, o M. Garlandas sakė, kad JAV padeda Ukrainai tai daryti.J. Prigožinas – artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, ir nors „Vagner“ veikia daugiausia nepriklausomai nuo Rusijos kariuomenės, jis atlieka svarbų vaidmenį kare prieš Ukrainą.Sausio mėnesį JAV oficialiai įvardijo „Vagner“ tarptautine nusikalstama organizacija ir prilygino ją Italijos mafijos grupuotėms ir Japonijos bei Rusijos organizuotam nusikalstamumui.Toks įvardijimas leidžia taikyti platesnes sankcijas išplėtotam pasauliniam grupuotės tinklui, kuris apima samdinių operacijas ir verslus Afrikoje.JAV įstatymų leidėjai spaudžia prezidento Joe Bideno administraciją paskelbti „Vagner“ teroristine grupuote.2018 metais Teisingumo departamentas pareiškė kaltinimus J. Prigožinui dėl Sankt Peterburge įsikūrusios ir jo kontroliuojamos „Interneto tyrimų agentūros“ kišimosi į JAV rinkimus.

Apklausa: šveicarai nesutaria, ar siųsti ginklų UkrainaiŠveicarijos gyventojų nuomonė prieštaringu klausimu dėl šveicariškos amunicijos siuntimo į Ukrainą išsiskyrė: 50 proc. apklaustųjų tam pritaria, o 46 proc. – ne, rodo nauja apklausa.Apklausa, kurią užsakė žiniasklaidos grupė „Tamedia“, pasirodė trečiadienį, prieš parlamento debatus dėl to, ar turėtų būti keičiamas įstatymas, kad būtų galima tiekti šaudmenis.Šveicarijos vyriausybė uždraudė Vokietijai ir kitoms valstybėms perduoti šveicariškus šaudmenis Ukrainai, motyvuodama neutralia šalies pozicija. Tai įrašyta ir Šveicarijos karinės technikos tiekimo sutartyse.Tačiau žmonėms dėl tokios pozicijos kyla abejonių, Rusijai jau metus vykdant plataus masto karą Ukrainoje. Be to, kitos šalys, siekiančios paremti Kyjivą, leidžia suprasti, kad, jei pozicija nesikeis, ateityje jos gali pirkti šaudmenis iš kitų šalių.Tai paskatino du parlamento komitetus siūlyti keisti įstatymą ir buvo pateikta nemažai pasiūlymų. Tačiau prieš bet kokius pakeitimus gali būti rengiamas referendumas, o tai reikštų, kad bet kokių licencijų šaudmenų perdavimui galima tikėtis ne anksčiau kaip 2024 metais.Apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 27 tūkst. respondentų, tokiam perdavimui ypač nepritarė jaunesni žmonės. Už tai balsavo tik 36 proc. jaunesnių nei 35 metų amžiaus asmenų, o tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų šis skaičius išaugo iki 66 procentų.

Ukrainoje paskelbtas oro antskrydžio pavojus: Kremenčugo srityje griaudėjo sprogimaiDaugelyje Ukrainos regionų buvo paskelbtas oro pavojus.Kremenčugo srityje pasigirdo sprogimų garsai, vietos gyventojai pranešė Ukrainos visuomeniniam transliuotojui „Suspilne“.Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas perspėjo apie raketų atakų grėsmę.„Raketų atakų grėsmė! Liekame prieglaudose! Mes tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“, - pranešė jis.Neignoruoti pavojaus ragino ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Spiegel“: ES šį pavasarį padidins amunicijos Ukrainai gamybąEuropos Komisija (ES) paskelbė apie planus šį pavasarį padidinti šaudmenų gamybą Ukrainai. Organizacija taip pat planuoja papildyti savo atsargas sandėliuose. Prieš kelias dienas ES taip pat pažadėjo perkelti naikintuvus į Kijevą.Tikimasi, kad ES vadovė Ursula von der Leyen atitinkamą iniciatyvą ES narėms pristatys ketvirtadienį, kovo 2 d., kaip dalį karinės pagalbos Ukrainai plano. Šis dokumentas pateko į „Spiegel“ žurnalistų žinią.Pirmasis svarbus aspektas yra 155 mm artilerijos sviedinių gamybos ir tiekimo Ukrainai didinimas – ES planuoja išlaidas padengti iš Europos taikos priemonių fondo.

Laikinai užimtame Melitopolio miesto aerodrome nugriaudėjo sprogimasApie tai „Telegram“ pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, rašo „Ukrinform“. Anot jo, sprogimas įvyko apie 13 val.I. Fiodorovas taip pat priminė, kad priešo karinėje bazėje, esančioje Melitopolio aerodrome, per visą okupacijos laiką nugriaudėjo ne vienas sprogimas.

Ukrainiečių aviacija ir artilerija smogė: paaiškėjo nauji Rusijos nuostoliaiUkrainos gynybos pajėgų aviacija kovo 1 dieną surengė 16 smūgių į Rusijos karių ir karinės technikos koncentracijos vietas.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, gynėjai numušė priešo „Orlan-10“ tipo droną.„Raketų ir artilerijos daliniai per dieną pataikė į vieną priešo koncentracijos zoną, du šaudmenų sandėlius ir dvi priešo elektronines karo sistemas“, – sakoma pranešime.Taip pat teigiama, kad kovo 1 dieną Rusijos kariai paleido tris raketas į civilių taikinius Charkivo srityje ir įvykdė 16 oro smūgių.

Ekspertai: Ukrainai reikia ginklų ir pergalės planoRusijos valdžia sustiprins propagandą, siekdama suskaldyti sąjungininkus ir susilpninti jų paramą Ukrainai ir tokiu būdu priversti Kijevą derėtis.Tokią nuomonę išsakė amerikiečių užsienio politikos ir ginkluotųjų pajėgų ekspertai, skelbia „Amerikos balsas“. Jų nuomone, tokios derybos neprives prie taikos, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsisakė savo tikslo sunaikinti Ukrainą.Ekspertai pažymėjo, kad Rusija tęs karą, nors atrodo, kad siekia taikos. Vienintelis būdas tai greitai užbaigti Ukrainos pergale – aprūpinti ją visa reikalinga ginkluote.Kaip pažymėjo į pensiją išėjęs generolas leitenantas Keithas Kelloggas, Kremliaus agresija prieš Ukrainą tapo įmanoma dėl to, kad Vakarai ir JAV nereagavo į Krymo okupaciją 2014 m.Pasak jo, net ir dabar, kai Vakarai padeda Ukrainai „palaipsniui ir su pertraukomis“, V. Putinui tai suteikia vilčių, kad jis sužais su laiku ir taip laimės. Kaip pažymėjo K. Kelloggas, Vakarų dvejonės ir dalinės priemonės neprives prie pergalės, jos „leidžia kariauti, bet ne užbaigti karą“.

Bachmuto gynėja apie pragaru virtusią kovą: priešas toliau eina į priekį, ji stabdyti vis sunkiauBachmutas, nors ir ginamas nežmoniškomis pastangomis bei kaina, vis dėlto slysta iš Ukrainos rankų, kurios, be to, dar tampa plikos. Taip apie padėtį bene karščiausioje šiuo metu Ukrainos fronto vietoje Eltai teigė ten besikaunančių Ukrainos pajėgų atstovai.„Jeigu mes norime išlaikyti miestą, mums reikia daugiau paramos. Pirmiausia, amunicijos, nes mus jau kamuoja sviedinių badas. O jeigu to nenorime, tai reikia priiminėti kokius nors kitokius sprendimus. Juk plikomis rankomis miestai neišlaikomi“, – Eltai sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 93-iosios brigados „Cholodnyj Jar“ atstovė spaudai Iryna Rybakova.Daugiau skaitykite čia.

Rusija iškėlė sąlygą Ukrainos grūdų eksporto sutarties pratęsimui Rusija trečiadienį pareiškė, kad sutiks pratęsti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą tik tokiu atveju, jei bus atsižvelgta į jos žemės ūkio produktų gamintojų interesus, praneša agentūra „Reuters“.„Rusijos pusė pabrėžė, kad susitarimo dėl grūdų pratesimas bus įmanomas tik atsižvelgus į Rusijos žemės ūkio produktų ir trąšų gamintojų interesus, susijusius su netrukdoma prieiga prie pasaulio rinkų“, – tvirtino Rusijos užsienio reikalų ministerija.Vadinamoji Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo pristatyta praėjusių metų liepą. Atitinkamas susitarimas buvo pasiektas tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai. Juo buvo sudarytos sąlygos saugiam ukrainietiškų grūdų eksportui iš trijų Ukrainos uostų.Šį mėnesį numatoma derėtis dėl sutarties pratęsimo.Ukraina yra sakiusi, kad sieks, jog šis susitarimas būtų pratęstas ilgesniam laikotarpiui, iki vienerių metų. Kyjivas taip pat norėtų, kad į susitarimą pirmąkart būtų įtrauktas Mykolajivo uostas. Tačiau Rusija yra leidusi suprasti, kad ji nėra patenkinta kai kuriais susitarimo aspektais.

Lukašenka ir Xi Jinpingas paskelbė bendrą pareiškimąKinijos ir Baltarusijos lyderiai Xi Jinpingas ir Aliaksandras Lukašenka paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo ragina nutraukti ugnį ir pradėti derybas, kad „konfliktas“ Ukrainoje būtų užbaigtas politiniu keliu.Bendrasis raginimas faktiškai yra praėjusią savaitę Pekino paviešinto taikos plano propagavimas: Pekinas pareikalavo gerbti nacionalinį suverenitetą ir „teritorinį integralumą“. Tiesa, 12 punktų dokumente neužsimenama, kas nutiktų Rusijos laikinai okupuotiems Ukrainos regionams.Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV citavo Xi Jinpingą: „Kinijos pozicijos esmė – raginti siekti taikos ir derėtis... bei atsižvelgti į pagrįstus visų šalių nuogąstavimus dėl saugumo.“Kalbėdamas apie Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ir jų sąjungininkus, Kinijos lyderis pridūrė: „Tam tikros šalys turėtų nustoti politikuoti ir žodį „ekonomika“ naudoti kaip įrankį. Joms derėtų imtis priemonių, kurios iš tikrųjų padėtų siekti ugnies nutraukimo ir karo pabaigos bei leistų taikiai išspręsti krizę.“Baltarusija „visiškai sutinka ir pritaria Kinijos pozicijai bei pasiūlymams ieškoti politinio būdo Ukrainos krizei išspręsti. Kinijos siūlymai yra labai svarbūs norint išspręsti šią krizę“, A. Lukašenką citavo CCTV.

Lukašenka: Baltarusija visapusiškai palaiko Kinijos iniciatyvą dėl taikos Ukrainoje Kinijoje šiuo metu viešintis Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis visapusiškai palaiko pastarąją Pekino iniciatyvą dėl taikos Ukrainoje.Kaip rašo CNN, A. Lukašenka tokį komentarą išsakė susitikime su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.„Šiandienos susitikimas vyksta labai sudėtingu metu, reikalaujančiu naujų, nestandartinių požiūrių ir atsakingų politinių sprendimų“, – trečiadienį tvirtino Baltarusijos autoritaras.Pasak jo, tokios priemonės turi būti pasitelktos siekiant užkirsti kelią „pasaulinei konfrontacijai, kuri neturės laimėtojų“. „Būtent todėl Baltarusija aktyviai teikia taikos pasiūlymus ir visapusiškai palaiko jūsų iniciatyvą dėl tarptautinio saugumo“, – tvirtino A. Lukašenka.Baltarusijos vadovas kalbėjo praėjus keletui dienų po to, kai Kinija pristatė savo siūlymus dėl taikos Rusijos užpultoje Ukrainoje. Pekinas ragino abi puses nutraukti karo veiksmus ir sėsti prie bendro derybų stalo. Nepaisant to, šiame dokumente Pekinas aiškiai nenurodė, kad Rusija privalo išvesti savo karius iš Ukrainos. Siūlymuose Kinija pasmerkė „vienašališkų sankcijų“ naudojimą.Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė. Šalis leidžia Rusijos kariuomenei naudotis savo teritorija vykdant brutalią invaziją į Ukrainą. Nepaisant to, Baltarusijos ginkluotosios pajėgos karo veiksmuose oficialiai nedalyvauja.

Prigožinas: mūšiai dėl Bachmuto – vis kruvinesniBachmuto mieste Ukrainos pajėgos, anot Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino, nuožmiai priešinasi puolimui. Ukrainiečių kariuomenė į mūšį dėl Bachmuto meta papildomus rezervus, sakė J. Prigožinas jo žiniasklaidos tarnybos išplatintoje garso žinutėje, kuria remiasi agentūra „Reuters“.„Vagner“ samdiniai jau kelis mėnesius dalyvauja įnirtinguose mūšiuose dėl strategiškai svarbaus miesto Rytų Ukrainos Donecko srityje.„Jie mėgina visomis jėgomis išlaikyto miestą“, – kalbėjo J. Prigožinas. Dešimtys tūkstančių ukrainiečių kovotojų priešinasi. „Mūšiai kasdien yra vis kruvinesni“, – sakė J. Prigožinas.Bachmute, kur prieš karą gyveno apie 70 000 žmonių, vis dar, manoma, likę maždaug 5 000 civilių.

Rusija skelbia užkirtusi kelią masinei bepiločių orlaivių atakai Kryme Trečiadienį Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos užkirto kelią „masinei“ Ukrainos dronų atakai Kryme. Ministerijos teigimu, numušti šeši nepilotuojami orlaiviai ir dar keturi išvesti iš rikiuotės. Apie aukas ar žalą nepranešta.Anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad jo šalis ketina atsiimti Krymą, Rusijos kontroliuojamą nuo 2014 m., kai Maskva paskelbė jį Rusijos teritorijos dalimi. Tačiau pasaulinė bendruomenė tai vadina aneksija, dauguma šalių jos nepripažįsta.

Podoliakas: Ukraina nepuola Rusijos teritorijos Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas trečiadienį paneigė, kad Ukraina puola Rusijos teritoriją, praneša „The Guardian“.„Ukraina nerengia atakų Rusijos Federacijos teritorijoje. Ukraina kariauja gynybinį karą, siekdama deokupuoti visas savo teritorijas. Tai – aksioma“, – tviteryje rašė pareigūnas.Tačiau Kremlius pareiškė netikįs šiais M. Podoliako teiginiais.Antradienį Gynybos ministerija Maskvoje apkaltino Ukrainą Rusijoje pastarosiomis dienomis surengus prieš vietinę infrastruktūrą nukreiptą dronų atakų seriją. Tuo metu su Ukraina besiribojančių Rusijos Kursko ir Belgorodo sričių gubernatoriai prieš tai yra ne kartą kaltinę Ukrainos karines pajėgas apšaudant tenykščius civilinius taikinius.

Žiniasklaida: okupanto ruso gyvenimo trukmė Ukrainoje – 60 dienųVidutinė okupanto ruso gyvenimo trukmė kare Ukrainoje sudaro 60 dienų, po to su juo nebeįmanoma susisiekti, rašo UNIAN.Leidinio „novayagazeta.eu“ žurnalistai išanalizavo 10 tūkst. publikacijų socialinio tinklo VK grupėse apie dingusius be žinios Rusijos kariškius.„60 dienų – vidutiniškai tiek laiko kareiviai dalyvavo kare, kol ryšys su jais nutrūko. Paieškos trunka mėnesius, o apie mažiausiai 85 kariškių likimą jų artimieji nieko nežino net praėjus pusmečiui“, – teigia tyrimo autoriai.Pasak jų, kai kurie rusai iki šiol mėgina surasti savo artimuosius, kurie dingo dar per Mariupolio šturmą. O Rusijos gynybos ministerija neigia nuostolius ir nepadeda ieškoti žuvusiųjų. Todėl rusai negali nei gauti kompensacijos, nei palaidoti artimųjų.Nuo plataus masto karo pradžios Rusijos socialiniame tinkle VK buvo pranešta apie 1365 dingusius kariškius. Žurnalistų nuomone, šis skaičius gerokai sumažintas, kadangi ne visi rusai apie tokius dalykus rašo socialiniuose tinkluose.Pasak judėjimo „Pilietis. Armija. Teisė“ lyderio Sergejaus Krivenkos, didžiąją dalį dingusiųjų be žinios sudaro žuvę kareiviai, kurių kūnų nepavyko rasti.Kaip anksčiau rašė UNIAN, Chersone okupantai rusai degino kareivių kūnus, kad nuslėptų nuostolius. Priemiesčiuose ne kartą buvo aptikta daug apdegusių žmonių palaikų. Tokių faktų fiksuojama ir Donbase, Zaporižios srityje.

Ukrainos pareigūnai: Bachmute vis dar yra apie 4,5 tūkst. civilių Nuožmių mūšių apimtame Ukrainos Bachmuto mieste vis dar yra apie 4,5 tūkst. civilių. Tai trečiadienį pareiškė Donecko srities karinės administracijos atstovė Tetiana Ignatčenko, kurią cituoja CNN.„Bachmute vis dar likę apie 4,5 tūkst. civilių. Tarp jų – 48 vaikai, kurių evakuacija neįmanoma, nes jie gyvena nebeprieinamose vietovėse“, – teigė T. Ignatčenko.Pareigūnė ragino mieste vis dar esančius žmones pasitraukti į saugesnes vietas, tačiau kartu patikino, kad jie turi prieigą prie svarbiausių atsargų. „Mieste yra maisto, vandens ir vaistų. Žmonės buvo aprūpinti iš anksto“, – kalbėjo atstovė. Nepaisant to, ji pabrėžė, kad dabartinė padėtis Bachmute yra labai pavojinga civiliams.T. Ignatčenko komentarai paskelbti Rusijai tęsiant pažangą Bachmuto apylinkėse. Rusų dalinių laimėjimus trečiadienį pripažinęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pažymėjo, kad okupantų atakos prieš Bachmutą nesiliauja.Nepaisant to, Ukrainos kariai tikina laikantys savo pozicijas.

Kuleba: šiandien Putinas patyrė jau penktą didelį pralaimėjimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad jo šalis atlaikė Rusijos žiemos terorą ir pavadino tai penktuoju Rusijos prezidento Vladimiro Putino pralaimėjimu, praneša „Ukrinform“.„2023 metų kovo 1 d. Putinas patyrė jau penktą didelį pralaimėjimą nuo plataus masto invazijos dienos – Ukraina įveikė jo žiemos terorą. Ištvėrėme sunkiausią žiemą mūsų istorijoje. Mums buvo šalta ir tamsu, bet mes buvome nepalaužiami“, – rašo „Facebook“ paskyroje Ukrainos URM vadovas.D. Kuleba pabrėžė, kad kartu su Ukraina petys į petį stovėjo pagalbą teikiantys partnertiai: „Nugalėjo ir ES, kuri, nepaisydama Maskvos juoko, taip pat nesušalo be rusiškų dujų.“„Turiu vieną patarimą Rusijai: sprinkite savo dujomis ir savo raketomis“, – pareiškė ministras.Pasak URM vadovo, pirmąjį pralaimėjimą Rusija patyrė, kai ukrainiečiai nuo pirmųjų plataus masto agresijos minučių neleido Putinui paralyžiuoti jų baime, antrąjį – kai ukrainiečiai sužlugdė Rusijos žaibo karo planą, ir Ukraina nekrito nei per tris dienas, nei per septynias, nei per mėnesį, nei per metus. „Ir niekada nekris“, – pridūrė D. Kuleba.Trečiąjį pralaimėjimą, anot ministro, Rusija patyrė diplomatiniame fronte (pasaulinė koalicija už Ukrainą, rezoliucijos, izoliacija, ginklų srautai, sankcijos, energetinė, finansinė ir humanitarinė pagalba Ukrainai), o ketvirtąjį – kai dėl efektyvių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų Ukrainos gynybos pajėgų veiksmų ir kontrpuolimų prarado didelę dalį Rusijos okupuotų teritorijų.„Iki galutinės pergalės dar ilgas kelias. Bet jūs ir aš jau žinome, kaip nugalėti. Turime dėl jos (pergalės) dirbti kiekvieną dieną ir tikėti Ukraina“, – apibendrino Ukrainos diplomatijos vadovas.Kaip jau buvo pranešta, nuo praėjusių metų spalio Rusija smogė 255 raketų smūgius 112-kai  Ukrainos energetikos infrastruktūros objektų. Šalis agresorė energijos ir šilumos trūkumą žiemą naudojo kaip ginklą, kad priverstų Kijevą daryti nuolaidų.

Kyjive paskelbtas oro pavojaus signalas.

JAV: Kinija įvairiais būdais remia Rusijos karą Ukrainoje Jungtinės Amerikos Valstijos perspėjo Kiniją, kad nedvejodamos patrauks atsakomybėn visus subjektus, padedančius Rusijai kare prieš Ukrainą. Tai teigia CNN, pranešė „Ukrinform“.Antradienį vienas aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas sakė, kad „Kinija nuo pat pradžių įvairiais būdais remia Rusijos karą Ukrainoje“, nors ir neteikia mirtinos pagalbos.„Mes labai aiškiai tai pasakėme kinams. Valstybės sekretorius tai padarė Miunchene, o prezidentas ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ankstesnėmis progomis tai tiesiogiai sakė kinams“, – teigė valstybės sekretoriaus padėjėjas Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno reikalams Danielis Kritenbrinkas.Jis kalbėjo Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto posėdyje ir pabrėžė, jog Pekinas skleidžia Rusijos propagandą ir savo paties dezinformaciją, kad „paremtų Rusijos karą ir dėl jo, visiškai nepagrįstai, apkaltintų Vakarus, JAV ir NATO“. D. Kritenbrinkas pridūrė, kad Kinija stiprina ekonominius ryšius su Rusija ir didina pirkimus iš jos.JAV Prekybos departamentas įtraukė į juodąjį sąrašą 13 Kinijos subjektų, teikiančių paramą Rusijai, įskaitant vieną, „tiekiantį dalis Irano bepiločių orlaivių programai“, per Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto posėdį sakė prekybos sekretoriaus pavaduotojas pramonei ir saugumui Alanas Estevezas.„Nedvejodami įtrauksime įmones į Subjektų sąrašą, kai tik gausime faktinių duomenų, kad jos vykdo tiekimus Rusijai. Šiuo požiūriu atidžiai stebime visas trečiąsias šalis, ypač Kiniją“, – sakė A. Estevezas.Kaip pranešta anksčiau, Kinija visame pasaulyje išleidžia milijardus dolerių, kad skleistų piktybinę propagandą, įskaitant dezinformaciją, atitinkančią Rusijos naratyvus apie Ukrainą.

Britų žvalgyba: Rusija išsekino savo iranietiškų dronų atsargas Rusija veikiausiai išsekino savo iranietiškų dronų kamikadzių „Shahed“ atsargas ir dabar gali siekti jų atkūrimo. Tai savo naujausioje, trečiadienį tviteryje paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.Kaip teigiama suvestinėje, senkančias šių skraidyklių atsargas liudija tai, kad pastaruoju metu jos Ukrainoje naudojamos kiek rečiau. Ministerija pažymi, kad vasarį tarp tokių atakų vienu metu būta beveik dviejų savaičių pertraukos.Suvestinėje kartu nurodoma, kad iki praėjusių metų pabaigos Rusija šiomis skraidyklėmis Ukrainos miestus puldavo tik iš savo teritorijoje esančios Krasnodaro srities. Tačiau pastarosios atakos rodo, kad šie dronai galimai buvo pakelti iš Briansko srities. Ministerija akcentuoja, kad dvi paleidimo vietos leistų Rusijai sutrumpinti dronų skridimo trukmę virš Ukrainos ir padidintų spaudimą Ukrainos oro gynybai.JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kasdien, nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d.

Ukraina ragina Meksiką atsisakyti neutralumo ir suteikti pagalbą Ukraina ragina Meksiką atsisakyti neutralumo, paremti Kyjivą Rusijos sukeltame kare ir suteikti jam pagalbą.Tai pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrijus Melnykas, kurį cituoja CNN.„Ši šalis išlieka daugiau ar mažiau neutrali. Mums reikės papildomos paramos... Mes tikimės, kad Meksikos visuomenė, meksikiečių tauta ir pirmiausia šios šalies vyriausybė pakeis diskursą“, – sakė A. Melnykas.Anot viceministro, Meksika galėtų suteikti Ukrainai humanitarinę, medicininę ir ekonominę pagalbą.„Atsiųskite į Ukrainą gydytojų, atsiųskite kelias mobiliąsias ligonines, parodykite savo vėliavą... Šią pagalbą ukrainiečiai prisimintų amžinai“, – pabrėžė jis.Anot A. Melnyko, bet kokia Meksikos parama Ukrainai turėtų didelės įtakos jos lyderystei Lotynų Amerikoje. Jis taip pat pridūrė, kad Ukrainos pagalbos prašymas yra „pagrįstas lūkestis“, prisimenant Meksikos istoriją su kolonializmu. Pasak pareigūno, Rusijos karas prieš Ukrainą yra „šiuolaikinis kolonijinis karas“.„Parodykite gražią Meksikos vėliavą neseniai išlaisvintose Ukrainos teritorijose“, – paragino viceministras.Anksčiau Meksikos prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras pasiūlė paskelbti penkerių metų paliaubas visame pasaulyje, turėdamas omenyje Ukrainą. Vis dėlto Meksikos lyderis pabrėžė, kad jo šalis nesiims sankcijų prieš Rusiją.Ukrainos atstovai sukritikavo tokią „taikos iniciatyvą“ ir pareiškė, kad toks planas naudingas tik Kremliui.

Pentagonas: nėra įrodymų, kad Ukrainai tiekiami JAV ginklai būtų nukreipiami kur nors kiturJAV administracijos teigimu, visi į Ukrainą siunčiami amerikiečių ginklai naudojami pagal paskirtį ir maksimaliai efektyviai, nėra įrodymų, kad karinė pagalba būtų nukreipiama kur nors kitur. JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas H. Kahlas tai sakė per JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdį, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.„Pranešimuose, kuriuos gauname, nematome jokių nukreipimo įrodymų“, – sakė C. H. Kahlas. Pasak jo, jei kokios nors iš šių sistemų ir buvo prarastos, jos buvo užgrobtos rusų, taip „visuomet nutinka“ mūšio lauke. Vis dėlto „nėra įrodymų, kad ukrainiečiai nukreiptų ginklus į juodąją rinką“, sakė C. H. Kahlas.Jis pabrėžė, kad „ukrainiečiai tinkamai naudojasi tuo, kas jiems duodama“, ir pridūrė, jog Ukrainai reikia daugiau sistemų.Kaip pranešė „Ukrinform“, kai kurie Respublikonų partijos atstovai JAV Kongrese ragino Joe Bideno administraciją patikrinti, kaip naudojama daugelio milijardų dolerių pagalba Ukrainai.

Ukrainos generalinis štabas: Rusijos kariškiai evakuoja savo šeimas iš Krymo Okupantai rusai evakuoja savo šeimas iš Krymo. Tai trečiadienį pranešė UNIAN, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generaliniu štabu.„Vėl fiksuojamas tam tikrų kategorijų piliečių evakavimas iš laikinai okupuoto Krymo. Pastaruoju metu Rusijos okupacinės kariuomenės kariškiai, dislokuoti Perevalne, išsiunčia savo šeimas į Rusiją“, – sakoma pranešime.Generalinio štabo duomenimis, okupacinė Chersono srities „valdžia“ ruošiasi sprukti į Krymo teritoriją, bijodama deokupacijos. O pačiame pusiasalyje rusai stiprina gynybą ir stato įtvirtinimus.

Zelenskis: rengiame karius veiksmams išlaisvinti UkrainąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad kovų intensyvumas fronto linijoje prie Bachmuto miesto rytų Ukrainoje „tik didėja“. Sunkios kovos dėl šio miesto vyksta jau daugelį mėnesių.„Sunkiausia, kaip ir anksčiau, yra Bachmute (...) Rusija visiškai neskaičiuoja žmonių nuolat siųsdama juos pulti mūsų pozicijų. Kovų intensyvumas tik didėja“, – per vakaro kreipimąsi į tautą sakė V. Zelenskis.„Ukrinform“ pranešė, kad vasario 28-osios vakarą V. Zelenskis taip pat sakė, jog Ukrainos karinė vadovybė pradėjo rengtis karo veiksmams siekiant išvaduoti Ukrainą iš Rusijos okupantų. „Mes rengiame karius veiksmams išlaisvinti Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis.

Cohenas: Izraelis teikia Ukrainai maksimalią įmanomą pagalbąIzraelis smerkia Rusijos agresijos karą ir padės Ukrainai, tačiau privalo nepamiršti, kad Rusijos Federacijoje gyvena šimtai tūkstančių žydų. Tai antradienį pareiškė Izraelio užsienio reikalų ministras Eli Cohenas per spaudos konferenciją Berlyne po derybų su kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock, pranešė „Ukrinform“ korespondentas.Izraelis „smerkia“ Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sakė E. Cohenas. Drauge jis priminė, kad Izraelio „padėtis yra unikali“, nes Rusijoje gyvena 600 tūkst. žydų, tad šiuo požiūriu Izraelis skiriasi nuo kitų šalių. Izraelis laiko Rusiją „svarbia žaidėja mūsų regione“. Į visa tai atsižvelgdamas, Izraelis daro viską, ką gali, pabrėžė ministras.E. Cohenas prisiminė neseną savo apsilankymą Kyjive ir pabrėžė, kad buvo pirmasis Izraelio ministras ir pirmasis šios Artimųjų Rytų šalies užsienio reikalų vadovas, atvykęs į Ukrainą ir pareiškęs solidarumą prasidėjus plataus masto karui. „Izraelis yra Ukrainos ir jos žmonių pusėje nuo pirmosios šio karo dienos“ ir visiškai remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, sakė ministras. Be to, Izraelis yra pasirengęs gerokai padidinti humanitarinę pagalbą.Ypač daug dėmesio E. Cohenas skyrė Irano temai. Jo teigimu, Iranas tapo ne tik regiono, bet ir Europos bei viso pasaulio problema. Irano ginklai Ukrainoje žudo civilius Europos gyventojus, tad dabar Ukrainos ir Izraelio žmonės susiduria su ta pačia grėsme. E. Cohenas paragino Vokietiją pripažinti Islamo revoliucijos sergėtojus teroristine organizacija.Karas Ukrainoje atnešė Europai naujų iššūkių, sakė diplomatas. Izraelis gali būti patikimas Europos partneris bendradarbiaujant tiek energetikos, tiek aukštųjų technologijų gynybos sistemų srityje.Pranešta, kad vasario 16 d. Kyjive Izraelio užsienio reikalų ministras E. Cohenas per bendrą spaudos konferenciją su kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba sakė, jog Izraelis padės Ukrainai sukurti išankstinio įspėjimo apie artėjančias raketas ir dronus sistemą.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 149 890 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 650 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų kovo 1 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 149 890 kareivių.Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 395 tankų, 6 638 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 393 artilerijos sistemų, 479 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 247 oro gynybos priemonių, 300 lėktuvų, 288 sraigtasparnių, 2 055 dronų, 873 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 257 automobilių, 230 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Kariniame aerodrome Rusijoje nugriaudėjo sprogimai, miesto meras sako turintis paaiškinimąInternete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti sprogimai kariniame aerodrome, esančiame Jeiske, Krasnodaro krašte. Videoklipas buvo paskelbtas antradienį, vasario 28 d.Kaip teigia liudininkai, sprogimai buvo du. Po jų kilo gaisras.Pažymima, kad iš šio aerodromo kildavo Mariupolį bombardavę lėktuvai.Rusai paragino „atsakyti branduoliniu ginklu“.Savo ruožtu, Jeisko meras Romanas Bublikas pareiškė, kad miestiečiai galėjo girdėti „karinių taktinių pratybų“, neva vykstančių Krasnodaro krašte, garsus.„Nesijaudinkite. Apie viską, kas vyksta Jeisko rajone, aš jums visada pranešu, todėl prašau nepasiduoti internetu platinamoms provokacijoms. Raginu miesto gyventojus kritiškai vertinti panašaus pobūdžio pranešimus, kruopščiai tikrinti iš neoficialių šaltinių gautą informaciją“, – nurodė valdininkas.

Ukrainos pareigūnas: Nikopolį per naktį užpuolė aštuonis kartusRusija per naktį paleido sunkiąją artileriją į Nikopolį, nusitaikydama į keturis kaimus, per „Telegram“ pranešė Dniepropetrovsko srities taryba Mykola Lukašukas.„Rusijos kariuomenė Nikopolio rajoną puolė aštuonis kartus. Keturios bendruomenės pateko į priešo ugnį iš sunkiosios artilerijos: Nikopolska, Marganetska, Myrivska ir Chervonogrigorivska. Laimei, aukų nebuvo“, – rašė M. Lukašukas.Tarp taikinių buvo dujotiekis, elektros tinklas ir transporto įmonė.

Zelenskis ragina pradėti tarptautinį „visos Rusijos sistemos“ tyrimąUkrainos prezidentas Volodymras Zelenskis siekia, kad visi asmenys, susiję su Rusijos įsiveržimu į jo šalį, įskaitant karo sumanytojus, būtų tarptautinio teismo patraukti atsakomybėn.„Mes išardysime visą šią Rusijos genocido sistemą, nuo jos sraigtelių iki architektų, ir pasieksime teisinių verdiktų“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi po antradienį Kyjive įvykusio susitikimo su Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu.Pripažinęs, kad tai nebus lengva užduotis, Ukrainos prezidentas sakė, kad „atsakas į Rusijos nusikaltimus šios agresijos akivaizdoje tiksliai laikantis teisinės valstybės principų ir pasitelkiant tarptautinio teismo galias pasitarnaus būtent kaip viena iš ilgalaikio ateities saugumo garantijų tiek ukrainiečiams, tiek kitoms tautoms“.Rusijos įsiveržimas į Ukrainą neišvengiamai turės teisinių padarinių visiems tiems, kurie jį suplanavo, jam pritarė ir įgyvendino, sakė V. Zelenskis ir pabrėžė, kad turėtų būti ištirti ne tik įgyvendinusiųjų planus, bet ir „teroristinės valstybės politinės ir karinės vadovybės“ veiksmai.TBT vyriausiasis prokuroras K. Khanas jau tiria padėtį Ukrainoje. Tyrimai gali apimti karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą. Vis dėlto TBT negali imtis veiksmų prieš Rusijos vadovybę, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, nes nei Rusija, nei Ukraina nėra Romos statuto, kuriuo remiasi teismas, šalys. Tai viena iš priežasčių, kodėl rugsėjį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje V. Zelenskis reikalavo įsteigti specialųjį tribunolą.

Analitikai: Lukašenka gali padėti Putinui apeiti sankcijas per schemas su KinijaBaltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per savo oficialų vizitą Pekine, kuris truks iki kovo 2 dienos, gali padėti įgyvendinti Kinijos ir Rusijos sankcijų vengimo schemas. Taip sako Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Jie citavo „Deutsche Welle“, teigusį, kad A. Lukašenka pasirašys susitarimų paketą dėl bendrų projektų vystymo, prekybos, ekonomikos, investicijų, humanitarinio ir politinio bendradarbiavimo su Kinija.Anksčiau jis teigė, kad Baltarusijos gynybos pramonė gali gaminti ginklus, nes šalis turi prieigą prie mikroelektronikos, optikos ir komponentų, importuotų iš kitų valstybių. Ukrainos žvalgyba taip pat kalbėjo apie tai, kaip Baltarusija tiekė Rusijos Federacijai artilerijos šaudmenis iš savo sandėlių.Kaip priminė ekspertai, A. Lukašenka sakė, kad Rusija yra pasirengusi imtis žingsnių taikaus susitarimo ir karo prieš Ukrainą pabaigos link. Tuo pat metu jis apkaltino Vakarus ir Jungtines Valstijas verčiant Ukrainos pareigūnus atsisakyti derybų su Rusija.„Tikėtina, kad V. Putinas ir A. Lukašenka pasinaudos Kinijos paskelbtu 12 punktų „taikos planu“, kad atkurtų esamą Rusijos informacinę operaciją, kurią Kremlius naudojo 2022 metų gruodį“, – aiškino Karo studijų institutas.Ši informacinė kampanija turėjo paskatinti Vakarų pareigūnus pasiūlyti prevencines nuolaidas ir priversti Ukrainą derėtis Rusijos sąlygomis. „Kremlius gali atnaujinti derybų informacinę operaciją, kad sumažintų būsimų Ukrainos kontrpuolimų efektyvumą, atidėdamas būtinos Vakarų pagalbos teikimą ir ieškodamas nuolaidų prieš galimas tolesnes nesėkmes Ukrainoje“, – priduriama pranešime.

Zelenskio patarėjas: Ukrainos pajėgos strategiškai gali atsitraukti iš BachmutoUkrainiečių kariai, kurie pastaraisiais mėnesiais įnirtingai kovoja su Rusijos pajėgos aplink Bachmuto miestą, gali vykdyti strateginį, jei reikės, pasitraukimą, sakė Ukrainos prezidento patarėjas Aleksandras Rodnyanskis.„Rusija dabar bando apsupti Bachmutą, ir tam jie naudoja savo geriausius samdinius iš „Vagner“, akivaizdžiai geriausiai apmokytus ir labiausiai patyrusius. Akivaizdu, kad mūsų kariuomenė pasvers visas galimybes. Tol, kol galime, laikysime miestą, bet jei reikia, pasitrauksime strategiškai, nes mes nesiruošiame aukoti visų savo žmonių dėl nieko“, - CNN aiškino A. Rodnyanskis.

JAV ragina Kiniją netiekti ginklų RusijaiJAV valdžios institucijos daro viską, kas įmanoma, kad Kinija negalėtų tiekti Rusijai ginklų, kurie gali bus panaudotas kare prieš Ukrainą, sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis.„Aukštesni valstybės vadovai kalbėjo apie galimas teikimo pasekmes, nes Kinija teiktų mirtiną pagalbą, – per spaudos konferenciją sakė Pyderis. – Šiuo metu mes nesakome, kad žiūrėkite, kaip jie tai daro. Tačiau mes ir toliau atidžiai stebėsime tai.“Pasak jo, jei Kinija nuspręs tiekti ginklus, tai lems nereikalingą konflikto pratęsimą ir dar daugiau nekaltų aukų.

Zelenskis: Ukraina išliks, kad ir ką priešas bedarytųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina atlaikys, kad ir ko imsis Rusija kare prieš šalį.„Šiandien mūsų energetikos sistemoje nebuvo sutrikimų. Visoje šalyje nebuvo elektros dingimų. Tūkstančiai žmonių kasdien dėl to dirbo ir dirba. Atkūrė tai, ką buvo galima atkurti po Rusijos atakų. Energetika pasirūpinome, padėjome miestams, bendruomenėms, žmonėms“, – vakariniame kreipimęsi kalbėjo V. Zelenskis.Jis taip pat priminė, kad Rusijos smūgių grėsmė niekur nedingsta.

Į Bachmutą išsiųstas pastiprinimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgomsUkrainos gynybos viceministrė Anna Malyar sakė, kad Ukrainos kariuomenei, jau keletą mėnesių gynusiai Bachmutą, buvo išsiųstas pastiprinimas. „Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, neseniai lankęsis mieste, nusprendė perkelti papildomus dalinius“, – sakė ji.Pasak A. Malyar, padėtis Bachmute yra sudėtinga ir įtempta. Čia savo pagrindines pajėgas sutelkė Rusijos okupacinės pajėgos.

Pranešama apie sprogimus Rusijos aerodrome JeiskePasirodė informacija, kad Rusijoje vasario 28 d. vėlų vakarą kariniame aerodrome Jeiske, Krasnodaro krašte, nugriaudėjo stiprūs sprogimai.Kaip praneša Rusijos „Telegram“ kanalai, liudininkai išgirdo du sprogimus, po kurių užsidegė sandėlis.Taip pat skelbiama, kad du dronai buvo numušti prie aerodromo.Jeisko valdžia pranešė, kad sprogimai mieste buvo „planuoti“. Kadangi neva regiono teritorijoje vyksta karinės-taktinės pratybos.

Kryme Ukrainos aktyvistai Rusijos karinį simbolį paverčia smėlio laikrodžiaisAktyvistai Kryme Rusijos karinį simbolį – raidę Z – paverčia smėlio laikrodžiais, nudažytais Ukrainos vėliavos spalvomis.Kampaniją, kuri vadinasi Laisvės laikas artėja, pradėjo pilietinio pasipriešinimo judėjimas „Geltonasis kaspinas“, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Pravda“.„Pusiasalyje atsiradę mėlyni ir geltoni smėlio laikrodžiai yra mūsų įspėjimas okupantams, kad jiems liko mažai laiko palikti Ukrainos teritorijas“, – sakė „Geltonojo kaspino“ kuratorė.https://twitter.com/ukraine_world/status/1630569796801556482?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1630569796801556482%7Ctwgr%5E75b5e0b3bc76064455f7520b9c65edbcf1585be4%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fnews.sky.com%2Fstory%2Fukraine-war-latest-zelenskyy-fires-top-ukrainian-military-commander-ukraine-shoots-down-11-kamikaze-drones-overnight-12541713

Generalinis štabas: Rusija per 24 valandas surengė 2 oro antskrydžiusUkrainos generalinis štabas nurodė, kad Rusija per pastarąsias 24 valandas paleido vieną raketą, surengė du oro antskrydžius bei 20 kartų atakavo naudodama kelis raketų paleidimo įrenginius.Generalinio štabo teigimu, Rusija ir toliau taikosi į civilių gyventojų namus ir svarbiausią infrastruktūrą. Ataskaitoje priduriama, kad Rusijos raketų smūgių grėsmė „visoje Ukrainoje išlieka didelė“.Ukraina surengė tris antskrydžius į rajonus, kuriuose laikinai buvo dislokuoti Rusijos kariai. Generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos kariai tris kartus atakavo kompleksus, kuriuose buvo saugomi Rusijos ginklai.

Centrinė Budapešto aikštė bus pavadinta Ukrainos varduVengrijoje nuspręsta pagerbti Ukrainos nepriklausomybę ir šalies garbei pervadinti centrinę Budapešto aikštę. Tokia iniciatyva kilo iš miesto mero pavaduotojo Danielio Bergo, kuris pasiūlė aikštę pavadinti „Ukrainos nepriklausomybės aikšte“.

JAV pareigūnas teigia, kad Ukrainos fronto linija yra „sunkiai įveikiama“JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Kolinas Kahlas (Colin Kahl) teigė, kad fronto linija Ukrainoje yra „sunkiai įveikiama“ ir nesitikima, kad Rusijai pavyks pasiekti reikšmingų teritorinių laimėjimų.Po to, kai Rusijos pajėgos atsisakė planų užimti Ukrainos sostinę Kijevą, jos nusitaikė į rytinio flango užėmimą.Tačiau pastaraisiais mėnesiais kovos sulėtėjo, nes įsivyravo negailestinga žiema ir pasikeitė mūšio lauko kraštovaizdis.„Nemanau, kad matau ką nors, kas leistų manyti, jog rusai gali per artimiausius metus ar artimiausiu metu peržengti Ukrainą ir pasiekti reikšmingų teritorinių laimėjimų.“

Apklausa: Ukrainos pabėgėliai juos priėmusiose šalyse susiduria su problemomisPabėgėliai iš Ukrainos, anot Europos Sąjungoje (ES) atliktos apklausos, susiduria su pinigų stygiumi, problemomis darbo rinkoje ir kenčia dėl psichinių karo padarinių. Beveik pusė respondentų nurodė, kad dažnai jaučiasi prislėgti ir depresyvūs, rodo antradienį Vienoje pristatyti ES pagrindinių teisių agentūros tyrimo rezultatai. Apklausoje praėjusį rugpjūtį ir rugsėjį dalyvavo apie 14 700 pabėgėlių dešimtyje juos priėmusių šalių – Lenkijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Italijoje ir Slovakijoje.Pusė respondentų sakė, kad jiems sunku sudurti galą su galu. Kalbos nemokėjimas, anot tyrimo, yra viena didžiausių kliūčių darbo rinkoje. Moterims, kurios sudaro didžiąją pabėgėlių dalį, kaip vienas kliuvinių įsidarbinti yra vaikų priežiūra.Tik trečdalis jaunuolių ir suaugusiųjų turi apmokamą darbą. Tarp dirbančių pabėgėlių 30 proc. pasakojo apie išnaudojimą, pirmiausiai fabrikuose ir statybose. Daugiau kaip trečdalis ukrainiečių nurodė, kad norėtų sugrįžti į Ukrainą.Dalis pabėgėlių, kurie nori likti juos priėmusioje šalyje, didžiausia buvo Vokietijoje – 42 proc. 

Suomija pradeda statyti tvorą pasienyje su RusijaSuomija pradėjo statyti planuotą 200 km ilgio tvorą prie Rusijos sienos, antradienį pranešė šalies sienos apsaugos tarnyba. Helsinkis baiminasi, kad Maskva gali pasiųsti per sieną migrantų srautus politiniais tikslais.Antradienį prasidės teritorijos tvarkymo darbai „nuo miško kirtimo ir bus vykdomi taip, kad kovo mėnesį būtų galima pradėti tiesti kelius ir įrengti tvorą“, sakoma Suomijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.Trijų kilometrų bandomasis projektas pietrytinėje Imatros pasienio perėjoje turėtų būti baigtas iki birželio pabaigos, sakoma pranešime. Dar 70 kilometrų ilgio sienos, daugiausia pietryčių Suomijoje, bus statoma 2023-2025 metais.Iš viso Suomija planuoja aptverti 200 kilometrų savo 1 300 km ilgio sienos su Rusija, o tai kainuos apie 380 mln. eurų. Tvora bus daugiau kaip trijų metrų aukščio, jos viršuje bus spygliuota viela, o ypač jautriose vietose bus įrengtos naktinio matymo kameros, apšvietimas ir garsiakalbiai.Šiuo metu Suomijos sienos daugiausia saugomos lengvomis medinėmis tvoromis, kurios daugiausia skirtos sustabdyti besiganančius gyvulius nuo nuklydimo į kitą šalį.

Ukrainos karys: Bachmuto sąlygos „daug blogesnės, nei oficialiai skelbiama“Padėtis Bachmute yra „daug blogesnė, nei oficialiai skelbiama“, o kariai supranta, kad jie „laikosi ir miršta, kad laimėtų laiko kontrpuolimui pavasarį“, CNN sakė Ukrainos karys.Kovotojas, kuris nenorėjo būti įvardytas, sakė, kad regione iš visų pusių susiduriama su sunkumais, nes Rusijos pajėgos žengia į priekį.„Padėtis Bachmute dabar labai sudėtinga. Ji daug blogesnė, nei oficialiai pranešama“, – sakė karys.Kareivis taip pat sakė, kad pajėgos yra pasirengusios toliau ginti miestą nepaisant pavojingos padėties.

Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo stabdo Rusijos dalyvavimą START sutartyjeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo stabdo savo šalies dalyvavimą paskutiniojoje didelėje branduolinio nusiginklavimo sutartyje su JAV. Apie tai antradienį Maskvoje panešė Kremlius. V. Putinas apie šį sprendimą paskelbė vasario 21 dieną skaitydamas metinį pranešimą.V. Putinas pabrėžė, kad tai nėra pasitraukimas iš sutarties. Tačiau prieš tai jis kelis kartus įspėjo, kad 2026 metais pasibaigus sutarties galiojimui gali kilti naujos branduolinio ginklavimosi varžybos. Kol kas Rusija žada toliau laikytis sutartyje numatytų įsipareigojimų.Naujoji START sutartis 2021 metais buvo pratęsta penkeriems metams.Šioje 2010 metais pasirašytoje sutartyje buvo numatyta, kad kiekviena šalis gali turėti ne daugiau kaip 1 550 ilgojo nuotolio branduolinių kovinių galvučių, t. y. mažiau nei pagal ankstesnę START sutartį.

Aukštas Rusijos pareigūnas pasiūlė sukurti „rusofobijos“ apibrėžimą ir laikyti ją nusikaltimu Žmogaus teisių tarybos prie Rusijos prezidento vadovas Valerijus Fadejevas pareiškė, kad reikėtų sukurti teisinį rusofobijos apibrėžimą ir įvesti baudžiamąją atsakomybę už jos apraiškas, antradienį pranešė rusų opozicinis portalas „Meduza“.Pasak jo, tai turėtų būti padaryta siekiant įvykdyti prezidento Vladimiro Putino nurodymus įvesti baudžiamąją atsakomybę už užsienyje gyvenančių rusų diskriminaciją ar raginimus ją vykdyti.„Mūsų šiandieninė užduotis – pabandyti teisiškai suformuluoti, kas yra rusofobija ir kokie Baudžiamojo kodekso straipsniai gali būti taikomi pagal šią kvalifikaciją, o jei tokio straipsnio nėra, tuomet reikėtų įvesti papildomą straipsnį“, – sakė V. Fadejevas.Žmogaus teisių tarybos vadovas pažymėjo, kad kol kas nėra galimybės bausti kitų šalių gyventojus už rusofobiją. Jo teigimu, „tai darbas ateičiai“ – teisiškai apibrėžti „rusofobijos“ sąvoką.Savo ruožtu Rusijos generalinės prokuratūros atstovas, Kovos su ekstremizmu ir terorizmu įstatymų įgyvendinimo priežiūros skyriaus vadovas Jurijus Chochlovas pasiūlė rusofobiją laikyti „ekstremizmo apraiška“.

Ukrainos kariai: padėtis Bachmute yra kur kas sudėtingesnė, nei skelbiama oficialiaiUkrainos kariai teigia, kad padėtis nuožmių mūšių apimtame Ukrainos Bachmuto mieste yra kur kas sudėtingesnė, nei skelbiama oficialiai.„Padėtis Bachmute šiuo metu labai sudėtinga. Ji kur kas blogesnė, nei skelbiama oficialiai, – transliuotojui CNN teigė savo tapatybės nepanoręs atskleisti karys. – Oficialiai nupasakojamą sudėtingumą reikėtų padidinti 100 proc. Visomis kryptimis. Ypač šiaurine, kur orkai daro didžiausią pažangą.“Karys kartu paneigė pastaruosius Rusijos tvirtinimus, kad Bachmute besikaunantys Ukrainos kariai buvo atkirsti nuo atsargų tiekimo. „Chromovės (gyvenvietė) yra labai svarbi miesto gynybai. Ją užėmus liktų tik vienas tiekimo kelias – Bachmutas-Konstantynivka, – tikino Ukrainos gynėjas. – Jis jau kontroliuojamas priešo ugnimi, o jei priešas jį užimtų, tiekimas būtų neįmanomas.“Nepaisant iššūkių, karys patikino, kad Bachmutas bus ginamas tiek, kiek reikės.Kitas karys, pravarde Kyjivanas, socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše taip pat kalbėjo apie panašią situaciją. „Vasario 28 d. rytą padėtis, susijusi su Bachmuto gynyba buvo ganėtinai sudėtinga“, – kalbėjo Bachmute anksčiau kovęsis Kyjivanas, remdamasis mieste esančių kolegų duomenimis.Dar vienas Kyjivano pašonėje kalbėjęs karys mūšius dėl Bachmuto pavadino „pragariškais“. Tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainos kariai išlaiko savo pozicijas.

Nyderlandų gyventojai paaukojo Ukrainai daugiau nei 180 mln. eurų Per metus nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Nyderlandų gyventojai paaukojo apie 183 mln. eurų nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje.Pagalba jau suteikta daugiau kaip 2,8 mln. žmonių, antradienį Hagoje pranešė 11 Nyderlandų pagalbos organizacijų.Aukojimo kampanija, per kurią renkami pinigai į specialią sąskaitą „Giro555“, prasidėjo prieš metus. Iki šiol išleista apie 82 mln. eurų, daugiausia skubiajai pagalbai, pavyzdžiui, maistui, geriamajam vandeniui, krosnelėms, miegmaišiams ir palapinėms.Dabar aukos taip pat bus naudojamos namams ir mokykloms atstatyti.Pagalbos organizacijos Nyderlanduose, įvykus didelėms nelaimėms, su prašymais aukoti tradiciškai kreipiasi į maždaug 17 mln. šalies gyventojų.Pagalbos Ukrainai kampanija iki šiol surinko antrą pagal dydį aukų sumą po 2004 metų cunamio aukoms Azijoje skirtos kampanijos, per kurią buvo paaukota apie 208 mln. eurų.Šiuo metu taip pat renkamos aukos nukentėjusiems nuo žemės drebėjimų Turkijoje ir Sirijoje – iki šiol surinkta 108 mln. eurų.

Putinas įsakė FSB suintensyvinti žvalgybinę veiklą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį įsakė šalies Federalinei saugumo tarnybai (FSB) suintensyvinti žvalgybinę veiklą ir užkirsti kelią „sabotažo grupių“ patekimui į Rusiją.Kaip praneša „Sky News“, V. Putinas tai pareiškė susitikime su FSB pareigūnais. Kremliaus šeimininkas kalbėjo apie būtinybę padidinti „atsakomųjų operacijų“ prieš Ukrainą ir Vakarus skaičių ir pažaboti tariamus Vakarų šalių bandymus Rusijoje formuoti „teroristines kuopeles“.FSB, anot V. Putino, taip pat turi akyliau saugoti svarbiausią infrastruktūrą. Rusijos prezidentas tvirtino, neva Rusijoje visuomet veikė Vakarų žvalgybos tarnybos, kurios dabar esą pasitelkia „papildomą personalą, techninius ir kitokio tipo išteklius“.„Turime atitinkamai reaguoti“, – aiškino V. Putinas.

Kremlius: prioritetas yra karo tikslai, o ne derybos Pasiekti karo tikslus Ukrainoje, Kremliaus duomenimis, yra didesnis prioritetas nei galimos taikos derybos. Kol kas ir Kyjivas nerodo signalų, kad nori derybų, antradienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.  „Šiuo atveju pasiekti savo tikslus mums yra svarbiausia. Tai visiškas mūsų prioritetas“, – pridūrė jis.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dekretu atmetė derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir kelis kartus tai patvirtino. Jis pateikė savo planą, kuriuo remiantis, prieš pradedant derybas Rusija privalo visiškai išvesti savo dalinius iš Ukrainos. Prieš metus Ukrainą užpuolusi Rusija tai pavadino absurdu.Anot Kremliaus atstovo D. Peskovo, Ukraina pirmiausiai turi pripažinti, kad keturios sritys – Doneckas, Luhanskas, Zaporižia ir Chersonas – dabar jau ir konstitucijoje įvirtintos kaip Rusijos regionai. Be to, yra tam tikrų karo tikslų, kurių Rusija toliau siekia, pabrėžė D. Peskovas.

Ukrainos parlamentas imsis biudžeto pataisų, numatančių didesnes išlaidas gynybai Ukrainos parlamentas (Aukščiausioji Rada) pavasarį imsis biudžeto pataisų, numatančių didesnes išlaidas gynybai. Tai antradienį Ukrainos televizijai pareiškė parlamento biudžeto komiteto pirmininkė Roksolana Pidlasa.„Išlaidos gynybai nėra kaip nors sumažėjusios. Planuojame jas didinti. Iki pavasario pabaigos bus naujas įstatymo projektas dėl valstybės biudžeto pataisų, kuriose patvirtinsime išlaidų gynybai didinimą“, – tikino R. Pidlasa.Pasak jos, į vasario 24 d. patvirtintas 2023 m. biudžeto pataisas buvo įtrauktos tikslinių dotacijų ir išlaidų finansavimo sutartys, dėl kurių buvo susiderėta su Lenkijos, Austrijos ir Jungtinės Karalystės (JK) valdžios institucijomis. Tad nebuvo panaudota lėšų, skirtų gynybai ir socialiniams reikalams, pažymėjo R. Pidlasa.„Ukrinform“ primena, kad vasario 24 d. Ukrainos parlamentas priėmė valstybės biudžeto pataisas, numatančias papildomą 5,56 mlrd. grivinų (1,39 mlrd. eurų) sumą skubioms priemonėms, skirtoms padėti tvarkantis su Rusijos visapusiškos invazijos padariniais.

Rusija skelbia apie jos teritoriją vienas po kito atakuojančius bepiločius orlaiviusRusija patyrė didžiausią Ukrainos dronų ataką nuo karo pradžios, skelbia „The Moscow Times“. Vasario 28 d. Rusijos regionuose buvo surengta masinė dronų ataka – didžiausia nuo karo Ukrainoje pradžios; ji paveikė už kelių šimtų kilometrų nuo fronto linijos esančias vietoves.Maskvos srities Kolomenskojės rajono Gabastovo kaime 100 metrų atstumu nuo „Gazprom“ priklausančios dujų kompresorių stoties nukrito bepilotis orlaivis, skelbia „Kommersant“. Iš kur aparatas atskrido ir kam jis priklausė, kol kas nežinoma. Skelbiama, kad nukritęs dronas sprogimo nesukėlė. Nei žmonės, nei pastatai per incidentą esą nenukentėjo. Įvykio vietoje darbuojasi inžinerinių dalinių kariai ir operatyvininkai.„Greičiausiai buvo taikytasi į civilinės infrastruktūros objektą, bet jam žalos nepadaryta. Aukų nėra, pastatai neapgadinti. FSB ir kiti kompetentingi organai tiria padėtį. Žmonėms niekas negresia“, – asmeniniame „Telegram“ kanale parašė Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas.„Telegram“ kanalas „Shot“ skelbia, kad nukritusio bepiločio orlaivio modelis – „UJ-22 Airborne“, o tokius dronus gamina Ukrainos kompanija UKRJET. Šio tipo dronų įveikiamas atstumas – 800 kilometrų, o greitis – 130–140 kilometrų per valandą. „Maksimali keliamoji galia – iki 20 kilogramų. Manoma, kad pasibaigus degalams dronas galėjo prarasti aukštį ir užkliūti už medžio, o tada, veikiausiai lūžus sparnui, nukristi ant žemės“, – rašo „Shot“.Kiek anksčiau vasario 28-ąją skelbta, kad naktį į antradienį Adygėjos respublikoje nukrito „nežinoma skraidyklė“Rusijos gynybos ministerija pranešė apie Kubanę atakavusių Ukrainos bepiločių orlaivių likvidavimą. Dar vienas dronas esą buvo numuštas Briansko srityje. Rusijos kompanijos „Rosneft“ naftos bazėje Krasnodaro krašto Tuapsės mieste naktį į antradienį kilo gaisras. Vietos gyventojai skundėsi girdėję sprogimus, o socialiniuose tinkluose rašoma apie „Ukrainos dronų ataką“, praneša portalas „rbc.ua“.Prieš dieną bepiločio orlaivio nuolaužų buvo rasta dviejose Belgorodo gatvėse.https://t.me/shot_shot/48759

Rusijos statytiniai Ukrainoje teigia, kad netoli Bachmuto buvo pastebėti vokiški tankai „Leopard 2“ Rusijos statytiniai Ukrainoje tvirtina, kad netoli nuožmių mūšių apimto Bachmuto miesto buvo pastebėta vokiškų kovinių tankų „Leopard 2“, praneša CNN.„Būta tvirtinimų, kad netoli Artemivsko (Bachmuto) buvo pastebėta „Leopardų“, – antradienį Rusijos valstybiniam transliuotojui „Rossija 1“ sakė vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ vadovo patarėjas Janas Gaginas.Tačiau jis suskubo menkinti šių tankų buvimą netoli fronto linijos ir tvirtino, kad „nereikėtų perdėti“. Jis prakalbo apie „sudėtingas“ orų sąlygas ir pareiškė, kad šiems tankams esą bus sunku judėti.CNN šių pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negalėjo. Tačiau transliuotojas pažymi, kad Europos pareigūnai yra paskelbę, jog Ukrainą jau pasiekė pirmieji „Leopard 2“ tankai.

Maskva pranešė numušusi Ukrainos bepiločius orlaivius, nukreiptus į civilinę Rusijos infrastruktūrąMaskva antradienį pranešė, kad jos pajėgos numušė du Ukrainos bepiločius orlaivius, kurie taikėsi į civilinę infrastruktūrą Rusijos pietuose. Tai būtų naujausias iš daugelio tokių dronų incidentų Rusijoje, dėl kurių Maskva kaltina Kyjivą.„Kyjivo režimas bandė panaudoti nepilotuojamas orlaivius ir atakuoti civilinę infrastruktūrą Krasnodaro regione ir Adigėjos Respublikoje. Juos neutralizavo elektroninės karybos daliniai“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Priimdama pabėgėlius iš Ukrainos Prancūzija 2022 m. išleido 630 mln. eurų Pernai Prancūzija, priėmusi beveik 115 tūkst. pabėgėlių iš karo draskomos Ukrainos, išleido daugiau nei 630 mln. eurų, antradienį pranešė aukščiausia šalies audito institucija.Valstybės auditorės „Cour des Comptes“ ataskaitoje sakoma, kad 2022 m. prieglobsčio ieškantiems ukrainiečiams, pabėgusiems nuo Rusijos invazijos, buvo suteiktos „patenkinamos“ sąlygos pagal niekada anksčiau netaikytą „laikinosios apsaugos“ schemą, leidusią jiems pasinaudoti teisėmis, kurių kiti prieglobsčio prašytojai negauna, įskaitant galimybę dirbti, sveikatos priežiūros paslaugas, vaikų mokslą ir skubų apgyvendinimą.Palyginti dosnios programos išlaidos siekė 634 mln. eurų, daugiausia išleista būstui (250 mln. eurų) ir išmokoms grynaisiais (220 mln. eurų).Auditorė nustatė, kad Paryžiaus išlaidos ukrainiečių pabėgėliams vienam asmeniui per dieną buvo maždaug dvigubai didesnės nei „įprastiems prieglobsčio prašytojams“. Pavyzdžiui, būstas ukrainiečiams kasdien kainuoja apie 38 eurus asmeniui, o kitiems prieglobsčio prašytojams būstui skiriama mažiau nei 18 eurų vienam asmeniui per dieną.  Auditoriai paragino vyriausybę garantuoti, kad būtų remiami savo namuose pabėgėlius priimantys paprasti žmonės. Šiuo metu Paryžius išleidžia beveik 800 tūkst. eurų per mėnesį, remdamas 900 namų ūkių, savanoriškai priimančių pabėgėlius iš Ukrainos, praėjusią savaitę AFP sakė būsto ministerija. Tačiau nėra garantijos, kad šios valstybės išmokos ir toliau bus tęsiamos, perspėjo auditoriai.

Stoltenbergas: Ukraina įstos į NATO, bet ilgalaikėje perspektyvojeNATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Ukraina taps Aljanso nare „ilgalaikėje perspektyvoje“, tačiau pabrėžė, jog neatidėliotinas klausimas yra jos išlikimas nepriklausoma valstybe Rusijos invazijos akivaizdoje.„NATO sąjungininkės sutaria, kad Ukraina taps mūsų Aljanso nare, bet drauge tai yra ilgalaikės perspektyvos klausimas“, – per vizitą Suomijos sostinėje Helsinkyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Ukrainos pareigūnai per karo metus demaskavo 360 priešo agentų Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainos saugumo tarnyba (UST) demaskavo arba sulaikė 360 priešo agentų.Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu britų leidiniui „The Independent“ pareiškė UST vadovas generolas majoras Vasylis Maliukas.Anot jo, svarbiausia specialiųjų tarnybų darbo kryptis – Rusijos agentūros likvidavimas.„UST demaskavo arba sulaikė 360 priešo agentų. Tarp jų – ir ​​žinomi veikėjai, tokie kaip Viktoras Medvedčukas, prokremliškas Ukrainos politikas ir asmeninis prezidento Putino draugas, ir paprasti piliečiai, renkantys informaciją apie Ukrainos pajėgų buvimo vietą“, – sakė V. Maliukas.Jis taip pat pažymėjo, kad Kremlius jau seniai turi Ukrainoje daug agentų.„Per kelis dešimtmečius Rusija infiltravo savo agentus į mūsų valstybines institucijas, bažnyčias ir karinį-pramoninį kompleksą“, – sakė pareigūnas.Anot UST vadovo, vykstant precedento neturinčioms Rusijos atakoms, Ukrainos saugumo tarnyba turėjo „visiškai persitvarkyti“, kad atremtų šią grėsmę.„Darbuotojai tiesiogine šio žodžio prasme gyvena fronto linijoje“, – sakė generolas.UST vadovas įsitikinęs, kad, nepaisant atakų įvairiuose frontuose, tiek fiziniuose, tiek skaitmeniniuose,  Ukraina nugalės. „Aš, kaip ir bet kuris ukrainietis, neturiu jokių iliuzijų dėl Putino ir jo motyvų šiame kare. Todėl mano žinutė (jam) paprasta: tu niekada mūsų nenugalėsi ir nesunaikinsi“, – pareiškė V. Maliukas.Jis pabrėžė, kad Ukraina kovoja ne tik už savo ateitį, bet ir už viso civilizuoto pasaulio saugumą.Anksčiau buvo pranešta, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios UST užfiksavo daugiau kaip 4500 kibernetinių atakų prieš Ukrainą.

JK žvalgyba: žvalgybinio lėktuvo A-50 praradimas būtų reikšmingas RusijaiRusijos kariuomenei būtų reikšmingas rusiško tolimojo radiolokacinio aptikimo sistemos lėktuvo A-50,  prieš kelias dienas galimai apgadinto per sprogimą Mačiuliščių oro bazėje Baltarusijoje, praradimas. Tai sakoma tviteryje paskelbtoje atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybinės informacijos suvestinėje.„Kas įvykdė sprogdinimą ir kokia jo žala oficialiai nėra patvirtinta. Tačiau A-50 praradimas būtų reikšmingas, nes šis lėktuvas labai svarbus Rusijos oro operacijoms, jis suteikia oro mūšio erdvės vaizdą“, – sakoma suvestinėje.Joje priduriama, kad veikiausiai toliau naudojami būtų šeši lėktuvai A-50, o tai dar labiau apribotų Rusijos oro operacijas.Kaip pranešė internetinis leidinys „Naša Niva“, anksti sekmadienį, vasario 26 d., Baltarusijos Mačiuliščių oro pajėgų bazėje įvyko du sprogimai. Baltarusijos „Hajun“ projektas paaiškino, kad per du sprogimus Rusijos išankstinio perspėjimo ir valdymo orlaivis A-50, kurio registracijos numeris yra RF-50608, buvo smarkiai apgadintas. Pažeista priekinė ir centrinė dalis bei radiolokatoriaus antena.Vienas toks lėktuvas kainuoja 330 mln. dolerių.

Chersone per rusų apšaudymą žuvo žmogusAntradienį, vasario 28 d., Rusijos karinės pajėgos apšaudė Ukrainos Chersono miestą. Turimais duomenimis, ataka pareikalavo vieno žmogaus gyvybės. Tai pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Rusai vėl apšaudė Chersoną. Per apšaudymą apgadintas privatus gyvenamasis pastatas. Sužeista viena moteris. Taip pat gauta žinių apie vieno asmens žūtį“, – „Telegram“ parašė A. Jermakas.Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, vasario 27 d. Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono sritį 119 kartų.

Ukrainos kariuomenė: padėtis aplink Bachmutą labai įtemptaAntradienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad šalies pajėgos patiria spaudimą Bachmute, beveik sugriautame rytiniame Donecko regiono mieste, kurį Rusija mėgina užimti jau daugelį mėnesių.„Padėtis aplink Bachmutą nepaprastai įtempta. Nepaisydamas didelių nuostolių, priešas siunčia savo geriausiai parengtus „Vagner“ puolimo dalinius, kad prasiveržtų pro mūsų kariuomenės gynybą ir apsuptų miestą“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.Maskvos kariuomenė, ypač sukarintos grupuotė „Vagner“ daliniai, daro lėtą pažangą, kad užimtų miestą.Pramonės centras, prieš karą turėjęs apie 70 tūkst. gyventojų, tapo žiauraus karo Rytų Ukrainoje epicentru. Šiame mūšyje, ilgiausiame per antrus metus trunkančią Rusijos invaziją, labai intensyviai naudojama artilerija, abi šalys patiria daug aukų, miestas virto griuvėsiais.Ekspertai nelaiko Bachmuto strategiškai svarbiu, tačiau mūšiai trunka taip ilgai, kad miesto užėmimas Rusijai reikštų svarbią politinę ir simbolinę pergalę.Pirmadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad padėtis aplink Bachmutą tampa vis sunkesnė.

UNIAN: programišiai vėl „pralinksmino“ rusus pranešimais apie oro pavojų per televiziją ir radijąAntradienio rytą programišiai vėl įsilaužė į signalo siųstuvus ir paleido pranešimus apie oro pavojų ir raketų smūgio grėsmę per Rusijos televiziją ir radiją, praneša UNIAN.Pasak Rusijos „Telegram“ kanalų, pranešimai apie oro pavojų buvo transliuojami su Ukraina besiribojančios Belgorodo srities, taip pat Leningrado ir Maskvos sričių gyventojams.Rusijos pareigūnai paneigė informaciją apie oro pavojų. Pasak Nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovų, šie pranešimai yra programišių įsilaužimo rezultatas.„Dėl įsilaužimo į radijo stočių ir televizijos kanalų serverius kai kuriuose šalies regionuose buvo transliuojama informacija apie oro pavojaus paskelbimą. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija praneša, kad ši informacija yra melaginga ir neatitinka tikrovės“, – rašoma žinybos pranešime.Praėjusią savaitę per Rusijos radiją taip pat skambėjo pranešimai apie raketų smūgio pavojų. Jie buvo girdimi Belgorode, Staryj Oskole, Ufoje, Novouralske, Maskvos srityje, Voroneže ir Kazanėje. Rusijos valdžia iš pradžių tai aiškino techniniu sutrikimu, o vėliau – programišių ataka.

UNIAN: Rusijoje nukrito dar vienas „neatpažintas objektas“Naktį į antradienį Adygėjos respublikoje nukrito „nežinoma skraidyklė“, praneša UNIAN.Kaip informavo „Telegram“ kanale šio Rusijos regiono Šiaurės Kaukaze vadovas Muratas Kumpilovas, žmonės per incidentą nenukentėjo, šiek tiek apgriauti ūkiniai statiniai.„Adygėjos Giaginskajos rajono Novo gyvenvietėje naktį buvo užfiksuotas nenustatyto skraidymo aparato kritimas. Incidento vietoje dirba tyrėjai. Svarbiausia – nėra aukų ir nukentėjusiųjų. Šiek tiek apgriautas gyvulininkystės fermos ūkinis pastatas“, – parašė valdininkas.Respublikos vadovas paragino gyventojus „laikytis rimties“, nes jis viską pats kontroliuoja.Anksčiau buvo pranešta, kad pirmadienį Rusijos Belgorodo miesto gyvenamuosiuose rajonuose nukrito trys bepilotės skraidyklės. Pasak vietos valdžios atstovų, per incidentus buvo apgadinti keli automobiliai, išbyrėjo kai kurių namų langai. Žmonės nenukentėjo.Kas konkrečiai paleido dronus, nežinoma.

Ukraina: rusai apšaudė priešgaisrinės tarnybos būstinę, vienas gelbėtojas žuvo, keturi sužeistiNaktį į antradienį rusai apšaudė Donecko srities Sviatogorsko miestą ir pataikė į valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos būstinę. Yra aukų.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Donecko srities karinės administracijos vadovu Pavlo Kyrylenka.„Pirminiais duomenimis, vienas gelbėtojas žuvo, dar keturi buvo sužeisti. Tai sąmoningas ir ciniškas smūgis ne kariškiams, o tiems, kurie padeda civiliams išgyventi net ir per aktyvius karo veiksmus“, – parašė jis „Telegram“ kanale.Savo ruožtu Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad naktį į vasario 28-ąją Rusijai apšaudant Donecko srities Kramatorsko rajoną nukentėjo priešgaisrinės tarnybos būstinė.„Deja, priešo raketa nusinešė mūsų kolegos – civilinės saugos tarnybos jaunesniojo seržanto, gelbėjimo skyriaus felčerio Aleksandro Curkano gyvybę“, – sakoma pranešime.Gautomis žiniomis, apgadintas būstinės pastatas, taip pat gelbėtojų automobiliai, tarp jų ir tie, kurie buvo naudojami išminuojant išlaisvintas Donecko srities teritorijas.

Ukraina kasdien patiria po daugiau nei 10 Rusijos kibernetinių atakų Rusijos programišiai prieš Ukrainą kasdien surengia po daugiau nei 10 kibernetinių atakų. Tai interviu britų laikraščiui „The Independent“ pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas generolas majoras Vasylis Maliukas.„Tai yra įvairių tipų atakos, kartais jos yra labai didelio masto, kitais atvejais – gana įmantrios. Šiuo metu Rusija kasdien surengia vidutiniškai po daugiau nei 10 kibernetinių atakų. Jų taikiniai yra vis kitoki – valstybės ištekliai, kritinė infrastruktūra ir kt. Tačiau mes priešą sėkmingai atremiame ir kibernetinėje erdvėje“, – pažymėjo V. Maliukas.Pasak jo, 2020 m. SBU užregistravo 800 kibernetinių atakų. 2021 m. jų būta maždaug 2 tūkst., o nuo visapusiškos invazijos pradžios užfiksuota jau per 4,5 tūkst. kibernetinių atakų. V. Maliukas nurodė, kad SBU pareigūnai su kibernetinėmis grėsmėmis intensyviai kovoja visą parą. Tačiau tarnybos vadovas akcentavo, kad Ukraina laimės tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje fronto linijoje.

Grėsmė iš Uždniestrės: Ukraina stato įtvirtinimus pasienyje su Moldova Ukrainos gynybos pajėgos pasienyje su Moldova imasi sugriežtintų saugumo priemonių, statomi įtvirtinimai, praneša UNIAN.„Pasienyje su Moldova yra toks segmentas kaip Uždniestrė, nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios gynybos pajėgos sustiprino šį ruožą. Ten ne tik griežtinama kontrolė, bet ir statomi inžineriniai-fortifikaciniai įrenginiai“, – pareiškė antradienį per televizijos maratoną Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas Andrijus Demčenka.Pasak jo, Ukrainos sienoms su Baltarusija ir Moldova skiriamas ypač didelis dėmesys.„Priešas klastingas, todėl bet kada gali būti provokacijų. Mes turime būti viskam pasirengę“, – pridūrė pareigūnas.Rusija kontroliuoja vadinamąją Uždniestrės Moldovos respubliką ir gali ją panaudoti prieš Ukrainą ir Moldovą. Anksčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas papasakojo apie Rusijos planuojamą perversmą Moldovoje.

Ukrainos pareigūnas: Rusija vasario 24-ąją negalėjo sau leisti smogti intensyvaus smūgioRusijos kariuomenė per invazijos metines nesurengė masinės raketų atakos prieš Ukrainą, kadangi tikriausiai negalėjo sau to leisti. Juk priešo atakos priklauso nuo paruoštų raketų skaičiaus.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovu Jurijumi Ihnatu.„Klausimas, ką jie gali sau leisti šiuo metu paleisti į Ukrainą“, – pareiškė J. Ihnatas, atsakydamas į klausimą, kodėl vasario 24 d. nebuvo masinės Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą.Jis pažymėjo, kad Rusija Juodojoje jūroje turi daug laivų, galinčių gabenti sparnuotąsias raketas, o bendra jų salvė sudarytų daugiau kaip 40 raketų.„Nė karto iš laivų Juodojoje jūroje nebuvo paleista tiek raketų „Kalibr“. Jų buvo apie 10–15. Dauguma raketų buvo paleista iš ore bazuojamų nešėjų, iš „Tu-95“. Todėl tiek raketų, tiek dronų „Shahed“ naudojimo pasikeitimas, matyt, yra susijęs su tuo, ką jie gali sau leisti šiuo metu. Nuo to priklauso visa jų „taktika“ ir „strategija“, – sakė J. Ihnatas.Portalas primena, jog anksčiau ukrainiečiai buvo įspėti, kad Rusijos kariuomenė ruošiasi raketų atakai vasario 23–24 dienomis, per plataus masto invazijos metines, bet ji nebuvo surengta.Tačiau priešas didina laivų grupuotę Juodojoje jūroje ir stiprina žvalgybą. Todėl Ukrainos kariškiai perspėja apie didelę raketų atakos tikimybę.

Ukrainos žvalgybos vadovas nemato jokių požymių, kad Kinija planuotų apginkluoti Rusiją Ukrainos karinės žvalgybos vadovas atmetė teiginius, kad Kinija svarsto galimybę tiekti Rusijai ginklus. Jis sakė JAV žiniasklaidai nematantis „požymių, kad apie tai net būtų kalbama“.Aukšti JAV pareigūnai vos sekmadienį sakė esantys „įsitikinę“, kad Kinija svarsto galimybę tiekti Maskvai mirtinus ginklus, ir pradėjo diplomatinio spaudimo kampaniją, kad ją atgrasytų.Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pirmadienį davė išsamų interviu „Amerikos balsui“ ir paklaustas apie tokią galimybę sakė: „Šiai nuomonei nepritariu.“ „Kol kas nemanau, kad Kinija sutiks perduoti Rusijai ginklų, – sakė jis. – Nematau jokių požymių, kad apie tai net būtų kalbama.“Anksčiau šį mėnesį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas per įtemptą susitikimą su Kinijos kolega pareiškė Vašingtono susirūpinimą dėl galimų ginklų siuntų, o Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius per interviu sekmadienį sakė manantis, kad Pekinas vis dar svarsto tokią galimybę. Daugelis Amerikos žiniasklaidos leidinių citavo neįvardytus JAV pareigūnus, sakiusius, kad Kinija svarsto, ar tiekti Rusijai bepiločius orlaivius ir kai kuriuos šaudmenis.Paklaustas konkrečiai apie JAV vertinimą, K. Budanovas sakė: „Esu žvalgybos vadovas ir remiuosi, su visa pagarba, ne atskirų žmonių nuomone, o tik faktais. Tokių faktų neturiu.“Kalbėdamas apie tai, kur dar Rusija galėtų įsigyti ginklų, K. Budanovas sakė, kad, neskaitant nepatvirtintų pranešimų apie siuntas iš Šiaurės Korėjos, „bene vienintelė šalis, iš tikrųjų tiekianti daugiau ar mažiau rimtą ginkluotę, yra Iranas“.

Pranešama, kad Rusijoje atakuota „Rosneft“ naftos perdirbimo gamyklaTuapsėje, Krasnodaro krašte, naftos bazėje kilo gaisras, pranešė miesto administracija.Gaisras kilo apie 2 val. nakties gatvėje, kur, kaip teigiama, yra bendrovės „Rosneft“ naftos perdirbimo gamykla.Vietos gyventojai išgirdo du sprogimus naftos bazės teritorijoje kelių sekundžių intervalu, rašo 93.ru. Leidinys „Astra“ teigia, kad teritoriją atakavo „du neatpažinti orlaiviai“, buvo apgadinta katilinė, o šalia pastato esą rasti du pusantro metro gylio krateriai. „Telegram“ kanalai „Baza“ ir „Shot“ rašo, kad , kad naftos perdirbimo gamyklą atakavo sprogmenų prikrauti bepiločiai orlaiviai, kurie nusileido už 100 metrų nuo gamyklos. Tuapsės merija pranešė, kad gaisras kilo ūkiniame pastate, o gaisro plotas siekė mažiausiai 200 kvadratinių metrų. Iki 3 val. nakties gaisras esą  užgesintas.Tuapsės miesto administracija, taip pat regioninės nepaprastųjų situacijų spaudos tarnyba teigė, kad gaisras nepalietė jokių naftos rezervuarų, naftos išsiliejimo nebuvo, nukentėjusiųjų nėra. Kaip pažymi 93.ru, Tuapsės valdžia paragino gyventojus „neskleisti melagingos informacijos“, nes už tai numatyta atsakomybė. Merija pridūrė, kad „pagrindo nerimauti nėra“.Leidinys „Astra“ teigia, kad už 30 metrų nuo sprogimų vietos yra Rusijos gynybos ministerijos kareivinės. Kiti šaltiniai šios informacijos kol kas nepatvirtino.https://t.me/chpkrasnodara/28260

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 149 240 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 550 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų vasario 28 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 149 240 kareivių.Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 388 tankų, 6 630 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 383 artilerijos sistemų, 478 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 247 oro gynybos priemonių, 300 lėktuvų, 288 sraigtasparnių, 2 051 dronų, 873 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 252 automobilių, 230 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukrainos pareigūnas: trys artimiausi karo mėnesiai nulems tolesnę įvykių eigąTrys artimiausi mėnesiai fronte bus labai intensyvūs ir nulems tolesnę įvykių eigą.Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu „Amerikos balsui“ pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas.„Jie bus gana intensyvūs. Labai intensyvūs, o tai nulems tolesnę įvykių eigą. Vyks aktyvūs karo veiksmai... Ir jie (rusai) dės pastangas, ir mes“, – pažymėjo pareigūnas.Tačiau K. Budanovas patikslino turįs omenyje ne tik Ukrainos rytus.Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas pridūrė, jog Rusija dėl ribotų išteklių šiuo metu nėra pasirengusi ilgalaikiam karui, nors stengiasi demonstruoti, kad yra priešingai.„Jie visais įmanomais būdais rodo, kad yra pasirengę dešimtmečius truksiančiam karui, bet iš tikrųjų jų ištekliai yra gana riboti. Ir jie tai puikiai žino“, – sakė pareigūnas.Norint pasiekti lemtingą lūžio tašką kare, būtina, kad partneriai intensyviau tiektų ginklus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įsitikinęs K. Budanovas.„Mano nuomone, mums reikia aviacijos. F16 ir panašūs jie nėra puolimo lėktuvai. Puolimo aviacija, Jungtinėse Amerikos Valstijose tai visų pirma yra A10, „Thunderbolt II“ orlaiviai, taip pat AN64 tipo atakos sraigtasparniai ir pan. Tai yra oro platformos, skirtos smogti į žemę“, - pridūrė K. Budanovas.Jis jau anksčiau yra sakęs, kad iki 2023 metų vasaros pabaigos Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasieks 1991 metų šalies sienas. Neseniai jis patvirtino esąs įsitikinęs, kad dabar yra visos galimybės užbaigti karą Ukrainos pergale.Be to, K. Budanovas atmetė galimybę, kad po Krymo išlaisvinimo Rusija nuspręstų naudoti branduolinius ginklus.Naujausiame interviu jis taip pat pažymėjo, kad dabar nemato jokių ženklų, kad Kinija gali sutikti perduoti ginklų Rusijai.

Zelenskis: kova dėl Bachmuto tampa vis sudėtingesnėUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį perspėjo, kad padėtis Bachmute, karščiausiame fronto linijos taške, tampa vis sudėtingesnė.„Priešas nuolat naikina viską, kas gali būti panaudota mūsų pozicijoms apsaugoti“, – sakė jis per vakaro kreipimąsi, pavadinęs už Bachmutą kovojančius Ukrainos karius „tikrais didvyriais“.Įnirtingos kovos dėl pramoninio Bachmuto miesto rytiniame Donecko regione yra ilgiausiai per Rusijos invaziją trunkantis mūšis. V. Zelenskis sakė, kad ukrainiečiai kovos už Bachmutą tol, kol įstengs.Bachmuto paėmimas būtų didelis Maskvos laimėjimas, tačiau, pasak analitikų, labiau simbolinis, nes druskos kasybos miestelis neturi didelės strateginės vertės.Separatistinės vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas pirmadienį per Rusijos televiziją sakė, kad „promaskvietiškos pajėgos apšaudo“ visus kelius į Bachmutą .

Rusija: Belgorodo gyvenamuosiuose rajonuose nukrito trys dronaiPirmadienį Rusijos Belgorodo miesto gyvenamuosiuose rajonuose nukrito trys bepilotės skraidyklės.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis tenykščiais „Telegram“ kanalais.Pasak vietos valdžios atstovų, per incidentus buvo apgadinti keli automobiliai, išbyrėjo kai kurių namų langai. Žmonės nenukentėjo.Kas konkrečiai paleido dronus, nežinoma.Portalas primena, kad vasario 23 d. Belgorodo srityje nukrito Rusijos karinis lėktuvas.

Analitikai: Putinas bando kaltinti Vakarus dėl egzistencinės grėsmės RusijaiRusų pareigūnai propaguoja informacinę retoriką, kuri pateikia melagingą nuostatą, kad Rusijos karas Ukrainoje yra gyvybiškai svarbus tolesniam Rusijos Federacijos egzistavimui, rašo Karo studijų instituto (ISW) ekspertai.Interviu televizijos kanalas „Rusija 1“ vasario 26 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad nežino, ar „Rusijos žmonės gali išgyventi tokia forma, kuri egzistuoja šiandien“, jei Vakarams pavyks „sunaikinti Rusijos Federaciją ir įtvirtinti jos fragmentų kontrolę.“Panašius pareiškimus padarė Rusijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.„Ir Putinas, ir Medvedevas savo pareiškimuose naudoja informacinę retoriką, kuri pristato karą Ukrainoje kaip egzistencinį tolesniam išlikimui posovietinei Rusijai“, - rašo ekspertai.Anot jų, V. Putinas tikriausiai tikisi sukurti informacinį pagrindą, kuriame dėl grėsmės būtų galima kaltinti Ukrainą ir Vakarus, taip pateisinti Maskvos karines nesėkmes. „Putino kalba skirta sužadinti paramą karui Rusijoje ir sukelti baimę, nestabilumą Vakaruose, kuris esą kils po Rusijos subyrėjimo, siekiant suvaldyti paramą Ukrainą ir įtikinti Vakarus priversti Kijevą priimti Rusijos reikalavimus“, – aiškino karo analitikai.

Ukrainos pajėgos per dieną atrėmė daugiau nei 60 okupantų išpuolių penkiomis kryptimisPer pastarąją dieną Ukrainos gynėjai atrėmė daugiau nei 60 priešo atakų penkiomis kryptimis.„Rusijos Federacija savo pagrindines pastangas sutelkia į puolamųjų operacijų vykdymą Kupjansko, Limano, Bachmuto, Avdiivkos ir Šachtyorsko kryptimis. Per pastarąją dieną mūsų kariai atrėmė daugiau nei 60 priešo atakų šiose vietovėse“, – savo rytiniame pranešime teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Tuo pačiu metu, kaip pažymėta Generaliniame štabe ataskaitoje, priešas sukėlė 8 raketų ir 32 oro smūgius, padarė 85 išpuolius iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų.Įnirtingiausios kovos nuo vasario 28-osios ryto vyksta Donbase. Tuo pačiu metu tęsiasi puolimas pietų Ukrainoje. Per pastarąją dieną Ukrainos kariuomenė sunaikino tris artilerijos įrenginius ir du „Gradus“, iš kurių Rusijos okupantai apšaudė Chersono regioną.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aviacija vakar surengė keturis smūgius Rusijos karių personalo ir karinės įrangos koncentracijos srityse, o raketų ir artilerijos daliniai sunaikino komandinį postą, smogė vienai priešo darbo jėgos koncentracijos sričiai ir oro gynybos pozicijai.

JT: nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo daugiau nei 8 tūkst. civiliųNuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios pernai vasario 24 d. Ukrainoje nukentėjo 21 580 žmonių, iš kurių 8 101mirė, paskelbė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras.Tarp mirusiųjų – 3 584 vyrai, 2 127 moterys, 256 berniukai ir 201 mergaitė, taip pat 31 vaikas ir 1 902 suaugusieji, kurių lyties nustatyti nepavyko.„Dauguma civilių aukų, apie kurias pranešta, mirė per sprogimus, kai buvo naudojami didelį smūgio sritį turintys sprogmenys, įskaitant sunkiąją artileriją, naudojant daugkartinius raketų paleidimo įrenginius ir raketas, taip pat oro antpuolius“, - teigiama JT ataskaitoje.Pažymima, kad tikrasis aukų skaičius yra gerokai didesnis, nes gauti informaciją iš kai kurių vietų, kur buvo intensyvios kovos, vis dar nepavyksta, daugelis pranešimų dar nepatvirtinti.

Japonija griežtina sankcijas RusijaiJaponijos vyriausybė nusprendė sugriežtinti sankcijas Rusijai dėl ginkluotos agresijos Ukrainoje, į išplėstus juoduosius sąrašus, kurie antradienį skelbiami Japonijos URM tinklalapyje, įtraukti 48 fiziniai asmenys ir 94 organizacijos, praneša „Interfax-Ukraina“.Tarp asmenų, kurių aktyvai įšaldomi, - Rusijos gynybos ministro pavaduotojas, RF ginkluotųjų pajėgų vyriausiosios karinės politinės valdybos viršininkas Viktoras Goremykinas, koncerno „Kalašnikov“ prezidentas Alanas Lušnikovas, Rusijos prezidento valdybos Valstybės tarybos veiklai užtikrinti viršininkas Aleksandras Charičevas, jo pavaduotojas Borisas Rapoportas. Sankcijos taikomos ir vadinamųjų Luhansko ir Donecko liaudies respublikų valdžios atstovams.Sankcijos taip pat įvedamos Rusijos bankui ir privačiai karinei kompanijai „Vagner“.Tarp organizacijų, kurių turtas bus įšaldytas, - bendrovė „Radioavionika“, mokslinis gamybinis susivienijimas „Kvant“, laivų remonto ir lėktuvų remonto įmonės, įskaitant centrą „Zviozdočka“.

Zelenskis: situacija Bachmuto kryptimi nuolat komplikuojasi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis Bachmuto kryptimi nuolat sudėtingėja. Priešas naikina viską, kas gali būti panaudota Ukrainos pozicijoms apsaugoti ir apginti.Kaip prezidentas sakė vaizdo kreipimesi, šiandien jis surengė kelis susitikimus su vyriausybės ir teisėsaugos bloko atstovais. Visų pirma įvyko susitikimas su Ukrainos saugumo tarnybos vadovu Vasilijumi Maliuku. „Dėl aktualių klausimų ir dėl mūsų žingsnių artimiausiu metu siekiant apsaugoti valstybę. Nepaliksime jokių galimybių nei vidaus, nei išorės grėsmėms“, – pridūrė V. Zelenskis.„Ypatingas dėmesys skiriamas padėčiai rytuose, žinoma, Donecko srityje. Bachmuto kryptis – situacija nuolat sunkėja. Priešas nuolat naikina viską, kas gali būti panaudota mūsų pozicijoms ginti, įtvirtinti ir apginti. Mūsų kariai, kurie gina Bachmuto kryptį, yra tikri didvyriai“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Ukraina: padėtis fronte sudėtinga, nes Rusijos Federacija intensyvina puolimą Padėtis fronte šiuo metu yra sudėtinga. Rusijos okupantai didina savo puolamųjų veiksmų intensyvumą. Apie tai pranešė gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar. Pasak jos, sudėtingiausia padėtis tebėra Bachmuto kryptimi. Gynybos ministerijos duomenimis, Rusijos okupantai kasdien praranda nuo 600 iki 1 000 žmonių.„Ukrainos gynybos pajėgos vykdo aktyvias gynybines operacijas priešo kiekybinės persvaros sąlygomis. Mūsų kovotojai drąsiai kovoja su priešu“, – pabrėžė ji.

Ukrainos kariuomenės vadas telefonu kalbėjosi su JAV generalinio štabo vaduUkrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas pirmadienį telefonu kalbėjosi su JAV generalinio štabo vadu Marku Milley.Transliuotojas CNN cituoja V. Zalužną, kuris teigė, kad pokalbio metu su M. Milley aptarė karinės technikos, ginklų ir amunicijos tiekimą, situaciją fronto linijoje ir tolesnius Ukrainos gynybos planus. Ukrainos kariuomenės vadas tvirtino pabrėžęs būtinybę sustiprinti Ukrainos oro gynybą perduodant naikintuvų „F-16“.„Kiekvienas gautas sviedinys reiškia išsaugotas Ukrainos karių ir taikių civilių gyvybes“, – nurodė V. Zalužnas. Jis akcentavo, kad Ukraina „tikrai laimės“ dabartinį Rusijos sukeltą karą.

ES vieneriems metams pratęsė sankcijas BaltarusijaiES pirmadienį pranešė, kad vieneriems metams pratęsė sankcijų Baltarusijai taikymą dėl to, kad Minskas toliau malšina opoziciją bei remia Rusijos karą Ukrainoje.Blokas Baltarusijai įvedė daugybę sankcijų nuo tada, kai autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pradėjo vykdyti žiaurias represijas prieš demonstrantus, protestavusius dėl 2020 metų rinkimų rezultatų.Sankcijos pratęstos iki 2024 metų vasario 28 dienos, sakoma Europos Vadovų Tarybos, atstovaujančios 27 ES valstybėms narėms, pareiškime.A. Lukašenkai ir dar 194 jo vyriausybei artimiems asmenims uždrausta atvykti į ES, o jų turtas įšaldytas.Sankcijos taip pat taikomos 34 juridiniams asmenims, jiems uždraustas bet koks Europos finansavimas.Baltarusijai taip pat taikomos tikslinės ekonominės sankcijos, įskaitant apribojimus finansų, prekybos, technologijų ir telekomunikacijų, energetikos ir transporto sektoriuose.

Ukraina: Rusijos paskirti lyderiai evakuojasiRusijos paskirtos valdžios okupuotoje Ukrainoje atstovai „bėga į Krymą“, Ukrainos pajėgoms ruošiantis pavasario kontrpuolimui.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad vietos lyderiai Oleškuose ir Skadovske, Chersone evakuojasi.Kariniai sunkvežimiai Rusijos įgaliotinius gabeno tik su rankiniu bagažu, feisbuke paskelbė generalinis štabas.Ši žinia paskelta, kai Ukraina pavasarį tikisi „įkalti pleištą“ tarp Krymo ir žemyninės Rusijos.Rugsėjo mėnesį Ukrainos kontrpuolimas buvo labai sėkmingas, atkovojant svarbiausius miestus šalies šiaurės rytuose.

Kijeve – dar vienas netikėtas vizitas Į Kijevą pirmadienį atvyko JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Apie jos vizitą, kaip jau tapo įprasta su Vakarų pareigūnų kelionėmis nuo karo pradžios, nebuvo iš anksto paskelbta. Prieš pat jos atvykimą mieste buvo paskelbtas oro antskrydžių perspėjimas.J. Yellen susitiko su ministru pirmininku Denisu Šmygalu ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Kalbėdama su žurnalistais tarp smėlio maišų su Ukrainos premjeru, J. Yellen pakartojo standartinę Vašingtono poziciją: „Amerika bus su Ukraina tiek, kiek reikės.“

Lenkija ir EK pradeda bendrą iniciatyvą, skirtą rasti Ukrainos vaikus, prievarta išvežtus į RusijąLenkija ir Europos Komisija (EK) pradeda bendrą iniciatyvą, skirtą rasti Ukrainos vaikus, dabartinio plataus masto karo metu prievarta išvežtus į Rusiją. Apie tai paskelbė Lenkijos Europos reikalų ministras Szymonas Szynkowskis vel Sękas, kuriuo remiasi „The Guardian“.Pasak politiko, ši iniciatyva taip pat sieks užtikrinti, kad už tai atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn. „Daugelio šių vaikų buvimo vieta nežinoma. Esama įvairių skaičiavimų, tačiau net ir santūriausiuose vertinimuose kalbama apie mažiausiai 6 tūkst. vaikų grobimo atvejų“, – savaitgalį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino S. Szynkowskis vel Sękas.Ministro teigimu, pagal iniciatyvą numatoma organizuoti tyrimus, kuriuose bus renkami konkretūs įrodymai apie grobimą, ir sukurti mechanizmą, leisiantį „išspręsti šią problemą“.Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis pirmadienį dėkojo Lenkijai ir EK už šį sprendimą.

Ukrainoje nuteisti du rusų kariai, dalyvavę apšaudant apgyvendintas vietoves Ukrainoje nuteisti du Rusijos kariai, dabartinio plataus masto karo metu dalyvavę apšaudant apgyvendintas Rytų Ukrainos vietoves. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), kuria remiasi „The Guardian“.SBU pranešime pažymima, kad vienam iš karių buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o kitas už grotų praleis 9 metus. Pranešime jų pavardės neminimos, tačiau nurodoma, kad abu jie „aktyviai dalyvavo vykdant Ukrainos miestų ties rytuose esančia fronto linija apgultį“. Anot SBU, vienas jų Ukrainoje kovėsi dar nuo 2014-ųjų ir pernai veikė Bachmuto apylinkėse, o kitas vadovavo rusų kariams, apšaudžiusiems Lysyčansko ir Sjeverodonecko miestus.„Tyrimo metu aptikta nenuginčijamų įrodymų dėl dviejų kovotojų, visapusiškos invazijos pradžioje prisijungusių prie šalies agresorės okupacinių grupių, kaltės“, – priduriama pranešime.SBU akcentuoja, kad abu rusai buvo pripažinti kaltais pagal įstatymus dėl kėsinimosi į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamumą bei dėl dalyvavimo neteisėtose sukarintose ar ginkluotose grupėse.

Ukrainos žvalgyba: Rusija keičia raketų atakų taktiką Ukrainos žvalgybos tarnybos fiksuoja kintančią Rusijos kariuomenės raketų atakų taktiką. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas, kurį cituoja „Ukrinform“.„Visų pirma, jie mokosi iš savo klaidų. Antra, jie sekina ne tik savo didelio tikslumo raketų, o ir pačių raketinių ginklų atsargas“, – kalbėjo A. Černiakas. Pareigūnas pažymėjo, kad Rusija vis dar turi tūkstančius raketų, tačiau gamybos apsukos nesiveja atsargų sekinimo tempo.„Dabar per mėnesį jie gali pasigaminti po ne daugiau kaip 30–40 raketų. Jų turimos senos raketos arba genda, arba yra riboto nuotolio“, – pabrėžė A. Černiakas.„Ukrinform“ primena, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas yra pareiškęs, kad Ukrainos gynėjai nuo rugsėjo sunaikino daugiau kaip 650 Rusijos sparnuotųjų raketų ir 610 iranietiškų dronų.

Rusija skelbia netoli Bachmuto sunaikinusi Ukrainos amunicijos sandėlįRusija pirmadienį pareiškė, kad netoli Bachmuto esą sunaikino Ukrainai priklausantį amunicijos sandėlį, praneša „Sky News“.Gynybos ministerija Maskvoje taip pat tvirtino, kad buvo numušti penki Ukrainos dronai ir keturios HIMARS raketos.Šių Rusijos pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negalima. Rusų daliniai šiuo metu tęsia pastangas užimti Bachmutą ir užvaldyti visą Donbaso sritį.

Kremlius: šiuo metu nėra sąlygų taikai Ukrainoje Pirmadienį Kremlius palankiai įvertino Kinijos pasiūlymą siekti politinio sprendimo, kad karas Ukrainoje būtų baigtas, bet pareiškė, jog sąlygų taikiam konflikto sprendimui „šiuo metu“ nėra.„Mes skyrėme daug dėmesio mūsų draugų kinų planui“, – pirmadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad „kol kas nematome jokių sąlygų, reikalingų tam, kad visa tai pakryptų taikos link“.Kinija siekia save pateikti kaip neutralią šalį, bet išlaiko glaudžius ryšius su strategine sąjungininke Rusija. Praėjusią savaitę Pekinas paskelbė 12 punktų dokumentą, kuriame paragino pradėti taikos derybas, kad karas Ukrainoje baigtųsi, jame kalbama apie pagarbą visų šalių teritoriniam suverenitetui.Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį padėkojo Kinijai už jos pastangas, bet pareikalavo pripažinti Rusijos kontrolę keturiuose Ukrainos regionuose. Rusija paskelbė aneksavusi Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus, nors niekada iki galo jų nekontroliavo.Pastaruoju metu Vakarai kaltina Kiniją, kad ji svarsto tiekti ginklus Rusijai, Pekinas tai neigia.

Kremlius užsipuolė naująjį ES sankcijų paketą Rusijai Pirmadienį Kremlius užsipuolė naujausias Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, taikomas dėl jos karinės intervencijos į Ukrainą.„Visa tai, žinoma, absurdiška“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą apie naujas bausmes, nukreiptas į 121 asmenį ir subjektą. Jos numatytos 10-ąjame ES sankcijų pakete, kuriuo siekiama sumažinti Rusijos galimybes finansuoti karą ir siųsti į jį karinę techniką.D. Peskovas sakė, kad Vakarų šalys mėgina rasti daugiau žmonių ir subjektų, kuriems būtų taikomos sankcijos. „Tai paaiškina nelogišką asmenų ir subjektų sąrašą“, – sakė D. Peskovas. Jis pridūrė, kad šių asmenų įtraukimas į sankcijų sąrašus „nesukels jokio diskomforto“.Naujausiomis sankcijomis ES nusitaikė į dešimtis Rusijos verslo subjektų ir valstybinių agentūrų, įskaitant dar tris Rusijos bankus. Patekusiems į sąrašą tai reiškia ES esančio turto įšaldymą ir vizų draudimą.

Ukraina: rusų karinės technikos judėjimas pakeitė kryptį Laikinai okupuotame Mariupolyje ir aplinkinėse gyvenvietėse fiksuojamas aktyvus Rusijos karinės technikos judėjimas, atvyksta naujų mobilizuotųjų.Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė šio Ukrainos miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Jis taip pat paskelbė atitinkamų nuotraukų.„Karinė padėtis. Karinės technikos judėjimas vėl pakeitė kryptį. Dabar pagrindinis maršrutas Zaporižia–Polohai–Mariupolis. Nikolskės gyvenvietės rajone – eismo pasikeitimas Volnovachos/Vuhledaro kryptimi. Sekmadienį užfiksuotas oro gynybos sistemų S300/S400, savaeigių artilerijos pabūklų ir mažiausiai 16 tankų, kuriuos gabeno vilkikai, judėjimas... Per Mariupolį Mangušo/Berdiansko kryptimi – mažiausiai 10 sunkvežimių su kol kas gyvąja jėga tiesiai iš Rusijos/laikinai okupuoto Novoazovsko“, – parašė P. Andriuščenka.Jis taip pat pažymėjo, kad į pakrantę Mariupolio rajone vėl atvežta mobilizuotų Rusijos kareivių.Kaip jau buvo pranešta, Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Miestas beveik visiškai sugriautas. Šiuo metu Mariupolyje likę apie 100 tūkst. žmonių.Praėjusių metų kovo mėnesį rusai subombardavo miesto dramos teatrą, kur slėpėsi daugiausia moterys ir vaikai. Žuvo šimtai žmonių.Okupantai Mariupolį ir aplinkines gyvenvietes paverčia Rusijos kariniu logistikos centru.https://t.me/andriyshTime/7149?single

JAV sutiko siųsti Ukrainai tankus spaudžiamos VokietijosJAV sprendimas suteikti Ukrainai kovos tankus „Abrams“ buvo priimtas po Vokietijos spaudimo, teigiama netikėtame Vašingtono pareiškime.JAV prezidentas Joe Bidenas su tuo sutiko, kai vokiečiai jam pasakė, jog nenori siųsti savo tankų „Leopard“ be tokio paties JAV įsipareigojimo, vėlai sekmadienį sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sallivanas.JAV kariškiai nepritarė tankų „Abrams“ siuntimui, nes manė, kad jie netinkami mūšio lauke Ukrainoje.J. Sullivano pareiškimas prieštarauja ankstesniems Baltųjų rūmų pareiškimams ir kai kuriems Vokietijos vyriausybės pareiškimams. Jis paskelbtas artėjant penktadienį planuojamam Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizitui Baltuosiuose rūmuose.Pasak J. Sullivano, iš pradžių J. Bidenas nenorėjo siųsti tankų „Abrams“, nes Amerikos kariškiai jam sakė, kad šioje kovoje jie nebus naudingi mūšio lauke. Jie sakė, kad „naudingi būtų vokiški tankai“.Vis dėlto dėl „Aljanso vienybės“ ir siekiant garantuoti, kad „Ukraina gautų, ko nori“, J. Bidenas sutiko pasiųsti  tankus, nors šiuo metu „Abrams“ nėra tai, ko reikia Ukrainai, sakė J. Sullivanas JAV transliuotojui ABC. Jis apie tai buvo paklaustas teigiant, kad šiais metais tankai „Abrams“ gali nepasiekti Ukrainos.

CŽA vadovas apie karą Ukrainoje: Xi Jinpingas nustebęsKinijos prezidentui Xi Jinpingui nerimą kelia Rusijos prezidento Vladimiro Putino nesėkmės kare prieš Ukrainą.JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas tai pareiškė interviu televizijai „CBC News“. Jis sakė, kad Xi Jinpingas įvykius stebi labiau nei bet kuris kitas užsienio lyderis.„Manau, kad jį nustebino labai prasti rusų kariniai veiksmai. Manau, kad jį taip pat nustebino Vakarų solidarumo ir paramos Ukrainai lygis“, – sakė W. Burnsas.Jis sakė, kad kalbama ne tik apie JAV, bet ir apie Europos pasirengimą prisiimti ekonomines išlaidas, siekiant padaryti daugiau ekonominės žalos Rusijai.„Taigi, visa tai, manau, šiek tiek išblaivė Xi Jinpingą“, – reziumavo CŽA direktorius.

Zelenskis atleido aukščiausią kariuomenės vadą rytinėje Donbaso srityjeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dekretu atleido aukščiausią kariuomenės vadą rytinėje Donbaso dalyje, bet priežastis nenurodoma.Pagal vėlai sekmadienį paskelbtą dekretą Eduardas Moskaliovas nebėra jungtinių pajėgų vadas. Šias pareigas jis ėjo nuo 2022 m. kovo, paskirtas netrukus, kai prieš metus Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.Vadas atleistas vykstant įnirtingoms kautynėms Rytų Ukrainoje, ypač netoli Bachmuto, strategiškai svarbaus Donecko srities miesto, dėl kurio kaunamasi jau daugelį savaičių.Artimiausiais mėnesiais Ukraina siekia pradėti puolimą, kad išlaisvintų kai kurias Rusijos kariuomenės okupuojamas teritorijas šalies rytuose ir pietuose. Remiantis naujausiais britų gynybos analitikų duomenimis, tarp tų vietovių yra Mariupolis.Rusijos vadai tikriausiai susirūpinę dėl daugybės sprogimų kariniuose objektuose Mariupolyje ir netoli jo. Pasak jų, nuo vasario pradžios ten įvyko 14 sprogimų, įskaitant šaudmenų sandėlį, dvi degalų saugyklas ir plieno gamyklą, paverstą karine baze. „Tikėtina, kad Rusijai kelia susirūpinimą tai, jog nepaaiškinami sprogimai vyksta zonoje, iki šiol, jos vertinimu, nepasiekiamoje įprastais Ukrainos atakavimo pajėgumais“, – sakoma atnaujintoje suvestinėje.Mariupolis nutolęs nuo fronto linijų per 80 kilometrų. Per ankstesnes kovas Mariupolis buvo labai nuniokotas, bet yra svarbus Rusijai, nes tai didžiausias 2022 m. Rusijos užgrobtas miestas, kurį ji vis dar kontroliuoja, per jį eina svarbus logistikos kelias, nurodė stebėtojai.

CŽA: Rusija siūlo paramą Irano raketų programai mainais į karinę pagalbą Rusija siūlo padėti Iranui vykdyti raketų programą mainais į karinę pagalbą Maskvos invazijai į Ukrainą, sakė JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas. Tai pranešė CNN.Pasak W. Burnso, Rusijos ir Irano aljansas sparčiai vystosi ir tai „kelia nerimą“.„Tai vystosi gana sparčiai labai pavojinga kryptimi (...) mes žinome, kad iraniečiai jau suteikė rusams šimtus ginkluotų bepiločių orlaivių, kuriuos jie naudoja, kad sukeltų skausmą Ukrainos civiliams naikindami Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Taip pat žinome, kad jie tiekia amuniciją artilerijai ir tankams“, – sakė W. Burnsas.Be to, jis teigė, kad CŽA mato ženklų, jog Rusija siūlo padėti iraniečiams vykdyti jų raketų programą ir bent jau svarsto galimybę suteikti Iranui naikintuvų mainais į karinę pagalbą invazijai.W. Burnsas taip pat užsiminė apie savo pokalbį su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktoriumi ir sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pernelyg pasitiki“ savo gebėjimu nukamuoti Ukrainą.Diskusiją su Sergejumi Naryškinu jis apibūdino kaip „gana slegiančią“, bet sakė perteikęs kai kuriuos esminius dalykus. „Mano tikslas nebuvo kalbėti apie derybas. To imtis turės ukrainiečiai, kai nuspręs, kad atėjo laikas. Norėjau paaiškinti S. Naryškinui, o per jį – prezidentui Putinui, apie rimtus padarinius, jei Rusija nuspręstų panaudoti kokius nors branduolinius ginklus. Manau, kad Naryškinas suprato, koks rimtas šis klausimas, ir manau, kad prezidentas Putinas taip pat tai suprato“, – sakė W. Burnsas.Paklaustas, kodėl pokalbis buvo slegiantis, W. Burnsas pridūrė: „Pono Naryškino požiūris buvo labai iššaukiantis, jautėsi įžūlumas ir pasipūtimas, tai atspindi ir paties Putino požiūrį – šiandieninį jo įsitikinimą, kad laikas dirba jo naudai, tikėjimą, kad jis gali sumalti ukrainiečius, nualinti mūsų sąjungininkes Europoje, kad galiausiai įsivyraus politinis nuovargis.“

Ukrainos pareigūnas apie rusų puolimą Luhansko srityje: daug atakų nedidelėmis grupėmisPastarosiomis dienomis Luhansko srityje suaktyvėjo priešų atakos. Okupacinė kariuomenė šturmuoja dažnai, veikdama nedidelėmis grupėmis.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Luhansko srities karinės administracijos vadovu Serhijumi Haidajumi.„Pastaruoju metu padažnėjo ir mūsų pozicijų, ir deokupuotų gyvenviečių apšaudymai, taip pat bandymai šturmuoti Gynybos pajėgas. Pėstininkai arba sunkiosios technikos remiami pėstininkai. Galima sakyti, kad prasidėjo nebloga eskalacija“, – pažymėjo pareigūnas.Kartu jis pabrėžė, kad aktyvūs karo veiksmai tęsiasi Svatovės ir Kreminos kryptimis, taip pat Bilohorivkos rajone.S. Haidajus pridūrė, kad okupantai mėgina aktyviai šturmuoti ukrainiečių pozicijas mažomis grupėmis.„Puolimo planas iš dalies jau realizuojamas. Į laikinai okupuotą Luhansko srities teritoriją atgabenta daug sunkiosios technikos. Be to, iš Rusijos atvežta naujai mobilizuotų kareivių, kurie buvo surinkti prieš kelis mėnesius... Matome kad jie puola įvairiomis kryptimis, ieško silpnųjų vietų“, – sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas.Anksčiau S. Haidajus teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos laukia tinkamo momento pradėti kontratakas regione.

Britų žvalgyba apie mįslingus sprogimus: smogta ten, kur rusai jautėsi saugūsNaujausioje kasdien pateikiamoje žvalgybinių duomenų suvestinėje JK Gynybos ministerija mini sprogimus Mariupolyje. „Nuo šių metų vasario 21 d. prorusiški pareigūnai pranešė apie mažiausiai 14 sprogimų aplink rusų okupuotą Mariupolio miestą. Incidentai įvyko šaudmenų sandėlyje oro uoste, dviejose degalų saugyklose ir plieno gamykloje, kurioje Rusija įsirengė karinę bazę“, – rašoma suvestinėje. Mariupolis yra už 80 km nuo fronto linijos.„Tikėtina, kad Rusijai kels nerimą tai, kad nepaaiškinami sprogimai vyksta zonoje, kurią laikė už galimų Ukrainos smūgių ribų. Nors anksčiau buvo stipriai nuniokotas kare, Mariupolis svarbus Rusijai, kadangi yra didžiausias 2022 m. Rusijos užgrobtas miestas, kurį ji vis dar kontroliuoja, be to, jis stovi logistiškai svarbiame kelyje“, – skelbia JK Gynybos ministerija.Kaip praėjusią savaitę rašė „The New York Times“, Ukraina gali ilgojo nuotolio ginklus mūšio lauke panaudoti anksčiau, nei bus oficialiai paskelbta apie jų gavimą, nes tokiu būdu Rusijos pajėgos būtų užkluptos iš pasalų.„The New York Times“ teigia, kad sprogimai, nugriaudėję Mariupolyje, liudija tai, kad Ukraina, galima daryti tokią išvadą, aktyvavo savo atakas pozicijose Rusijos Federacijos okupuotų teritorijų gilumoje. Sprogimai nugriaudėjo ne tik Mariupolyje bet ir kitose Rusijos užimtose Donecko, Luhansko ir Chersono sričių teritorijose.Smūgių skaičius, jų taikiniai ir poveikis Rusijos pajėgoms tiksliai nežinomi, nors Mariupolio miesto taryba pranešė, kad vienas iš sprogimų sunaikino Rusijos sviedinių saugyklą centriniame rajone toliese aerouosto.„Šie rajonai patenka į amerikiečių gamybos raketinių kompleksų HIMARS veiklos spindulį, jų turi Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Pranešimai apie sprogimus giliai priešo teritorijoje mus pasiekia nebe pirmą kartą, bet kyla klausimų, kaip Kyjivas galėjo atakuoti taikinius, esančius taip toli. Seniau jie naudojo bepiločius, specialiuosius operatorius, dirbančius giliai priešo teritorijoje, ir platų Kyjevui lojalių partizanų tinklą“, – rašo dienraštis.Ukrainos generalinis štabas informacijos apie smūgių vietas nepateikia.Rusijos Federacijos Mariupolio „meru“ paskirtasis Olegas Morgunas pareiškė, kad rusiška priešraketinės gynybos sistema numušė du Rusijos bepiločius, naktį atakavusius miestą.„Kyjivas meldžia savo sąjungininkų Vakaruose suteikti ilgojo nuotolio ginklų, kuriais būtų galima smogti Rusijos pajėgų sankaupoms, fronto linijoms, vadavietėms ir sviedinių saugykloms. Kol Ukrainos oficialieji asmenys įsitikinę, kad tokios ginkluotės jau greitai turės, analitikai tikina, kad labai galimas dalykas, kad mūšio lauke ji bus imta naudoti anksčiau, nei apie tai bus pranešta viešai, kad rusai būtų nemaloniai nustebinti“, – rašo NYT.

Ukrainos pareigūnas: Kinijos sprendimas tiekti Rusijai ginklus būtų pavojinga klaida Paviešinta Kinijos pozicija dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo yra geras signalas, rodantis potencialų Pekino pasirengimą dalyvauti sureguliavimo procese, tačiau pirmiausia reikia vertinti jo veiksmus.Tai interviu JAV televizijos kanalui „Fox News“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.„Turime aiškiai suprasti, ką Kinija iš tikrųjų turi omenyje ir ką ji pasirengusi padaryti, kad padėtų užbaigti šį karą“, – sakė Ukrainos pareigūnas.Jis taip pat pabrėžė, kad būtų padaryta labai didelė ir pavojinga klaida, jei Kinija nuspręstų tiekti Rusijai ginklus ir tai, kas padėtų rusams toliau žudyti ukrainiečius, griauti civilinę infrastruktūrą. „Tai prieštarautų Kinijos deklaruojamai pozicijai dėl taikaus sureguliavimo“, – sakė A. Jermakas.Anot jo, savo didvyriška kova su Rusijos agresija ukrainiečiai pasauliui priminė tikrąsias demokratijos ir laisvės vertybes, kurios visada nugali.„Per šiuos metus parodėme, kad galime kovoti, ginti ir išlaisvinti okupuotas teritorijas. Ukrainos pergalės formulė – tai pirmiausia mūsų drąsi, didvyriška tauta, stipri susitelkusi visuomenė. Ir, žinoma, galinga partnerių ir sąjungininkų parama“, – pažymėjo A. Jermakas.Prezidento biuro vadovas dar kartą padėkojo amerikiečių tautai už neįtikėtiną paramą ir pagalbą ukrainiečiams visus šiuos metus.„Mes niekada to nepamiršime. Esu įsitikinęs, kad mūsų pergalė bus visų pergalė. Ačiū visiems amerikiečiams, prezidentui Joe Bidenui, abiem Kongreso partijoms už paramą mūsų šaliai“, – sakė A. Jermakas.Jis pabrėžė, kad neseniai įvykęs JAV lyderio vizitas į Kyjivą buvo galingas signalas, rodantis, jog Jungtinės Valstijos ne tik palaiko Ukrainą, bet ir neabejoja jos pergale.

Žvalgyba: Rusija neatsisakė tikslo sunaikinti Ukrainos energetikos sistemą Rusija neatsisakė tikslo sunaikinti Ukrainos energetikos sistemą, naujais okupantų taikiniais taip pat gali tapti transporto ir hidrotechninė infrastruktūra.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos pareigūnais.„Svarbiausia jų užduotis tebėra sunaikinti Ukrainos energetikos sistemą. Omenyje turimi ne tik elektros energijos gamybos objektai, bet ir visas kuro ir energetikos sektorius – jie nori nutraukti tiek naftos produktų, tiek elektros tiekimą“, – sakė žurnalistams Gynybos ministerijos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas.Savo ruožtu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas mano, kad naujais priešo taikiniais gali tapti transporto ir hidrotechninė infrastruktūra.„Atrodo, kad jie suprato: palikti Ukrainą be elektros energijos nepavyks, o žiema jau baigiasi, raketų trūksta, todėl greičiausiai jie planuos smūgius į kitus taikinius“, – pareiškė jis.Keičiasi ir Ukrainos apšaudymo taktika. Pastarasis gana intensyvus apšaudymas įvyko vasario 16 d., kai agresorius paleido 36 raketas. T. y. buvo sumažintas intervalas ir raketų skaičius salvėje. Dar viena išskirtinė detalė – tada senų raketų „Ch-22“ buvo panaudota kur kas daugiau negu per ankstesnes atakas.Be to, prieš 10 dienų rusai atakavo naktį, o ne dieną, kaip darydavo anksčiau, kai energetikos sistemai tenka didesnė apkrova. Tačiau šį kartą svarbiausias taikinys buvo ne energetika, o veikiau degalų gamybos objektai. Pavyzdžiui, dalis smūgių teko Kremenčuko naftos perdirbimo įmonei.

Ukraina praneša, kad jau sunaikinta apie 148 690 okupantų rusųUkrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 560 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų vasario 27 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 148 690 kareivių.Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 385 tankų, 6 621 šarvuotosios kovos mašinos, 2 380 artilerijos sistemų, 475 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 247 oro gynybos priemonių, 300 lėktuvų, 288 sraigtasparnių, 2 048 dronų, 873 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 248 automobilių, 230 specialiosios technikos vienetų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukraina: rusai atakavo Chmelnyckį dronais, yra aukųRusijos kariuomenė vasario 27-osios naktį atakavo Chmelnyckį iranietiškais dronais kamikadzėmis. Iš viso užfiksuoti trys smūgiai.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis šio Ukrainos miesto meru Oleksandro Simčišinu.„Dar vienas masinis teroristinis išpuolis prieš Chmelnyckio bendruomenę. Šį kartą priešas panaudojo bepilotes skraidykles. Šiuo metu žinoma apie vieną žuvusįjį ir keturis sužeistuosius", – parašė „Telegram“ kanale miesto vadovas.Pasak jo, per ataką apgadinta nemažai pastatų, taip pat ir gyvenamųjų namų, o sprogimų vietose tebegesinami gaisrai.„rbc.ua“ primena, kad vasario 18 d. rusai smogė Chmelnyckiui raketomis. Pasak miesto mero A. Simčišino, tada buvo apgadintos trys mokymo įstaigos ir apie 10 daugiaaukščių gyvenamųjų namų.

Naktį į pirmadienį Ukrainos gynėjai numušė 11 iš 14 rusų paleistų dronų „Shahed“Nuo sekmadienio 23 val. iki pirmadienio ryto okupantai rusai Ukrainos teritorijoje panaudojo 14 bepiločių skraidyklių „Shahed“.Šią informaciją Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė feisbuke, praneša „Ukrinform“."Naktį, nuo 23 val. iki ryto, okupantai rusai Ukrainos teritorijoje panaudojo 14 "Shahed" tipo dronų. 11 iš jų buvo numušti Ukrainos gynėjų", – rašoma pranešime.Taip pat buvo pranešta, kad oro pavojaus metu Chmelnyckio mieste nugriaudėjo trys sprogimai.

Pranešama apie Baltarusijoje atakuotą Rusijos karinį lėktuvąRusijos karinį lėktuvą „A-50U“ Baltarusijos Mačiuliščių aerodrome (Minsko sritis) atakavo baltarusių diversantai, kurie panaudojo du dronus.Tai sekmadienį pranešė stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“, kuria remiasi UNIAN.„Šiandieninė Baltarusijos partizanų ataka prieš Rusijos tolimojo radiolokacinio aptikimo sistemos lėktuvą „A-50U“ Mačiuliščiuose buvo surengta panaudojus du dronus... „Belaruski Gajun“ taip pat turi informacijos, kad Lukašenkos pareigūnai rado rankinę su dronų valdymo pultais“, - sakoma stebėjimo grupės pranešime „Telegram“ kanale.Pasak šaltinių, diversiją įvykdę baltarusiai sėkmingai pasislėpė ir yra užsienyje.Mačiuliščiai – nedidelė gyvenvietė Minsko srityje, kur yra Rusijos kariuomenės aktyviai naudojamas aerodromas. Rusai čia laiko savo naikintuvus „MiG-31K“, galinčius nešti hipergarsines raketas „Kinžal“. Kiekvieną sykį jiems pakilus visoje Ukrainoje skelbiamas oro pavojus.Vasario 26-osios rytą Mačiuliščių aerodrome nugriaudėjo sprogimai. Netrukus buvo sužinota, kad atakos taikinys buvo Rusijos lėktuvas „A-50U“. Gautomis žiniomis, orlaivis smarkiai nukentėjo ir, pasak šaltinių, „tikrai jau niekur nebeskris“.Rusija turi tik devynis tokius lėktuvus. Vieno tokio orlaivio kaina – daugiau kaip 300 mln. eurų.

Nerami naktis: Ukrainą atakavo bepiločiai orlaiviaiSekmadienio, vasario 26 d., vakarą keliuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus. Pirmiausia – Černigovo srityje, po to – Kijevo, Poltavos, iš dalies Kirovogrado, Žitomiro, Dnepropetrovsko ir Charkovo srityje.

Baltieji rūmai: Ukrainai šiuo metu reikia tankų „Leopard“, o ne „Abrams“JAV prezidentas Joe Bidenas, anot Baltųjų rūmų, sutiko perduoti Ukrainai „Abrams“ kovinių tankų tik spaudžiamas Vokietijos. „Jis pradžioje buvo nusprendęs jų nesiųsti, nes jo kariškiai sakė, kad šie tankai nebus naudingi mūšio lauke šioje kovoje“, - sekmadienį stočiai ABC sakė J. Bideno patarėjas saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas. Esą teigta, kad dabar naudingi būtų vokiški „Leopardai“. „Tačiau vokiečiai prezidentui pareiškė, jog nėra pasirengę šių „Leopardų“ siųsti į kovą (...), kol prezidentas nesutiks perduoti  „Abrams“, – kalbėjo J. Sullivanas.Dėl „aljanso vienybės“ ir siekiant „užtikrinti, kad Ukraina gautų tai, ko ji nori“, J. Bidenas esą sutiko ilguoju laikotarpiu perduoti „Abrams“ tankų. „Šie „Leopardai“ dabar siunčiami, ir tai yra pavyzdys, kaip J. Biednas apie save telkia tarptautinį aljansą, kad Ukraina gautų tai, ko jai reikia“, – pažymėjo. J. Sullivanas. Taip jis kalbėjo atsakydamas į klausimą, kad tankai „Abrams“ šiais metais galimai nepasieks Ukrainos.JAV vyriausybė tankus Ukrainai užsako ginklų pramonės įmonėse, jie nebus skirti iš savų kariuomenės atsargų. Todėl gali prireikti laiko, kol jie pasieks Ukrainą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl apkaltino Vakarus – šįkart „siekiais suskaldyti“ Rusiją ir paversti didžiulę šalį mažų ir silpnų pavienių darinių rinkiniu.Sekmadienį per interviu Rusijos valstybiniam televizijos kanalui „Rossija TV“ V. Putinas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkai stengiasi prieš Rusiją „iškovoti strateginę pergalę“. Tokių pastangų tikslas, anot Rusijos Federacijos vadovo, yra priversti „mūsų žmones kentėti“: „Kaip tokiomis aplinkybėmis mes galime ignoruoti jų branduolines galimybes?“.Rusijos prezidento teigimu, šis tariamas Vakarų planas buvo vystomas nuo pat tos akimirkos, kai žlugo Sovietų Sąjunga: „Jie bandė pagal savo taisykles perdaryti pasaulį. Neturėjome kito pasirinkimo – teko reaguoti“. V. Putinas pridūrė, kad Vakarai – Ukrainos „nusikaltimų“ bendrininkai.Jeigu Vašingtono kėslams būtų lemta išsipildyti, esą, Rusija skiltų į Maskvą, Uralą ir kitus paskirus regionus, tęsė V. Putinas, tikindamas, kad šiems savo teiginiams turi „rašytinių įrodymų“.Rusijos pajėgoms šiuo metu Rytų Ukrainoje pavyko pasiekti tik minimalų progresą, o jokio ryškesnio proveržio užsitikrinti nesiseka. Dabartinis Maskvos karinis tikslas yra perimti visą Donbaso regioną, kurio didžiąją dalį šiai dienai sėkmingai kontroliuoja Kyjivas.

Generalinis štabas: nepaisant rusų pajėgų puolimo, fronto linijos lieka nepakitusiosFronto linijos Rytų Ukrainoje, pasak Ukrainos generalinio štabo, lieka nepakitusios. Nors rusų pajėgos, remiamos iš oro ir artilerijos, tuo pat metu atakavo keliose vietose, tačiau joms persilaužimas nepavyko, savo kasdieninėje ataskaitoje sekmadienio vakarą pranešė Generalinis štabas.Kaip jau ir ankstesnėmis dienomis, nuožmiausi mūšiai vyko prie Kupjansko, Bachmuto, Limansko, Avdijivkos ir Šachtarsko. Tačiau didžiausias dėmesys vėl buvo nukreiptas į Bachmutą. Čia atremta virtinė rusų atakų prieš mažesnius priemiesčius. Prie Bachmuto Rusijos pusėje kovoja liūdnai pagarsėję „Vagner“ samdiniai.

Tarptautinė Krymo platforma reikalauja rusų pajėgų pasitraukimo iš UkrainosTarptautinė Krymo platforma per neoficialias Rusijos įvykdytos Ukrainos pusiasalio okupacijos metines pareikalavo išvesti iš Ukrainos visus rusų karius. Sekmadienį paskelbtame pareiškime platformos dalyviai patvirtino savo paramą Ukrainai užsienio pripažįstamų sienų ribose ir pasmerkė „niekuo neišprovokuotą Rusijos agresiją“. Kartu jie neteisėta paskelbė Krymo ir kitų okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir pabrėžė, kad niekada jos nepripažins.Krymo platformą 2021 metais inicijavo Ukrainos užsienio reikalų ministerija. Jos tikslas buvo atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją. Dabar iniciatyvą remia per 40 valstybių, joje dalyvauja ir NATO, ES bei G7 šalys.Rusija Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį į savo kontrolę perėmė 2014 metų pavasarį. Pirmieji ginkluoti susirėmimai tarp Ukrainos vyriausybės šalininkų ir prorusiškų demonstrantų peraugo į Rusijos karinį įsikišimą. Po neteisėto referendumo dėl prijungimo prie Rusijos Federacijos Maskva galiausiai kovą Krymą aneksavo.

Ukraina: Kryme yra 180 politinių kaliniųRusijos okupuotame Kryme, Ukrainos duomenimis, šiuo metu yra 180 politinių kalinių, 116 jų – Krymo totoriai. Apie tai pranešė Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytras Lubinecas, kurį cituoja „Kyjiv Independent“.Rusija nuolat bijo ukrainiečių pasipriešinimo pusiasalyje ir todėl nesiliauja „engti ir persekioti mūsų žmonių“, - rašė D. Lubinecas „Telegram“ kanale. Esą vyksta neteisėtos kratos, fabrikuojamos baudžiamosios bylos, nuosprendžiai. Tai nukreipta ir prieš vietinės tautos atstovus – Krymo totorius.

JAV vyriausybė: niekada nepripažinsime Rusijos įvykdytos Krymo aneksijosJAV vyriausybė dar kartą pareiškė, kad niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos. „Prieš devynerius metus Rusija įsiveržė į Ukrainą ir okupavo Krymą, ir tai yra aiškus tarptautinės teisės bei Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas“, - sekmadienį sakė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as. JAV esą nepripažįsta pusiasalio aneksijos ir niekada nepripažins. „Krymas priklauso Ukrainai“, - pažymėjo N. Price‘as.2020 metais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasario 26-ąją paskelbė Pasipriešinimo Krymo okupacijai dienai. Tą dieną 2014-aisiais prie regiono parlamento vyko paskutinioji didelė proukrainietiška demonstracija, per kurią neišvengta žuvusiųjų.Prieš metus Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Kyjivas savo tikslu yra paskelbęs visų nuo 2014 metų Maskvos kontroliuojamų teritorijų atsikovojimą.

Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras kritikuoja Vokietiją dėl lyderystės trūkumoPraėjus metams po garsiosios Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kalbos apie „Zeitenwende“ („Posūkio tašką“), buvęs Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministras Radoslawas Sikorskis pasiskundė dėl Vokietijos lyderystės trūkumo remiant Ukrainą.Nors Vokietijos vyriausybė finansine ir karine prasme daug padarė Rusijos užpultos šalies labui, tarp sąjungininkių vyrauja nuomonė, „kad Vokietija daro tik tai, kas būtina, tik paskutinę akimirką ir tik dėl išorinio spaudimo“, – agentūrai dpa sakė liberaliai konservatyvus politikas, Europos Parlamente atstovaujantis opozicinei Piliečių platformos (PO) partijai.„Ir tai sudaro įspūdį, kad ji neišgyvena šios problemos kaip savo, kad esama nenoro, kad Vokietija nėra lyderė reaguojant į krizę, kad ji atsilieka“, – teigė R. Sikorskis.Pirmadienį sukanka metai, kai Vokietijos parlamento žemuosiuose rūmuose (Bundestage) O. Scholz‘as pasakė kalbą apie „Zeitenwende“. Joje kancleris paskelbė apie Vokietijos saugumo politikos perorientavimą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.R. Sikorskis šią kalbą pavadino drąsia. Tačiau per mažai iš to, kas buvo paskelbta, buvo įgyvendinta. „Amerikiečiai turi nuostabią frazę: „Neužtenka pakalbėti, reikia ir darbą padaryti. Taigi, kai paskelbėte, kad gynybai išleisite papildomus 100 mlrd. eurų, tikėjausi, kad iki dabar didžioji dalis tų pinigų jau bus išleista“.2011 metais, per finansų krizę būdamas Lenkijos užsienio reikalų ministru, R. Sikorskis plačiai nuskambėjusioje savo kalboje Berlyne pareiškė, kad galingos Vokietijos jis bijo mažiau nei Vokietijos neveiklumo. Šis sakinys ir šiandien vis dar kartais cituojamas, kai kalbama apie Rytų Europos sąjungininkių norą, kad Vokietija imtųsi stipresnio lyderės vaidmens.R. Sikorskis, jo nuomone, pernelyg neryžtingą kanclerio požiūrį į karą sieja su vidaus politikos priežastimis. „Manau, kad jis stengiasi patraukti savo elektoratą link savęs tokiu greičiu, kurį jo elektoratas yra pasirengęs priimti. Tačiau šis greitis yra nepakankamas atsižvelgiant į įvykių Ukrainoje tempą, todėl tai vyksta Vokietijos patikimumo užsienyje sąskaita“, – teigia jis.Vokietija nuo karo pradžios suteikė Ukrainai ginklų už beveik 2,6 mlrd. eurų. Iš viso Vokietijos pagalba Ukrainai – įskaitant humanitarinę ir finansinę paramą – siekia 14 mlrd. eurų teigia Vokietijos vyriausybė.Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW) statistikos duomenimis, pagal karinę pagalbą Vokietija užima trečią vietą po JAV ir Jungtinės Karalystės. Tačiau absoliučiais paramos skaičiais Lenkija lenkia Vokietiją, nes priėmė itin daug pabėgėlių iš Ukrainos.Skaičiuojant pagal suteiktą paramą nuo BVP (0,2 proc.) Vokietija užima tik 14 vietą ir lygiuojasi į tokias šalis kaip Čekija, Slovakija, Portugalija, Danija, Nyderlandai, Švedija ir Austrija. Palyginimui, čia pirmauja Estija (1,1 proc. nuo BVP), Latvija (1,0 proc.), Lietuva (0,7 proc.), Lenkija (0,6 proc.), JAV (0,4 proc.).

Vokietijos gynybos ministras pripažįsta, kad Krymas – Ukrainos, bet teigia, kad valstybės turi susitartiVokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad Kyievas pats turi nuspręsti, kada ir kokiomis sąlygomis pradėti derybas su Maskva, rašo „The Guardian“. Jis užsiminė, kad tas pats pasakytina ir apie bet kokį sprendimą dėl Krymo pusiasalio, kurį Rusija 2014 m. aneksavo iš Ukrainos, susigrąžinimo.„Esu linkęs sakyti, kad taip, Krymas yra Ukrainos teritorija, todėl jis turi būti grąžintas“, - sakė jis interviu. „Bet vėlgi: Tai nėra sprendimas, kurį turime priimti mes.“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad jo kariuomenė galiausiai išstums Rusiją iš visos užgrobtos teritorijos, įskaitant Krymo pusiasalį.

Ukraina praneša apie intensyvų apšaudymą visoje fronto linijoje: teigia, kad atakos Luhanske atremtosKelių Ukrainos dalių valdžios institucijos pranešė apie intensyvius Rusijos apšaudymus per pastarąją parą – nuo šiaurinio Sumų regiono iki Chersono pietuose, rašo CNN. Didžioji dalis ugnies buvo nukreipta į Luhansko ir Donecko sričių gyvenvietes, kurių daugelį gyventojai apleido. Rusija kontroliuoja didžiąją dalį šių dviejų teritorijų ir tikisi jas visiškai užimti.Pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo artilerijos apšaudymas kaimyninės Charkivo srities Kupjansko miesto, iki kurio Rusijos pajėgos yra tik už maždaug dešimties kilometrų.Ukrainos pareigūnai teigė, kad artilerijos atakos buvo vykdomos prieš kelis miestus ir kaimus palei karštai ginčijamą fronto liniją į rytus nuo Kupjansko.Donecko srities valdžia pranešė, kad per pastarąją parą žuvo trys žmonės ir keturi buvo sužeisti. Ji sakė, kad apšaudytos kelios gyvenvietės netoli fronto židinio – Bachmuto miesto.Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad vietovėje, kurioje susilieja Donecko ir Luhansko sritys (netoli Kreminnos miesto), „visos atakos buvo atremtos. Priešo nuostoliai pasiekė 70 žuvusiųjų ir nesuskaičiuojamą skaičių sužeistųjų. Jų ligoninės perpildytos. Rusams visiškai nerūpi jų nuostoliai“.

Ukraina susitaikymo ir bendradarbiavimo su rusais nemato dar bent artimiausius šimtą metų Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Anatolijovičius Šmyhalis įvertino ukrainiečių tautos galimybes bendrauti su Rusijos visuomene po kruvino karo, kurį Rusijos valdžia pradėjo prieš Ukrainą. Kaip žinia, dabar Rusijos Federacijos vadovas Vladimiras Putinas rengia rusus užsitęsusiam karui. Duodamas interviu vokiečių medijai „Focus“, jis pažymėjo, kad ukrainiečiai scenarijui bendradarbiauti ar bent susitaikyti nebus pasirengę net po šimto metų, nes rusai tam turi pasikeisti iš vidaus. Ukrainos vyriausybės vadovas karą su Rusijos Federacija pavadino vieninteliu įmanomu kompromisu.„Susitaikymas, bendradarbiavimas – ne, ne per artimiausius šimtą metų. Pirmiausia Rusija turi pasikeisti, būti demokratizuota, demilitarizuota ir denuklearizuota“, - sakė jis, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Šmyhalis taip pat teigė, kad vienintelis kompromisas, kurį Ukrainos vyriausybė pasirengusi padaryti kare su Rusija, yra visiškas priešo kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos iki 1991 m. sienos. Jis pažymėjo, kad tam rusai pirmiausia turi nustoti šaudyti ir vykdyti agresiją prieš Ukrainos žmones.„Ukraina nemato jokių kompromisų dėl savo teritorinio vientisumo. Visuomenė to neleis. Tūkstančiai geriausių mūsų žmonių žuvo ne tam, kad mes ieškotume kompromiso su kruvinu teroristu ir agresoriumi, kuris šantažuoja visą pasaulį“, - sakė jis. Kartu Ukrainos ministrų kabineto vadovas atmetė galimybę sustabdyti kraujo praliejimą „įšaldant“ Ukrainos ir Rusijos Federacijos konfliktą. Jo nuomone, tai būtų naudinga tik agresoriui ir išprovokuotų dar vieną, dar didesnį karą – tai Ukrainai nepriimtina.

Ukrainoje minima Pasipriešinimo Krymo okupacijai dienaPrezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad taiką galima atkurti susigrąžinant Krymą, nes tai yra Ukrainos žemė ir žmonės.Sekmadienį Ukraina mini Pasipriešinimo Rusijos įvykdytai Krymo okupacijai dieną.„Prieš devynerius metus Kryme prasidėjo Rusijos agresija. Susigrąžindami Krymą atkursime taiką. Tai mūsų žemė. Mūsų žmonės. Mūsų istorija. Mes sugrąžinsime Ukrainos vėliavą į kiekvieną Ukrainos kampelį“, – „Telegram“ rašė V. Zelenskis.Prieš devynerius metus Rusijos diversinės grupės pradėjo bandymus užgrobti Krymą. 2014 metų vasario 26 dieną Krymo totorių liaudies medžliso raginimu tūkstančiai Krymo totorių, ukrainiečių ir kitų tautybių atstovų susirinko prie Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Rados, kad pasipriešintų Rusijos okupacijai ir paskelbtų Ukrainos vientisumą. Kitą dieną Rusijos reguliariosios karinės formuotės įžengė į Krymo Autonominės Respublikos vyriausybės pastatus.

Mariupolyje – rusų panika: ukrainiečiai sprogdina priešo amunicijos sandėlius Padėtis fronte Ukrainos rytiniame Donbaso regione išlieka įtempta, o abi kariaujančios pusės pateikia prieštaringą informaciją apie įvykius aplink Bachmuto miestą.Tuo tarpu „RBK-Ukraina“ sekmadienį pranešė, kad Mariupolyje tarp okupantų kilo panika, nes jie nesitikėjo sprogimų savo amunicijos ir degalų sandėliuose. Tai skatina rusus perkelti savo sandėlius kitur.„RBK-Ukraina“ apie tai pranešė remdamasi Tavrijos gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovu pulkininku Aleksejumi Dmytraškivskiu, kalbėjusiu telemaratono eteryje.„Priešą šiek tiek nustebino ta kryptimi (prie Mariupolio – red.) vykstanti „bavovna“. Mariupolyje jau įrengti degalų, įrangos ir šaudmenų sandėliai. Štai kodėl buvo nuspręsta ten dirbti dabar“, – sakė jis.Anot jo, Mariupolyje tarp okupantų kilo panika, nes dabar į jų sandėlius ir bazes gali smogti Ukrainos pajėgos.„Mariupolyje kilo tam tikra panika, nes, pavyzdžiui, ukrainiečių salvinės ugnies sistemos turi 70 km smūgio spindulį, o, pavyzdžiui, iki Vuhledaro yra 80 km. Tai kelia tam tikrą nerimą. Aišku, kad dabar neįmanoma dislokuoti šių sistemų Vuhledare, bet vis dėlto priešui jau kilo abejonių“, – pridūrė A. Dmytraškivskis.Jis pažymėjo, kad rusai ketina perkelti degalų ir šaudmenų sandėlius iš Mariupolio, iš kur jie buvo tiekiami į Bachmutą ir Vuhledarą.„RBK-Ukraina“ primena, kad per pastarąją savaitę padaugėjo pranešimų apie sprogimus laikinai okupuotame Mariupolyje. Merija informavo, kad sprogimai girdimi okupantų sandėliuose, taip pat ir uoste.

Šoigu: Rusijos įsigalėjimas Ukrainoje priklausys nuo Vakarų tiekiamų ginklų Ukrainai Rusijos kariuomenės įsigalėjimas Ukrainoje, be kita ko, priklausys nuo to, kokius tolimojo nuotolio ginklus Kyjivas gaus iš Vakarų šalių. Tai pranešė „Interfax“, programa „Maskva. Kremlius. Putinas“ sakė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.Pasak agentūros, ministras atsakė į prašymą pakomentuoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, kad kuo daugiau tolimojo nuotolio sistemų Vakarai tieks Ukrainai, tuo labiau Rusijos Federacija nustums grėsmes nuo savo sienų. V. Putinas tai pasakė vasario 21 d. pranešime Federaliniam Susirinkimui.

Zelenskis: Rusijos agresija prasidėjo Kryme – grąžindami Krymą, atkursime pasaulįUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale paskelbė įrašą, skirtą 2014 m. prie Krymo parlamento pastato Simferopolyje vykusiam mitingui.„Prieš 9 metus Kryme prasidėjo Rusijos agresija. Grąžindami Krymą atkursime taiką. Tai mūsų žemė. Mūsų žmonės. Mūsų istorija. Grąžinsime Ukrainos vėliavą į kiekvieną Ukrainos kampelį. QIrIm serbest olacaq! (iš totorių kalbos – „Krymas bus laisvas“)“, – rašė Ukrainos prezidentas.

Vokietijos gynybos ministras sekmadienį skeptiškai reagavo į Kinijos pasiūlymą nutraukti ugnį dėl karo Ukrainoje„Kai girdžiu pranešimus – nežinau, ar jie teisingi, - pagal kuriuos Kinija galbūt planuoja tiekti Rusijai bepilotes skraidykles kamikadzes ir tuo pat metu pateikia taikos planą, siūlau spręsti apie Kiniją pagal jos veiksmus, o ne žodžius“, - sakė Borisas Pistorius interviu Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutschlandfunk“.

Paskaičiavo Rusijos patirtus nuostolius kare prieš Ukrainą Per 12 karo Ukrainoje mėnesių Rusijos Federacija neteko ištisų kariuomenių, kurios dešimtmečius ruošėsi ir kaupė ginklus. Dabar Rusijos Federacija šių išteklių neturi. Rusijos Federacija Ukrainoje prarado iki 70 proc. savo antžeminės įrangos, rašo „Forbes“, kurį cituoja Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Leidinio „Forbes“ skaičiavimais, Rusija karui išleido 114,4 mlrd. dolerių (apie 10 mlrd. dolerių per mėnesį) - trečdalį visų 2021 m. Rusijos biudžeto pajamų.Daugiausia pinigų buvo išleista kariuomenės aprūpinimui – 36 mlrd. dolerių per metus. Dar 24,7 mlrd. dolerių buvo skirta atlyginimams, o 29,1 mlrd. dolerių – kompensacijoms sužeistiesiems ir žuvusiųjų šeimoms.

Kroatija rengia 14 sraigtasparnių Mi-8 siuntimui į UkrainąApie tai praneša vietos leidinio „Jutarnji list“ šaltiniai. Pasak jų, iš Kroatijos ginkluotųjų pajėgų išimta dvylika sraigtasparnių Mi-8MTV-1 ir du sraigtasparniai Mi-8T, rašo „Meduza“. Manoma, kad sraigtasparniai pirmiausia bus nugabenti į Lenkiją, o paskui pervežti į Ukrainą.

Ginklai, galintys paspartinti Ukrainos pergalę prieš RusijąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja parengti ginklų, kurie, jo nuomone, yra būtini norint paspartinti karo su Rusija pabaigą, sąrašą. Šį sąrašą peržiūrės grupė JAV respublikonų kongresmenų, kurie šią savaitę lankėsi Kyjive, praneša CNN.Pasak kanalo, per susitikimą su kongresmenais V. Zelenskis, be kita ko, pažymėjo, kad Ukrainai reikia naikintuvų F-16 ir ilgesnio nuotolio raketų.

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusija praėjusią dieną surengė nesėkmingas puolamąsias operacijas netoli Jahidnės, po to, kai Rusijos samdinių grupė „Vagner“ pareiškė užėmusi šį kaimą Rytų Ukrainoje, netoli kurio vyko intensyvūs mūšiai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas rytiniame atnaujintame pranešime teigė, kad Rusija toliau telkia savo puolamąsias pastangas palei visą Bachmuto fronto liniją, kurioje yra Jahidnė. Rusijos samdinių vadas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį pareiškė, kad jo pajėgos užėmė Jahidnę. Penktadienį jis pareiškė, kad kontroliuoja Berchivką – gretimą kaimą Bachmuto pakraštyje. Tačiau Ukrainos pranešime teigiama, kad puolimai tęsiasi, nurodant „nesėkmingus puolimus“ prie šešių gyvenviečių, įskaitant Jahidnę ir Berchivką, Donecko srityje, kurią Maskva teigia aneksavusi, Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ cituoja agentūrą „Reuters“, kuri pabrėžią, kad negalėjo patikrinti nė vienos pusės pranešimų apie mūšio lauką.

Rusijos nuostoliai UkrainojeRusai ir toliau patiria didelių nuostolių mūšiuose su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis. Smarkiai išaugusius nuostolius lemia dvi priežastys – nepasirengę mobilizuotieji ir technikos trūkumas, paaiškino ekspertas Aleksandras Kovalenko, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Štai kodėl rusų bandymas šturmuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas Ugledaro regione baigėsi dar viena nesėkme.Anksčiau Didžiosios Britanijos žvalgyba pranešė apie 200 tūkst. kare su Ukraina neutralizuotų rusų karių.

Britų žvalgyba pranešė apie elitinių rusų jūrų pėstininkų nuostolius prie Ugledaro Žvalgyba paskelbė palydovinę nuotrauką iš Ugledaro krypties, kurioje matyti sunaikintos Rusijos karinės įrangos kiekis, rašo Ukrainos naujienų agentūra Unian. https://twitter.com/DefenceHQ/status/1629728408530821120?ref_src=twsrc%5Etfw Rusijos kariuomenė netoli Ugledaro, Donecko srityje, patyrė didelių nuostolių. Tai teigiama naujoje britų žvalgybos ataskaitoje. Žvalgyba paskelbė palydovinę nuotrauką iš Ugledaro krypties, kurioje matyti, kiek sunaikinta Rusijos karinės technikos, priklausiusios 155-ajai jūrų pėstininkų brigadai, kuri laikoma Rusijos kariuomenės elitu. Kartu, britų žvalgybos duomenimis, priešingai nei oro desantininkų pėstininkų, 155-oji brigada nebuvo dislokuota Ukrainoje kaip viena grupuotė.

Ukraina paskelbė pavasarį pereisianti į puolimą: įvardijo vieną iš strateginių tikslųPavasarį Ukrainos kariuomenė bus pasirengusi pereiti į puolimą. Konkretus momentas, kada tai įvyks, priklauso nuo Vakarų ginklų tiekimo.Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadimas Skibickis, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Numatomo kontrpuolimo tikslas - visų okupuotų Ukrainos teritorijų, įskaitant Krymą, išlaisvinimas. Vienas iš strateginių Ukrainos puolimo tikslų bus bandymas „įmušti pleištą į Rusijos frontą pietuose – tarp Krymo ir Rusijos žemyninės dalies“.Skibitskis teigia, kad Ukraina smogs amunicijos sandėliams Rusijoje, įskaitant Belgorodo sritį. „Iš ten prasidės puolimas prieš Ukrainą. Tai kelia grėsmę, pavyzdžiui, Charkivui“, - sakė jis.Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas pridūrė, kad numatomo kontrpuolimo tikslas – visų okupuotų Ukrainos teritorijų, įskaitant Krymą, išlaisvinimas.„Mes sustosime tik tada, kai atkursime šalį 1991 m. sienose"“ - pabrėžė A. Skibitskis

Rusija stiprina gynybą okupuotame Kryme Iš Čeliabinsko srities atvyko 150 rusų šauktinių atlikti inžinerinių darbų, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Rusai stiprina laikinai okupuoto Krymo gynybą, visų pirma stato įtvirtinimus. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas . Taigi, 150 rusų šauktinių atvyko iš Čeliabinsko srities atlikti inžinerinių darbų.

Putinas nerodo jokių kompromiso ženklųRusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerodo jokių ženklų, kad yra linkęs daryti kompromisus dėl savo deklaruojamų maksimalistinių karo tikslų, kurie apima Ukrainos „neutralumą“ ir „demilitarizaciją“, taip pat de facto režimo pakeitimą Kyjive.Tai teigiama Amerikos karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Tuo tarpu Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka paskelbė apie planus vasario 28-kovo 2 d. apsilankyti Kinijoje ir susitikti su Xi Jinpingu, kad pasirašytų susitarimus dėl prekybos, investicijų, didelių bendrų projektų ir kitų klausimų.Aleksandras Lukašenka planuoja susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kad galbūt padėtų Rusijai ir Kinijai išvengti sankcijų, atsižvelgiant į pranešimus, kad Pekinas rimtai svarsto galimybę siųsti Maskvai mirtiną pagalbą.ISW priduria, kad Kinija gali bandyti pasinaudoti susitarimais su Baltarusija, kad nuslėptų sankcijų pažeidimus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino tris rusų bepiločius orlaivius Ukrainos ginkluotojų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Ukrainos kariai numušė tris rusų bepiločius orlaivius: „Orlan-10“, „Supercam S350“ ir „Lancet-3. Ukrainiečiai sudavė 12 oro smūgių rusų personalo ir karinės technikos koncentracijos zonoms, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“. Raketų ir artilerijos daliniai pataikė į vadavietę, dvi rusų gyvosios jėgos koncentracijos vietas, radiolokacinę stotį, elektroninės kovos stotį ir dar du svarbius priešo taikinius.Kol kas Rusija daugiausia pastangų sutelkia puolamosioms operacijoms vykdyti Kupjansko, Limanskio, Bachmuto, Avdejevsko ir Minerso kryptimis. Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai ten atrėmė 71 priešo puolimą.Generalinis štabas taip pat pažymi, kad tolesnių raketų smūgių grėsmė yra didelė visoje Ukrainoje.

G20 nesusitarė dėl karo prieš Ukrainą pasmerkimo Po derybų Indijoje G20 finansų ministrai ir vėl nesugebėjo susitarti dėl bendro Rusijos karo prieš Ukrainą pasmerkimo, nes tam nepritarė Rusija ir Kinija. Susitikimą surengusi Indija paskelbė pirmininko santrauką, kurioje pažymima, kad per dvi dienas trukusį susitikimą buvo „įvairiai vertinama padėtis ir sankcijos“.G7, kuriam priklauso septynios didžiausios pasaulio ekonomikos šalys, dieną prieš tai priėmė pareiškimą, kuriame nedviprasmiškai pasmerkė Rusijos agresiją ir pareikalavo išvesti Rusijos karius iš Ukrainos.

Rusijos lėktuvas pastebėtas skrendantis virš pietų Ukrainos  Palydovinėse nuotraukose virš okupuotos Pietų Ukrainos pastebėtas Rusijos lėktuvo pėdsakas, praneša Brady Africkas iš Amerikos verslo instituto. B. Africkas sakė, kad Rusija turi kelias bazes netoli Krymo ir dažnai veikia šioje teritorijoje. Analitikas sakė, kad Rusijos orlaivis judėjo Krymo link, kai buvo užfiksuota ši palydovinė nuotrauka.  https://twitter.com/bradyafr/status/1629524121074941952?ref_src=twsrc%5Etfw

„Vagner“ tvirtina, kad užėmė trečiąjį Ukrainos kaimą netoli BachmutoRusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas sakė, kad jo kovotojai šeštadienį užėmė kitą kaimą netoli Bachmuto miesto.Jevgenijus Prigožinas savo spaudos tarnybos paskelbtame pareiškime sakė, kad “Wagner” 19 val. „visiškai perėmė“ Yagidnės kaimo, esančio į šiaurę nuo Bachmuto, kontrolę.Yagidne yra šiauriniame Bachmuto pakraštyje, mažiau nei už dviejų kilometrų nuo miesto centro, kuris tapo pagrindiniu politiniu ir simboliniu prizu mūšyje dėl rytinio Donbaso regiono kontrolės.J. Prigožino spaudos tarnyba paskelbė nuotrauką, kurioje kaukėti ginkluoti vyrai laiko “Wagner” vėliavą prie kaimo ženklo.“Wagner” spaudos tarnyba, kurią cituoja Rusijos naujienų agentūra TASS, apkaltino Ukrainos karius susprogdinus užtvanką netoli Bachmuto, siekiant sulėtinti Rusijos veržimąsi į priekį.Naujienų agentūra AFP negalėjo iš karto patikrinti šio teiginio.Maskva jau kelis mėnesius kovoja už Bachmuto paėmimą. Tarp “Wagner” grupuotės ir Rusijos armijos atsirado aštrūs nesutarimai, o J. Prigožinas kaltino kariuomenę, kad jo kovotojai neaprūpinami reikiama amunicija.Penktadienį J. Prigožinas pareiškė, kad “Wagner” kovotojai užėmė Berchivką, į šiaurę nuo Bakhmuto esantį kaimą, o praėjusią savaitę - Paraskoviivką.Nors Bachmuto užgrobimas būtų didelis Maskvos laimėjimas, jo strateginė vertė ginčijama.

Zelenskis: dabar atėjo laikas, kai mūsų drąsa ir ginklai gali atkurti taiką Dabar yra laikas, kai mūsų drąsa ir ginklai gali atkurti taiką ir „sukurti istoriškai svarbią atgrasomąją priemonę bet kokiai agresijai“, sakė Volodymyras Zelenskis. Žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ Ukrainos vadovas sakė, kad praėjo metai, kai „viskas pasikeitė“.  Toliau jis kalbėjo: „Dabar atėjo laikas, kai mūsų drąsa ir mūsų ginklai gali atkurti taiką ir sukurti istoriškai svarbią atgrasomąją priemonę bet kokiai agresijai.“ Atskirame tviteryje V. Zelenskis taip pat ragino didinti sankcijų spaudimą Rusijai po to, kai Jungtinė Karalystė, JAV ir Europos Sąjunga paskelbė apie naujas priemones, kuriomis siekiama dar labiau apriboti Maskvos finansavimą ir paramą. „Spaudimas Rusijos agresorei turi būti didinamas“, – rašė jis tviteryje.https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1629452508350537729?ref_src=twsrc%5Etfw

Tūkstančiai žmonių prisijungė prie demonstracijos Berlyne, raginančios pradėti taikos derybasKeli tūkstančiai žmonių šeštadienį susirinko prie Brandenburgo vartų Berlyne į didžiulį mitingą už derybas su Rusija siekiant užbaigti karą Ukrainoje.Įžymi kairiojo sparno politikė Sahra Wagenknecht ir moterų teisių aktyvistė Alice Schwarzer paragino surengti demonstraciją, kuri įvyko vieną dieną po plataus masto Rusijos invazijos metinių.S. Wagenknecht priklauso kairiųjų partijai Die Linke, kuri susikūrė iš buvusios Rytų Vokietijos komunistų partijos likučių.Nepaisant šlapdribos ir šalčio, abiejose Brandenburgo vartų pusėse buvo didelis žmonių antplūdis. Kai kurie dalyviai nešė vėliavas su taikos balandžiais.14 val. (1300 GMT) policija užregistravo 10 000 dalyvių.Policija pasitelkė 1400 pareigūnų. Taip pat buvo užregistruotos kelios mažesnės kontrdemonstracijos prie Brandenburgo vartų.Mitinge buvo uždrausta demonstruoti tam tikrus prokarinius simbolius, įskaitant karinių uniformų ir skiriamųjų ženklų dėvėjimą, Z ir V raidžių ir „kitų karą šlovinančių simbolių“ demonstravimą, taip pat „Rusijos ir Sovietų Sąjungos vėliavų naudojimą“, šeštadienį tviteryje rašė Berlyno policija.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ant Rusijos karinių transporto priemonių dažnai matomi Z simboliai, kurie reiškia „za pobedu“ („už pergalę“). Juos taip patį naudoja Rusijos šalininkai visame pasaulyje. V simbolis reiškia frazę „sila v pravde“ („stiprybė tiesoje“).Prieš dvi savaites S. Wagenknecht ir A. Schwarzer paskelbė „Taikos manifestą“, kuriame pareikalavo kanclerio Olafo Scholzo „sustabdyti ginklų tiekimo eskalavimą“. Jame raginama nutraukti ugnį ir pradėti taikos derybas su Rusija.Kritikai apkaltino organizatorius „naivumu“ karo realijų atžvilgiu.Reikia suprasti, „kad Rusijos prezidentas šiuo metu priima tik vieną derybų formą, būtent, kad kažkas besąlygiškai kapituliuoja“, sakė O. Scholzas.Kita vertus, daugiau nei 640 000 žmonių internete pareiškė, kad manifestui pritaria.

G20 susitikime nepavyko priimti bendro pareiškimo dėl karo Ukrainoje: dvi valstybės nepritarėG20 susitikimas baigėsi nepriėmus bendro pareiškimo. Pasak „European Pravda“, to priežastis – Rusijos ir Kinijos nenoras susitarti dėl formuluočių, susijusių su karu Ukrainoje.JAV primygtinai reikalavo, kad susitikimas baigtųsi tiesioginiu Rusijos pasmerkimu dėl įsiveržimo į suverenią šalį. Tačiau Rusija ir Kinija nesutiko su šiuo teiginiu.Indija nepritarė žodžio „karas“ vartojimui komunikate. Rusija pritarė šiam sprendimui, nes savo veiksmus Ukrainoje laiko „specialia karine operacija“.Galutinį dokumentą paskelbė G20 pirmininkaujanti Indija. Į jį įtrauktos deklaracijos, priimtos praėjusių metų lapkričio mėn. vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime, dalys. Tačiau šiuo atveju buvo pažymėta, kad Rusija ir Kinija nesutaria dėl trečiojo ir ketvirtojo punktų."Dauguma dalyvių griežtai smerkia karą Ukrainoje ir pažymi, kad jis sukėlė didžiules žmonių kančias ir paaštrino pasaulio ekonomikos problemas, nes stabdo ekonomikos augimą, spartina infliaciją, trikdo tiekimo grandines, didina energijos ir maisto produktų riziką ir finansinio nestabilumo riziką", - teigiama trečioje pastraipoje.

Zelenskis apie rusų džiaugsmą dėl ukrainiečių žūties: jie plojaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad nereikia kreiptis į rusus, nes taikių ukrainiečių žūtis jiems yra šventė.Komentuodamas rusų džiaugsmą dėl ukrainiečių žūties Dmytro Komarovo dokumentiniame projekte „Rik“, V. Zelenskis palygino juos su siena.„Deja, jie negirdi. Tai siena, o tai, kad po mūsų žmonių žūties jie ploja, o ne verkia, tai, žinoma, yra milžiniška tragedija“, – atsakė Zelenskis.

 Kuleba: Gvatemala prisidės prie pastangų įsteigti Specialųjį tribunolą RusijaiGvatemalos Respublika bus pirmoji Lotynų Amerikos valstybė, prisijungsianti prie pagrindinės grupės, siekiančios įsteigti Specialųjį tribunolą Rusijai. Tokį pareiškimą po susitikimo su Gvatemalos užsienio reikalų ministru Mario Adolfo Búcaro Floresu tviteryje paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.„Niujorke man buvo malonu susitikti su Gvatemalos užsienio reikalų ministru Mario Adolfo Búcaro Floresu. Gvatemala yra tikra mūsų draugė. Aptarėme bendras pastangas priversti Rusiją atsakyti, taip pat ir už agresijos nusikaltimą. Gvatemala prisijungs prie Specialiojo tribunolo pagrindinės grupės ir bus pirmoji tai padariusi Lotynų Amerikos valstybė“, – parašė D. Kuleba.„Ukrinform“ primena, kad 2023 m. sausio 26 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) visais balsais pareikalavo įsteigti specialų tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, kuris patrauktų baudžiamojon atsakomybėn Rusijos ir Baltarusijos politinius ir karinius lyderius, susijusius su Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimu.

Didelio masto gaisras Kijeve: policija blokuoja eismą aplinkinėmis gatvėmis Kijevo Podolsko rajone esančioje įmonėje kilo gaisras.„Sostinės Podolskio rajone esančioje įmonėje kilo gaisras. Visos tarnybos jau yra vietoje“, – savo „Telegram“ kanale pranešė meras Vitalijus Klyčko.Kartu jis nepatikslino, apie kokią įmonę kalbama. Meras pridūrė, kad išsami informacija bus pateikta vėliau.ATNAUJINTA 15:15 VAL. TSN televizijos korespondentas patikslino, kad gaisras kilo sandėliuose, kuriuose buvo laikomi dažai ir lakas.Sprogimų garsai – tai patalpas apėmusio šiferio gaisro padariniai: „Užsidegė sandėliai su dažų ir lako medžiagomis. Šeštadienį, sako, ten paprastai niekas nebūna. Liudininkai nežino, ar šiandien ten kas nors buvo. Prieš prasidedant gaisrui, niekas ten nematė jokių svetimų žmonių. Gaisras prasidėjo nuo dūmų ir gana greitai įsiplieskė. Tai, ką girdite traškant ir retkarčiais sprogstant, yra šiferis, nes juo uždengtas pastatas užsidegė.“Kol kas nėra jokių žinių apie nukentėjusiuosius. Įvykio vietoje dirba Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos (VST) pareigūnai.

Zelenskis apie naujas ES sankcijas: spaudimas Rusijai turi didėtiSpaudimas Rusijai turi didėti, Ukraina tikisi ryžtingų žingsnių prieš Rusijos branduolinę pramonę ir korporaciją „Rosatom“, taip pat didesnio spaudimo Rusijos kariškiams ir bankams. Tai savo tviterio paskyroje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė „Ukrinform“.„10-asis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas nukreiptas į Rusijos karinę pramonę, propagandą ir finansų sistemą. Spaudimas agresorei Rusijai turi didėti: tikimės ryžtingų žingsnių prieš „Rosatom“ ir Rusijos branduolinę pramonę, didesnio spaudimo karinei pramonei ir bankininkystei“, - parašė V. Zelenskis.Vasario 25 d. ES patvirtino 10-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Pasak ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio, naujasis paketas nukreiptas į 121 fizinį ir juridinį asmenį bei numato reikšmingus naujus importo ir eksporto apribojimus bei Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonių draudimą.

Rusija sustabdė naftos tiekimą LenkijaiRusija sustabdė naftos tiekimą Lenkijai dujotiekiu „Družba“, pranešė pagrindinis šalies naftos ir dujų konglomeratas.Lenkijos energetikos bendrovė „Orlen“ šeštadienį sakė naujienų agentūrai PAP, kad yra tam pasirengusi, o pristatymai į jos naftos perdirbimo gamyklas bus tęsiami tanklaiviais. „Todėl tiekimų sustabdymas neturės įtakos Lenkijos klientų aprūpinimui bendrovės produktais, įskaitant benziną ir dyzeliną“, – teigė „Orlen“.Pasak bendrovės, Rusijos nafta tenkino tik apie 10 proc. „Orlen“ poreikių, nes vasario pradžioje bendrovė nusprendė nepratęsti ankstesnės sutarties su Rusijos naftos milžine „Rosneft“. „Orlen“ pridūrė, kad tiekimas buvo vykdomas tik vamzdynu ir jam nebuvo taikomos tarptautinės sankcijos.„Orlen“ teigia, jog Rusijai pradėjus karą Ukrainoje nustojo pirkti iš Rusijos jūra tiekiamą naftą ir gatavus naftos produktus. Dabar nafta bendrovės naftos perdirbimo gamykloms tiekiama iš Šiaurės jūros, Vakarų Afrikos, Viduržemio jūros, Arabijos ir Meksikos įlankos regionų.„Orlen“ priminė, kad  2015 m. rusiška nafta sudarė beveik 100 proc. bendrovei tiekiamų naftos produktų. Vienintelė likusi „Orlen“ sutartis su Rusijos naftos tiekėja „Tatneft“ baigiasi 2024 m. pabaigoje. Tačiau importas gali būti sustabdytas anksčiau, jei jam bus taikomos Europos Sąjungos sankcijos, nurodė bendrovė.

Ukraina: Padėtis Luhansko srityje išlieka sudėtinga, bet visiškai kontroliuojama Ukrainos kariuomenėsLuhansko srityje padėtis ir toliau sudėtinga, bet visiškai kontroliuojama Ukrainos karių, neleidžiančių priešui veržtis į priekį.„Padėtis čia, Luhansko srityje, tebėra sudėtinga, tačiau visiškai kontroliuojama gynybos pajėgų. Puolimai vyksta visomis kryptimis – Svatovo ir Kreminos, apšaudomos visos deokupuotos gyvenvietės palei fronto liniją ir kiek toliau. Bilohorivkos kryptimi padėtis taip pat sudėtinga“, – per nacionalinį telemaratoną sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Tai remdamasi Luhansko srities karinės administracijos žinute „Telegram“ kanale pranešė „Ukrinform“.S. Haidajus pabrėžė, kad visi puolamieji rusų veiksmai bergždi, nes priešai visur patiria didelių nuostolių ir atsitraukia į ankstesnes pozicijas.„Visos priešų pastangos per pastarąsias kelias dienas (buvo bergždžios), jie mėgino veržtis su sunkiąja technika Svatovo kryptimi, bet apsisuko ir grįžo atgal. Kreminos kryptimi prieš dvi dienas vyko gana stiprus puolimas. Puolimą Kreminos kryptimi pradėjo trys kuopo, bet (Ukrainos) gynybos pajėgos atsilaikė. Viskas gerai. Iš trijų (įsibrovėlių) kuopų tik dvi grįžo į savo pozicijas. Rusai paliko apie 70 žuvusių kareivių ir maždaug tiek pat sužeistųjų“, – sakė S. Haidajus.

Bidenas: dabar Ukrainai nereikia naikintuvų F-16JAV prezidentas Joe Bidenas „kol kas“ atmeta galimybę pasiųsti į Ukrainą pažangius amerikiečių naikintuvus F-16. Tai J. Bidenas sakė interviu televizijai „ABC News“, pranešė „Ukrinform“.Paklaustas, ar mano, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui dabar reikia naikintuvų F-16, J. Bidenas atsakė: „Ne, jam dabar nereikia F-16“.Tuomet paklaustas, ar tai reiškia, kad šie naikintuvai „niekada“ nebus suteikti Ukrainai, J. Bidenas atsakė, kad nėra jokios galimybės tiksliai žinoti, ko Ukrainos gynybai reikės ateityje.Vis dėlto, pasak J. Bideno, „nėra jokio racionalaus pagrindo, kaip teigia mūsų kariškiai, dabar tiekti naikintuvus F-16“.  „Kol kas tai atmetu“ – sakė J. Bidenas.

Britų žvalgyba: greičiausiai Rusija pritrūko Irano bepiločių orlaiviųRusijos kariuomenė tikriausiai išnaudojo turėtas Irano bepiločių orlaivių atsargas, šeštadienį paskelbė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, atnaujinusi kasdienę žvalgybos informaciją apie karą.Tikėtina, kad taip yra, nes maždaug nuo vasario 15 d. nebuvo pranešimų, kad puolant Ukrainą būtų panaudoti vienkartiniai dronai, šeštadienį tviteryje paskelbė ministerijaVisai kitaip buvo nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios, kai Ukrainos kariuomenė numušė mažiausiai 24 dronus „Shahed-136“.„Greičiausiai Rusija sieks papildyti atsargas“, – rašoma suvestinėje. „Nors šie ginklai nepasižymi tikslumu naikinant numatytus taikinius, Rusija veikiausiai juos laiko naudingu masalu, galinčiu nukreipti Ukrainos oro gynybą nuo efektyvesnių Rusijos sparnuotųjų raketų“.Didžiosios Britanijos gynybos ministerija kasdien skelbia žvalgybos naujienas apie karo Ukrainoje eigą nuo pat jo pradžios.

Macronas pareiškė, kad „balandžio pradžioje“ lankysis KinijojePrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį pareiškė, kad balandžio pradžioje lankysis Kinijoje, ir paragino Pekiną „padėti mums spausti Rusiją“, kad ji užbaigtų karą Ukrainoje.E. Macronas kalbėjo kitą dieną, kai Kinija paskelbė savo planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje, ir paragino skubiai pradėti taikos derybas. E. Macronas pareiškė, kad taika įmanoma tik tuo atveju, jei „bus sustabdyta Rusijos agresija, išvesta kariuomenė ir gerbiamas Ukrainos teritorinis bei jos žmonių suverenitetas“.

Ukraina praneša apie sprogimus prie Mariupolio, didelio priešų susitelkimo vietojeLaikinai okupuotame Mariupolio rajone esančioje didelio Rusijos karinio personalo susitelkimo vietoje girdisi sprogimai."Pranešama apie sprogimų garsus palei liniją prie Jaltos ir Jurijivkos kaimų (didelės okupantų koncentracijos vietos) Mariupolio rajone. Pranešimus tikriname. Ukrainoje paskelbtas oro antskrydžio pavojus, tačiau smogta okupantams. Tai gera tendencija“, – „Telegram“ kanale paskelbė Mariupolio miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.„Ukrinform“ pranešė, kad vasario 25 d. patvirtinta, jog naktį buvo suduoti smūgiai į Rusijos karinės amunicijos sandėlį ir karinę techniką Mariupolyje.

Scholzas atvyko į Indiją stiprinti ryšių ir kalbėtis apie RusijąVokietijos kancleris Olafas Scholzas atvyko dviejų dienų vizito į Indiją. Šeštadienio rytą sostinėje Naujajame Delyje jį pasitiko ministras pirmininkas Narendra Modi.Šiais metais N. Modi pirmininkauja G20 pirmaujančios ekonomikos šalių grupei. Tarp svarbiausių klausimų, kurie bus aptariami per Vokietijos kanclerio vizitą, yra Rusijos karas Ukrainoje, jo atžvilgiu Indija laikosi neutralios pozicijos. Ketvirtadienį Indija nepalaikė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos, raginančios Rusiją pasitraukti iš Ukrainos - ji balsuojant susilaikė.O. Scholzas nori plėsti ekonominius ir strateginius santykius su Indija, kad sumažintų Vokietijos priklausomybę nuo Kinijos, bet taip pat išvaduotų ir Indiją nuo glaudžių ryšių su Rusija.O. Scholzas, kaip kancleris, lankosi Indijoje pirmą kartą. Savo kelionei jis pasirengė praėjusį savaitgalį sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje, kai savaip pacitavo Indijos užsienio reikalų ministrą Subrahmanyamą Jaishankarą: „Europa turi išaugti mąstymą, kad Europos problemos yra pasaulio problemos, bet pasaulio problemos nėra Europos problemos“. Tai labai patiko Indijos žiniasklaidai.Prieš pat kelionę duodamas interviu laikraščiui „Times of India“ O. Scholzas taip pat vengė kritikuoti Indijos politiką Rusijos atžvilgiu ir pabrėžė bendrą pamatą. "Kartu pasisakome už valstybių suverenitetą ir taikų konfliktų sprendimą visame pasaulyje. Tvirtai pasisakome už tai, kad neoimperializmas nenugalės – tai ne kartą parodė istorija", – kalbėjo jis.Indija glaudžiai bendradarbiauja su Rusija ne tik ekonomikos srityje. Nuo tada, kai prieš metus prasidėjo visapusiška Rusijos invazija į Ukrainą, Indija pradėjo importuoti daug daugiau palyginti pigios Rusijos naftos. Kritikai kaltina šalį pakertant Vakarų sankcijas. Vokietijos vyriausybė nenori, jog tai taptų dvišalių santykių problema. „Būtų neteisinga, jei tai vertintume kaip provokaciją“, – sakė šaltiniai vyriausybėje. Atsižvelgiant į Indijos dydį ir 1,4 mlrd. jos gyventojų bei iššūkius, su kuriais šalis susiduria, „grynai rinkos požiūriu toks Indijos elgesys nėra neprotingas“, sakė šaltiniai.Kariniu požiūriu Indija taip pat labai artima su Rusija. Didžioji dalis Indijos ginkluotųjų pajėgų įrangos yra iš Rusijos. „Mūsų interesų neatitinka, kad taip ir liktų“, – sakė šaltiniai Vokietijos vyriausybėje. Todėl per šią kelionę bus „svarbus“ bendradarbiavimas ginkluotės srityje. Šaltiniai paminėjo, kad jau yra „įdomių projektų“, ypač jūrų sektoriuje.

Kol kas Bidenas nesitiki, kad Kinija tiektų ginklus RusijaiJAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė „nesitikintis Kinijos iniciatyvos“ aprūpinti Rusiją ginklais jos kare su Ukraina. Jis tai sakė praėjus kelioms dienoms, kai valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė CBS, kad Kinija „svarsto teikti mirtiną paramą“ Maskvai „nuo amunicijos iki pačių ginklų“. Pekinas tai paneigė.Per penktadienio vakarą parodytą išsamų interviu televizijai „ABC News“ J. Bidenas kalbėjo apie savo galimą kandidatavimą antrai kadencijai ir karą Ukrainoje. Atrodo, kad J. Bideno požiūris nesutapo su A. Blinkeno išsakytais komentarais. „Nesitikiu – mes dar to nematome, tad nesitikiu, kad Kinija imtųsi rimtos iniciatyvos tiekti ginkluotę Rusijai“, – sakė jis.J. Bidenas paaiškino, kad praėjusią vasarą per pokalbį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu jis aiškiai pasakė, kokie bus ginklų tiekimo Rusijai padariniai. „Be jokio vyriausybės įsikišimo Rusiją paliko 600 amerikiečių korporacijų nuo „McDonald's“ iki „Exxon“, – sakė jis Xi Jinpingui. „Ir aš pasakiau: „Jei įsitrauksite ir paremsite šį žiaurumą, galite susidurti su tokiais pačiais padariniais“.Paklaustas, ar Kinija „peržengs liniją“, jei tieks Rusija ginklus, J. Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos „reaguos“. „Tai būtų ta pati riba, kad ir kas ją peržengtų. Kitaip tariant, mes taikysime griežtas sankcijas bet kam, kas tai padarys“.  Sankcijomis ir prekybos draudimais Ukrainos sąjungininkės siekia užgniaužti Rusijos galimybes įsigyti daugiau ginklų arba jų pasigaminti panaudojant importuotus komponentus. Penktadienį, per pirmąsias Rusijos invazijos metines, Didžiojo septyneto (G7) pramoninių valstybių grupės lyderiai pareiškė, kad kiekviena šalis, kuri palaikys Maskvą teikdama „materialinę paramą“ karui, „patirs didelių išlaidų“.

Dauguma vokiečių laiko ginklų tiekimą Ukrainai įsitraukimu į karąDauguma vokiečių mano, jog Vokietijos ginklų tiekimas Ukrainai reiškia, kad jų šalis dalyvauja kare. Nuomonių tyrimų instituto „YouGov“ dpa užsakymu atliktoje apklausoje su tokiu vertinimu sutinka 51 proc., o nesutinka tik 37 proc. apklaustųjų.Pasak tarptautinės teisės ekspertų, ginklų tiekimas dar nepadaro tiekėjos kariaujančia šalimi, kad ir kokie ginklai būtų tiekiami. Vis dėlto Rusija laiko Ukrainos Vakarų sąjungininkes kare dalyvaujančiomis šalimis.Nuo prieš metus pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietijos vyriausybė patvirtino ginklų ir kitos ginkluotės pristatymą Ukrainai už maždaug 2,6 mlrd. eurų. Remiantis naujausia Kylio pasaulio ekonomikos instituto statistika, dėl to Vokietija absoliučiais skaičiais užima ketvirtą vietą tarp Ukrainos sąjungininkių po JAV, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos. Tačiau jei kalbama apie tai, kokią dalį ekonomikoje sudaro karinė pagalba, net mažesnės šalys, ypač Rytų Europos, lenkia Vokietiją.Karui vykstant jau metus, vokiečiai gana skeptiškai vertina ginklų tiekimą: 40 proc. apklaustųjų mano, kad Vokietija suteikia Ukrainai per daug ginklų. Tik 22 proc. mano, kad karinė parama per maža, o 23 proc. ją laiko kaip tik tokia, kokios reikia.Daugelis vokiečių nepritaria kovos tankų „Leopard 2“ pristatymui: 44 proc. mano, kad to nereikia daryti, ir tik 41 proc. tai laiko teisinga. Pirmuosius tankus Vokietijos vyriausybė nori pasiųsti į karo zoną iki kovo pabaigos.Nepritarimas dar aiškesnis kalbant apie naikintuvus – jų pristatymui prieštarauja 56 proc. apklaustųjų ir tik 27 proc. pritaria.Kelios Vakarų valstybės leido suprasti, kad naikintuvų pristatymas svarstytinas, tačiau Vokietijos kancleris Olafasi Scholzas kol kas su tuo nesutinka. „Ši diskusija neturi prasmės“, – vos ketvirtadienį Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF vėl sakė jis. Pasak O Scholzo, dabar reikia garantuoti, kad Ukraina galėtų apsiginti nuo Rusijos puolimo. „Ginklai, kuriuos tiekiame, įneša būtiną indėlį“, – sakė O. Scholzas.„YouGov Deutschland GmbH“ internetinė apklausa buvo atlikta vasario 21–23 d., joje dalyvavo 2 072 respondentai. Rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Vokietijos gyventojų požiūrį.

Baltarusiją valdantis Lukašenka artimiausiomis dienomis lankysis KinijojeBaltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka vasario 28 dieną atvyks į Kiniją valstybinio vizito, šeštadienį pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija.„Kinijos prezidento Xi Jinpingo kvietimu Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka su valstybiniu vizitu lankysis Kinijoje vasario 28–kovo 2 dienomis“, – pranešė atstovė spaudai Hua Chunying.

Zelenskis planuoja susitikti su Kinijos prezidentu Xi JinpinguPenktadienį Pekinui paraginus skubiai pradėti taikos derybas, kad karas Ukrainoje būtų baigtas, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog planuoja susitikti su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.Ukrainos prezidentas taip pat sakė dedantis visas pastangas, kad neleistų Kinijai tiekti ginklų Rusijai ir būtų išvengta bet kokio „Trečiojo pasaulinio karo“ pavojaus. „Planuoju susitikti su Xi Jinpingu“, – sakė jis žurnalistams, Ukrainai minint vienerių metų Rusijos invazijos metines. „Tai bus svarbu pasaulio saugumui“, – teigė jis.V. Zelenskis nepasakė, kada ir kur planuoja susitikti su Xi Jinpingu, bet pareiškė viltį, jog Kinija palaikys „teisingą taiką“ ir Ukrainą. "Labai noriu tikėti, kad Kinija netieks ginklų Rusijai. Man tai labai svarbu", – sakė V. Zelenskis.Anksčiau penktadienį Kinija paskelbė savo planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje, ir ragino skubiai pradėti taikos derybas. Kelios Vakarų valstybės atmetė šiuos pasiūlymus ir perspėjo, kad Pekinas palaiko glaudžius ryšius su Maskva.Penktadienį V. Zelenskis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad tik šalis, kurios teritorija puolama, gali imtis „kokių nors taikos iniciatyvų“.Pekinas siekia pateikti save kaip konflikto atžvilgiu neutralią šalį, bet drauge palaiko glaudžius ryšius su strategine sąjungininke Rusija.

Berlynas siunčia Ukrainai daugiau tankų „Leopard 2“, kad aprūpintų batalionąBerlynas  iš savo kariuomenės atsargų pasiųs Ukrainai dar keturis tankus „Leopard 2A6“, pranešė Gynybos ministerija minint plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines. Tad dabar Vokietija tankais aprūpins vieną Ukrainos pajėgų batalioną.„Vokietija padidina pristatomų tankų skaičių nuo 14 iki 18, – nurodė ministerija. – Šiuo sprendimu kartu su partnerėmis Portugalija ir Švedija dabar galime aprūpinti mišrų Ukrainos batalioną“.Vokietija ieškojo partnerių, kurios padėtų aprūpinti Ukrainos batalioną iš viso 31 tanku „Leopard“, tačiau paaiškėjo, kad procesas sunkesnis nei tikėtasi. Vis dėlto naujausi įsipareigojimai, kai Portugalija sutiko duoti tris tankus, o Švedija – dešimt, leidžia surinkti 31 tanką - tiek, kiek reikia  Ukrainos tankų batalionui.Praėjusį mėnesį Vokietijos vyriausybė paskelbė norinti kartu su Lenkija aprūpinti du Ukrainos batalionus.Pažadas nuskambėjo Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui pažadėjus Ukrainai tolesnę didelę Vokietijos pagalbą. Dabar Vokietija yra didžiausia Ukrainos rėmėja Europos žemyne, taip pat ir kariniu požiūriu, sakė F. W. Steinmeieris per invazijos metinėms skirtą renginį Bellevue rūmuose, dalyvaujant Ukrainos ambasadoriui Oleksijui Makejevui, kancleriui Olafui Scholzui ir keliems jo kabineto nariams. „Vokietija galima pasikliauti“, – sakė F. W. Steinmeieris. Jis pabrėžė, jog karą pratęsia ne Vakarų gynybinė pagalba, o Rusija. „Ne Ukraina ir jos sąjungininkės atsisako taikos, o Rusija, – sakė jis.

Minint invazijos į Ukrainą metines ES susitarė dėl naujų sankcijų RusijaiEuropos Sąjungos (ES) valstybės narės susitarė dėl tolesnio sankcijų Rusijai paketo, įskaitant papildomus prekybos apribojimus, po konsultacijų sakė diplomatai.Naujausias sankcijų etapas numato papildomus prekybos apribojimus, penktadienio vakarą Briuselyje paskelbė ES pirmininkaujanti Švedija. Pasak lenkų diplomato, Varšuva sutiko su sąlyga, kad ateityje sintetinio kaučiuko importas į ES būtų reguliariai stebimas. Diplomatai taip pat ketina toliau rengti sankcijas Rusijos branduoliniam sektoriui.Į 10-ąjį ES sankcijų paketą įtrauktos „tikslinės ribotos priemonės asmenims ir subjektams, remiantiems karą, skleidžiantiems propagandą ar tiekiantiems bepiločius orlaivius, Rusijos naudojamus kare“. Vienas ES diplomatas AFP sakė, kad į sąrašą įtraukta 120 asmenų ir subjektų bei dar trys Rusijos bankai.Sankcijos įsigalios šeštadienį, kai bus paskelbtos ES oficialiame leidinyje.Ankstesniuose Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimuose sakoma, kad nauji apribojimai visų pirma bus taikomi pramoninėms prekėms, kurių Rusijos pramonė negali gauti iš trečiųjų šalių, tokių kaip Kinija, įskaitant mašinų dalis, antenas, kranus, specialias transporto priemones ir sunkvežimių bei variklių atsargines dalis.Eksporto apribojimai taip pat taikomi maždaug 50 naujų elektroninių komponentų, kurie gali būti naudojami Rusijos ginklų sistemoms, dronams, raketoms ir sraigtasparniams. Naujosios taisyklės taip pat taikomos kai kurioms retoms iškasenoms ir terminėms vaizdo kameroms.Siekiant užkirsti kelią ES nepriklausančių šalių įmonėms tiekti Rusijai prekes, kurias galima panaudoti karo tikslams, pavyzdžiui, bepiločius orlaivius, bus plečiamas jau esamų sankcijų taikymas, o tai reiškia, kad ateityje įmonės gali prarasti prieigą prie ES vidaus rinkos.Kaip ir anksčiau, kartu su sankcijomis sudarytas sąrašas tų, kuriems neleidžiama atvykti į ES ir kurių turtas ES turi būti įšaldytas. Tarp tokių asmenų yra kariniai vadai, politiniai lyderiai ir atsakingieji už propagandą.27 ES šalių atstovai norėjo greičiau susitarti dėl sankcijų, todėl pradėjo diskusijas dieną prieš tai, kai pasaulis minėjo vienerių metų Rusijos pradėto plataus masto puolimo Ukrainoje sukaktį.

Ukraina: Rusija padvigubino laivų skaičių Juodojoje jūrojeUkraina perspėjo, kad Rusija gali ruoštis naujiems smūgiams, penktadienį padvigubinusi Juodojoje jūroje budinčių laivų skaičių.Rusijos karinis jūrų laivynas reguliariai leido raketas iš savo Juodosios jūros laivyno, nes Maskva siekia sunaikinti svarbiausią infrastruktūrą ir elektros energijos gamybos įrenginius Ukrainoje.„Juodojoje jūroje karo laivų flotilė, palyginti su šio ryto, padvigubėjo – dabar yra aštuoni laivai“, – pranešė Ukrainos kariškiai. – „Atsižvelgiant į tam tikros rūšies priešo aviacijos veiklą, tai gali reikšti, kad ruošiamasi raketų atakai ir dronų smūgiams“.Vienas iš laivų yra fregata, ginkluota aštuoniomis „Kalibr“ raketomis.Praėjusį šeštadienį Ukraina pranešė, kad Rusija iš Juodosios jūros paleido keturias raketas „Kalibr“, iš kurių dvi buvo numuštos.Rusijos Juodosios jūros laivynas yra įsikūręs Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo 2014 m.

ES patvirtino 10-ąjį Rusijos sankcijų paketąEuropos Sąjunga patvirtino dešimtąjį sankcijų Rusijai paketą Maskvos invazijos į Ukrainą metinių proga, vėlų penktadienio vakarą pranešė ES pirmininkaujanti Švedija.„ES valstybės narės kartu įvedė stipriausias ir toli siekiančias sankcijas, kad padėtų Ukrainai laimėti karą“, – pareiškė ES pirmininkaujanti Švedija: „ES yra vieninga su Ukraina ir Ukrainos žmonėmis. Mes ir toliau palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“.Į paketą įtraukti griežtesni dvejopo naudojimo prekių eksporto apribojimai, taip pat priemonės prieš subjektus, remiančius karą, skleidžiančius propagandą ar gabenančius Rusijos naudojamus dronus.

Okupantai užpuolė Zaporožės priemiesčiusPenktadienio vakarą rusai smogė Zaporožės priemiesčiuose. Tai paskelbė Zaporožės miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas po to, kai apie 21:40 val. nustojo kaukti oro pavojaus sirenos. „Dėl sprogimų garsų, kuriuos girdėjo kai kurių miesto dalių gyventojai. Priešas užpuolė Zaporožės priemiesčius. Šiuo metu pačiame mieste viskas ramu, atvykėlių neužfiksuota“, – pasakojo A. Kurtevas.

Kanada Ukrainai pažadėjo keturis naujus „Leopard 2“ tankusKanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau penktadienio vakare patvirtino, kad šalis Ukrainai pristatys dar keturis tankus „Leopard 2“.Jis taip pat sakė, jog Kanada atsiųs dar vieną šarvuotą transporto priemonę ir 5000 šovinių.Savo pareiškime J. Trudeau paskelbė apie naują sankcijų paketą su Rusija susijusiems asmenims ir subjektams.Tai apima 129 asmenis ir 63 subjektus, įskaitant Rusijos ministro pirmininko pavaduotojus ir kitus pareigūnus.

Zelenskiui – rekomendacija dėl derybų su RusijaPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per susitikimą Paryžiuje rekomendavo Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui pradėti taikos derybas su Rusija, rašo „The Wall Street Journal“, cituodamas šaltinius, susipažinusius su pokalbio turiniu.Pasak pašnekovų, per vakarienę Eliziejaus rūmuose, Prancūzijos prezidento rezidencijoje, E. Macronas priminė, kad net tokie „mirtini priešai“ kaip Prancūzija ir Vokietija sudarė taiką po Antrojo pasaulinio karo. Jis pažymėjo, kad V. Zelenskis buvo puikus karinis lyderis, tačiau galiausiai jam teks priimti sunkius politinius sprendimus.

Iš „Vagner“ grupuotės vadovo – keistas pareiškimasSverdlovsko gubernatorius Jevgenijus Kuivaševas „Vagner“ grupuotės vadovui Jevgenijui Prigožinui, kuris dar vadinamas Putino virėju, pasiūlė geriau toliau kepti kotletus ir virti makaronus. J. Prigožinas paragino jį kritikavusį Rusijos politiką sušaudyti.J. Kuivaševas vietinei naujienų agentūrai 66.ru sakė: „Jei kiekvienas verslininkas, užsidirbantis iš maitinimo, bandys valdyti šalį, mes toli nenueisime. Kiekvienas turi rūpintis savo verslu. Kepkite kotletus ir virkite makaronus, o mes regionuose patys susitvarkysime.“J. Prigožinas į tokį pareiškimą sureagavo itin aštriai: „Per 1941–1945 m. karą, kuris dabar kartojasi, Stalinas tiesiog šaudė tokius kaip jūs. Manau, kad greitai grįšime į tuos laikus.“J. Prigožinas pastaruoju metu itin dažnai kritikuoja Rusijos karinį ir politinį elitą.Jo sukarinta grupuotė „Vagner“ vadovavo puolimui Rytų Ukrainoje. Tačiau Rusijos kariniai pareigūnai pastaruoju metu siekė nustumti J. Prigožiną ir jo kovotojus.Pastarosiomis dienomis jis apkaltino Maskvą nesugebėjimu aprūpinti jo karių amuniciją – net paskelbė kraupią kūnų nuotrauką ir teigė, kad kariai žuvo dėl atsargų trūkumo.Rusijos gynybos ministerija paneigė šiuos teiginius ir pareiškė, kad daro viską, ką gali, kad tiektų atsargas į fronto liniją.

Zelenskis apie Krymo išlaisvinimą: viskas priklauso nuo mūsųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie galimybę šiemet susigrąžinti Krymą, pabrėžė, kad „viskas priklauso nuo mūsų“, Ukraina techniškai ruošiasi.Kaip praneša UNIAN, prezidentas tai pasakė per spaudos konferenciją „Vasaris. Nenugalimumo metai“. Jo buvo paklausta, kokie yra šansai, kad Krymas gali būti fiziškai susigrąžintas šiais metais, ir kokių valdžia mato būdų, kaip reintegruoti teritorijas, užimtas nuo 2014 metų.„Kiekvienas žmogus Ukrainoje tikrai nori, kad kiekvienas kitas žingsnis būtų lemiamas, paskutinis, pergalingas“, – sakė V. Zelenskis.Kartu jis pabrėžė, kad emocijų ir norų šiuo klausimu yra nedaug. „Turime dirbti. Todėl, atsakydamas į klausimą apie laiką ir žingsnius, galiu pasakyti tik vieną dalyką: viskas priklauso nuo mūsų. Tai priklauso nuo mūsų visų. Yra kariniai žingsniai, ir mes jiems ruošiamės. Esame pasiruošę morališkai, ruošiamės techniškai: ginklai, pastiprinimas, brigadų formavimas, puolamųjų brigadų formavimas – skirtingų kategorijų ir skirtingo pobūdžio“, – sakė prezidentas.Be to, pridūrė jis, Ukrainos kariai yra apmokyti Ukrainoje ir užsienyje, nes tarptautinių partnerių tiekiami ginklai yra „kitokio pavyzdžio ir mes turime būti pasiruošę“.„Ir tada bus atitinkami sąžiningi okupacijos nutraukimo žingsniai. Ir duok Dieve, kad jiems pasisektų“, – sakė valstybės vadovas.Rusija Krymą užgrobė 2014 metais, o Maskva nuo to laiko Ukrainos pusiasalį pavertė tvirta karine baze.Pernai vasarį į Krymą perkelti Rusijos kariai dalyvavo puolime žemyninėje dalyje į pietus nuo Ukrainos. Rusijos Juodosios jūros laivynas reguliariai smogia Ukrainos miestams raketomis.

Latvijos URM vadovas: Ruzzia delenda estLatvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius įsitikinęs, kad Ukraina gali nugalėti Rusiją, bet Vakarai turi tiekti daugiau ginklų Kyjivui.Kaip pranešė penktadienį portalas „eurointegration“, Latvijos diplomatijos vadovas tai parašė tviteryje.„Prieš metus Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, daugelis abejojo, ar ukrainiečiai atsilaikys. Jie atsilaikė, jų moralinė pergalė yra didi. Šiandien daugelis klausia, ar Ukraina gali nugalėti mūšio lauke. Atsakymas – taip, ir mes turime siųsti daugiau ginklų, teikti didesnę pagalbą. Ruzzia delenda est (pagal analogiją su lotynišku posakiu „Carthago delenda est“ – „Kartagina turi būti sunaikinta“)“, – parašė E. Rinkevičius.Penktadienį Latvijos sostinės Rygos centre Rusijos sukelto plataus masto karo metinių proga aktyvistai surengė solidarumo su Ukraina mitingą, o prie Rusijos ambasados atsirado savotiškas eksponatas – ukrainiečių pamuštas rusų tankas.

Blinkenas: laikinos paliaubos tik leis Rusijai pailsėti ir persiginkluotiJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas perspėjo dėl „laikino ar besąlygiško ugnies nutraukimo“ kare prieš Ukrainą ir sakė, kad bet kokia Rusijos ir Ukrainos susitarta taika privalo būti „tvari“.„Rusija panaudos bet kokią pauzę kovose, kad sustiprintų nelegaliai užgrobtų teritorijų kontrolę ir papildytų savo pajėgas tolimesnėms atakoms“, – penktadienį per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį, minint Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, sakė A. Blinkenas. Todėl Saugumo Tarybos narių neturėtų apkvailinti raginimai nutraukti ugnį, sakė A. Blinkenas ir perspėjo, kad ši klaida buvo padaryta dar 2015 m. po pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą.Savo kalboje A. Blinkenas tiesiogiai neminėjo Kinijos, tačiau jo pastabas galima interpretuoti kaip reakciją į Kinijos pateiktą dokumentą dėl galimo taikos susitarimo užbaigiant karą Ukrainoje. Penktadienį paskelbtame itin lauktame dokumente Kinija paragino nutraukti ugnį ir atnaujinti derybas, tačiau nepareikalavo, kad Rusija išvestų savo kariuomenę iš okupuotų Ukrainos teritorijų. Ukraina tokį planą atmetė.Taikos susitarimas turi atitikti JT Chartijos principus: „suverenitetas, teritorinis vientisumas, nepriklausomybė“, tęsė A. Blinkenas. Kas nors kita tik „susilpnintų Chartiją ir pasiųstų žinią visiems būsimiems agresoriams, kad jie gali įsiveržti į šalis ir likti nenubausti“, pabrėžė A. Blinkenas. Taika turi „garantuoti, kad Rusija negalės tiesiog pailsėti, persiginkluoti ir po kelių mėnesių ar kelerių metų atnaujinti karą“.„Jei Rusija nutrauks kovas ir paliks Ukrainą, karas baigsis“, – baigė kalbą A. Blinkenas.

Zelenskis planuoja susitikti su Kinijos prezidentu Uktrainos prezodentas Volodymyras Zelenskis sako, kad planuoja susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir sakė, kad tai būtų naudinga tiek šalims, tiek pasaulio saugumui.„Kiek aš žinau, Kinija gerbia istorinį vientisumą, – sakė jis per spaudos konferenciją Kijeve. – Kinija turi padaryti viską, kad Rusijos Federacija pasitrauktų iš mūsų teritorijos, nes tai reiškia pagarbą teritoriniam vientisumui ir suverenitetui“.

Zelenskis: Ukraina pati nuspręs, kokiu formatu padėti tašką kare su RusijaRusai turi nustoti bombarduoti Ukrainos miestus bei kaimus ir žudyti mūsų civilius, o tada Ukraina pasakys, kokiu diplomatiniu formatu bus padėtas taškas šiame kare.Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į klausimą, ar Ukraina gali nugalėti mūšio lauke ir ar jis mano, kad galiausiai teks sėsti prie derybų stalo su Rusija, gal netgi eiti į kompromisą ir kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.Anot V. Zelenskio, rusai turi gerbti ukrainiečių teisę gyventi gimtojoje žemėje ir pasitraukti iš Ukrainos teritorijos.„Liaukitės mus bombarduoti, nebežudykite civilių, nebenaikinkite visos mūsų infrastruktūros, energetikos, geriamojo vandens. Nustokite bombarduoti miestus, kaimus, žudyti gyvūnus – šunis, kates, nustokite deginti miškus. Kai jie (rusai) visa tai nutrauks, mes tada jiems pasakysime, kokiu diplomatiniu formatu padėsime tašką“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.Pasak V. Zelenskio, rusai net neslepia savo atakų.„Kodėl neužgrobus atominės elektrinės? Kodėl nepaleidus Irane pagamintų dronų ir nenužudžius civilių Ukrainos gyventojų, kurių rankose, beje, buvo ne automatai, o vaikai? Ir po to, po tokio pasaulio paveikslo, kaip jūs manote, ar mes, ukrainiečiai, dabar galime su visu tuo sėsti prie derybų stalo? Mes tai vadiname rašizmu“, – pareiškė prezidentas.Anksčiau V. Zelenskis sakė, jog neįmanoma ir beprasmiška daryti spaudimą Ukrainai, kad ji vestų derybas su Rusija dėl karo užbaigimo.

Zelenskis: Ukraina pati nuspręs, kokiu formatu padėti tašką kare su RusijaRusai turi nustoti bombarduoti Ukrainos miestus bei kaimus ir žudyti mūsų civilius, o tada Ukraina pasakys, kokiu diplomatiniu formatu bus padėtas taškas šiame kare.Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į klausimą, ar Ukraina gali nugalėti mūšio lauke ir ar jis mano, kad galiausiai teks sėsti prie derybų stalo su Rusija, gal netgi eiti į kompromisą ir kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.Anot V. Zelenskio, rusai turi gerbti ukrainiečių teisę gyventi gimtojoje žemėje ir pasitraukti iš Ukrainos teritorijos.„Liaukitės mus bombarduoti, nebežudykite civilių, nebenaikinkite visos mūsų infrastruktūros, energetikos, geriamojo vandens. Nustokite bombarduoti miestus, kaimus, žudyti gyvūnus – šunis, kates, nustokite deginti miškus. Kai jie (rusai) visa tai nutrauks, mes tada jiems pasakysime, kokiu diplomatiniu formatu padėsime tašką“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.Pasak V. Zelenskio, rusai net neslepia savo atakų.„Kodėl neužgrobus atominės elektrinės? Kodėl nepaleidus Irane pagamintų dronų ir nenužudžius civilių Ukrainos gyventojų, kurių rankose, beje, buvo ne automatai, o vaikai? Ir po to, po tokio pasaulio paveikslo, kaip jūs manote, ar mes, ukrainiečiai, dabar galime su visu tuo sėsti prie derybų stalo? Mes tai vadiname rašizmu“, – pareiškė prezidentas.Anksčiau V. Zelenskis sakė, jog neįmanoma ir beprasmiška daryti spaudimą Ukrainai, kad ji vestų derybas su Rusija dėl karo užbaigimo.

Kuleba: Putinas pralaimės greičiau, nei manoUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus nugalėtas greičiau, nei tikisi.„Putinas pralaimės daug anksčiau, nei jis mano“, – sakė D. Kuleba, pasauliui minint  Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą metines.D. Kuleba pakartojo raginimą įsteigti specialųjį tribunolą, turintį ypatingą jurisdikciją teisti už agresijos karo nusikaltimą, kaip pavyzdį jis paminėjo Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolą, įsteigtą po Antrojo pasaulinio karo.Jis taip pat pabrėžė, kad tūkstančiai ukrainiečių vaikų buvo priverstinai perkelti į Rusiją. „Tai bene didžiausias valstybės remiamo vaikų grobimo atvejis šiuolaikinio pasaulio istorijoje“, – sakė D. Kuleba. Ukrainos valdžia ne kartą tvirtino, kad iš okupuotų teritorijų buvo pagrobtos ištisos šeimos, taip pat vaikai, ir išvežtos į Rusiją. Tokius kaltinimus Maskva neigia.Baigdamas kalbą D. Kuleba paragino tylos minute pagerbti karo aukas.Tada žodį tarė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia. Jis pareikalavo, kad tylos minute būtų pagerbtos visų šalių aukos nuo 2014 metų. Ir atsistojo. Iš pradžių kiti galingiausios JT institucijos nariai dvejojo, bet galiausiai taip pat atsistojo.

Baltieji rūmai: JAV mano, kad Rusija gali aprūpinti Iraną naikintuvaisRusija svarsto galimybę siųsti naikintuvus į Iraną, tai dalis besiplečiančio karinio bendradarbiavimo, o Teheranas siunčia Maskvai vis daugiau ginkluotės, naudojamos Rusijos kare su Ukraina, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.„Manome, kad Rusija gali pasiūlyti Iranui precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant raketas, elektroniką ir oro gynybą. Manome, kad Rusija gali aprūpinti Iraną naikintuvais“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.Pasak J. Kirby, Iranas, izoliuotas Vakarų sankcijų, kuriomis siekiama sustabdyti šios šalies branduolinę programą, su Rusijos pagalba siekia sustiprinti savo kariuomenę mainais į ginkluotę, naudojamą pulti Ukrainą per jau metus trunkančią invaziją.„Iranas taip pat siekia įsigyti iš Rusijos papildomos karinės technikos, įskaitant kovinius sraigtasparnius, radiolokatorius ir kovinius mokomuosius lėktuvus. Iš viso Iranas siekia milijardų dolerių vertės karinės technikos“, – sakė J. Kirby. „Mums kėlė rūpestį, kad šis bendradarbiavimas vyks abiem kryptimis, ir šis susirūpinimas tikrai pasitvirtina“, – sakė jis.Pasak J. Kirby, Iranas jau išsiuntė Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, taip pat artilerijos ir tankų amunicijos, „Irano parama Rusijos karui išsiplėtė“.

Zelenskis pareiškė, kad jau negalėtų sėsti prie derybų stalo su PutinuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dabar jau negalėtų sėsti prie derybų stalo su Rusijos Federacijos vadovu Vladimiru Putinu.Kaip praneša „Ukrinform“, jis tai sakė penktadienį per spaudos konferenciją „Vasaris. Nenugalimumo metai".Anot V. Zelenskio, prieš prasidedant Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, jis buvo pasirengęs deryboms su V. Putinu. Ukrainos prezidentas papasakojo, kad kreipėsi į Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir kitus pasaulio lyderius, prašydamas padėti organizuoti derybų procesą.„Aš sakiau: pasodinkite Putiną prie derybų stalo. Aš jam (Erdoganui ) sakiau. Ir ne tik jam. Daugeliui sakiau, jog negalima leisti, kad kiltų plataus masto karas. Jis (Turkijos prezidentas) tada to negalėjo padaryti. Ir ne tik jis. Dabar jis mano, kad gali, bet dabar mes negalime. Tai jau ne tas žmogus (omenyje turimas V. Putinas). Nėra su kuo kalbėtis“, – teigė V. Zelenskis.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kyjive penktadienį buvo surengta Ukrainos prezidento V. Zelenskio spaudos konferencija, skirta plataus masto Rusijos invazijos pradžios metinėms.

Turkijos prezidentas Erdoganas per pokalbį telefonu su Putinu paragino siekti „teisingos taikos“ UkrainojeTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį per pokalbį telefonu su Rusijos kolega Vladimiru Putinu paragino siekti Ukrainoje „teisingos taikos“, paskelbė prezidentūra.„Prezidentas R. T. Erdoganas pabrėžė būtinybę pasiekti teisingą taiką, kad būtų išvengta tolesnio gyvybių praradimo ir sunaikinimo“, – sakoma trumpame pranešime.

Zelenskis: Ukraina „turi bendradarbiauti su Kinija“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas turi bendradarbiauti su Kinija, kad užbaigtų karą. Jis kalbėjo Pekinui pristačius Kinijos poziciją išsakantį dokumentą dėl konflikto Ukrainoje.„Kinija pradėjo kalbėti apie Ukrainą ir tai nėra blogai“, – sakė V. Zelenskis. „Man atrodo, kad yra pagarba mūsų teritoriniam vientisumui, saugumo problemoms“, – pridūrė jis.„Šiuo klausimu turime dirbti su Kinija (...) Mūsų užduotis yra suvienyti visas šalis, kad būtų izoliuota viena“, – pridūrė jis.

Maskva „vertina“ Kinijos pastangas, tačiau primygtinai reikalauja pripažinti Ukrainos teritorijų aneksijąPenktadienį Rusija pareiškė vertinanti Pekino pastangas sureguliuoti konfliktą Ukrainoje, tačiau tvirtino, kad bet koks krizės sprendimas turi pripažinti Rusijos kontrolę keturiuose Ukrainos regionuose.„Labai vertiname nuoširdų mūsų draugų kinų norą prisidėti prie konflikto Ukrainoje sprendimo taikiomis priemonėmis“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, tačiau priduriama, kad bet koks susitarimas privalo pripažinti „naują teritorinę realybę“.

Ukraina atmetė Kinijos planą, kaip užbaigti karąAukščiausi Europos Sąjungos (ES) ir NATO pareigūnai bei Kinijos stebėtojai penktadienį skeptiškai reagavo į taip lauktą Pekino dokumentą, išsakantį Kinijos poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos karo bei raginantį abi šalis nutraukti ugnį. Ukraina atmetė planą, pareiškusi, kad jis nieko neduos, tik įšaldys esamą padėtį.12 punktų dokumente Kinija teigia, kad konfliktas ir karas „niekam nenaudingi“ ir kad visi dalyviai turėtų išlikti racionalūs „ir neleisti krizei dar labiau pablogėti ar net tapti nekontroliuojama“.Ukraina atmetė Kinijos poziciją išsakantį dokumentą. „Bet koks „taikos planas“, numatantis tik „paliaubas“ ir dėl to atsirasiančią naują skiriamąją liniją bei teritorijų okupaciją, nėra skirtas taikai“, – penktadienį tviteryje parašė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Tai veikiau „karo įšaldymas“, „kiti genocido etapai“. Ukraina ir toliau primygtinai reikalauja išvesti Rusijos kariuomenę ir paisyti jos tarptautiniu mastu pripažintų 1991 m. sienų.Skeptiškai reagavo ir diplomatai bei ekspertai, nusivylę, kad 12 punktų dokumentas nesiūlo jokių naujų iniciatyvų. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad Kinija nėra neutrali ir iki šiol nėra pasmerkusi Rusijos invazijos.Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas neatsakė į žurnalisto klausimus, kodėl Kinija neparagino Rusijos išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos. Jis sakė, kad Kinija gali atlikti „konstruktyvų vaidmenį“, tačiau neiškėlė perspektyvos, kad Pekinas galėtų tarpininkauti.Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas į Kinijos dokumentą reagavo atsargiai. U. von der Leyen Taline sakė, kad 12 punktų reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad Kinija jau pasirinko, kieno pusėje ji yra. Pasak jos, Kinija ir Rusija patikino viena kitą dėl artimų ryšių prieš pat karui prasidedant.J. Stoltenbergas sakė, kad Kinija nekelia pasitikėjimo, kai kalbama apie kokias nors tarpininkavimo pastangas, nes oficialiai dar nepasmerkė Rusijos invazijos.ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad Kinijos pasiūlymas „nėra taikos planas“. Jo žodžiais, tai poziciją išsakantis dokumentas, kuriame Kinija išdėstė visus savo požiūrius. Prieš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Niujorke J. Borrellis sakė, kad dokumente yra įdomių pastebėjimų, ir paragino Kiniją susitikti su Ukrainos atstovais ir išdėstyti savo ketinimus.Kinijos politikos ekspertai dokumentą įvertino labiau kaip Kinijos mėginimą pataisyti savo įvaizdį pasaulyje, sugadintą dėl Pekino paramos Rusijai.Šiame dokumente nėra nieko naujo, sakė Kinijos ekspertas Manojus Kewalramani iš JAV strateginių tarptautinių studijų centro (CSIS). Pasak jo, 12 punktų atspindi gerai žinomą viešai išsakytą Kinijos poziciją karo atžvilgiu.„Skaitant šį dokumentą nekyla abejonių, kad Kinija jokiu būdu nėra neutrali tarpininkė. Dokumentas rodo, kad Pekinas mieliau norėtų taikos derybų dėl naujos Europos saugumo architektūros, o ne dėl šio karo“, – pridūrė jis.Kinija laikoma artima Rusijos sąjungininke, nors kol kas Pekinas iš esmės laikėsi Rusijai nustatytų tarptautinių sankcijų, kad pats netaptų baudžiamųjų priemonių taikiniu.

Okupuotame Sevastopolyje iškelta Ukrainos vėliavaPer Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines partizanai okupuotame Sevastopolyje iškėlė Ukrainos vėliavą, praneša UNIAN.Ukrainos valstybinė vėliava suplevėsavo ant Grafų prieplaukos arkų. Atitinkama nuotrauka paskelbta „Telegram“ kanale „Krymo partizanai“.„Laikinai okupuotas Sevastopolis. Partizanai. Šlovė Ukrainai!“ – rašoma pranešime.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, ketvirtadienį per radijo stotį Kryme buvo transliuojamas Ukrainos žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo kreipimasis, kuriame pareigūnas perspėjo, kad Krymas, Donbasas ir visi šalies pietūs bus visiems laikams grąžinti Ukrainai.Šiomis dienomis Kryme, netoli Simferopolio, buvo susprogdintas geležinkelis.https://twitter.com/nexta_tv/status/1629130275811889152/photo/1

Šmyhalis ir Morawieckis sutiko pirmuosius tankus „Leopard“, atgabentus į UkrainąUkrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis kartu su savo kolega iš Lenkijos Mateuszu Morawieckiu penktadienį sutiko pirmuosius keturis Ukrainai perduotus tankus „Leopard 2“.Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos vyriausybės vadovas apie tai informavo „Telegram“ kanale.„Prieš metus tankai įvažiavo į Ukrainą, kad atimtų ukrainiečiams laisvę. Šiandien tankai taip pat įvažiavo į Ukrainą, bet tam, kad apgintų jų laisvę. Pirmuosius keturis tankus "Leopard 2", kuriuos perdavė partneriai, sutikome kartu su Lenkijos ministru pirmininku M. Morawieckiu“, – parašė D. Šmyhalis.Dviejų šalių premjerai pasveikino Ukrainos tankistų įgulas, jau turinčias sėkmingos kovinės patirties.„Dėkojame mūsų kariškiams už patikimą gynybą. Esame dėkingi Lenkijai ir visiems partneriams už ryžtingus žingsnius, kurie priartina Ukrainos pergalę. Vadovaujant Ukrainos prezidentui, toliau plečiame tankų koaliciją, kad grąžintume laisvę visoms Ukrainos teritorijoms“, – pabrėžė D. Šmyhalis.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, penktadienį Lenkijos ministras pirmininkas M. Morawieckis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad Lenkija dabar perduoda Ukrainai keturis tankus „Leopard 2“, o kiti bus atsiųsti kiek vėliau.

Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 141 energetikasNuo plataus masto karo pradžios Ukrainos energetikos kompanija DTEK neteko 141 darbuotojo – jie tapo Rusijos agresijos aukomis.Tai penktadienį pareiškė DTEK generalinis direktorius Maksimas Timčenka, praneša UNIAN.„Per metus rusai atėmė iš mūsų 141 kolegą, draugą, bičiulį. Tai didžiausias ir skausmingiausias nuostolis tiek bendrovei, tiek visai šalies energetikai. Pažeistus objektus suremontuosime, sugriautus – atstatysime, bet žmonių jau nesusigrąžinsime“, - sakė jis.Anot M. Timčenkos, tarp žuvusiųjų – ir tie, kurie išėjo ginti Ukrainos nuo užpuolikų, ir tie, kurie toliau dirbo, kad aprūpintų ukrainiečius elektros energija.„Reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusių kolegų giminėms ir artimiesiems. Jie amžinai liks mūsų širdyse. Geriausiai pagerbsime žuvusiųjų atminimą tęsdami jų darbą. Drąsiai neškime šviesą, artindami Ukrainos pergalę“, - pabrėžė DTEK vadovas.UNIAN primena, kad Rusijos okupacinė armija nuo praėjusių  metų spalio 10 d. iki šių metų sausio pabaigos paleido į Ukrainos energetikos sistemą apie 700 sparnuotųjų raketų ir dronų „Shahed-136“.Nuo energetinio teroro pradžios Rusija 28 kartus atakavo DTEK šilumines elektrines.

ES užsienio politikos vadovas: Kinijos pasiūlymas dėl Ukrainos nėra taikos planas Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pareiškė, kad Kinijos pasiūlymas užbaigti karą Ukrainoje yra „įdomus“, bet tai nėra visavertis planas taikai pasiekti.„Tai nėra taikos planas, tai poziciją išsakantis dokumentas (...) į kurį Kinija sudėjo visus savo požiūrius, pareikštus nuo pat pradžių“, – Jungtinėse Tautose sakė J. Borrellis.

Ukrainos diplomatas sukritikavo Sakartvelo politiko žodžius apie „Rusijos persvarą“ Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Tbilisyje Andrijus Kasjanovas griežtai sukritikavo Sakartvelo valdžią ir valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ narius.Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi portalu „Echo Kavkaza“.Diplomatas pirmiausia pakomentavo valdančiosios partijos vadovo Iraklio Kobachidzės žodžius, kad esą Rusija šiuo metu Ukrainoje turi persvarą: „Deja, mūsų nenustebino dar vienas neatsakingas pareiškimas, kuri paskelbė politikas, vadinantis save kartvelu, bet anksčiau savo noru užleidęs garbingą Sakartvelo parlamento pirmininko vietą, jam patikėtą šalies žmonių, Rusijos Valstybės Dūmos deputatui“.Čia Ukrainos atstovas turėjo omenyje 2019 metais kilusį skandalą, kai Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Gavrilovas pasakė kalbą Sakartvelo parlamente, sėdėdamas jo pirmininko vietoje.Diplomatas taip pat pažymėjo, kad Kyjivas negali ignoruoti valdžios partijai atstovaujančių politikų pareiškimų.„Mes smerkiame tą faktą, kad kai kurie Sakartvelo vyriausybę palaikantys deputatai toliau šoka pagal Rusijos karo nusikaltėlio Šoigu dūdelę ant Ukrainos žmonių ir savanorių kartvelų kraujo“, – pabrėžė jis.A.Kasjanovas patarė „sofos generolams atsiversti geografijos ir geometrijos vadovėlius“, kad jie galėtų suprasti, kokias svarbias teritorijas ir miestus išlaisvino Ukrainos ginkluotosios pajėgos per „negailestingą Rusijos sukeltą ​karą“. Jis pridūrė, kad omenyje turima daugiau kaip 80 tūkst. kvadratinių kilometrų suverenios Ukrainos teritorijos, o Chersonas yra vienintelis srities centras, kurį Rusija buvo užėmusi po 2022 metų vasario 24 d.A.Kasjanovas taip pat pakomentavo valdančiosios partijos deputatų atsisakymą atvykti į Kyjivą per Rusijos invazijos metines, teigdamas, kad „Sakartvelo svajonės“ nariai mėgino nuslėpti Ukrainos Aukščiausiosios Rados kvietimą.Vasario 9 d. „Sakartvelo svajonės“ vadovas I. Kobachidzė pareiškė, kad Rusija turi persvarą prieš Ukrainą dabartiniame karo etape.2022 metų vasario 24 d. Rusija pradėjo naują karo prieš Ukrainą etapą – plataus masto puolimą. Per metus Ukrainos gynybos pajėgos padarė agresoriui didelių nuostolių ir sunaikino beveik 147 tūkst. okupantų rusų.

Lenkijos premjeras: ES sankcijų paketas per švelnus, per silpnas Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad naujausios Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai yra „per švelnios, per silpnos“. Per Maskvos invazijos metines jis viešėjo Ukrainoje.Briuselyje Europos diplomatai tikėjosi paskelbti naują sankcijų paketą minint pirmąsias karo Ukrainoje metines, tačiau sakė, kad derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų.„Kalbant apie 10-ąjį sankcijų paketą, nesame patenkinti, nes jis per švelnus, per silpnas. Siūlome įtraukti daugiau žmonių“, – Kyjive sakė M. Morawieckis. „Jau seniai siūlome įtraukti papildomų rusiškų produktų“, – pridūrė jis.Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje skundėsi, kad Lenkijos reikalavimai imtis griežtesnių veiksmų vilkina vis dar, pasak vieno jų, „labai reikšmingo“ paketo įgyvendinimą.10-asis sankcijų paketas įšaldytų ES turimą trijų Rusijos bankų turtą, įvestų eksporto kontrolę prekėms, kurių vertė siekia 11 mlrd. eurų per metus, ir smogtų Maskvą Irano dronais aprūpinantiems gamintojams. Tačiau Lenkija taip pat nori uždrausti sintetinio kaučiuko, naudojamo padangoms gaminti, importą iš Rusijos, naujienų agentūrai AFP sakė anonimiškumo pageidavę diplomatai.Prieš įsigaliojant tokiam draudimui Italija nori ilgo pereinamojo laikotarpio, kad jos padangų pramonei būtų suteikta laiko susirasti naujų tiekėjų. Šie nesutarimai sutrukdė susitarti.  Vienas diplomatas skundėsi, kad Lenkijos delsimas „nubaudė Europą“, o Didžioji Britanija ir JAV galėjo greičiau paskelbti naujausias sankcijas. Briuselis tikėjosi paskelbti savo sankcijas vėlai ketvirtadienį, o kitą dieną išdėstyti detales, tačiau penktadienį derybos nutrūko nepasiekus sutarimo.

Dalyje Ukrainos paskelbtas oro pavojus Penktadienį, minint pirmąsias Rusijos visapusiškos invazijos metines, dalyje Ukrainos paskelbtas oro pavojus, praneša „Sky News“.Ekspertai prieš tai buvo perspėję, kad per karo metines galimi nauji Rusijos kariuomenės smūgiai.

Švedija patvirtino perduosianti Ukrainai tankų „Leopard 2“Švedija oficialiai patvirtino planus perduoti Ukrainai modernizuotų tankų „Leopard 2“.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Švedijos vyriausybės spaudos tarnyba.„Švedija prisijungia prie „Leopardų šeimos“ Ukrainai remti“, – sakoma pranešime.Be to, penktadienį paskelbtame pagalbos Ukrainai pakete yra ir papildomų oro gynybos sistemų.„Mes ir ateityje padėsime Ukrainai nugalėti šiame kare“, – pridūrė Švedijos vyriausybė.„rbc.ua“ primena, kad Švedija planuoja perduoti Ukrainai dešimt tankų „Leopard 2A6“ ir „Leopard 2A5“.Manoma, kad Švedija turi apie 120 tankų „Leopard“.Penktadienį buvo pranešta, kad Lenkija jau perdavė Ukrainai pirmuosius keturis tankus „Leopard 2“.

Kanada skiria Ukrainai papildomą 32 mln. dolerių dydžio paramos sumąKanada skirs Rusijos užpultai Ukrainai papildomą 32 mln. Kanados dolerių (22 mln. eurų) dydžio paramos sumą, skirtą šalies saugumui stiprinti ir stabilumui skatinti. Apie tai penktadienį paskelbė vyriausybė Otavoje, kuria remiasi „The Guardian“.„Jau vienerius metus Kanada ir visa tarptautinė bendruomenė kaip niekad anksčiau telkiasi, kad galėtų prisidėti stiprinant Ukrainos atsparumą (Rusijos) prezidento (Vladimiro) Putino agresijų akivaizdoje, – pranešime cituojama Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly. – Kanados parama Ukrainos suverenumui yra nepalaužiama. Nenurimsime, kol Rusija nebus patraukta atsakomybėn už savo nusikaltimus.“Otavos duomenimis, naujoji paramos suma numato lėšas, be kita ko, išminavimo darbams bei pastangoms atremti chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes.Kanada apie naują paramą Ukrainai paskelbė minint pirmąsias Rusijos visapusiškos invazijos metines.

Zelenskis: Lenkija pasiruošusi priimti gydytis 2,5 tūkst. Ukrainos kariškių Lenkija pasisiūlė priimti gydymui ir reabilitacijai 2,5 tūkst. sužeistų Ukrainos kariškių.Tai penktadienį Kyjive per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Atskirai norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų bendradarbiavimą, susijusį su Ukrainos karių gydymu ir reabilitacija. Premjeras pateikė pasiūlymą dėl 2,5 tūkst. mūsų kariškių – jie gali gauti gydymo ir reabilitacijos pagalbą Lenkijoje", – pažymėjo prezidentas.V. Zelenskis pranešė, kad penktadienį kartu su Lenkijos vyriausybės vadovu ligoninėje aplankė sužeistus Ukrainos karius, tarp kurių buvo ir Bachmuto gynėjų.Kaip jau buvo pranešta, Lenkijos ministras pirmininkas M. Morawieckis penktadienį lankosi Kyjive.

Chersonas dėl rusų atakų liko be šildymo Pietų Ukrainos Chersono miestas dėl Rusijos kariuomenės apšaudymo liko be šildymo. Tai penktadienį pranešė to paties pavadinimo srities karinė administracija, kuria remiasi CNN.Pareigūnų duomenimis, Chersono šildymo sistema buvo apgadinta ketvirtadienį, per rusų apšaudymą artilerija. „Nutrauktas šilumos tiekimas miestui“, – „Telegram“ kanale parašė administracija. Kaip pažymima, remonto darbai buvo pradėti nedelsiant.Nepaisant to, administracijos teigimu, tiekimą veikiausiai pavyks atnaujinti tik po kelių dienų.

Per kelias dienas Lenkija nusiųs į Ukrainą daugiau tankų Lenkija „per kelias dienas“ išsiųs daugiau tankų į Ukrainą, penktadienį Kyjive pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, prieš tai Varšuvai paskelbus, kad į Ukrainą siunčiami keturi tankai „Leopard 2“.„Galėjome labai greitai perkelti savo tankus (...) taip pat po kelių dienų pristatysime labai gerus tankus PT-91 – Ukrainą pasieks 60 tankų“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis.

Morawieckis: Lenkija pasirengusi mokyti Ukrainos pilotus valdyti naikintuvus F-16Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį pareiškė, kad Varšuva yra „pasirengusi“ mokyti Ukrainos pilotus valdyti naikintuvus F-16.„Taip, mes pasirengę Lenkijoje surengti mokymus valdyti naikintuvus F-16. Pabrėžiu, kad dėl to visuomet turi būti susitarta platesnėje koalicijoje, tačiau Lenkija pasirengusi vykdyti tokius mokymus“, – per vizitą Kyjive žurnalistams sakė M. Morawieckis.

Zelenskis ir Morawieckis ligoninėje aplankė sužeistus Ukrainos gynėjusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis penktadienį aplankė ligoninėje Kyjive gydomus sužeistus Ukrainos gynėjus.Kaip rašo „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos lyderis.„Šiandien Kyjive vieši Lenkijos premjeras M. Morawieckis. Kartu aplankėme sužeistus Ukrainos karius, gydomus ligoninėje Kyjive. Ačiū, kad pasiaukojančiai ginate Ukrainą. Greitai pasveikite!“ – gynėjams linkėjo V. Zelenskis. Valstybės vadovas taip pat dėkojo medikams, kiaurą parą gelbstintiems ukrainiečių gyvybes.M. Morawieckis Kyjive lankosi minint pirmąsias Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metines.

Rusija į Mariupolį permetė daug jaunų šauktinių ir „kadyrovcų“Į rusų laikinai okupuotą Mariupolį permesta daug jaunų Rusijos kareivių, taip pat ir „kadyrovcų“.Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė šio Ukrainos miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Į miestą atvyko daug jaunų okupantų kariškių. 19–20 metų amžiaus. Vietos gyventojai sužinojo, kad jie yra būtinosios tarnybos kareiviai. Rusija vaikus paverčia patrankų mėsą. Negaila, bet įdomus faktas“, – parašė P. Andriuščenka.Jis taip pat pažymėjo, kad Mariupolyje padidėjo „kadyrovcų“ skaičius. Miesto teritorijoje įkurtos mažiausiai dvi jų bazės, „sprendžiant iš ženklų ir ševronų, jie priklauso Rusijos gvardijai“, informavo P. Andriuščenka.Kaip jau buvo pranešta, Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Miestas beveik visiškai sugriautas. Šiuo metu Mariupolyje likę apie 100 tūkst. žmonių.Kovo mėnesį rusai subombardavo miesto dramos teatrą, kur slėpėsi daugiausia moterys ir vaikai. Žuvo šimtai žmonių.

Iš Rusijos – nauji kaltinimai Ukrainai: grasina atsakomaisiais veiksmais Rusijos kariuomenė „atsakys“ į bet kokią Ukrainos pajėgų provokaciją Uždniestrėje, Maskvos remiamame separatistiniame Moldovos regione, penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija. „Rusijos ginkluotosios pajėgos reaguos, jei Kyjivo režimas surengs provokaciją“, – sakoma pareiškime. Ukraina kaltinama prie sienos dislokavusi „didelį skaičių“ karių ir ginklų. Penktadienio pareiškime Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos „garantuos mūsų tautiečių, Rusijos taikos palaikymo kontingento ir karinių saugyklų gynybą“. „Bet koks veiksmas, keliantis grėsmę jų saugumui, pagal tarptautinę teisę bus vertinamas kaip išpuolis prieš Rusijos Federaciją“, – sakoma jame. Nerimas dėl ilgalaikių Rusijos planų Uždniestrėje sustiprėjo, kai Maskva pernai vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Separatistinis regionas, kurį vakaruose riboja Dnistro upė, o rytuose – Ukraina, 1990 m. pasiskelbė sovietine respublika ir priešinosi bet kokiems tuometinės Moldovos bandymams tapti nepriklausoma valstybe arba susijungti su Rumunija. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Vašingtonas yra „labai susirūpinęs“ dėl Maskvos pastangų destabilizuoti Moldovos vyriausybę. Moldovos prezidentė Maia Sandu apkaltino Rusiją rengiant perversmą Moldovoje ir įtraukiant Uždniestrę į savo karą. Anksčiau šį mėnesį ji sakė, kad buvo gauta žvalgybinės informacijos, rodančios, jog Rusija planuoja ardomuosius veiksmus, kurių tikslas – nuversti Moldovos politinę vadovybę ir pasėti chaosą šalyje. Rusija tai atkakliai neigia. Nepaisant to, Maskva yra pareiškusi prieštaravimą Moldovos užmojams įstoti į Europos Sąjungą (ES), o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, jog Rusijos „santykiai su Moldova (...) labai įtempti“. „Moldovą apima antirusiška isterija“, – šią savaitę sakė jis.

Danija pareiškė esanti atvira galimybei perduoti Ukrainai naikintuvųDanija yra atvira galimybei ateityje perduoti Rusijos užpultai Ukrainai naikintuvų. Tai pareiškė šios šalies laikinasis gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.„Neatmetu galimybės, kad kažkada vėliau gali būti svarstomas naikintuvų perdavimo klausimas“, – valstybiniam transliuotojui DR teigė T. L. Poulsenas.Anot valstybės ginkluotųjų pajėgų, Danija nuo septintojo dešimtmečio yra įsigijusi 77 „F-16“ modelio naikintuvus. Šiuo metu eksploatuojama apie 30.

Žiniasklaida: Lenkija pristato Ukrainai pirmuosius „Leopard 2“ tankusLenkija penktadienį, minint Rusijos invazijos metines, pristatė Ukrainai pirmuosius Vokietijoje pagamintus kovinius tankus „Leopard 2“, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.„Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį Kyjive paskelbs, kad Lenkija jau pristatė Ukrainai pirmuosius „Leopard“ tankus“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra, remdamasi vyriausybės šaltiniais.Sausio pabaigoje Vokietija sutiko, kad Lenkija perduotų jos pagamintus tankus Ukrainai. Vokietijos gynybos ministerijos teigimu, Lenkija bus pagrindinė šalis tarp „Leopard 2A4“ donorių, o Berlynas – „Leopard 2A6“ modelio tankų tiekėjas.

Stoltenbergas: Kinija nėra labai patikima karo Ukrainoje klausimuNATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį skeptiškai įvertino Kinijos taikos planą Ukrainai teigdamas, kad Pekinas „nėra labai patikimas“.„Dėl Kinijos pateiktų pasiūlymų ir punktų, visų pirma: Kinija nėra labai patikima, nes nesugebėjo pasmerkti neteisėtos invazijos į Ukrainą. Be to, likus vos kelioms dienoms iki invazijos ji pasirašė susitarimą... dėl neribotos partnerystės su Rusija“, – sakė jis žurnalistams Taline.Kinija penktadienį paragino surengti skubias taikos derybas ir paskelbė savo planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje, tačiau Vakarų valstybės greitai atmetė šiuos pasiūlymus perspėdamos dėl vis glaudesnių Pekino ryšių su Maskva.12 punktų dokumentas, kuriame raginama „politiškai sureguliuoti“ krizę, parengtas po Vakarų kaltinimų, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją, o Pekinas šį teiginį atmetė kaip melagingą.Dokumente, parengtame per Rusijos invazijos į Ukrainą vienerių metų sukaktį, visos šalys raginamos „remti Rusiją ir Ukrainą, kad jos dirbtų ta pačia kryptimi ir kuo greičiau atnaujintų tiesioginį dialogą“.Jame taip pat aiškiai išreiškiamas nepritarimas ne tik branduolinių ginklų naudojimui, bet ir grasinimui juos dislokuoti po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino juos panaudoti.Ukrainos portalas „Guildhall“ pažymi, kad Kinijos dokumente net nėra minimas žodis „karas“, o tik „konfliktas“ ir „Ukrainos krizė“. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dokumento tekste nekalbama apie Ukrainos nesutikimą su Rusijos vykdoma jos teritorijų okupacija ir nekritikuojami jokie Rusijos veiksmai. Kinija tik nurodo, kad „visų šalių nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas turėtų būti veiksmingai saugomi“.Dokumentas pateikiamas kaip tezių rinkinys ir pavadintas „Kinijos pozicija dėl politinio Ukrainos krizės sureguliavimo“, jame, be kita ko, yra tokie punktai kaip „Šaltojo karo mentaliteto atsisakymas“ ir „Vienašališkų sankcijų nutraukimas“.

Kyjivo meras tiki pergale „barbariškame kare“ Kyjivo meras Vitalijus Klyčko per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines kalbėjo apie „tragiškus ir psichiškai sekinančius“ metus. „Tačiau mes kovojame, mes tikime patys savimi ir savo šalimi. Todėl viską atlaikysime ir laimėsime“, – rašė jis penktadienį savo „Telegram“ kanale ir kartu paskelbė vaizdo žinutę.Kai daugelis ukrainiečių netikėjo, kad Rusija gali pradėti „barbarišką karą“, sostinė, anot V. Klyčko, ruošėsi galimai atakai. „Savanoriai, kurie įstojo į teritorinę gynybą, ir mūsų kariuomenė padėjo apginti ir išlaikyti sostinę“, – pažymėjo meras.Rusijos pajėgos po invazijos vasario 24 dieną pasiekė sostinės priemiesčius, tačiau toliau nepasistūmėjo. „Kyjivas yra Ukrainos širdis, Kyjivas buvo ir tebėra Rusijos, rusų ir V. Putino taikinys“, – dar trečiadienį agentūrai dpa sakė meras. Kartu jis pridūrė nemanąs, kad Rusijai pavyktų naujas sostinės puolimas.

NATO valstybės patvirtino savo nepalaužiamą paramą Ukrainai30 NATO šalių per pirmąsias Rusijos invazijos metines patvirtino savo paramą Ukrainai. „Mes, kaip sąjungininkės, patvirtiname savo solidarumą su Ukrainos vyriausybe ir žmonėmis, didvyriškai ginančiais savo tautą, savo šalį ir mūsų bendras vertybes, – sakoma penktadienį paskelbtame Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškime. – Patvirtiname savo nepalaužiamą paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui užsienio pripažįstamų sienų ribose.“Visa atsakomybė už karą, kuris yra akivaizdus tarptautinės teisės ir JT chartijos pažeidimas, tenka Rusijai, teigiama toliau. Rusijos karo nusikaltimai ir kiti žiaurumai esą negali likti nebaudžiami.Be to, NATO valstybės dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus, numatytus Šiaurės Atlanto sutartyje, įskaitant 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. „NATO yra stipresnė ir vieningesnė nei kada nors anksčiau“, – pabrėžiama pareiškime. Prie pareiškimo prisijungė ir šiuo metu narystės Aljanse siekiančios Švedija ir Suomija.

Vokietijos žiniasklaida: Rusija derasi su Kinija dėl karinių dronų gamybos ir tiekimoRusija derasi su Kinijos dronų gamintoju dėl savaime sprogstančių dronų, kurie galėtų būti panaudoti Ukrainoje, penktadienį pranešė Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“.Žurnalas teigė turintis informacijos, kad Rusijos kariuomenė derasi su Kinijos dronų gamintoja „Xi‘an Bingo Intelligent Aviation Technology“ dėl didelio masto tokių dronų gamybos Maskvos užsakymu.Žurnalas rašo, kad Kinijos gamybos įmonė sutiko pagaminti ir išbandyti 100 dronų ZT-180 prototipų, o iki 2023 metų balandžio mėnesio pristatyti juos Rusijai. Kiekvienas toks dronas gali gabenti nuo 35 iki 50 kg sprogmenų.Pranešama, kad „Bingo“ planuoja siųsti į Rusiją komponentus ir technologijas, kad Maskva galėtų gaminti dronus vietoje.„Der Spiegel“ užklausta Kinijos užsienio reikalų ministerija paneigė ginkluotės tiekimą Rusijai, tačiau neatsakė į konkretų klausimą dėl bepiločių orlaivių.Užtat ministerija pabrėžė, kad NATO šalys, įskaitant JAV, yra „didžiausias ginkluotės šaltinis kovoms Ukrainoje“.JAV sekmadienį apkaltino Kiniją svarstant galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas transliuotojui CBS sakė, kad Kinija dabar „svarsto galimybę teikti Maskvai mirtiną paramą“, pradedant „amunicija ir baigiant pačiais ginklais“.

Kyjive lankosi Lenkijos premjeras Ukrainos sostinėje Kyjive penktadienį, minint pirmąsias Rusijos visapusiškos invazijos metines, lankosi Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Apie tai pranešė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris.„Praėjus metams nuo Rusijos inicijuotų karo veiksmų pradžios, premjeras M. Morawieckis nuvyko į Kyjivą, norėdamas perduoti aiškų signalą apie tolesnę paramą ginant Ukrainą nuo Rusijos“, – tviteryje parašė P. Mulleris.Skelbiama, kad čia M. Morawieckis susitiko su savo kolega Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu. Abu jie padėjo gėlių prie kritusių Ukrainos gynėjų atminimo sienos.

Ukrainos kariuomenės vadas per Rusijos invazijos metines dėkoja savo kariamsUkrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas penktadienį prisiminė Rusijos invazijos pradžią prieš metus ir padėkojo kariams už pasipriešinimą. „Mūsų tvirtumo pagrindas yra žmonės, – teigė jis penktadienį „Telegram“ kanale. – Žmonės iš betono, iš plieno – paprasti žmonės, paprasti didvyriai.“Generolas reiškė padėką ukrainiečių kariams. „Didžiuojuosi jumis. Jūsų dėka mes atsilaikėme. Jūsų dėka mes nugalėsime“, – pabrėžė jis. Vaizdo įrašas baigiasi citata: „Sunaikinsime visus, kurie su ginklu ateis į mūsų šalį.“Rusija užpuolė Ukrainą praėjusių metų vasario 24-ąją. Įskaitant dar 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį, rusai kontroliuoja beveik penktadalį Ukrainos valstybės teritorijos.

Reznikovas: žengiame į naują etapą, ruošiamės kontrpuolimuiUkrainos gynybos reikalų ministras Oleksejus Reznikovas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pradeda naują karo etapą su išsikeltu tikslu nugalėti rusų agresiją ir išginti rusų pajėgas iš savo šalies teritorijos.„Bus kontrpuolimas. Mes dedame visas pastangas, kad jį paruoštume ir parengtume“, – pareiškė O. Reznikovas.Anot ministro, prieš metus Ukrainai buvo labai sudėtinga gauti „rimtos ginkluotės“, o dabar Vakarų valstybės pagaliau mato, kad Ukraina – „Europos skydas rytuose“.„Mes žengiame į naują etapą. Su nauja užduotimi – laimėti. Prieš metus daug kas tikėjo, kad Ukrainos per kelias savaites nebeliks. Viskas pasikeitė. Šiandien pagrindinis dienotvarkės klausimas – kokia bus Ukrainos pergalė? Atsakymas paprastas. Pergalė – visų mūsų teritorijų išlaisvinimas ir grįžimas prie 1991 metų sienų, pavojaus iš Rusijos pusės likvidavimas“, – feisbuke parašė Ukrainos gynybos ministerijos vadovas.

JK siūlo planą, kaip perduoti naikintuvų UkrainaiJungtinė Karalystė yra pasirengusi Rytų Europos sąjungininkėms tiekti naikintuvus, kad šios galėtų perleisti savo sovietinius lėktuvus Ukrainai, penktadienį pareiškė gynybos sekretorius Benas Wallace‘as.NATO sąjungininkės nenori perduoti Kyjivui modernių vakarietiškų karo lėktuvų motyvuodamos tuo, kad prireiks per daug laiko apmokyti įgulas.B. Wallace‘as sakė radijui „Times Radio“: „Kitas greitas būdas, kaip Ukraina galėtų gauti naikintuvų, yra toks, kad tos Europos šalys, kurios turi rusiškų sovietinių naikintuvų MiG-29 ar Su-24, jei jos nori juos dovanoti, tai mes galime savo naikintuvais užpildyti spragas ir taip užtikrinti jų saugumą.“„Jie jau dabar yra sukonfigūruoti kovai pagal NATO reikalavimus, o Ukraina šia prasme, žinoma, dar ne“, – pridūrė jis.

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko apie 146 820 kariųRusija nuo visapusiškos invazijos pradžios prieš lygiai vienerius metus Ukrainoje jau neteko apie 146 820 karių (+970 per pastarąsias 24 val.), praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Štabo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. vasario 24 d. Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 3 393 (+13) Rusijos tankus, 6 600 (+7) šarvuotųjų kovos mašinų, 2 363 (+11) artilerijos sistemas, 474 (+3) daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 247 (+3) priešlėktuvinės gynybos sistemas, 299 lėktuvus, 287 sraigtasparnius, 5 224 (+9) automobilius, 18 laivų, 2 033 (+4) dronus, 229 (+1) specialiosios technikos vienetus ir 873 sparnuotąsias raketas.Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys nuožmūs mūšiai.

Britų žvalgyba: Rusija pirmiausiai nori susilpninti Ukrainos kariuomenę Rusijos pajėgos savo kare prieš Ukrainą, pasak britų žvalgybos, vėl pakeitė savo požiūrį. „Jie dabar tikriausiai susitelkę į Ukrainos kariuomenės silpninimą, užuot koncentravęsi į didelių teritorijų užėmimą“, – penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pranešė Gynybos ministerija Londone.Rusijos vadovybė greičiausiai laikosi ilgalaikio požiūrio, kad Rusijos žmonių ir resursų persvara galiausiai išsekins Ukrainą, teigiama britų žvalgybos pranešime.Rusijos strategija kontroliuoti kaimyninę šalį nuo 2014 metų praktiškai nekito. Iki 2021 metų šio tikslo esą buvo siekiama „destruktyviai“ – Maskva aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir kurstė nepaskelbtą karą Donbase Rytų Ukrainoje.„2022 metų vasario 24-ąją Rusija perėjo prie naujo požiūrio ir pradėjo plataus masto invaziją – buvo mėginama užkariauti visą šalį ir nuversti vyriausybę“, – sakoma toliau ataskaitoje. Iki 2022 metų balandžio Rusija tada suvokė, kad tai nepavyko ir susitelkė į savo valdžios Donbase ir Pietų Ukrainoje plėtimą ir formalizavimą. „Ji pasiekė lėtos ir labai brangiai kainavusios pažangos“, – rašo žvalgyba.

TATENA: nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos atominėse elektrinėse užfiksuota per 40 incidentų Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios prieš lygiai vienerius metus Ukrainos atominėse elektrinėse užfiksuota daugiau kaip 40 reikšmingų incidentų. Tai naujoje ataskaitoje pareiškė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).„Mums pasisekė, kad iki šiol dar neįvyko branduolinė katastrofa. Turime daryti viską, kad tokia tikimybė sumažėtų iki minimumo“, – ataskaitoje pabrėžė TATENA vadovas Rafaelis Grossi.Jo teigimu, dabartinis Rusijos sukeltas karas žymi pirmą kartą istorijoje, kuomet karo veiksmai vyksta didelio masto branduolinės programos objektuose. „Per pastaruosius metus nuo tiesioginio apšaudymo nukentėjo kelios iš penkių Ukrainos atominių elektrinių. Pažeisti visi septyni pagrindiniai TATENA principai, skirti užtikrinti branduolinę saugą ginkluoto konflikto metu“, – akcentavo R. Grossi.TATENA ataskaitoje pažymima, kad šiuo metu jau fiksuojamas sumažėjęs grėsmės lygis. Tačiau jei karas tęsis, agentūra nurodo, kad rizika išliks.

Karo pradžios rytą įrašytą kreipimąsi Arestovyčius paviešino tik po metųBuvęs Ukrainos prezidentūros patarėjas Oleksijus Arestovyčius socialiniame tinkle paviešino prieš tai nepublikuotą vaizdo įrašą, kuris darytas praėjusių metų vasario 24 d. rytą. Nuo Rusijos invazijos pradžios į Ukrainą buvo praėjusios vos kelios valandos.Šis vaizdo įrašas, pasak O. Arestovyčiaus, publikuotas nebuvo, mat netrukus jis sužinojo, kad bus rengiama spaudos konferencija.„Paprastai panika apima per pirmąsias minutes, priešas į tai deda daug vilčių. Ukrainos žmonės nepanikuoja, visi ramūs. Kariuomenė dirba“, – kalbėjo jis.Tuo metu, jo duomenimis, jau buvo numušti penki priešo orlaiviai.„Jie tokio pasipriešinimo nesitikėjo, jie greitai supras, kur įlindo, ir kas bus toliau. Todėl ramiai, pas mus viskas gerai, priešas bus sumuštas, pergalė bus mūsų“, – sakė jis.https://twitter.com/arestovych/status/1629006829547057154

Scholzas: Putinas nepasieks savo imperialistinių tikslų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasieks savo tikslų Ukrainoje, praėjus metams po Maskvos kariuomenės įsiveržimo į šią šalį.„Kuo anksčiau Rusijos prezidentas supras, kad nepasieks savo imperialistinio tikslo, tuo didesnė tikimybė, kad karas greitai baigsis. Viskas Putino rankose. Jis gali užbaigti šį karą“, – sakė O. Scholzas.O Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį dar kartą patvirtino savo šalies paramą Ukrainai. „Ukrainos žmonės, Prancūzija stovi su jumis. Už solidarumą. Už pergalę. Už taiką“, – tviteryje parašė E. Macronas.

JK skelbia naujas sankcijas Rusijai Jungtinė Karalystė (JK) skelbia naujas sankcijas Rusijai ir įveda eksporto draudimą visai įrangai, kurią šios šalies ginkluotosios pajėgos yra panaudojusios dabartiniame kare prieš Ukrainą. Tai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metines, paskelbė britų užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.Pasak JK Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros biuro, į naująjį sankcijų paketą, be kita ko, įtrauktos lėktuvų dalys, radijo ryšio įrenginiai ir elektronikos komponentai. Negana to, papildomai sankcionuojami aukšti pareigūnai, dirbantys Rusijos valstybinėje branduolinės energetikos kompanijoje „Rosatom“, dviejų didžiausių Rusijos gynybos bendrovių vadovai ir keturi šalies bankai.J. Cleverly tikino, kad nuo Rusijos agresijos besiginanti Ukraina negali būti palikta kautis viena. „Todėl turime daryti daugiau, kad padėtume Ukrainai laimėti“, – ragino užsienio reikalų sekretorius.

Medvedevas: Rusija kovos su „grėsmėmis“ iki pat Lenkijos sienų Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pažadėjo, kad jo šalis laimės karą Ukrainoje ir yra pasirengusi kovoti su „grėsmėmis“ iki pat Lenkijos sienos.„Pergalė bus pasiekta, – sakė D. Medvedevas „Telegram“, – todėl taip svarbu pasiekti visus specialiosios karinės operacijos tikslus. Atstumti grėsmių mūsų šaliai ribas kuo toliau, net jei tai būtų iki Lenkijos sienų.“

„Dovanėlė“ Krymui: sustojo traukinių eismasKetvirtadienį Krymo Bachčisarajaus rajone dėl pažeistos geležinkelio linijos sustojo traukinių eismas, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija. „Telegram“ kanalas „Baza“ skelbia, kad geležinkelis buvo susprogdintas.  Sprogimas nugriaudėjo už 12 km nuo „Simferopolio“ stoties, netoli Počtovoe kaimo, pažymi kanalas. Dėl to sustojo trys traukiniai: iš Sevastopolio į Sankt Peterburgą vykęs traukinys su 166 keleiviais ir dar du priemiestiniai elektriniai traukiniai.Sugadinta kelio atkarpa bus sutvarkyta per kelias valandas, agentūrai „RIA Novosti“ nurodė Krymo transporto ministerija. Remonto darbų metu į Simferopolį vykstantiems keleiviams valdžia suorganizavo autobusus. Dienai baigiantis, regiono valdžia pranešė, kad pažeistos geležinkelio dalies remontas yra baigtas ir kad traukinių eismas atsinaujino.https://t.me/bazabazon/16003

Dėl rusų karinės technikos kolonų be skiriamųjų ženklų – ekspertų įspėjimasGalimas dalykas, Kremlius, dangstydamasis svetima vėliava, bando sudaryti sąlygas operacijai Moldovoje ir prie Ukrainos Černihivo srities sienos, spėja Amerikos Karo studijų institutas (ISW).Ukrainos karinė vadovybė dar vakar pranešė, kad žvalgyba netoliese sienos su Černihivo sritimi pastebėjo Rusijos karinės technikos kolonų be skiriamųjų ženklų ir uniformomis, primenančiomis ukrainiečių karo uniformas, vilkinčio personalo. Šiaurinė operatyvinė vadavietė tikina, kad šių veiksmų tikslas gali būti siekis apkaltinti Ukrainos pajėgas pažeidžiant neįvardytos šalies teritorinį vientisumą. Greičiausiai šiuo atveju kalbama apie Baltarusiją.Kremlius gali ruošti atakas, prisidengdamas svetima vėliava, tam, kad priverstų Baltarusiją įsitraukti karą. Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka yra sakęs, kad Minskas į karą įsitrauktų tik tuo atveju, jeigu sulauktų puolimo iš Ukrainos pusės, rašo kasdieninės ISW ataskaitos autoriai. Visgi analitikai ir toliau mano, kad puolimas iš Baltarusijos pusės šiauriniuose Ukrainos regionuose menkai tikėtinas, tą patį jie teigė ir anksčiau.Kremlius taip pat kuria informacines sąlygas operacijai prisidengiant svetima vėliava nepripažintoje Užniestrėje, paskutinį XX amžiaus dešimtmetį atsiskyrusiai nuo Moldovos, teigiama apžvalgoje. Rusijos gynybos ministerija vasario 23 dieną pareiškė, kad Ukrainos pajėgos artimiausiu metu planuoja rengti ginkluotą provokaciją Užniestrės teritorijoje, suvaidindamos rusų puolimą, kad pačios turėtų pretekstą ten įkelti koją.

Ukrainos žinia okupantams: atstumas mums nebeturi reikšmėsLaikinai okupuotame Mariupolyje nugriaudėję sprogimai rodo, kad atokiau esantys priešiški taikiniai nebėra nepasiekiami Ukrainos gynėjams. Apie tai nacionalinio telemaratono eteryje pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, skelbia „Ukrinform“.„Dabartiniame etape galime tik konstatuoti, kad atokumas – labai santykinė sąvoka. Dalykai, laikomi atokiais, nepasiekiamais, ne visada yra tokie. Mariupolio kryptis mums jau nebėra visiškai nepasiekiama“, – pareiškė N. Gumeniuk.Panašiai ketvirtadienį kalbėjo ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.Dabar Ukrainai atstumas iki priešo jį atakuojant nebeturi didelės reikšmės. Tai galioja ir Mariupoliui, sakė jis.Jis buvo paprašytas pakomentuoti pastarosiomis dienomis Mariupolyje nugriaudėjusius sprogimus.„Mariupolyje periodiškai nutinka tai, kas ir turi nutikti – mūsų kariškiai naikina rusų teroristus, kurie įsiveržė į mūsų miestą, vadinamą Mariupoliu“, – pabrėžė O. Danilovas.Anot jo, tokie smūgiai rusams bus smogiami ne tik Mariupolyje, bet ir visuose laikinai okupuotuose miestuose. Tai tęsis tol, kol priešas pasitrauks iš ten.„Ir atstumas, patikėkite manimi, šiandien mums neturi didelės reikšmės. Ar 100 kilometrų, ar 150 kilometrų, ar šiek tiek daugiau“, – pridūrė pareigūnas.Portalas primena, kad Mariupolis yra už maždaug 80 kilometrų nuo fronto linijos.Anksčiau buvo pranešta, kad ketvirtadienį Mariupolyje vėl griaudėjo sprogimai.Trečiadienį Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pranešė, kad Ukrainos kariškiai sunaikino okupantų rusų degalų saugyklas mieste.

„Vagner“ teigia užėmusi Ukrainos kaimą netoli Bachmuto, ukrainiečiai tai neigiaRusijos sukarintos grupuotės „Vagner“ vadovas penktadienį pranešė, kad jo kovotojai užėmė kaimą netoli Ukrainos rytinio Bachmuto miesto, kuriame jau kelis mėnesius vyksta įnirtingi mūšiai.Berchivką „visiškai kontroliuojame“, – sakė Jevgenijus Prigožinas savo spaudos tarnybos išplatintame pareiškime per Maskvos invazijos Ukrainoje pirmąsias metines.AFP negalėjo iš karto patikrinti šio teiginio.Maskva jau mėnesius kovoja siekdama užimti Bachmutą, o šis mūšis atskleidė įtampą tarp „Vagner“ ir Rusijos kariuomenės, nors Kremlius neigia bet kokius nesutarimus.Priešų apsuptas miestas tapo svarbiu politiniu ir simboliniu prizu, o kova dėl jo šiuo metu yra ilgiausiai trunkantis mūšis per metus trunkantį karą.Nors Bachmuto užėmimas būtų didelis Maskvos laimėjimas, analitikai teigia, kad jo užėmimas būtų daugiausia simbolinis, nes miestas neturi didelės strateginės reikšmės.Pasak Ukrainos portalo „Unian“, per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos penkiomis kryptimis atrėmė apie 100 priešo atakų, teigiama rytiniame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.Jame minima ir Berchivka, tačiau, pasak ukrainiečių pranešimo, priešas šioje ir kitose vietovėse prie Bachmuto „surengė keletą nesėkmingų puolimų“.Remdamasis Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, „Unian“ rašo, kad Rusija galimai rengiasi „netikros vėliavos“ karinėms operacijoms pasienyje su Černihivo regionu ir Moldova.Analitikai nurodo, kad Ukrainos žvalgyba praėjusią dieną pasienyje netoli Černihivo regiono užfiksavo Rusijos technikos kolonas be atpažinimo ženklų, kurių dalyviai vilkėjo uniformas, panašias į ukrainiečių maskuojamuosius „pikselius“.Šia provokacija Rusija bandys priversti Baltarusiją įsitraukti į karą prieš Ukrainą arba sutelkti Ukrainos pajėgas šiame fronto ruože, kad susilpnintų gynybą rytuose, aiškino ekspertai.Ir kariškiai, ir ekspertai sutaria, kad Rusija per karo Ukrainoje metines penktadienį gali surengti naują masinę ataką.Dėl naujų apšaudymų grėsmės Ukrainos mokyklos tą dieną perėjo prie nuotolinio mokymo.

JAV paskelbė apie naują 2 mlrd. dolerių vertės karinę paramą UkrainaiJAV ketina siųsti Ukrainai naują 2 mlrd. dolerių vertės karinės paramos paketą, ketvirtadienį, likus dienai iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių, pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas.„Šiandien Jungtinės Valstijos paskelbė apie dar 2 mlrd. dolerių saugumo pagalbą Ukrainai“, – CNN sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas, nepateikdamas išsamios informacijos apie ginkluotės rūšis, kurios gali būti šiame pakete.J. Sullivanas, kuris šią savaitę lydėjo prezidentą Joe Bideną netikėtoje kelionėje į Kyjivą, sakė, kad JAV pareigūnai nuolat sprendžia, kaip „suteikti Ukrainai priemonių, kurių jai reikia, kad laimėtų“.Jis pažymėjo, kad viešėdamas Kyjive J. Bidenas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui įteikė „pranešimą apie daugiau artilerijos, daugiau amunicijos, daugiau HIMARS“, šalia ankstesnių pažadų dėl JAV šarvuočių, o vėliau ir tankų.

Minint Rusijos invazijos į Ukrainą metines socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotraukomis. kuriose matyti, kaip Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atrodė vos prasidėjus karui.Ši nuotrauka 2022 metų vasario 25 d.Tuomet, kreipdamasi į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, V. Zelenskis sakė:  „Jūs esate viskas, ką turime. Jūs esate viskas, kas saugo mūsų valstybę. Šlovė Ukrainai“.https://twitter.com/alina_bondarnk/status/1628871622827380738

JAV penktadienį paskelbs apie naujas sankcijas RusijaiPirmųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių dieną šį penktadienį JAV ketina oficialiai paskelbti apie naujas „plačias“ sankcijas Rusijai. Tai ketvirtadienį Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Karine Jean-Pierre.Naujos baudžiamosios priemonės bus nukreiptos prieš pagrindinius Rusijos sektorius, kurie „generuoja pajamas V. Putinui“, sakė atstovė. Tai, be kita ko, bankai ir kitos institucijos, kurios padeda apeiti ligšiolines sankcijas. Naujos sankcijos, pasak K. Jean-Pierre, bus taikomos ir Rusijos ginklų pramonei.G7 šalių grupė penktadienį surengs virtualų viršūnių susitikimą, kuriame kalbės ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland jau prieš savaitę paskelbė, kad G7 šalys priims „didelį naują sankcijų Rusijai paketą“.

Zelenskis: 2023-ieji bus mūsų pergalės metai!Minint Rusijos invazijos į Ukrainą metines Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paviešino vaizdo įrašą ir įkvepiančius žodžius prie jo.„Vasario 24 d. milijonai iš mūsų pasirinko. Ne baltą, o mėlynai geltoną vėliavą. Ne bėgti, bet kautis. Priešintis ir kovoti. Tai buvo skausmo, sielvarto, tikėjimo ir vienybės metai. Ir šiais metais mes išlikome nenugalimi. Žinome, kad 2023-ieji bus mūsų pergalės metai!“ – parašė V. Zelenskis.https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1628983721507299333

Zelenskis: kompromisas su Putinu neįmanomasUkrainai minint Rusijos invazijos metines, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis kategoriškai atmeta kompromiso su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu galimybę. Net dialogas su V. Putinu, jo požiūriu, yra neįmanomas, nes nėra jokio pasitikėjimo, sakė V. Zelenskis ketvirtadienį interviu BBC. „Matote, mes galime dėl kažko susitarti, o kitą dieną jis pasiųs dalinius“, – klabėjo V. Zelenskis. Esą „neįmanomi susitarimai su tais, kurie nepasirengę jų laikytis“.Ukrainos tikslas yra susigrąžinti visas Rusijos okupuotas teritorijas, patvirtino V. Zelenskis. Tai esą svarbu ir Ukrainai, ir Rusijai. „Nes jei jie neatsisakys dalies mūsų teritorijų, ateities kartoms bus neįmanoma koegzistuoti“, – teigė Ukrainos vadovas.Ukrainos partneriai esą turi suprasti, kad tik šis kelias yra įmanomas. Nes jei Kyjivo partneriai leis Rusijos pusei rinktis, „tai neduos nieko gera – nei Ukrainoje, nei Rusijoje, nei Europoje“. Nes jei Rusijai bus leista pasilikti dalį okupuotų žemių, tai tik paskatins naujas teritorines pretenzijas ar užkariavimo žygius.„Jei mes neišlaisvinsime teritorijų arba jei mūsų partneriai leis Rusijai rasti tam tikrų kompromisų Donbase ar Kryme arba mūsų teritorijų pietuose ir iš jų nepasitraukti – tai bus bomba mūsų šalies viduryje ir Europos viduryje, laukianti sprogimo“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Beveik visuose Vokietijos miestuose minimos Rusijos invazijos į Ukrainą metinėsVokietijoje penktadienį, minint pirmąsias Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą metines, planuojama daugybė minėjimų, demonstracijų, protestų ir renginių.Tikimasi, kad tūkstančiai žmonių dalyvaus eitynėse ir mitinguose prieš Rusiją Berlyno centre, prie vyriausybės pastatų ir visoje šalyje.Didžiausią demonstraciją sostinėje planuoja ukrainiečiai ir jų rėmėjai – apie 12 500 dalyvių jau užsiregistravo valdžios institucijose popiet vyksiančiai protesto akcijai.Su šūkiu „Mes niekada nepamiršime“ demonstrantai žygiuos nuo vieno iš rytinių Berlyno rajonų iki Brandenburgo vartų, kur planuojama kita demonstracija su šūkiu „Stovėkime su Ukraina“, kurioje dalyvaus 12 tūkst. žmonių, taip pat Berlyno merė Franziska Giffey ir Ukrainos ambasadorius Oleksijus Makejevas.Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ir O. Makejevas dalyvaus bendrame oficialiame renginyje Berlyno Belevju rūmuose (prezidentūroje). Jie abu sakys kalbas, taip pat planuojamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įrašytas kreipimasis. Dalyvaus kancleris Olafas Scholzas ir daug jo kabineto narių.Ukrainos vėliava bus iškelta prie prezidento rūmų, Reichstago ir kitų Berlyno pastatų.Planuojamos ir mažesnės demonstracijos, tarp jų ir tokios, kurių organizatoriai ragina ne tiekti ginklus, o derėtis su Rusija.Priešais Rusijos ambasadą kaip protesto ženklas bus pastatytas Ukrainoje pamuštas Rusijos tankas T-72. Čia pat bus surengta ir atitinkama interaktyvi meninė instaliacija.Invazijos metines paminėti rengiasi ne tik sostinė, bet ir beveik visi Vokietijos miestai bei regionų sostinės. Šiaurės rytiniame Šverine planuojama surengti Rusijos invazijos aukų minėjimą ir religines pamaldas.Tarp Miunsterio ir Osnabriuko, į šiaurę nuo Dortmundo, planuojama organizuoti beveik 60 km ilgio žmonių grandinę.Miunchene, šalies pietuose, vyks mitingas „Kartu prieš karą“, o Kylyje, šiaurėje, prie Baltijos jūros, bus surengta atminimo procesija nuo pagrindinės geležinkelio stoties iki rotušės aikštės.Taip pat šiauriniame Hamburge vyks profsąjungų demonstracija, kurioje dalyvaus bažnyčios ir socialinės organizacijos, o Drezdene šalies rytuose bus surengtas mitingas, kuriame dalyvaus šio miesto meras, o vaizdo ryšiu – Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Pastarasis, buvęs pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas, dažnai varžėsi Vokietijoje ir kalba vokiškai.Kiti miestai, planuojantys paminėti invaziją, yra Viurcburgas Bavarijoje, Jena ir Halė (abu buvusioje Rytų Vokietijoje) ir abu Frankfurtai – vakarinis prie Maino ir rytinis prie Oderio.

Analitikai: Rusija šiandien gali surengti provokacijas prie Černigovo srities ir Moldovoje Rusija ruošia dirvą karinėms operacijoms su netikra vėliava pasienyje su Černigovo sritimi ir Moldova per invazijos į Ukrainą metines, teigia Karo studijų instituto ekspertai.Analitikai nurodo, kad Ukrainos žvalgyba praėjusią dieną pasienyje netoli Černigovo srities užfiksavo Rusijos technikos kolonas be atpažinimo ženklų.

JT pareikalavo, kad Rusija pasitrauktų iš UkrainosJungtinės Tautos ketvirtadienį didžiule balsų dauguma balsavo už reikalavimą, kad Rusija nedelsiant ir besąlygiškai išvestų savo kariuomenę iš Ukrainos, ir, minint pirmąsias karo metines, paragino užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę“ taiką.Neįpareigojančiame balsavime Ukraina sulaukė tvirtos paramos: 141 iš 193 JT narių balsavo už, 7 – prieš, o 32, įskaitant Kiniją ir Indiją, susilaikė.Pirmųjų žiauraus karo metinių išvakarėse parama Kyjivui mažai kuo skyrėsi nuo praėjusių metų spalio mėnesio, kai 143 šalys balsavo už tai, kad būtų pasmerkta Rusijos paskelbta keturių Ukrainos regionų aneksija.„Šiandien Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ką tik labai aiškiai pasakė, – sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – Šis balsavimas rodo, kad tarptautinė bendruomenė palaiko Ukrainą“.Prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas balsavimą pavadino „ryžtingu raginimu siekti visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje pagal JT Chartijos principus“.Balsavimas įvyko po dvi dienas trukusių debatų, per kuriuos Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino tarptautinę bendruomenę rinktis „tarp gėrio ir blogio“.Jis atmetė mintį, kad Kyjivą remia tik Vakarai – ES, JAV ir jų pagrindinės sąjungininkės.„Balsavimas paneigia argumentą, kad pasaulio Pietūs nepalaiko Ukrainos, nes šiandien už ją balsavo daug Lotynų Amerikai, Afrikai, Azijai atstovaujančių šalių, – sakė D. Kuleba. – Parama yra daug platesnė, ir ji toliau tik stiprės ir tvirtės“.Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas išreiškė padėką visiems, kurie „neišprovokuotos Rusijos agresijos metinių proga gynė Ukrainą“. „Pasaulis supranta, kieno pusėje yra tiesa“, – sakė jis.„Imperialistinis planas“Rezoliucijoje dar kartą patvirtinta parama Ukrainos „suverenitetui“ ir „teritoriniam vientisumui“, atmetant bet kokias Rusijos pretenzijas į jos okupuotas šalies dalis.Joje taip pat reikalaujama, kad „Rusijos Federacija nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos tarptautiniu mastu pripažintose ribose“, ir raginama „nutraukti karo veiksmus“.Balsavimas parodė, kad po 12 mėnesių trukusio karo Maskva tebėra izoliuota pasaulinėje arenoje. Jai pritarė tik šešios valstybės – Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja, Malis, Nikaragva ir Eritrėja.„Kitais metais neturėtume susitikti čia, kad paminėtume antrąsias šio beprasmiško agresijos karo metines“, – per debatus sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Jošimasa Hajašis.„Rusija gali ir turi sustoti, rytoj, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna. – Šis Rusijos vykdomas karas yra visų reikalas, nes jis kelia grėsmę valstybės egzistavimui, nes jis atspindi despotišką, imperialistinį planą ir neigia sienų egzistavimą“.Tačiau Rusija atmetė rezoliuciją, o jos atstovas JT Vasilijus Nebenzia pavadino Ukrainą „neonacių“ šalimi ir apkaltino Vakarus, kad šie, norėdami nugalėti Rusiją, aukoja šalį ir besivystantį pasaulį. „Jie pasirengę visą pasaulį panardinti į karo bedugnę“, kad išlaikytų savo „hegemoniją“, sakė V. Nebenzia.Kinija ir Indija susilaikėBalsavimas parodė, kad Kinija ir Indija nebuvo nusiteikusios atvirai pasmerkti Rusijos invaziją, nors abi kritikavo Maskvos grasinimus kare panaudoti branduolinius ginklus.Prieš balsavimą Kinijos atstovo JT pavaduotojas Dai Bing laikėsi neutralios pozicijos, ragindamas abi puses nutraukti kovą ir pradėti taikos derybas. „Mes remiame Rusijos ir Ukrainos judėjimą viena kitos link, kuo greičiau atnaujinant tiesioginį dialogą“, – sakė jis.Vis dėlto jis taip pat pritarė vienam iš Rusijos invazijos pateisinimų – esą jos pačios saugumui grėsmę kelia Ukrainos polinkis į Vakarų Europą ir NATO. Pasak jo, bet kokiame susitarime turėtų būti „deramai atsižvelgta į... pagrįstus visų šalių saugumo interesus, taip tinkamai patenkinant jų teisėtus saugumo siekius“.

JT Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje – tvirta parama taikos Ukrainoje atkūrimo principamsKetvirtadienį atnaujintoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 11-oje neeilinėje specialiojoje sesijoje priimta rezoliucija dėl visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus. Ukrainos ir grupės šalių (tarp jų – Lietuvos) vardu teikta rezoliucija sulaukė itin stiprios valstybių paramos – 141 valstybių balsavo už dokumentą, 7 balsavo prieš, 32 valstybės susilaikė, rašoma pranešime žiniasklaidai.Lietuva kartu su Europos Sąjunga ir tarpregioninėmis partnerėmis aktyviai prisidėjo prie rezoliucijos rengimo ir paramos jai telkimo. Rezoliucijoje reikalaujama Rusijos Federacijos nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti karines pajėgas iš tarptautiniais teisės aktais pripažintos Ukrainos teritorijos, nutraukti karo veiksmus, įskaitant bet kokius išpuolius prieš civilius gyventojus ir kritinę infrastruktūrą, užtikrinti atsakomybę už Ukrainos teritorijoje įvykdytus sunkius nusikaltimus bei užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.Rezoliucija valstybės narės taip pat raginamos solidariai spręsti globalias karo pasekmes – pasauliniam maisto saugumui, energetikos, finansų sektoriui, aplinkosaugos ir branduolinės saugos bei saugumo srityse. Ja sveikinamos tarptautinės bendruomenės ir JT Generalinio Sekretoriaus pastangos, siekiant taikos Ukrainoje pagal JT Chartiją, įskaitant valstybių suverenios lygybės ir teritorinio vientisumo principus, pažymima pranešime.„Rusija patyrė dar vieną pralaimėjimą – kol kas tik Jungtinių Tautų būstinėje. Rusija pralaimės ir karo lauke. Turime sutelkti visas pastangas, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.Neteisėto Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste tai jau penktoji neeilinėje specialiojoje sesijoje priimta rezoliucija.

Kinija pristatė savo „taikos planą“ dėl UkrainosKinija pristatė savo „taikos planą“ dėl karo Ukrainoje.Pekinas karą vadina „Ukrainos krize“. Kinijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtą dokumentą sudaro 12 punktų:Pagarba visų šalių suverenitetui;Šaltojo karo mentaliteto atsisakymas;karo veiksmų nutraukimas;taikos derybų atnaujinimas;humanitarinės krizės sprendimas;civilių gyventojų ir karo belaisvių apsauga;branduolinių elektrinių saugumo užtikrinimas;strateginės rizikos mažinimas;skatinti grūdų eksportą;vienašališkų sankcijų nutraukimas;išlaikyti stabilias gamybos ir tiekimo grandines;palengvinti atstatymą po konfliktų.Tačiau nėra aiškių rekomendacijų, kaip pasiekti paliaubas, pvz. Joje tik teigiama, kad „visos šalys turėtų remti Rusijos ir Ukrainos bendradarbiavimą ir kuo greičiau atnaujinti tiesioginį dialogą, kad būtų galima palaipsniui deeskaluoti padėtį ir galiausiai pasiekti visapusiškas paliaubas“.

Zelenskis: blogis vis dar arti, bet kova su juo baigsis su Ukrainos pergale Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad blogis vis dar egzistuoja, tačiau kova su juo baigsis Ukrainos pergale. Jis priminė, kad tik Ukrainos karių dėka Ukraina yra stipri ir gyva. „Ukrainos kariai, kurie gina mus visus fronto linijoje, jie yra numeris vienas. Būtent mūsų gynėjų ir gynėjų dėka Ukraina stovi stipri, kovoja, gyvena. Ačiū visiems mūsų kariams – ir gyviesiems, ir tiems, kurių, deja, nebėra su mumis, – už jų drąsą“, – sakė V. Zelenskis savo „Telegram“ kanale.Jis pabrėžė, kad blogis vis dar yra šalia ir kova tęsiasi.

Minimos Rusijos karo Ukrainoje metinėsSeimas karo metines pažymės specialiomis diskusijomis ir renginiaisRusijos karinės invazijos į Ukrainą metines Seimas pažymės specialia konferencija „Metai karo Ukrainoje“. Diskusijoje dalyvausiantys politikai, diplomatai, politologai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir ekspertai diskutuos apie saugumo situaciją regione, Rusijos karinį potencialą, Ukrainos pergalės scenarijus bei tai, kaip pasikeitė Vakarų požiūris į Kremliaus grėsmę.Be to, parlamento Vitražo galerijoje įvyks Seimo kanceliarijos forografės Olgos Posaškovos ir spaudos forografo Martyno Ambrazo parodos „4.5.0. – все спокійно“ atidarymas. Parodos lankytojai galės išvysti fotografijas, užfiksuotas karo nuniokotoje Ukrainoje.Popietę Seime rengiamas filmo „Slovo House. Unfinished Novel“ aptarimas ir peržiūra. Be kitų dalyvių aptarime taip pat dalyvaus filmo kūrėjų komanda: prodiuseriai Olehas Ščerbyna, Pylypas Ilenka, Rostyslavas Martyniukas, aktorė Maryna Koškina.Kaune – tarptautinis forumas, kuriame kalbės ir V. ZelenskisPenktadienį Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) rengiamame tarptautiniame forume „Prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulė: bendri Ukrainos ir Lietuvos veiksmai siekiant ilgalaikės taikos“, į susirinkusiuosius nuotoliniu būdu kreipsis ir pats Ukrainos lyderis.Konferencijoje mintimis dalinsis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Savo kalboje prezidentas apžvelgs Lietuvos indėlį įgyvendinant prezidento V. Zelenskio taikos formulę vardan saugios Europos ir ilgalaikės taikos.Be to, forume dalyvaujantys politikai ir teisininkai spręs ir Ukrainos energetikos sektoriaus iššūkius bei aptars, kaip būtų galima užtikrinti Maskvos atsakomybę už Ukrainoje vykdomus karo ir žmogaus teisių nusikaltimus.Vyks palaikymo akcijos, koncertaiMinint karo metines, sostinėje, Katedros aikštės prieigose, bus eksponuojamas į Lietuvą atvežtas Ukrainos kariuomenės sunaikintas rusų tankas T-72B. Trofėjinis tankas bus eksponuojamas automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Katedros aikštės Vilniuje iki kovo 16 dienos.Penktadienio popietę Katedros aikštėje rengiamas „Pirmadienio mitingas“, kuriame ketina dalyvauti NATO šalių ambasadoriai, visuomenininkai, laukiama valstybės vadovų.Aikštėje vyks NATO valstybių ambasadorių flashmob „Slava Ukraini“.Iš karto po to nuo Katedros aikštės vyks Ukrainos palaikymo eisena į Nepriklausomybės aikštę šalia Seimo, kur rengiama solidarumo su Ukraina akcija-koncertas „Laisvė šviečia: RADAROM!“.Tuo metu kauniečiai kviečiami susirinkti į Vienybės aikštę, greta Vytauto Didžiojo Karo Muziejaus. Akcijos iniciatoriai ragina gyventojus burtis ir savo miestų aikštėse bei išreikšti paramą ukrainiečiams.

Ekspertas papasakojo, kiek raketų turi Rusija ir ko tikėtisKaro ekspertas Petro Černikas daro prielaidą, kad vasario 24 d., minint Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metines, okupantai gali suduoti raketinį smūgį. Tačiau jo efektyvumas bus mažesnis nei per praėjusių metų atakas. Kartu ekspertas neatmeta sabotažo galimybės.Interviu Černikas pažymėjo, kad, jo nuomone, dabar priešas savo arsenale turi 80-120 raketų salvę. Tačiau jis mano, kad rusams nepavyks pakartoti „savo pačių rekordo šio karo pradžioje“, kai priešas vienu metu į Ukrainą paleido 160 raketų.„Jie gali griebtis kokio nors sabotažo – tai visai įmanoma, jie turi agentūrinių tinklų likučių. Vienintelis rimtas argumentas, kuris jiems liko, yra masinio naikinimo ginklai. Nieko kito jie negali pasiūlyti. Per šį karą jie prieš mus panaudojo absoliučiai visas nebranduolines kovos priemones“, – aiškino ekspertas.

Zelenskis: niekada nepamiršime ir neatleisimeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad, kaip ir ukrainiečiai, niekada negalės atleisti rusams ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui už tai, kad jie pradėjo karą prieš šalį.Per interviu BBC žurnalistas paklausė, ar V. Zelenskis gali atleisti, o prezidentas atsakė: „Niekada. Niekada“. Į patikslintą klausimą, ar kalbama apie Rusijos žmones, ar apie V. Putiną, jis atsakė, kad „mes niekada neatleisime“.„Šiandien tai jų klausimas. Rusijos visuomenės klausimas. Jų ateitis. Jie turi rasti atsakymus į šiuos klausimus. Ir jie turi savęs paklausti: ką mes turėtume padaryti, kad ukrainiečiai mums atleistų? Tai priklauso nuo jų “, – pabrėžė jis.

JT priėmė rezoliuciją, reikalaujančią Rusijos karių išvedimo iš UkrainosJungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pritarė rezoliucijai dėl visapusės, teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje.Už rezoliuciją balsavo 141 JT valstybė narė, susilaikė 32 šalys, prieš balsavo 7 šalys.Rezoliucijos tekste išreiškiamas griežtas raginimas Rusijai nedelsiant ir besąlygiškai išvesti visus savo karius iš Ukrainos teritorijos.

Baltieji rūmai paskelbė apie naują pagalbos paketą Ukrainai, sankcijas RusijaiJAV prezidento Joe Bideno administracija parengė naują didelio masto pagalbos paketą Ukrainai, taip pat papildomas sankcijas Rusijai ir tiems, kurie jai padeda tęsti agresiją prieš Ukrainą.„Paskelbsime apie naują ekonominę energetinę ir saugumo pagalbą, kuri padės ukrainiečiams ir toliau sėkmingai kovoti mūšio lauke, apsaugoti savo žmones nuo Rusijos agresijos ir sudaryti sąlygas Ukrainos vyriausybei teikti pagrindines paslaugas, tokias kaip elektra ir šiluma“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.Ji pažymėjo, kad JAV yra pasirengusi įgyvendinti „plataus masto sankcijas pagrindiniams sektoriams, generuojantiems V. Putinui pajamas“.

Zelenskis: Putinas vis dar nori užimti KijevąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori užimti Kijevą.„Manau, prezidentas Putinas vis dar nori okupuoti Kijevą. Tačiau jų idėjos, misija ir viltis apima visą Ukrainą: kad mes prarastume nepriklausomybę ir suverenitetą. Manau, visi suprato: jei negali užimti sostinės, okupuoti Kijevo - negali okupuoti Ukrainos. Todėl tai labai svarbu“, – atsakydamas į klausimą, ar Kijevui vis dar gresia pavojus, BBC kalbėjo V. Zelenskis. Pasak jo, Rusija dar nepasirengusi pulti Ukrainos iš Baltarusijos teritorijos.

Nuo vasario 24 dienos Rusija surengė beveik 5000 raketų smūgių prieš UkrainąPasak generalinio štabo vado pavaduotojo Oleksijaus Hromovo, per pirmuosius invazijos metus Rusijos kariai surengė beveik 5000 raketų ir 3500 oro smūgių prieš Ukrainą.Rusija taip pat bepiločiais orlaiviais atakavo Ukrainos gyvenvietes beveik 1000 kartų.„Priešas ir toliau svaido raketas ir naudoja bepiločius orlaivius kamikadzes, kad sugadintų svarbiausios infrastruktūros objektus mūsų valstybės teritorijoje“, – vasario 23 dieną sakė O. Hromovas.Anot jo, vasarį Ukrainos kariuomenė sunaikino šešis Rusijos lėktuvus ir du sraigtasparnius, taip pat numušė 80 sparnuotųjų raketų ir 84 bepiločius orlaivius.

Eifelio bokštas Paryžiuje solidarumo su Ukraina vardan ketvirtadienio vakarą, Rusijos invazijos metinių išvakarėse, nušvito Ukrainos vėliavos spalvomis.https://twitter.com/nexta_tv/status/1628839766614593536?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1628839766614593536%7Ctwgr%5Ee306b79938b3e3a8a621de44a640880371d843a7%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fpasaulyje%2F6%2F1920815%2Frusijos-karas-pries-ukraina-zelenskis-invazijos-metiniu-isvakarese-ukraina-nugales

JAV pareigūnė: gali prireikti daugiau kaip metų, kol JAV pristatys Ukrainai tankų „Abrams“Gali prireikti daugiau kaip metų, kol JAV armija pristatys Ukrainai tankų „M1 Abrams“.Tai ketvirtadienį pareiškė JAV armijos sekretorė Christine Wormuth, praneša CNN. Pasak pareigūnės, planai, kaip ir kada jie bus pristatyti, vis dar rengiami.„Svarstome, koks būtų greičiausias būdas nugabenti tankų ukrainiečiams, – teigė Ch. Wormuth. – Tai nebus savaičių klausimas. Nė vienas iš mūsų nagrinėjamų variantų nėra savaičių ar dviejų mėnesių trukmės. Tai apima ilgesnį laikotarpį. Bet aš manau, kad yra variantų, kurie yra trumpesni kaip dveji metai, kaip pusantrų metų. Bet vėlgi turime įvertinti kiekvieno iš jų privalumus ir trūkumus“.„Manau, kad dar reikia nuspręsti, ar tankai galėtų ten patekti iki metų pabaigos“, – pridūrė JAV armijos sekretorė.

Danilovas apie sprogimus Mariupolyje: atstumas mums nebeturi didelės reikšmėsDabar Ukrainai atstumas iki priešo jį atakuojant nebeturi didelės reikšmės. Tai galioja ir Mariupoliui.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai ketvirtadienį per Ukrainos televizijos maratoną pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.Jis buvo paprašytas pakomentuoti pastarosiomis dienomis Mariupolyje nugriaudėjusius sprogimus.„Mariupolyje periodiškai nutinka tai, kas ir turi nutikti – mūsų kariškiai naikina rusų teroristus, kurie įsiveržė į mūsų miestą, vadinamą Mariupoliu“, – pabrėžė O. Danilovas.Anot jo, tokie smūgiai rusams bus smogiami ne tik Mariupolyje, bet ir visuose laikinai okupuotuose miestuose. Tai tęsis tol, kol priešas pasitrauks iš ten.„Ir atstumas, patikėkite manimi, šiandien mums neturi didelės reikšmės. Ar 100 kilometrų, ar 150 kilometrų, ar šiek tiek daugiau", - pridūrė pareigūnas.Portalas primena, kad Mariupolis yra už maždaug 80 kilometrų nuo fronto linijos.Anksčiau buvo pranešta, kad ketvirtadienį Mariupolyje vėl griaudėjo sprogimai.Trečiadienį Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pranešė, kad Ukrainos kariškiai sunaikino okupantų rusų degalų saugyklas mieste.

Vengrijos URM vadovas vėl pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje nutraukimo turėtų vesti derybas JAV ir RusijaVengrija ragina nutraukti karą Ukrainoje, o tai pirmiausia gali užtikrinti tiesioginės JAV ir Rusijos derybos Jungtinėse Tautose.Tai ketvirtadienį per JT Generalinės Asamblėjos specialiąją sesiją Ukrainos taikos formulės tema pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijártó, praneša „Ukrinform“ korespondentas.Kaip pabrėžė Vengrijos diplomatijos vadovas, nei ginklų tiekimas Ukrainai, nei sankcijos Rusijai „neapsaugo žmonių gyvybių, priešingai, tai pratęsia karą (Ukrainoje) ir kelia jo eskalavimo riziką, o taip pat atneša dar daugiau kančių“.Todėl Vengrija ragina tarptautinę bendruomenę „nedelsiant įvesti ugnies nutraukimo režimą ir pradėti taikos derybas, kuriose būtų galima susitarti dėl tvirtos taikos“.Kaip pabrėžė ministras, taiką Ukrainoje galima užtikrinti „tik diskusijų ir dialogo pagrindu“.Pasak P. Szijártó, JT buvo įkurtos kaip dialogo platforma, pirmiausia – priešiškai nusiteikusioms šalims.„Būtina kuo greičiau pradėti derybas tarp JAV ir Rusijos globojant Jungtinėms Tautoms, kad būtų pasiekta taika“, – sakė politikas.Jis pažymėjo, kad iš tūkstančių kilometrų perspektyvos padėtis Ukrainoje gali atrodyti „ne tokia rimta“, tačiau Vengrija žino, kokia padėtis yra iš tikrųjų.Anot ministro, Vengrija ir vengrų tauta „jau sumokėjo didžiulę kainą už šį karą“.Pasak P. Szijártó, daug etninių vengrų žūsta kare Ukrainoje. Jis paragino „susilaikyti nuo sprendimų, veiksmų ir pareiškimų, kurie prisidėtų prie karo eskalavimo“.Vengrijos URM vadovas teigė, jog Budapeštas nenori, kad „pasaulis vėl būtų padalytas į blokus“ ir kad „regioninis karas virstų pasauliniu“.„Ukrinform“ primena, kad Ukraina ir dar maždaug 60 valstybių JT Generalinei Asamblėjai pateikė rezoliucijos projektą „JT Chartijos principai, kuriais grindžiama visapusė, teisinga ir tvirta taika Ukrainoje“.

NATO generalinis sekretorius: Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus RusijaiNATO įžvelgia ženklų, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai.„Mes nematėme jokių mirtinų prekių iš Kinijos tiekimo Rusijai, tačiau matėme ženklų, kad jie svarsto ir galbūt planuoja tai daryti“, – sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas agentūrai „Reuters“, pažymėdamas, kad Kinija neturėtų remti neteisėto karo. Ji priminė, kad Kinija yra JT Saugumo Tarybos narė ir kad Rusijos karas prieš Ukrainą pažeidžia JT Chartiją.

Iranas susilaiko balsuojant dėl JT rezoliucijos, kuria Rusija raginama pasitraukti iš UkrainosIranas susilaikys nuo balsavimo dėl JT rezoliucijos projekto, kuriuo Rusija raginama išvesti savo pajėgas iš Ukrainos, pareiškė jo delegatas.JT valstybės narės šiuo metu svarsto rezoliucijos projektą, kuriuo raginama Ukrainoje užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę taiką“.Jame Rusija raginama „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“.

Estijos premjerė: Estijos gynyba „prasideda nuo Ukrainos“Estijos gynyba „prasideda nuo Ukrainos“, ketvirtadienį, Rusijos invazijos į Ukrainą metinių išvakarėse, interviu naujienų agentūrai AFP sakė šios Baltijos valstybės premjerė Kaja Kallas.„Aiškiai matome, kad šiuo metu mūsų gynyba prasideda taip pat ir nuo Ukrainos, nes Ukraina kovoja su ta pačia grėsme (...) Taigi, kol jie kovoja, jie silpnina tą patį priešą, kurį turime ir mes“, – AFP angliškai sakė K. Kallas.

Pasienyje su Baltarusija ir Rusija Lenkija stato prieštankines užtvarasPasauliui minint vienerių metų sukaktį, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Varšuva stiprina sieną su Rusija ir Baltarusija. „Tai yra mūsų gynybos ir atgrasymo strategijos dalis“, – ketvirtadienį tviteryje parašė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.Jis sakė, kad pirmoji užtvara pastatyta pasienyje su Rusijos Kaliningrado eksklavu, ir paskelbė prieštankinių užtvarų vaizdą – kampuotas metalines sijas, neleidžiančias įvažiuoti šarvuočiams.Lenkija turi 200 kilometrų ilgio sieną su Kaliningrado sritimi.Varšuva planuoja pastatyti prieštankines užtvaras ir prie 418 kilometrų ilgio sienos su Baltarusija. Ją valdantis Aliaksandras Lukašenka yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą iš Baltarusijos. Vis dėlto kol kas mažesnioji šalis aktyviai neįsitraukė į Kremliaus karą su Ukraina.Pastaruosius įtvirtinimus pasienyje Lenkija stato prieš tai ėmusis kitų priemonių – pernai pastatė 5,5 metro aukščio tvorą kai kuriuose sienos su Baltarusija ruožuose. To buvo imtasi, kai Minskas sąmoningai skatino migrantus per Lenkiją vykti į Europos Sąjungą. Tai buvo vertinama kaip bandymas destabilizuoti bloką atsakant į sankcijas, įvestas dėl nesąžiningų rinkimų ir susidorojimo su oponentais.

Apklausa: beveik 70 proc. ukrainiečių netikėjo, kad Rusija pradės plataus masto karąBeveik 70 proc. ukrainiečių iki 2022 metų vasario 24 d. netikėjo, kad Rusija pradės plataus masto karą, jam ruošėsi tik 3 proc. respondentų.Tai rodo bendrovės „Gradus Research“ surengtos apklausos „Visuomenės nusiteikimas Rusijos plataus masto invazijos metinėms“ rezultatai, praneša „Ukrinform“.„Daugiau kaip du trečdaliai (69 proc.) apklaustų ukrainiečių netikėjo, kad Rusija tikrai pradės plataus masto puolimą. Vyresnio amžiaus kategorijos atstovai – 55-60 metų ukrainiečiai – tuo netikėjo labiausiai. Tačiau ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų pareiškė, kad visiškai arba veikiausiai tikėjo Rusijos puolimo galimybe. Tokios nuomonės daugiausia laikėsi apklausti vyrai“, – sakoma pranešime.Tyrimo duomenimis, plataus masto karui kruopščiai ruošėsi tik 3 proc. respondentų. Dar 20 proc. pareiškė,  kad ruošėsi iš dalies. Kiti 73 proc. apklaustųjų teigė, kad nebuvo pasiruošę tokiai įvykių eigai. Didžiąją jų dalys sudaro moterys.„Piliečiai aiškiai supranta, kad didžiausi karo išmėginimai dar laukia arba vyksta tiesiog dabar – taip mano 72 proc. tyrimo dalyvių“, – sako „Gradus Research“ įkūrėja Jevhenija Blyzniuk.2023 metų vasario 17-20 dienomis surengtoje apklausoje dalyvavo 1151 respondentas.

Zelenskis nori susitikti su Kinijos atstovais ir pamatyti Pekino siūlomą taikos planąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė nematęs Kinijos žadamo taikos plano, bet norįs susitikti su Pekino atstovais prieš įvertindamas jų pasiūlymą.Pekinas pažadėjo paskelbti savo „politinį“ Ukrainos konflikto „sprendinį“ šią savaitę, prieš pirmąsias Rusijos invazijos į kaimyninę šalį metines vasario 24-ąją."Kinija mums pasakė, kad yra tokia iniciatyva. Tačiau aš dar nemačiau dokumento", - sakė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Kyjive viešėjusiu Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu.Pekinas siekia save pozicionuoti kaip neutralią šalį konflikto atžvilgiu, bet palaiko glaudžius ryšius su strategine sąjungininke Rusija. „Manau, kad apskritai labai gerai, jog Kinija pradėjo kalbėti apie Ukrainą ir pasiuntė tam tikrų signalų, – sakė V. Zelenskis. – Padarysime išvadas, kai pamatysime, ką jie siūlo (...) Norėtume susitikimo su Kinija“.Trečiadienį Kinijos diplomatas Wang Yi susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir prezidentu Vladimiru Putinu. Po Wang Yi vizito Maskva pareiškė, kad Pekinas pateikė savo požiūrį į konflikto „politinį sprendimą“. „Kinijos partneriai informavo mus apie savo požiūrį į pagrindines Ukrainos krizės priežastis ir požiūrį į jos politinį sprendimą“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. „Apie jokį atskirą (taikos) „planą“ nebuvo kalbama“, – priduriama jame."Ukraina yra paskelbusi savo 10 punktų taikos planą, reikalaujantį visiško Rusijos kariuomenės išvedimo iš Ukrainos teritorijos ir tarptautinio tribunolo, kuris patrauktų Maskvą baudžiamojon atsakomybėn už jos agresiją.

Šmyhalis: Ukraina kariuomenei skiria beveik visą šalies taikos meto biudžetąUkraina gauna didelę finansinę paramą iš savo partnerių Vakaruose. Jie padeda finansuoti socialinę ir humanitarinę valstybės biudžeto dalį.Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak premjero, biudžeto deficitas susidarė todėl, kad Ukraina gerokai padidino išlaidas saugumo ir gynybos sektoriui.„Šiandien mes kariuomenei išleidžiame beveik visą šalies taikos meto biudžetą. Su partnerių parama finansuojama socialinė ir humanitarinė sritis, už ką Ukraina yra labai dėkinga. Ačiū Europos Komisijai už 18 mlrd. eurų makrofinansinę paramą 2023 metams. Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai daugiau kaip 10 mlrd. dolerių, kitos G7 šalys taip pat skiria lėšų, tiesiogiai paremdamos biudžetą“, – sakė D. Šmyhalis.Jis priminė, kad Ukraina aktyviai derasi ir bendradarbiauja su TVF. Ukraina jau peržiūrėjo Stebėsenos programą ir pradėjo rengti didelę ketverių metų programą.Portalas primena, jog D. Šmyhalis pirmadienį per susitikimą su TVF vadove Kristalina Georgijeva pareiškė, kad Ukraina tikisi naujos daugiau kaip 15 mlrd. dolerių paramos programos. K. Georgijeva šio skaičiaus nekomentavo, tik pasakė, kad abi pusės „labai rimtai dirba dėl susitarimo“.

ES teisingumo institucija steigia karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimų centrą Praėjus beveik metams, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Europos teisminė institucija Eurojustas paskelbė, kad bus įkurtas Rusijos agresijos kriminalinių tyrimų centras.Naujasis centras vasarą bus atidarytas Hagoje ir rinks įrodymus, kurie galimai bus panaudoti būsimuose teismo procesuose, ketvirtadienį pranešė Eurojustas.Taip pat planuojama sukurti centrinę duomenų bazę apie karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą, pranešė institucija. Rusijos lyderiai taip pat turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, sakė Ukrainos prokurorė ir Eurojusto narė Myroslava Krasnoborova. „Nebaudžiamumas negali būti priimtinas“, – sakė ji.Pasak prokurorės, iki šiol Ukrainos teismai yra nustatę daugiau nei 71 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų. Pasak jos, iki šiol kaltinimai pateikti tik 276 žmonėms, pradėti 99 teisminiai procesai ir paskelbti 26 nuosprendžiai. Karo nusikaltimai apima kankinimus, žmogžudystes, prievartavimą, perkėlimą ir atakas prieš civilius taikinius.Tyrimo padalinyje bendradarbiaus septynios valstybės, taip pat Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, praeityje inicijavęs karo nusikaltimų tyrimus. Tačiau šis baudžiamasis teismas nėra pajėgus patraukti baudžiamojon atsakomybėn Maskvos už agresijos nusikaltimą kare prieš Ukrainą. Kol kas neaišku, ar specialiai tam bus įsteigtas tarptautinis tribunolas.Eurojusto direktorius Ladislavas Hamranas sakė, kad svarbu atskleisti „sisteminius veiksmus“ vykdant atskirus nusikaltimus. Tarptautinė bendruomenė padarys viską, kad „užtikrintų, jog už šiuos baisius nusikaltimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, sakė jis.

Premjeras: Ispanija gali perduoti Ukrainai iki dešimties tankų „Leopard“Artimiausiu metu Ispanija svarstys galimybę patiekti Ukrainai dešimt tankų „Leopard 2 A4“.Tai ketvirtadienį Kyjive per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Ispanijos ministras pirmininkas Pedras Sánchezas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Kaip vakar sakė gynybos ministrė, Ukrainai nusiųsime šešis tankus „Leopard 2A4“ ir artimiausiomis savaitėmis žiūrėsime, ar pavyks šį skaičių padidinti iki dešimties. Žinoma, mes padėsime Ukrainos kariškiams išmokti valdyti šiuos tankus“, – sakė Ispanijos premjeras.Komentuodamas galimybę padėti saugoti Ukrainos dangų, jis pažymėjo, kad prezidentas V. Zelenskis to prašė, tačiau Ispanija turėtų išnagrinėti šį klausimą ir pasitarti su savo sąjungininkais.Ispanijos premjeras taip pat pabrėžė, kad pagalba, kurią Ispanija, kaip ES ir NATO narė, teikia Ukrainai, skirta padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos.„Ukraina niekada nekėlė jokios grėsmės Rusijai, mes padedame šaliai, kuri gina užpultus savo žmones. Turime suprasti, kad Putinas pažeidžia visus fundamentalius įstatymus, pažeidžia Ukrainos teritorijos vientisumą, todėl ši kova yra visiškai teisėta, ji turi sulaukti mūsų bendros paramos“, – pabrėžė P. Sánchezas.Kaip jau buvo pranešta, Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles trečiadienį pareiškė, kad Madridas planuoja nusiųsti Ukrainai šešis tankus „Leopard 2 A4“.

Suomija pristatys Ukrainai tris išminavimo tankus „Leopard 2“ Suomija planuoja pristatyti Ukrainai tris tankus „Leopard 2“, ketvirtadienį tviteryje paskelbė Suomijos gynybos ministras Mikko Savola. Šie tankai bus aprūpinti ne patrankomis, o kulkosvaidžiais, per spaudos konferenciją paaiškino ministras ir pridūrė, kad jie specialiai skirti išminavimui.Pasak valstybinio transliuotojo „Yle“, šeši iš maždaug 200 Suomijoje esančių tankų „Leopard 2“ yra išminavimo tankai. Taip pat bus organizuojami tankų naudojimo ir priežiūros mokymai, rašoma ministerijos pranešime. Tuo pačiu metu vyriausybė paskelbė apie tolesnį ginklų tiekimą Kyjivui.„Praėjo metai, kai Rusija pradėjo agresijos karą, ir Ukrainai vis dar reikia gynybinės paramos, – sakoma M. Savolos pareiškime. – Siunčiame daugiau gynybinės medžiagos ir bendradarbiaujame su partnerėmis dėl tankų „Leopard“.Šiaurės šalis, šiuo metu siekianti įstoti į NATO, sausį pranešė, kad gali tiekti Ukrainai kai kuriuos tankus „Leopard“. Suomijos prezidentas Sauli Niinistö neseniai pareiškė, kad skaičiais Suomijos indėlis nebus labai didelis. Suomija turi labai ilgą sieną su Rusija ir yra vienintelė NATO nepriklausanti šalis, turinti tankų „Leopard“.Praėjusią savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Vakarų sąjungininkes prisijungti prie kovinių tankų tiekimo Ukrainai. Vokietija suteiks 14 tankų „Leopard 2A6“ ir ieško partnerių, kurios aprūpintų Ukrainos batalioną iš viso 31 tanku „Leopard“. Procesas trunka ilgiau nei tikėtasi. Lenkija yra pagrindinė senesnio modelio tankų „Leopard 2A4“ tiekėja kitam Ukrainos batalionui aprūpinti.

G7 šalys bendru pareiškimu ragina TVF perduoti Ukrainai naują paramos paketą Didžiojo septyneto (G7) šalių finansų ministrai ketvirtadienį išplatino bendrą pareiškimą, kuriame paragino Tarptautinį valiutos fondą (TVF) perduoti Rusijos užpultai Ukrainai naują paramos paketą ir tai padaryti iki kovo pabaigos.Pareiškime tvirtinama, kad naujasis paketas turėtų būti patikimas ir ambicingas.G7 šalių finansų ministrai bendrą pareiškimą paskelbė po susitikimo Indijoje.G7 grupę sudaro Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV.

Putinas: Rusija toliau plėtos branduolinius pajėgumusRusija toliau plėtos savo branduolines pajėgas, ketvirtadienį pažadėjo prezidentas Vladimiras Putinas, likus vienai dienai iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metinių.„Kaip ir anksčiau, skirsime didesnį dėmesį branduolinės triados stiprinimui“, – sakė V. Putinas. Kremlius paskelbė jo kalbą ketvirtadienį, Rusijai švenčiant Tėvynės gynėjo dieną.V. Putinas kalbėjo apie perspektyvą šiemet pradėti dislokuoti naujas tarpžemynines balistines raketas „Sarmat“, galinčias nešti branduolines galvutes, nors iš pradžių tai buvo numatoma 2022 metais.Be to, turi būti tęsiama serijinė raketų „Kinžal“ gamyba ir turi prasidėti masinis laivinių hipergarsinių sparnuotųjų raketų „Cirkon“ pristatymas, sakė V. Putinas. „Moderni, pajėgi armija ir laivynas yra šalies saugumo ir suverenumo garantas“, – sakė Kremliaus vadovas.V. Putinas ne kartą yra kalbėjęs apie NATO keliamą grėsmę ir tvirtinęs, kad gynybos Aljansas siekia nugalėti Rusiją kaip branduolinę galią jo pradėtame kare Ukrainoje.

Rusijos kariškiai apšaudė Chersono sritį, yra aukųKetvirtadienio rytą okupantai rusai apšaudė Chersono sritį, žuvo 58 metų vyras, dar viena moteris buvo sužeista.Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.„Dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo fakto pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – sakoma pranešime.Tyrimo duomenimis, vasario 23-iosios rytą Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Chersono sritį. Dėl to netoli savo namų Chersono rajone žuvo 58 metų vyras, dar viena moteris buvo sužeista, ji nugabenta į ligoninę.Apgadinti gyvenamieji namai, automobiliai, dujotiekis ir elektros perdavimo linijos.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, okupantai rusai trečiadienį apšaudė Chersono sritį 71 kartą, žuvo du žmonės.

Ukrainos pareigūnas: nuo karo pradžios iš rusų nelaisvės išvaduota daugiau kaip 1,8 tūkst. žmoniųNuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios iš priešų nelaisvės buvo išlaisvinti 1863 žmonės.Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos (UST) atstovas Artiomas Dechtiarenka, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Pirmoji Ukrainos gynėjų grupė buvo išlaisvinta jau 2022 metų kovo 17 d. O iš viso iš priešų nelaisvės buvo išlaisvinti 1863 žmonės“, – sakė atstovas.Jis priminė, kad prie UST veikia Jungtinis karo belaisvių paieškos ir išlaisvinimo koordinavimo centras. Jam patikėtas visas kompleksas užduočių: nuo belaisvių registravimo iki tiesioginio jų išlaisvinimo priemonių realizavimo, pirmiausia – keičiantis.Kaip jau buvo pranešta, vasario 16 d. įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais. Į Ukrainą grįžo šimtas kariškių ir vienas civilis.

Rusija pareiškė atidariusi per sprogimą apgadintą Krymo tiltą Ketvirtadienį Maskva paskelbė visiškai atnaujinusi automobilių eismą svarbiu Krymo tiltu, spalį apgriautu per sprogimą.Tai skelbiama pirmųjų Rusijos puolimo Ukrainoje metinių išvakarėse. Maskva apkaltino Kyjivą surengus ataką, apgadinusią Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį su žemynine Rusija jungiantį tiltą, Kyjivas kaltinimus neigė.„Visos Krymo tilto juostos yra visiškai atidarytos automobilių eismui 39-iomis dienomis anksčiau nei numatyta“, – pareiškė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas, jį citavo jo spaudos tarnyba.„Telegram“ kanale M. Chusnulinas teigė, kad tilto atidarymas yra „didelė dovana Tėvynės gynėjo dienai“, ketvirtadienį Rusijoje švenčiamai kasmetinei valstybinei šventei.Pasak M. Chusnulino, maždaug 500 žmonių „dirbo kiauras paras“, kad užbaigtų remontą. Rusijos vyriausybė ketina suremontuoti tiltą iki 2023 m. liepos mėnesio. M. Chusnulinas sakė, kad tilto, dar vadinamo Kerčės tiltu, dalis, kuria eina geležinkelis, vis dar remontuojama.Kerčės tiltas yra gyvybiškai svarbi transporto jungtis gabenant karinę įrangą Ukrainoje kariaujantiems Rusijos kareiviams. Spalį tiltas, 2018 m. atidarytas asmeniškai Rusijos prezidento Vladimiro Putino, buvo iš dalies sunaikintas per sprogimą, nusinešusį trijų žmonių gyvybes.

Ukraina įvardijo 10 svarbiausių savo pergalių kare su RusijaPraėjus metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Ukrainos gynybos ministerija paskelbė 10 svarbiausių savo šalies pajėgų pasiekimų.Pasak Ukrainos kariuomenės, į svarbiausių pergalių sąrašą įtraukti šie pasiekimai:sėkminga Kyjivo, Černigovo, Sumų ir Charkivo gynyba (2022 m. vasario-balandžio mėn.);masinis taikių ukrainiečių pasipriešinimas Rusijos kariuomenei Maskvos laikinai okupuotose teritorijose;Rusijos kariuomenės pasitraukimas iš Kyjivo, Černigovo ir Sumų regionų (2022 m. kovo-balandžio mėn.);Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmano – raketinio kreiserio „Moskva“ – nuskandinimas (2022 m. balandis); Gyvatės salos išvadavimas (2022 m. birželis);Rusijos tiekimo grandinės į pietus ir rytus sutrikdymas (2022 m. birželis-rugpjūtis);dalinis okupuotų Charkivo srities teritorijų išlaisvinimas (2022 m. rugsėjo-spalio mėn.);okupuotos Chersono srities išlaisvinimas (2022 m. rugsėjo-spalio mėn.);sėkminga Ukrainos gyvenviečių ir energetikos infrastruktūros gynyba oro gynybos sistemomis (2022 m. spalis-2023 m. vasaris);Rusijos puolimo Rytų Ukrainoje sulaikymas (2022 m. gruodis-2023 m. vasaris).https://t.me/ministry_of_defense_ua/5998

Kyjivo srityje numuštas Rusijos žvalgybinis dronasUkrainos Kyjivo srityje ketvirtadienį numuštas Rusijos žvalgybinis dronas. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas, kuriuo remiasi BBC.J. Ihnatas tokia informacija pasidalino po to, kai anksčiau ketvirtadienį pasirodė pranešimų apie Kyjive pasigirdusius sprogimus. Čia neilgam buvo paskelbtas oro pavojus.Atstovas kartu perspėjo, kad šiuo metu esama tikimybės, jog rusai gali apšaudyti rytinį Charkivą ir suduoti jam raketomis.

Žiniasklaida: karo pradžioje Rusijos kariai numušė net kelis savo pačių lėktuvusKaro pradžioje Rusijos kariai numušė kelis savo pačių lėktuvus, rašo „Financial Times“ (FT).Apie tai leidiniui pranešė du Vakarų ir vienas Ukrainos pareigūnas. FT šiuos atvejus sieja su chaosu Rusijos kariuomenėje pirmosiomis karo dienomis.Buvęs aukštas JAV pareigūnas leidiniui sakė, kad tokiu būdu numuštų Rusijos lėktuvų skaičius tikriausiai nebuvo „dviženklis“, tačiau tokių atvejų buvo „ne vienas ir ne du“.

Rusija per metus smogė Ukrainai beveik 8,5 tūkst. raketų ir aviacijos smūgių Nuo plataus masto karo pradžios Rusija smogė beveik 5 tūkst. raketų ir 3,5 tūkst. aviacijos smūgių objektams Ukrainos teritorijoje, taip pat beveik 1100 smūgių, naudodama bepiločius orlaivius.Kaip praneša „Ukrinform“, tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas brigados generolas Oleksijus Hromovas.„Iš viso nuo plataus masto ginkluotos agresijos pradžios Rusijos okupacinė kariuomenė objektams Ukrainos teritorijoje smogė beveik 5 tūkst. raketų ir beveik 3,5 tūkst. aviacijos smūgių. Dar beveik 1100 smūgių buvo smogta bepiločiais orlaiviais“, – sakė jis.O. Hromovas pridūrė, kad nuo vasario pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino šešis priešo lėktuvus ir du sraigtasparnius, numušė 80 sparnuotųjų raketų ir 84 dronus.2022 metų vasario 24 d. Rusija pradėjo naują karo prieš Ukrainą etapą – plataus masto invaziją. Per metus Ukrainos gynybos pajėgos padarė agresorei didelių nuostolių ir sunaikino beveik 146 tūkst. okupantų rusų.

Zelenskis prieš invazijos metines: mes nepalūžome ir nugalėsime Ukraina įveiks įsiveržusias Rusijos pajėgas, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, likus dienai iki pirmųjų Maskvos puolimo prieš jo šalį metinių.„Mes nepalūžome, įveikėme daugybę išbandymų ir nugalėsime. Patrauksime atsakomybėn visus tuos, kurie atnešė šį blogį, šį karą į mūsų žemę“, – socialiniame tinkle pareiškė V. Zelenskis.

Ukrainoje iki šiol užregistruota per 87 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje iki šiol užregistruota jau per 87 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų. Tokį skaičių ketvirtadienį pateikė Ukrainos parlamento teisinės politikos komiteto pirmininkas Denysas Maslovas.„Ukrainoje iki šios savaitės pradžios užregistruota daugiau nei 87 tūkst. karo nusikaltimų. Tačiau tai yra tik užregistruoti (karo nusikaltimai). Manome, kad tikrasis skaičius yra didesnis. Dėl šių nusikaltimų žuvo per 10 tūkst. civilių“, – spaudos konferencijoje teigė D. Maslovas.Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad dėl Rusijos ginkluotos agresijos gyvybės iki šiol neteko 461 vaikas ir šis skaičius kasdien auga.„Viso to nebūtų, jei nebūtų buvę pirminio nusikaltimo. Nebūtų žudymų, kankinimų, prievartavimų, žmonių grobimų, jei nebūtų buvę pirminio agresijos nusikaltimo, kurį Rusijos Federacija įvykdė ne 2022 m. vasario 24 d., o gerokai anksčiau, 2014-aisiais“, – akcentavo D. Maslovas.Jis kalbėjo likus dienai iki pirmųjų Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metinių.

JAV paskelbė apie dar 10 mlrd. dolerių paramą Ukrainai JAV iždo sekretorė Janet Yellen ketvirtadienį paskelbė apie papildomą didelę ekonominę pagalbą Ukrainai, jau metus besiginančiai nuo Rusijos puolimo.„Artimiausiais mėnesiais tikimės suteikti Ukrainai apie 10 mlrd. dolerių papildomos ekonominės pagalbos“, – sakė J. Yellen, dalyvaujanti Bengalūre (Indija) vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikime.JAV jau suteikė Ukrainai daugiau kaip 46 mlrd. dolerių saugumo, ekonominės ir humanitarinės pagalbos.„Turime du tikslus – susilpninti Rusijos karinį pramoninį kompleksą ir sumažinti pajamas, kurias ji gali naudoti savo karui finansuoti“, – sakė ji, pridurdama, kad šios pastangos daro poveikį.Pasak jos, Rusijos ekonomika vis labiau izoliuojama, o gynybos pramonė susiduria su gamybos problemomis. Be to, praėjusiais metais iš šalies išvyko beveik 1 mln. rusų.Penktadienį ir šeštadienį Bengalūre susitiks G20 šalių finansų ministrai, kurie aptars dabartinę pasaulio ekonomikos padėtį ir finansų politikos klausimus.Šiais metais pirmaujančių pramoninių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių grupei G20 pirmininkauja Indija.

Suomija paskelbė perduosianti Ukrainai tankų „Leopard 2“ Suomijos gynybos ministerija paskelbė, kad perduos Ukrainai tris kovinius tankus „Leopard 2“, praneša agentūra „Reuters“.Numatytas ir karių apmokymas. Suomija turi kiek mažiau nei 200 „Leopard 2“ tankų.

Prancūzija nuo karo pradžios priėmė 100 000 Ukrainos pabėgėlių Nuo Ukrainos karo pradžios prieš metus Prancūzija priėmė apie 100 000 pabėgėlių iš Rusijos užpultos šalies. Jų priėmimui panaudota 490 mln. eurų, apie pusę šios sumos – apgyvendinimui, ketvirtadienį Paryžiuje pranešė Prancūzijos vidaus reikalų ministerija. Pabėgėliai iš Ukrainos, be kita ko, buvo apgyvendinti viešbučiuose, tuščiuose atostogų apartamentuose ir laikinuose būstuose.Virtinė humanitarinių organizacijų kaltino vyriausybę skiriant daugiau dėmesio Ukrainos pabėgėliams, lyginant su migrantais iš kitų šalių. „Tai, kas buvo padaryta dėl ukrainiečių, turėtų būti pavyzdys būsimoms pabėgėlių krizėms“, – sakė organizacijos „France terre d"asile“ vadovė Delphine Rouilleault.Apie 30 000 žmonių iš Ukrainos, ministerijos duomenimis, Prancūzijoje apgyvendinti privačiai. Maždaug 900 namų ūkių už tai gavo finansinę paramą. Apie 80 proc. pabėgusiųjų yra moterys. Prancūzija nuo karo pradžios apie 88 000 ukrainiečių (vaikai neįskaičiuoti) suteikė laikiną leidimą būti šalyje, kuris suteikia jiems prieigą prie darbo rinkos, sveikatos priežiūros, švietimo ir tam tikrų socialinių išmokų.Dabar jau būta ir sugrįžimų bangos. O skaičius naujai atvykstančiųjų sumažėjo iki kelių šimtų per mėnesį. 2022 metų kovą kasdien iš Ukrainos į Paryžių atvykdavo apie 1 000 pabėgėlių.„Priėmėme visus, kurie to norėjo. Tačiau, žinoma, jų antplūdis buvo mažesnis nei kitose šalyse, kuriose jau buvo didesnių ukrainiečių bendruomenių“, – laikraščiui „Le Parisien“ sakė ministerijos pareigūnė Sonia Backès. Vyriausybė mano, kad Prancūzijoje ketina likti apie 10–15 proc. ukrainiečių pabėgėlių.

Melnykas ragina Scholzą tiekti Ukrainai visus įmanomus ginklusPraėjus metams nuo tada, kai Rusija užpuolė Ukrainą, pastarosios užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnykas apkaltino Vokietijos vyriausybę, kad ji laikosi „zigzaginio“ požiūrio į karą.Interviu agentūrai dpa A. Melnykas pripažino, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas „sulaužė istorinį tabu“, kai praėjus dviem dienoms po invazijos paskelbė apie karinę pagalbą Ukrainai. „Tačiau šio posūkio įgyvendinimas gerokai vėluoja, jis labiau primena judėjimą zigzagais, kuriame tiek pat nesėkmių, kiek ir strateginės pažangos“.Vis dar yra „per daug kliūčių“, sakė aukšto rango Ukrainos diplomatas, pirmaisiais karo mėnesiais dirbęs ambasadoriumi Vokietijoje. Jis teigė, kad tai ypač didelė problema O. Scholzo socialdemokratų partijoje (SPD). „Mes, ukrainiečiai, raginame kanclerį peržengti šias savo paties nusibrėžtas raudonas linijas ir aprūpinti Ukrainos pajėgas visomis turimomis ginklų sistemomis“, – sakė A. Melnykas.Pasak jo, iki šiol iš Vokietijos tiekiami ginklai iš tiesų yra „didžiulis šuolis“. Tačiau jų nepakako Rusijos okupuotoms teritorijoms, įskaitant Krymą, susigrąžinti.„Iš [Vokietijos] koalicinės vyriausybės tikimės tolesnių drąsių sprendimų, ypač skubaus Vokietijos naikintuvų išleidimo į transatlantinį lėktuvų aljansą, kad būtų paspartintas ukrainiečių išlaisvinimas okupuotose teritorijose“, – sakė A. Melnykas.Ukrainos laivynas taip pat galėtų sėkmingai naudotis Vokietijos fregatomis, korvetėmis, taip pat povandeniniais laivais, kad būtų nutrauktas Rusijos karinis dominavimas Juodojoje jūroje, sakė jis.Vasario 26 dieną, praėjus dviem dienoms po Rusijos įsiveržimo, O. Scholzas buvo paskelbęs apie paramą Ukrainai ginklais gynybinei kovai su Rusija. Nuo to laiko buvo pristatyta arba tvirtai įsipareigota pristatyti ginklų už beveik 2,6 mlrd. eurų.

Švedija teigia esanti atvira galimybei perduoti Ukrainai tankų „Leopard“ Švedija yra atvira galimybei perduoti Rusijos užpultai Ukrainai vokiškų kovinių tankų „Leopard“. Tai pareiškė šios šalies gynybos ministras Palas Jonsonas.Švedija iki šiol jau yra perdavusi Ukrainai paramos, kurios vertė skaičiuojama dešimtimis milijonų eurų. Pastarasis švedų pagalbos paketas, be kita ko, apėmė šarvuotąsias pėstininkų kovos mašinas. Stokholmas taip pat ruošiasi perduoti Kyjivui pažangią artilerijos sistemą „Archer“, tačiau Švedijos parlamente pastaruoju metu didėja pritarimas papildomai nusiųsti „Leopardų“.„Esame atviri tokiai galimybei ir šiuo klausimu palaikome glaudų dialogą su Vokietija“, – švedų naujienų agentūrai TT sakė P. Jonsonas.Manoma, kad Švedija turi apie 120 „Leopard“ tankų.

Okupuotame Mariupolyje – sprogimai: Ukraina naikina rusų bazesLaikinai okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo keli sprogimai. Vienas iš jų – uždaroje Iljičiaus vardo metalurgijos gamyklos teritorijoje.Mariupolio miesto vadovo patarėjas Piotras Andriušenka iš pradžių pranešė apie vieną sprogimą, įvykusį 11:02 val.„Iš karto okupantai paleido savo plokštelę apie priešraketinę gynybą, tačiau ten priešraketinė gynyba neveikia. Naujas pramanas – raketomis atakuojama Zaporižia“, – parašė vienas šaltinis savo „Telegram“ kanale.Vėliau jis informavo apie dar du sprogimus.„Dar du. Iš viso jau trys. Du tikrai nugriaudėjo Iljičiaus vardo metalurgijos gamykloje. Ukrainos ginkluotosios pajėgos chirurgiškai tiksliai eina per okupantų bazes“, – pabrėžė P. Andriušenka.Po sprogimų Rusijos okupantai virš miesto pakėlė aviaciją.Unian skelbia, kad trečiasis sprogimas užfiksuotas oro uosto rajone.

„Telegram“ kanaluose sklinda pranešimai apie sprogimus Mariupolyje, kurį šiuo metu kontroliuoja Rusijos kariuomenė.TASS, remdamasis Rusijos paskirta miesto valdžia, praneša, neva veikia oro gynyba.

„Meduza“ skelbia apie sprogimus Kyjive, paskelbtas oro pavojaus signalas.

Britų žvalgyba: Rusija tikriausiai planuoja naują Vuhledaro puolimą Nepaisant didelių nuostolių, parirtų puolant Rytų Ukrainos Vuhledaro miestą, Rusija tikriausiai ruošiasi naujam puolimui. Tai sakoma kasdien skelbiamoje britų žvalgybos ataskaitoje. Rusijos ginkluotųjų pajėgų rytinei grupei vadovaujantis generolas pulkininkas Rustamas Muradovas esą patiria didelį spaudimą parodyti laimėjimų puolant Vuhledarą. „Tačiau mažai tikėtina, kad R. Muradovas turi smogiamosios jėgos , kad pasiektų persilaužimą“, – sakoma toliau britų ataskaitoje.Smarkūs mūšiai vyksta ir į šiaurę esančiame Bachmuto mieste. Tačiau miesto, kurį vis labiau supa rusų daliniai, gynėjams ukrainiečiams pavyksta išlaikyti atvirus atsargų tiekimo kelius.

Prigožinas tikina, kad jo kovotojai netrukus gaus amunicijos Rusijos samdinių grupuotės „Vagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo kovotojai netrukus turėtų gauti amunicijos – prieš kelias dienas grupuotė skundėsi aprūpinimo problemomis ir dėl to kaltino Rusijos gynybos ministrą ir ginkluotųjų pajėgų generalinį štabą.„Šiandien 6 val. ryto buvo paskelbta, kad amunicijos tiekimas pradėtas, – „Telegram“ kanale parašė J. Prigožinas. – Tikėtina, kad reikalai pajudėjo. Kol kas viskas ant popieriaus, tačiau mes buvome patikinti, kad svarbiausi dokumentai pasirašyti.“„Vagner“ įkūrėjas J. Prigožinas apie amunicijos stygių Ukrainoje besikaunančių samdinių gretose prabilo antradienį. Jis apkaltino Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą „išdavyste“. „Generalinio štabo vadas ir gynybos ministras duoda įsakymus sukarintai grupuotei „Vagner“ ne tik neduoti amunicijos, bet ir neremti jos oro transportu“, – teigė J. Prigožinas „Telegram“ paskelbtame garso įraše.J. Prigožinas panašiais kaltinimais, adresuotais Rusijos karinei vadovybei, svaidosi jau ne pirmą kartą. Prieš tai jis yra kaltinęs Gynybos ministeriją dėl didelių nuostolių karo lauke Ukrainoje. JAV vyriausybė skaičiuoja, kad per dabartinį Rusijos sukeltą plataus masto karą iki šiol sužeista ar žuvo jau daugiau nei 30 tūkst. „Vagner“ samdinių.

Belgorodo srityje nukrito Rusijos gynybos ministerijos lėktuvasBelgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad Valuikų miesto apygardoje nukrito Rusijos gynybos ministerijos lėktuvas. Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra.„Dabar įvykio vietoje dirba tyrėjų grupė ir Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai. Incidento priežastys nustatinėjamos. Situacija valdoma“, – savo „Telegram“ kanale nurodė gubernatorius.Portalo segodnia.ru karo korespondentas Jurijus Kotenokas rašo, kad, remiantis pirminiais duomenimis, kalbama apie lėktuvą „Su-25“.https://t.me/bazabazon/15986

Ukrainos saugumas skelbia, kad Rusija vėl planuoja „nedidelį raketų smūgį“ Naujame puolime prieš Ukrainą Rusija gali derinti „Shahed“ dronų ir raketų smūgius, tačiau tai yra senamadiški metodai, teigia Ukrainos žvalgybos vadovas.Portalas „Unian“ rašo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas garsėja meile simbolikai ir datoms. Todėl daugelis ukrainiečių nerimauja, kad 2023 metų vasario 24 dieną, per plataus masto invazijos metines, Rusija gali griebtis didelės provokacijos.Vyriausiosios žvalgybos valdybos prie Ukrainos gynybos ministerijos vadovas Kirilas Budanovas, paklaustas, ar V. Putinas tai dienai ruošia ką nors netikėto, Ukrainos žiniasklaidai sakė, kad rengiamas „nedidelis raketų smūgis“.„Sakykime taip: nieko neįprasto neįvyks. Įprasti bandymai... Planuojamas nedidelis raketų smūgis“, – sakė jis.K. Budanovas pridūrė, kad kalbama apie dvi datas – vasario 23 ir 24 dieną, tačiau nuramino, kad ukrainiečiai tai jau patyrė daugiau nei 20 kartų, taigi nieko naujo neįvyks. Pasak jo, Rusija gali derinti „Shahedų“ ir raketų smūgius, tačiau tai jau nėra nauji metodai.Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta perspėjimų, kad Rusija užpuls Ukrainą vasario 23-iąją, vadinamąją Sovietų armijos dieną, ir vasario 24-ąją, per karo pradžios metines.Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba teigia, kad Rusija planuoja masinį puolimą vasario 24 dieną. Ukrainos valdžios institucijos užtikrina, kad šalis pasirengusi atremti visus šiuos smūgius.Ukrainos oro pajėgos įspėjo, kad vasario 23–24 dienomis galimi nekonvenciniai priešo veiksmai, eskalacija ir kelios atakų bangos.

Ukraina skelbia praėjusią parą atrėmusi 90 rusų atakų Ukrainos pajėgos praneša praėjusią parą fronte šalies šiaurės rytuose ir rytuose atrėmusios 90 rusų atakų. Rusijos daliniai atakavo netoli Kupjansko Charkivo srityje ir apie Lymaną, Bachmutą, Avdijivką bei Šachtarską Donecko srityje, ketvirtadienio rytą pranešė kariuomenė, kuria remiasi agentūra „Reuters“.Rusija esą naudoja daug karių ir nepaisydama savo nuostolių mėgina susilpninti Ukrainos pozicijas.Generalinio štabo duomenimis, per 24 valandas likviduota 790 rusų. Nuo invazijos pradžios praėjusių metų vasario 24 dieną nukautų Rusijos kareivių skaičius pasiekė apie 145 850.

Ukraina: po patirtos nesėkmės okupantai atsisako pultiPo nesėkmingų atakų netoli Vuhledaro, esančio Donecko srityje, Rusijos Federacijos (RF) okupacinių pajėgų kariai atsisako pulti.Apie tai vasario 23-iosios rytinėje suvestinėje pranešė Ukrainos generalinis štabas.„Dėl nesėkmingo puolimo ir nemažų gyvosios jėgos nuostolių prie Vuhledaro savanoriškojo vadinamojo kazokų būrio, kuris buvo priskirtas 155-ajai Ramiojo vandenyno laivyno jūrų pėstininkų brigadai, kariai atsisako toliau dalyvauti puolamuosiuose veiksmuose“, – teigiama pranešime.Rusai, puldami Donecko srities miestelį Vuhledarą, galėjo prarasti visą elitinę 155-ąją karinio jūrų laivyno pėstininkų brigadą, anksčiau pranešė „Politico“.„Netoli Vuhledaro ir Marinkos, Donecko srityje, sunaikinta daug priešo karinės technikos, įskaitant vadovybę. Be to, per pastarąją savaitę priešas neteko apie 130 vienetų technikos, įskaitant 36 tankus“, – sakė Ukrainos gynybos pajėgų atstovas Oleksijus Dmytraškovskis.Atstovo teigimu, Rusijos kariai netoli Vuhledaro kasdien prarasdavo nuo 150 iki 300 jūrų pėstininkų.„155-ąją brigadą jau tris kartus teko papildyti. Pirmą kartą po Irpinės ir Bučos, antrą kartą po nesėkmės prie Donecko. O dabar beveik visa brigada sunaikinta prie Vuhledaro“, – teigė O. Dmytraševskis.

Kuleba: Rusija, grobdama ukrainiečių vaikus, vykdo genocidą Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba apkaltino Rusiją masiškai grobiant ukrainiečių vaikus ir pavadino tai genocidu. Rusija deportuoja tūkstančius vaikų, kad juos įvaikintų rusų šeimos ir perauklėtų rusais. „Tai genocidas, ir mes šiandien su tuo susiduriame“, – sakė D. Kuleba trečiadienį specialiojoje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje, skirtoje Rusijos invazijos metinėms.Maskva šiuos kaltinimus neigia. Daugelio ukrainiečių išvykimas į Rusiją vaizduojamas kaip bėgimas iš kovų zonos. Rusija neigia ir vaikų grobimus, nors faktai rodo ką kita. Jei vaikai išvežami į Rusiją, tai neretai argumentuojama medicininiu gydymu ir reabilitacija.

Čekija paskelbė Ukrainai iki šiol perduotų ginklų sąrašą Čekija pirmą kartą paskelbė išsamią informaciją apie Ukrainai suteiktą karinę pagalbą.Valstybinės įstaigos ir privačios ginklų bendrovės kovai su Rusijos invazija suteikė 89 kovinius tankus, 226 pėstininkų kovos mašinas, 38 haubicas, šešias oro gynybos sistemas ir keturis kovinius sraigtasparnius, trečiadienį pranešė vyriausybė Prahoje.Taip pat buvo 33 daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai, daugiau kaip 60 000 vienetų raketinės amunicijos ir pusantro milijono šovinių šautuvams ir kitiems ginklams.Pinigine išraiška vien tik iš kariuomenės atsargų pristatytų ginklų rinkos vertė sudaro daugiau kaip 420 mln. eurų.Pirmoji sunkioji ginkluotė iš Čekijos į Ukrainą atkeliavo praėjus vos 14 dienų po to, kai prasidėjo Rusijos invazija. Siunčiami tankai buvo iš sovietinių laikų, bet restauruoti ir modernizuoti.„Nuo pat pirmos akimirkos žinojome – taip pat ir dėl savo pačių istorinės patirties – kad turime palaikyti Ukrainą“, – sakė Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala.Trečiadienį P. Fiala lankėsi Varšuvoje, kur popiet dalyvavo rytinių NATO valstybių atstovų susitikime su JAV prezidentu Joe Bidenu.Interviu per ČT radiją jis taip pat kalbėjo apie „galimybę atnaujinti ir modernizuoti mūsų pačių kariuomenę“ ryšium su senos sovietinės karinės technikos atidavimu.

Ispanijos premjeras lankosi Kyjive Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ketvirtadienį atvyko į Kyjivą išreikšti paramos likus vienai dienai iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių.„Šiandien grįžtu į Kyjivą, praėjus vieneriems metams nuo karo pradžios“, – parašė P. Sanchezas tviteryje kartu su vaizdo įrašu, kuriame jis išlipa iš traukinio Ukrainos sostinėje. „Būsime kartu su Ukraina ir jos žmonėmis, kol į Europą sugrįš taika“, – rašė jis tviteryje ispanų ir ukrainiečių kalbomis.P. Sanchezas ketvirtadienį planuoja susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kuleba apie Kinijos taikos planą: velnias slypi detalėseUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba santūriai atsiliepė apie galimą Kinijos iniciatyvą dėl taikos Ukrainoje. Jam žinomi pagrindiniai Pekino parengto pasiūlymo elementai, tačiau esą reikia pamatyti visą dokumentą, kad būtų galima susidaryti vaizdą. „Velnias slypi detalėse“, – pabrėžė D. Kuleba trečiadienį Niujorke prieš prasidedant specialiajai JT Generalinės Asamblėjos sesijai, skirtai Rusijos invazijos metinėms.Ukraina turi savo taikos planą, kurį remia daugelis šalių. „Jis liks mūsų prioritetas. Tačiau esam pasirengę kalbėtis su tais, kurie turi idėjų“, – teigė ministras. Anot pranešimų, Kinija yra parengusi 12 punktų planą dėl karo užbaigimo, kuris paremtas Ukrainos teritorinio vientisumo principu.D. Kuleba trečiadienį JT Generalinėje Asamblėjoje pristatė rezoliuciją, kurioje raginama siekti taikos ir Maskvos pasitraukimo. Tikimasi, kad ketvirtadienį Asamblėja rezoliuciją priims didele balsų dauguma.

Paskelbė naujus Rusijos nuostoliusUkrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, jog per parą pašalino dar beveik 800 Rusijos okupantų. Taip pat buvo sunaikintos 24 šarvuotos kovinės mašinos ir 16 rusų tankų.Kaip teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“, bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo pernai vasario 24-osios iki šių metų vasario 23 dienos tarp personalo sudarė daugiau nei 145 tūkst. žmonių.Sunaikinta 3 350 priešo tankų vienetų, 6 593 šarvuotos kovos mašinos, 2 352 artilerijos sistemos ir 471 daugkartinio paleidimo raketų sistema.

Klyčko: Kyjivas buvo ir tebėra Rusijos taikinysKyjivo meras Vitalijus Klyčko mato pavojų, kad rusų pajėgos vėl puls Ukrainos sostinę. Tačiau jis esąs įsitikinęs, kad tai nepavyks. „Kyjivas yra Ukrainos širdis, Kyjivas buvo ir tebėra Rusijos, rusų ir V. Putino taikinys“, – sakė V. Klyčko trečiadienį. Jis apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną siekiant užgrobti vis daugiau teritorijų. „Nemanau, kad Rusija laimės“, – kalbėjo V. Klyčko.Pernai Rusijos daliniai jau buvo pasiekę Kyjivo priemiesčius, tačiau vėl pasitraukė. Šiandien yra plati koalicija, kuri padeda Ukrainai gintis, sakė V. Klyčko. Nieko esą nebereikia įtikinėti. „Tai teroristinis karas, nes rusų metodai yra teroristiniai metodai“, – pažymėjo meras.Rusija 2022 metų vasario 24 dieną užpuolė Ukrainą. Karo metinių proga šį penktadienį bus prisiminti žuvusieji. „Tėvai neteko savo vaikų, vaikai neteko savo tėvų“, – teigė V. Klyčko.JT duomenimis, per karą iki šiol žuvo mažiausiai 8 000 civilių. Apie žuvusių karių skaičių Ukraina duomenų nepateikia. „Jų tūkstančiai, didžiulis skaičius“, – kalbėjo V. Klyčko. – Turime prisiminti žmones, kurie sumokėjo aukščiausią kainą už mūsų nepriklausomybę. Niekada neturime pamiršti šių žmonių. Gerų žmonių. Žuvo labai daug mano pažįstamų“.

Rusija įspėja Ukrainą dėl invazijos į UždniestręRusija kaltina Ukrainą planuojant invaziją į separatistinį Moldovos Uždniestrės regioną. Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Kyjivas artimiausiu metu Uždniestrėje ketina surengti ginkluotą operaciją „po svetima vėliava“, pranešė naujienų agentūra TASS.Ukrainos kariai ir Ukrainos „Azovo“ pulkas esą kaip dingstimi pasinaudos inscenizuotu tariamų rusų dalinių įžengimu. Gynybos ministerija pasirengus reaguoti į bet kokius pokyčius pasienyje tarp Ukrainos ir Uždniestrės, sakoma toliau pranešime.Moldovos žvalgyba tuo tarpu jau gruodį apkaltino Rusiją planuojant invaziją. Kaip galimas laikotarpis buvo įvardytas sausis–balandis. Rusija esą nori sujungti Uždniestrę ir Moldovą. Ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pareiškęs, kad Rusija turi konkrečių planų sutrikdyti politinę tvarką Moldovoje.Separatistiniame Moldovos Uždniestrės regione pasienyje su Ukraina nuo dešimtojo dešimtmečio yra dislokuoti rusų kariai, kurie čia veikia kaip vadinamieji taikdariai. Buvusi sovietinė respublika Moldova nėra NATO narė. Šalis politiškai susiskaldžiusi tarp proeuropietiškų ir prorusiškų jėgų.

Artėjant karo metinėms, Ukraina ir Rusija kreipėsi į JT Generalinę AsamblėjąPraėjus metams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, trečiadienį surengtoje specialioje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje dar kartą paaiškėjo, kad tarp abiejų kariaujančių šalių yra didelis atotrūkis.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apkaltino Rusijos pusę vykdant genocidą, o Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzija aukšto lygio susitikime pareiškė, kad Vakarai planuoja „suskaldyti ir sunaikinti“ jo šalį.Pirmąją iš dviejų sesijos dienų, penktadienį minint Rusijos invazijos metines, D. Kuleba JT Generalinėje Asamblėjoje pristatė rezoliuciją, kurioje raginama siekti taikos ir Maskvos pasitraukimo.Tikimasi, kad ketvirtadienį asamblėja didele balsų dauguma priims rezoliuciją.O kol kas laukiama dešimčių aukšto rango pareigūnų kalbų, įskaitant JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus Jameso Cleverly ir Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock.

Analitikai: išlaikyti naują puolimą Rusijai trūksta kovinės galios ir ištekliųRusijai trūksta kovinės galios ir išteklių, reikalingų jos naujoms puolamosioms operacijoms Ukrainoje, teigė JAV Karo studijų instituto analitikai savo naujausioje apžvalgoje. Vasario pradžioje Rusijos pajėgos sustiprino puolimus mažiausiai keturiuose–penkiuose frontuose Luhansko, Donecko ir Zaporožės regionuose, tačiau dar nepadarė reikšmingų laimėjimų, o jų personalas ir ištekliai ir toliau mažėja. Tai teigiama naujoje Amerikos karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.ISW cituoja Ukrainos saugumo vadovo Kirilo Budanovo pareiškimą, kur jis pažymėjo, kad Rusijos puolimas yra toks neveiksmingas, kad jis beveik nepastebimas. „Budanovo pareiškimas sutampa su ISW vertinimu, kad Rusijos kariai teikia pirmenybę Bachmuto ir Limano kryptims ir dar nedėjo didelių pastangų puolimui teritorijose į vakarus nuo Donecko“, – sakoma pranešime.ISW dar kartą pažymi, kad Rusijos pajėgos neturi didelių nepanaudotų kovai parengtų rezervų. Rusija į fronto linijas pasiuntė daugiau nei 90 proc. iš daugiau nei 300 tūkst. mobilizuotų asmenų.

Generalinis štabas: rusai ir toliau bando užimti BachmutąUkrainos generalinio štabo santraukoje ketvirtadienio rytą pasirodė naujų gyvenviečių netoli Bachmuto pavadinimų, Jas, pasak pranešimo, užpuolė rusai, ir, sprendžiant iš šių kaimų vietos, rusai ir toliau bando apsupti Bachmutą, eidami į šiaurės vakarus nuo jo.Gyvenviečių, kurias pagal ataskaitą rusai puola, sąraše pasirodė Orekhovo-Vasiljevkos ir Dubovo-Vasiljevkos kaimai. Jie yra į šiaurės vakarus nuo Bachmuto, netoli greitkelio, jungiančio Bachmutą ir Slavianską.Remiantis ataskaita, išpuoliai tęsiasi Berkhovkos ir Jagodnojės kaimų rajone netoli šiaurės vakarinio Bachmuto pakraščio.Apskritai, pasak Ukrainos generalinio štabo, per pastarąją dieną Ukrainos daliniai atrėmė apie 90 Rusijos atakų penkiomis kryptimis: Kupjansko, Limansko, Bachmuto, Avdiivkos ir Šachtyorsko.

JAV gali paskelbti žvalgybinę informaciją apie galimą Kinijos ginklų tiekimą Rusijai JAV prezidento administracija sprendžia, ar paskelbti savo žvalgybinę informaciją, pagal kurią Kinija dabar sveria argumentus už ir prieš dėl ginklų tiekimo Rusijai. Apie tokį dokumentą rašo amerikiečių laikraštis „The Wall Street Journal“, cituodamas anoniminius šaltinius administracijoje.Kinija iki šiol elgėsi atsargiai ir palaikė Rusiją daugiausia pirkdama jos naftą, tačiau dabar, pasak WSJ pašnekovų, Kinijos vadovybė galvoja, ar pakeisti savo požiūrį.Kaip sakė neįvardytas laikraščio pašnekovas, iki šiol buvo neaišku, kaip Kinija gali padėti Rusijai, o dabar, pasak JAV ir sąjungininkų žvalgybos pareigūnų, tampa daug aiškiau. Tačiau sprendimas Pekine dar nepriimtas, teigiama žvalgybos ataskaitose.Praėjusį savaitgalį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas tiesiogiai apkaltino Kiniją ketinant duoti Rusijai ginklų.Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas trečiadienį vengė tiesioginio atsakymo į klausimą, ar Kinija tieks ginklus Rusijai.

Žiniasklaida: Kremlius bando pripratinti gyventojus prie ilgo karo idėjosAmerikiečių laikraštis „The New York Times“, aprašydamas trečiadienį vykusį koncertą Lužnikuose „Tėvynės gynėjo dienos“ ir išpuolio prieš Ukrainą metinių proga, daro išvadą, jog Kremlius bando įteigti gyventojams idėją, kad užsitęsęs karas yra normalu.„Kruopščiai choreografuotas koncertas ir mitingas romantizavo Rusijos kariuomenę ir karą [...] Apskritai šventė Lužnikų stadione buvo Kremliaus kampanijos normalizuoti karą Rusijos gyventojų akyse atspindys. Tai tylus pripažinimas, kad karas greitai nesibaigs“, – rašoma leidinyje. Laikraščio korespondentai pažymėjo, kad tie iš dešimčių tūkstančių Lužnikuose susirinkusių žmonių, sutikusių kalbėtis su amerikiečių žurnalistais, aršiai remia „specialiąją karinę operaciją“, kaip Rusijos valdžia vadina jų pradėtą karą. Tiesa, primenama, kad viešai kritikuoti „specialiąją karinę operaciją“ yra draudžiama, už tai gresia ir laisvės atėmimas.

Du sprogimai Mariupolyje2023 m. vasario 22 d., trečiadienio vakarą, laikinai okupuotame Mariupolyje, Donecko srityje, antrą kartą per dieną nugriaudėjo sprogimai.

Vokietijos žvalgyba: Kremlius gali mobilizuoti dar milijoną žmonių Kremlius vis dar nepasirengęs pripažinti pralaimėjimo Ukrainoje, todėl, siekdamas pakreipti padėtį savo naudai, gali surengti naujas mobilizacijos bangas. Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas tai sakė interviu „Redaktionsnetzwerk Deutschland“.Jo nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra pasirengęs taikos deryboms su Ukraina ir toliau bandys pasiekti karinės sėkmės remdamasis skaitine persvara.Kal pažymėjo, kad Kremlius gali primesti savo valią Ukrainai tik siųsdamas į frontą daugiau vyrų – rudenį mobilizuotų daugiau nei 300 tūkst. vyrų gali nepakakti.

Sunakas: dabar Ukrainai atėjo laikas pasinaudoti galimybe padaryti realią pažangą mūšio lauke Britanijos Ministras Pirmininkas Rišis Sunakas šį vakarą kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.„Ministras Pirmininkas informavo apie savo vizitą Miuncheno saugumo konferencijoje ir sakė, kad pasinaudojo šiuo renginiu, kad paragintų sąjungininkus paspartinti savo paramą, siekiant padėti Ukrainai pasiekti karinių laimėjimų per ateinančias savaites ir mėnesius.„Dabar Ukrainai atėjo laikas pasinaudoti galimybe padaryti realią pažangą mūšio lauke ir dar labiau įrodyti V. Putinui, kad Ukraina galiausiai laimės, – sutarė vadovai.“

Mirė žymus „Azovstal“ gynėjas, kuris buvo laikomas nelaisvėje RusijojeMirė Azovo pulko 1-ojo bataliono vadas ir Azovstalio gynėjas Olegas Mudrakas. Kovotojas šešis mėnesius išbuvo Rusijos nelaisvėje.Apie gynėjo mirtį instagrame pranešė jo sūnėnas Danielius. „Olegas Vasiljevičius Mudrakas – majoras, didvyris, žmogus iš plieno, mano dėdė, mano brolis, mano atrama, mano pasididžiavimas, mano švyturys ir charakterio pavyzdys“ – rašė jis.

Moldova pasirengusi „visam grėsmių spektrui“Buvusi sovietinė respublika pareiškė esanti pasirengusi „visam grėsmių spektrui“, nes baiminasi, kad Rusija gali suintensyvinti bandymus ją destabilizuoti. Moldova apkaltino Rusiją, kad ši kursto antivyriausybinius protestus ir rengia sąmokslą perimti šalies valdymą, tačiau Rusija tai neigia.Duodamas interviu telefonu Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu sakė: „Mūsų institucijos yra suplanavusios atsaką į visą grėsmių spektrą.„Žinoma, turime ribotas priemones, bet kartu nesame vieni“.Invazijos pradžioje Moldova baiminosi, kad Maskva gali bandyti užgrobti jos separatistinį Padniestrės regioną. 

Jermakas neatmeta, kad Didžioji Britanija bus pirmoji šalis, patieksianti Ukrainai orlaiviųLėktuvų pristatymo Ukrainai procesas jau prasidėjo. Didžioji Britanija gali būti pirmoji šalis, kuri atblokuos orlaivių tiekimą.Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, praneša portalas „rbc.ua“.„Jei kalbėsime apie lėktuvus, tai manau, kad šis procesas jau vyksta. Neatmetu, kad būtent Didžioji Britanija taps pirmąja šalimi, pradėsiančia jų tiekimą“, – sakė jis.Anot A. Jermako, daugelis šalių teigia, kad yra pasirengusios perduoti Ukraina lėktuvų, bet tik susitarusios su kitomis šalimis arba po to, kai orlaivių nusiųs kitos šalys.A. Jermakas pabrėžė, kad Ukraina jau yra išgyvenusi panašių istorijų su „Patriot“ oro gynybos sistemomis ir kita ginkluote: nuo kategoriško „ne“ iki sutikimo tiekti ginklus.Portalas primena, jog Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as pareiškė, kad Ukraina gali gauti modernių naikintuvų „Typhoon“, tačiau tik pasibaigus karui.

Zelenska kreipėsi į JT: Rusija turi būti patraukta atsakomybėn dėl žmogaus teisių pažeidimų UkrainojeUkrainos pirmoji ponia Olena Zelenska trečiadienį vaizdo ryšiu kreipėsi į Jungtines Tautas (JT) ir ragino patraukti Rusiją atsakomybėn dėl žmogaus teisių pažeidimų dabartiniame Ukrainos kare.Kaip pranešama, O. Zelenska kalbėjo specialiame JT posėdyje žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje klausimu. „Manau sutiksite, kad mes turime teisę nebūti nužudytiems savo pačių namuose, – teigė O. Zelenska. – Tačiau ukrainiečiai jau metus viso pasaulio akivaizdoje žudomi savo miestuose, kaimuose, butuose, ligoninėse, teatruose.“Ukrainos pirmoji ponia kalbėjo apie Rusijos kariuomenės išpuolius, nukreiptus prieš civilius gyventojus, moterų prievartavimus ir priverstinį vaikų deportavimą į Rusiją. „Todėl raginame JT įsteigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams teisti“, – teigė O. Zelenska.Anot jos, šis tribunolas tarnautų ne tik Ukrainos, bet ir viso pasaulio interesams. „Jo reikia ne tik mums. Kad tai niekada nepasikartotų“, – tikino pirmoji ponia.

Rusija teigia, kad Kinija išreiškė jai savo nuomonę apie padėties Ukrainoje „sureguliavimo“ būdusRusija trečiadienį pareiškė, kad Kinija išreiškė jai savo nuomonę apie galimus dabartinės padėties Ukrainoje „sureguliavimo“ būdus.„Kinijos partneriai pasidalino savo nuomone apie pagrindines Ukrainos krizės priežastis ir politinio sureguliavimo būdus. Apie atskirą (taikos) planą kalbų nebūta“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.Rusijoje šiuo metu vieši Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi.

Mariupolyje sunaikinti du rusų degalų sandėliaiLaikinai okupuotame Mariupolyje sunaikinti du degalų sandėliai Rusijos kariuomenės bazėse.Tai pranešė šio Ukrainos miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“."Papildymas. Patvirtiname, kad Kalmiuso rajone okupantų bazėse likviduoti du degalų sandėliai. Gerai. Bus ir daugiau“, – parašė „Telegram“ kanale P. Andriuščenka.Kaip jau buvo pranešta, vėlų vasario 21-osios vakarą Mariupolyje nugriaudėjo virtinė sprogimų. Patvirtinta, kad buvo smogta okupantų amunicijos sandėliui oro uoste ir jų bazei metalurgijos kombinato teritorijoje.Vasario 22-osios rytą Mariupolyje buvo užfiksuotas galingas sprogimas – nuo jo nukentėjo priešo sandėlis jūrų uoste.

Rusija patvirtino, kad buvo iš anksto įspėta apie Bideno vizitąMaskva patvirtino, kad jai buvo iš anksto pranešta apie Joe Bideno vizitą Ukrainos sostinėje šią savaitę.JAV prezidentas pirmadienį netikėtai atvyko į Kijevą, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ir dar kartą patvirtino Amerikos įsipareigojimą remti Ukrainą.Baltieji rūmai pranešė, kad apie vizitą Kremlių informavo likus kelioms valandoms iki J. Bideno išvykimo, tačiau nebuvo suteiktos jokios saugumo garantijos.Dabar tai patvirtino ir Rusija. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė: „Priminsiu, kad J. Bidenas nedrįso apsilankyti Kijeve neįspėjęs Rusijos ir nepaprašęs Rusijos pusės užtikrinti jo saugumą“.Tačiau ekspertai teigė, kad mažai tikėtina, kad JAV būtų pasitikėjusios Rusijos saugumo garantija, o veikiau išreiškė pasitikėjimą Ukrainos gynyba, leisdamos tęsti kelionę.

Bukarešto devyneto šalys bendrai pasmerkė Rusijos karą prieš UkrainąBukarešto devyneto šalys trečiadienį po susitikimo Lenkijos sostinėje Varšuvoje paskelbė bendrą deklaraciją, kuria pasmerkė Rusijos „brutalų ir kruviną“ karą prieš Ukrainą, praneša „Sky News“.Pasak Lenkijos prezidento patarėjo Marcino Przydaczo, deklaracijoje sąjungininkės taip pat įsipareigojo remti vieną kitą grėsmės atveju.Vadinamajam Bukarešto devynetui priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.Šių šalių vadovų susitikime taip pat dalyvavo JAV prezidentas Joe Bidenas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Ukrainos ambasada Juodkalnijoje perspėjo apie galimas provokacijas vasario 24-ąjąUkrainos ambasada Juodkalnijoje neatmeta antiukrainietiškų provokacijų per Rusijos invazijos metines galimybės ir ragina šioje šalyje esančius ukrainiečius būti budrius ir atsargius.Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi ambasados ​​spaudos tarnyba.„Atsižvelgdama į pastaruoju metu įvykusius incidentus, taip pat į artėjančias Rusijos plataus masto ginkluotos invazijos metines, ambasada neatmeta antiukrainietiškų provokacijų ar saugumo incidentų galimybės. Prašome viešose vietose būti budrius ir atidžius, nesukelti pavojaus sau ir savo artimiesiems, vengti abejotinų situacijų ir nepasiduoti kurstymui“, – sakoma diplomatinės atstovybės pranešime.Ukrainos diplomatai taip pat paragino laikytis Juodkalnijos įstatymų, o apie visus galimus incidentus nedelsiant pranešti policijai.„Ukrinform“ primena, kad gruodį Ispanijos žiniasklaida pranešė apie sprogimą Ukrainos ambasadoje Madride. Ukrainos ambasados ​​darbuotojas buvo lengvai sužeistas ir paguldytas į ligoninę – jo rankose sprogo vokas. Kiti darbuotojai nenukentėjo. Informaciją apie incidentą patvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Gubernatorius: Belgorodo srityje per naują apšaudymą sužeisti du žmonėsSu Ukraina besiribojančioje Rusijos Belgorodo srityje per naują apšaudymą sužeisti mažiausiai du žmonės. Tai trečiadienį pareiškė šios srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, kurį cituoja CNN.V. Gladkovo duomenimis, ataka surengta Šebekino mieste. Gubernatorius dėl apšaudymo kaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. V. Gladkovas nurodė, kad vieno iš sužeistųjų būklė yra vidutinė, o kito – kritinė.Gubernatoriaus teigimu, dėl naujausios atakos viename vietos prekybos centre būta gaisro, tačiau jis buvo užgesintas.V. Gladkovas taip pat kalbėjo apie Šebekino rajone apšaudytą kaimą, kuriame esą apgadinti trys privatūs namai.CNN pažymi, kad šių V. Gladkovo teiginių nepriklausomai patvirtinti negalima.

Šaltiniai: ES šalims nepavyko susitarti dėl 10-ojo sankcijų Rusijai paketo Europos Sąjungos (ES) šalims trečiadienį nepavyko pasiekti susitarimo dėl 10-ojo sankcijų Rusijai paketo, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi keturiais diplomatiniais šaltiniais.Blokas buvo užsibrėžęs tikslą pritaikyti šias sankcijas iki pirmųjų Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metinių, kurios bus minimos šį penktadienį. Nepaisant to, šaltiniai pažymėjo, kad ketvirtadienio popietę numatomi tolesni pokalbiai šiuo klausimu.Anot šaltinių, nesutarimų būta dėl gumos gaminių ir įsipareigojimų pranešti apie Europoje esantį Rusijos turtą.Visi šaltiniai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes ES šalių derybų procesai yra konfidencialūs.

Danilovas: siekdama destabilizuoti padėtį Ukrainoje, Rusija rengia planą „žemė mainais į taiką“ Rusija rengia padėties Ukrainoje destabilizavimo scenarijų kaip vienintelį išsigelbėjimą nuo savo karinio pralaimėjimo. Šiuo tikslu RF tarptautinėse platformose ir Ukrainoje per savo „ekspertus“ mėgina prastumti idėją, kad esą Ukraina mainais už karo pabaigą turi atsisakyti Donecko ir Luhansko sričių bei Krymo.Kaip praneša „Ukrinform“, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas tai rašo leidinyje „Ukrainska pravda“ paskelbtame straipsnyje.„Vidinė destabilizacija Ukrainoje yra vienintelis Rusijos išsigelbėjimas nuo karinio pralaimėjimo ir Putino režimo žlugimo. Todėl Kremlius stengiasi į kraujotakos sistemą paleisti nuodingą virusą – idėją apie kompromiso galimybę. Esą tereikia Ukrainos sutikimo mainais už karo pabaigą atsisakyti Donecko ir Luhansko sričių bei Krymo. Pagal šį scenarijų dirbama plačiu mastu ir įvairiomis kryptimis. Kremlius savo planuose deda viltis į ukrainiečių nuovargį, sąjungininkų ir partnerių išsekimą, rinkimus Jungtinėse Valstijose ir Europoje, ekonominę krizę ir Rusijos išteklių poreikį“, – rašo O. Danilovas.Pasak jo, tarptautiniuose susitikimuose Rusijos atstovai gąsdina ir įtikinėja, kad dalies Ukrainos teritorijų iškeitimas į taiką yra geriausia išeitis.NSGT sekretorius prognozuoja, jog netrukus Ukrainoje įvairūs „ekspertai“ pradės skleisti naratyvą, kad labai reikia taikos, kad Vakarai išduoda Ukrainą, o Ukrainos rytuose ir Kryme gyvena tik „separatistai“ ir „vatnikai“, ten žmonėms išplautos smegenys, sugriauta ekonomika ir nuniokoti miestai.„Bet tokie tvirtinimai yra kliedesys ir nusikaltimas, mažiausiai – kėsinimasis į valstybės teritorijos  vientisumą, o daugiausiai – išdavystė. Krymas, Donecko ir Luhansko sritys, visi kiti laikinai okupuoti šalies regionai yra suvereni Ukrainos teritorija, kuri nekeičiama ir neparduodama. Tereikia pakliūti į šiuos pasirinkimo tarp nuolaidų ir karo spąstus – ir vėl sulauksite karo“, – pabrėžė O. Danilovas.Jo manymu, Putino valdžia tokį susitarimą – „žemė mainais į taiką“ – laiko tarpiniu etapu siekiant pagrindinio tikslo – sunaikinti Ukrainą ir užgrobti visą jos teritoriją.Pagrįsdamas savo nuomonę, O. Danilovas pabrėžė, kad tokiu atveju Rusija gautų reikiamą operatyvinę pauzę savo ginkluotosioms pajėgoms, o svarbiausia – Kremlius į Ukrainos visuomenę paleistų destruktyvų skaldymo virusą, keliantį pasipiktinimą ir nepasitenkinimą.„Dabar, kai 95 proc. ukrainiečių tiki pergale kare, kompromisas su agresoriumi sukeltų neišvengiamą pilietinį protestą. O jei bus sumaniai žaidžiama apnuogintais Ukrainos visuomenės nervais ir eskaluojama  amžina korupcijos tema, suteikiamas balsas pritilusiems „rusų pasaulio“ mylėtojams, kurstomos įvairių oponentų politinės ambicijos, tai šalis neišvengiamai pateks į ūmią politinės krizės fazę. Ir būtent tuo metu Rusija smogtų naują smūgį“, – rašo NSGT sekretorius.Pasak O. Danilovo, šiame kare negali būti lygiųjų ir nėra pustonių. „Ukraina turi laimėti, o Rusija – pralaimėti. Kompromisas ir nuolaidos yra kelias į pralaimėjimą ir valstybingumo praradimą“, – apibendrino jis.

Bidenas pareiškė, kad Rusija padarė didžiulę klaidą sustabdydama savo dalyvavimą START sutartyje JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad Rusija padarė „didžiulę klaidą“ sustabdydama savo dalyvavimą branduolinio nusiginklavimo sutartyje START.Kaip praneša „Sky News“, J. Bidenas tokį trumpą komentarą išsakė prieš susitikimą Varšuvoje su Bukarešto devyneto šalių lyderiais.Apie stabdomą Maskvos dalyvavimą minėtoje sutartyje antradienį paskelbė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Nepaisant pasitraukimo, Rusija patikino, kad ir toliau paisys susitarime numatyto branduolinių galvučių skaičiaus limito.Ši sutartis įpareigoja JAV ir Rusiją apriboti branduolinių raketų paleidimo įrenginių skaičių iki 800, o veikiančių branduolinių užtaisų – iki 1 550.

Rusai apšaudė kaimą Chersono srityje, žuvo du žmonėsRusijos kariuomenė iš artilerijos pabūklų apšaudė Novotiahinkos kaimą Chersono srityje, žuvo du žmonės.Tai trečiadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Chersono srities karinės administracijos vadovu Oleksandru Prokudinu.„Okupantai rusai iš artilerijos apšaudė taikių gyventojų namus Novotiahinkos kaime“, – parašė pareigūnas „Telegram“ kanale.Gautomis žiniomis, priešo sviedinių skeveldros nusinešė dviejų žmonių – 81 metų moters ir 68 metų vyro – gyvybes. Nuo patirtų žaizdų jie mirė vietoje.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariuomenė pastarąją parą 58 kartus apšaudė Chersono sritį, žuvo penki civiliai, dar daugiau kaip 20 žmonių buvo sužeisti.

Žiniasklaida: Suomija ketvirtadienį turi apsispręsti dėl tankų „Leopard“ siuntimo į Ukrainą Suomija ketvirtadienį turi apsispręsti, kaip ji dalyvaus europiniame projekte dėl Vokietijoje pagamintų kovinių tankų „Leopard“ siuntimo į Ukrainą, praneša portalas „Yle“.Gautomis žiniomis, sprendimą šiuo klausimu ketvirtadienį priims Valstybės taryba, jis bus galutinai patvirtintas bendrame prezidento ir vyriausybės posėdyje.Klausimas bus pateiktas svarstyti vyriausybei Gynybos ministerijos pasiūlymu.Anksčiau buvo manoma, kad Suomija projekte dalyvaus arba rūpindamasi tankų technine priežiūra, arba perduodama Ukrainai kelias kovos mašinas. Tankų, kurie gali būti perduoti, skaičius nebūtinai bus skelbiamas viešai.Suomijos gynybos pajėgos turi apie 200 tankų „Leopard“.Politikai jau anksčiau pabrėžė, kad Suomija, kaip Rusijos kaimynė, priimdama sprendimą dėl tankų siuntimo į Ukrainą turi atsižvelgti į savo gynybinį pajėgumą.

Rusija apie galimybę grįžti į START sutartį: viskas priklausys nuo VakarųRusija trečiadienį pareiškė, kad apsvarstys galimybę grįžti į bendrą su JAV branduolinio nusiginklavimo sutartį START, jei Vakarai parodys ryžtą atsižvelgti į jos „nuogąstavimus“, praneša BBC.„Viskas priklausys nuo Vakarų pozicijos“, – tvirtino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Apie stabdomą Maskvos dalyvavimą minėtoje sutartyje antradienį paskelbė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Nepaisant pasitraukimo, Rusija patikino, kad ir toliau paisys susitarime numatyto branduolinių galvučių skaičiaus limito.Ši sutartis įpareigoja JAV ir Rusiją apriboti branduolinių raketų paleidimo įrenginių skaičių iki 800, o veikiančių branduolinių užtaisų – iki 1 550.Rusijos žemieji parlamento rūmai trečiadienį pritarė įstatymo projektui, įtvirtinančiam Maskvos dalyvavimo START sutartyje suspendavimą.

Ukrainos prokurorai identifikavo per 90 Rusijos karių, atsakingų už karo nusikaltimus BučojeIki šiol identifikuota jau per 90 Rusijos karių, atsakingų už karo nusikaltimus Ukrainos sostinės Kyjivo priemiestyje Bučoje. Tai trečiadienį pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.Transliuotojas CNN cituoja prokuratūros įrašą tviteryje, kuriame teigiama, kad okupacijos metu Rusijos kariuomenė Bučoje ir jos apylinkėse įvykdė daugiau kaip 9 tūkst. karo nusikaltimų ir nužudė per 1,7 tūkst. civilių. Įraše priduriama, kad iki šiol identifikuotas 91 rusų karys, padėjęs vykdyti šiuos nusikaltimus.„Po išlaisvinimo (Bučoje) aptikome masinių kapaviečių su nukankintų vyrų, moterų ir vaikų kūnais. Kankinimas, žudymas, seksualinė prievarta. Toks yra tikrasis „rusiškojo pasaulio“ ir Rusijos Federacijos veidas, paremtas visiška nepagarba žmogaus teisių ir humanitarinės teisės principams“, – akcentuoja prokuratūra.Ji įraše pabrėžia, kad ir toliau dės pastangas patraukti visus susijusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn.Buča iš Rusijos okupacijos gniaužtų buvo išlaisvinta praėjusių metų balandį.

Reznikovas: pirmųjų tankų tikimės artimiausiu metu Ukraina tikisi iš savo partnerių pirmųjų tankų artimiausiu metu. Jie atvyks su jau parengtomis įgulomis.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.„Laisvasis pasaulis subūrė „tankų koaliciją“, kad padėtų Ukrainai nugalėti šiame kare. Jau artimiausiu metu tikimės iš partnerių pirmųjų tankų su parengtomis ukrainiečių įgulomis“, – parašė „Facebook“ paskyroje O. Reznikovas.Ministras taip pat pajuokavo, jog šiąnakt į ES ir NATO „įsiveržė“ keturi Rusijos tankai, turėdamas omenyje tai, kad Ukraina perdavė partneriams kelis trofėjinius rusiškus tankus.„Bet, kaip sakoma, yra niuansas. Ukrainos karių dėka... vasario 24-ąją keturių šalių – Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos – piliečiai vienu metu pamatys, kad Rusijos tankai per Ukrainą į Europą gali patekti tik muziejaus eksponatų pavidalu“, – pažymėjo O. Reznikovas.Jis priminė, kad praėjusią vasarą pirmąsias tokias ekspozicijas priėmė Ukrainos draugai Lenkijoje ir Čekijoje.„Tai turėtų būti signalas ir rusams. Europiečiai iš arti pažvelgs į jų tikrąjį veidą. Anksčiau tai keldavo didžiulę baimę, o dabar vis dažniau – pasibjaurėjimą ir panieką. Vis daugiau europiečių įsitikins, kad Rusiją galima ir reikia nugalėti mūšio lauke. Ir geriau tai padaryti Ukrainoje, kad vėliau nereikėtų stabdyti priešo prie savo namų“, – pridūrė O. Reznikovas.Portalas primena, kad artimiausiomis savaitėmis Ukraina iš Lenkijos gaus 14 tankų „Leopard 2“.O Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad Berlynas tikisi pristatyti Ukrainai tankų „Leopard 2A6“ paskutinę kovo savaitę.

Podoliakas: JAV perspėjo Rusiją dėl pasekmiųUkrainos prezidento kanceliarija pranešė, kad Baltieji rūmai privalėjo informuoti Rusiją apie Joe Bideno vizitą į Kyjivą, nes abi valstybės turi branduolinį ginklą. Toks yra diplomatinis protokolas, tačiau tai nereiškia, kad Vašingtonas prašė Maskvos leidimo. Apie tai 24-ojo televizijos kanalo eteryje papasakojo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas. Jo teigimu, Kremlius buvo perspėtas dėl pasekmių, jeigu Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui grės pavojus.„J. Bidenas – branduolinės valstybės vadovas. Laikantis diplomatinio protokolo ir atsižvelgiant į tai, kad Rusija vykdo agresyvius veiksmus prieš teritorijas, kuriose planavo lankytis JAV prezidentas ir kuriose nėra Amerikos karių, Rusija buvo perspėta dėl pasekmių, jeigu prezidento gyvybei kils pavojus“, – nurodė M. Podoliakas.Vizito metu Ukrainos oro erdvę kontroliavo amerikiečių lėktuvai, skraidę virš Lenkijos. Taip buvo visiškai užtikrintas J. Bideno saugumas, pažymėjo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas.Jis pabrėžė: nėra nieko, ko reikėtų prašyti valstybės agresorės Rusijos.„Rusiją reikia informuoti, o jeigu pamėgins nesilaikyti reikalavimų – nubausti. Rusija turi priprasti prie savo naujos vietos tarptautinėje arenoje. Po karo Rusiją privers laikytis tarptautinės teisės, bet pirmiausia ji turės atsakyti už visus Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus“, – pridūrė M. Podoliakas.Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas priminė, kad, nepaisant to, jog Rusiją įspėjo dėl pasekmių, tuo metu, kai J. Bidenas buvo Kyjivo centre, Baltarusijoje pakilo rusiškų naikintuvų „Mig“.Tada visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus.„Šiuo atveju kalbame apie tam tikrų RF asmenų nepastovią psichologinę būseną – jie gali iškrėsti būtent tokią šunybę. Kažkas pasakė: „Pakelkime naikintuvų „Mig“, ginkluotų raketomis „Kinžal“, ir tegul jie išsigąsta ir slepiasi. Tai juk Rusija“, – pabrėžė M. Podoliakas.

Pareigūnas: kare prieš Ukrainą dalyvauja daugiau kaip 350 tūkst. Rusijos kareiviųKare prieš Ukrainą dalyvauja daugiau kaip 350 tūkst. Rusijos kareivių.Tai trečiadienį interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas.„Ukrainos teritorijoje ir prie jos sutelktų priešų skaičius šiek tiek viršija 350 tūkst.“, – sakė jis.S. Najevas taip pat nurodė šiuo metu Baltarusijos teritorijoje dislokuotų Rusijos ir Baltarusijos kariškių skaičių.„Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas sudaro iš viso 65 tūkst. žmonių, iš kurių 4 tūkst. laikomi su Ukraina besiribojančiuose pasienio rajonuose. Be to, Baltarusijos poligonuose yra Rusijos 6-oji divizija, kurią sudaro 10,5 tūkst. kareivių. Jie ten rengia savo treniruotes“, – pareiškė generolas leitenantas.Jungtinių pajėgų vadas patikino, kad reaguoja į bet kokį priešų skaičiaus pasikeitimą šiaurės kryptimi. "Mano reakciją sukelia bet koks jų kariškių skaičiaus pasikeitimas. Kai jis kelis kartus padidės, tada ir mes padidinsime savo karių skaičių. Veikiame veidrodiniu principu: jie padidina grėsmės lygį – mes padidiname savo reagavimo į tai lygį“, – pabrėžė S. Najevas.Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos gynybos pajėgos pastarąją parą atmušė okupantų atakas Kuzemivkos ir Dibrovos gyvenviečių rajonuose Luhansko srityje bei Fedorivkos, Jagidnės, Berchivkos, Bachmuto ir Kurdiumivkos rajonuose Donecko srityje.

Ispanija teigia planuojanti perduoti Ukrainai šešis tankus „Leopard 2A4“ Ispanija planuoja perduoti Rusijos užpultai Ukrainai šešis vokiškus kovinius tankus „Leopard 2A4“. Tai trečiadienį pranešė šios šalies gynybos ministrė Margarita Robles, kuria remiasi „The Guardian“.Ministrė kartu pabrėžė, kad šis skaičius nėra galutinis ir ateityje dar gali būti padidintas.M. Robles apie galimybę perduoti Ukrainai „Leopardų“ prabilo praėjusį mėnesį, kai jų gamintoja Vokietija davė šių tankų reeksportavimo leidimą. Tada ministrė patikino, kad Ispanija koordinuos veiksmus su savo Vakarų sąjungininkais.Skaičiuojama, kad Ispanija turi 108 „Leopard 2 A4“ tankus, tačiau maždaug pusei jų reikalingas remontas.

Prigožinas pats parodė, kiek jo samdinių žuvo per vieną dieną„Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas paskelbė savo samdinių, kurie Ukrainoje nukauti vos per vieną dieną, nuotrauką. Dėl jų mirties J. Prigožinas apkaltino RUsijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą.Duodamas interviu vienam iš karą palaikančių „Telegram“ kanalų J. Prigožinas skundėsi, kad Gynybos ministerija neišdavė amunicijos jo smogikams.„Tai vaikinai, kurie vakar žuvo dėl amunicijos trūkumo“, – pareiškė J. Prigožinas, pažymėdamas, kad žuvusiųjų turėjo būti „penkis kartus mažiau“.„Vagner“ vadovas taip pat apkaltino Rusijos gynybos ministeriją melu, teigdamas, kad anksčiau sviediniai neva buvo skirti Rusijos kariuomenės daliniams, kovojantiems netoli Soledaro ir Bachmuto, nors jų ten niekada nebuvo. Po to, kai buvo atskleista apgaulė, ministerija esą nustojo juos skirti tiesiogiai.

Medvedevas: jei nelaimės Ukrainoje, Rusija subyrėsBuvęs Kremliaus šeimininkas Dmitrijus Medvedevas atmetė JAV prezidento Joe Bideno Varšuvoje išsakytus raginimus išvesti rusų dalinius iš Ukrainos. „Kai JAV liausis tiekti ginklus režimui Kyjive, karas baigsis, – trečiadienį „Telegram“ kanale rašė Rusijos Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas. – Jei Rusija karinę specialiąją operaciją baigs nepasiekusi pergalės, tai Rusija nustos egzistuoti, ji bus suplėšyta į gabalus.“Rusija į Ukrainą įžengė 2022 metų vasario 24 dieną.Kartu D. Medvedevas savo įžeidžiu stiliumi kritikavo tai, kad JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Varšuvoje kalbėdamas Lenkijos gyventojams kreipėsi ir į Rusijos žmones. „Kas apskritai yra šis keistas senelis, kalbantis iš Lenkijos pamišusiu žvilgsniu? Kodėl jis kreipiasi į kitos šalies žmones tuo metu, kai turi pakankamai problemų savo šalyje?“ – rašė D. Medvedevas. Jis apkaltino JAV „didybės manija“ ir tvirtino esą jos pasaulyje sukėlė daug karų.J. Bidenas antradienį Varšuvoje sakė kalbą karo metinių proga ir galiausiai kreipėsi į Rusijos žmones. „Jungtinės Valstijos ir Europos šalys nenori kontroliuoti ar sunaikinti Rusijos“, – sakė jis. Jis pabrėžė, jog Vakarai prieš invaziją neketino pulti Rusijos, kaip kad tvirtina V. Putinas. „Kiekviena diena, kai karas tęsiasi, yra jo sprendimas. Jis gali užbaigti karą vienu žodžiu. Tai paprasta“, – kalbėjo J. Bidenas.

Kuleba tvirtai tiki, kad pavyks suburti ir „naikintuvų koaliciją“ Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įsitikinęs, kad jo šalis, gindamasi nuo Rusijos agresijos, ateityje gaus ir naikintuvų – nors kol kas atitinkamų pažadų iš Vakarų valstybių nėra sulaukusi. „Nuolat dirbame, kad suburtume oro koaliciją arba naikintuvų koaliciją“, – sakė jis trečiadienį paskelbtame interviu Ukrainos naujienų agentūrai „Ukrinform“.Tai buvo užuomina į vadinamąją tankų koaliciją – virtinė šalių yra paskelbusios, kad perduos Ukrainai kovinių tankų. Ir to Ukrainai ilgai siekė.„Kol kas nėra nė vienos šalies, kuri sakytų „taip“, tačiau nėra ir nė vienos šalies, kuri sakytų „ne“. Tai visiškai atvira galimybė“, – sakė D. Kuleba. Kartu jis pridūrė suprantąs, kad sprendimui tokiu sudėtingu klausimu kaip naikintuvai reikia laiko.

Popiežius: karas Ukrainoje – absurdiškas ir žiaurusPopiežius Pranciškus absurdišku ir žiauriu pavadino Rusijos karą Ukrainoje. Per savo kassavaitinę visuotinę audienciją jis trečiadienį, turėdamas omenyje 2022 metų vasario 24–ąją prasidėjusią invaziją, kalbėjo apie liūdnas metines, praneša agentūra „Reuters“.Pontifikas pareikalavo ugnies nutraukimo ir taikos derybų ir pareiškė, kad „tikra“ pergalė Ukrainoje negali būti statoma ant griuvėsių.

Ukraina praneša apie naujas atakas prieš Bachmutą ir apylinkes Rusijos ginkluotosios pajėgos tęsia atakas prieš Bachmuto miestą Rytų Ukrainoje. Ukrainos kariuomenė trečiadienio rytą pranešė, kad praėjusią parą suskaičiuotos 59 atakos iš sunkiųjų raketinių sistemų, informuoja agentūra „Reuters“.Regione apšaudyta ir dar 20 gyvenviečių. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.Jau daug savaičių rusų daliniai dėmesį yra sutelkę pirmiausiai į strategiškai svarbų Bachmutą Donecko srityje.

Pranešama apie mažiausiai keturis sprogimus Charkive.https://twitter.com/maria_avdv/status/1628313433371209728

Medvedevas įspėja dėl branduolinės konfrontacijos Paskelbusi, kad stabdo savo dalyvavimą paskutiniojoje branduolinio nusiginklavimo sutartyje su JAV, Rusija įspėja dėl branduolinės konfrontacijos su Vakarais.„Jei JAV nori Rusijos pralaimėjimo, tuomet mes turime teisę gintis bet kokiu ginklu – įskaitant ir branduolinį“, – trečiadienį „Telegram“ kanale rašė Rusijos nacionalinės Saugumo Tarybos vadovo pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Tada pasaulis esą atsidurtų ant globalaus konflikto slenksčio.Skaitydamas savo metinį pranešimą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Rusijos įveikti neįmanoma. Jis paskelbė, kad stabdo Rusijos dalyvavimą Naujojoje START sutartyje su JAV dėl branduolinių ginklų kontrolės ir branduolinių užtaisų apribojimo.D. Medvedevas pareiškė, jog šis sprendimas yra padarinys to, kad JAV ir kitos NATO valstybės paskelbė karą Rusijai. Tačiau Vakarai nėra paskelbę karo Rusijai ir vis pabrėžia, kad nenori Ukrainoje tapti karo šalimi. Rusija 2022 metų vasario 24-ąją įžengė į kaimyninę valstybę.Rusija yra ne kartą įspėjusi dėl naujų branduolinio ginklavimosi varžybų, kaip per Šaltąjį karą, jei Naujoji START sutartis nustos galioti. V. Putinas pabrėžė, kad šiuo metu tai bus dalyvavimo sutartyje, kuri dar galioja iki 2026 metų, stabdymas, o ne pasitraukimas iš jos.Sprendimui dėl stabdymo dar formaliai turi pritarti Valstybės Dūma, tada jį pasirašys V. Putinas.D. Medvedevas dabar įspėjo dėl rimtų padarinių pasauliui, jei Rusijai pasitrauks iš susitarimo. Kartu jis pareiškė, kad į ligšiolines abiejų didžiųjų branduolinių valstybių JAV ir Rusijos sutartis nėra įtrauktos NATO šalių Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos branduolinės galvutės. Tačiau jau seniai laikas tai padaryti, pabrėžė D. Medvedevas. To savo kalboje antradienį reikalavo ir V. Putinas.2010 metais pasirašytoje Naujojoje START sutartyje buvo numatyta, kad kiekviena šalis gali turėti ne daugiau kaip 1 550 ilgojo nuotolio branduolinių kovinių galvučių ir 800 nešančiųjų sistemų.

„Amnesty“ reikalauja imtis tyrimų dėl asmenų, atsakingų už karą UkrainojeArtėjant karo Ukrainoje pirmosioms metinėms „Amnesty International“ paragino patraukti atsakomybėn už Rusijos invaziją atsakingus asmenis.„Tarptautinė bendruomenė turėtų padaryti viską, kad už nusikaltimus atsakingi asmenys pagal tarptautinę teisę būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – trečiadienį paskelbtame pareiškime cituojamas „Amnesty International“ Vokietijos skyriaus generalinis sekretorius Markusas Beeko.„Tai apima ir tyrimus dėl aukšto rango karinių pajėgų vadų ir civilinių lyderių“, – pridūrė jis.Pasak „Amnesty“, nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Maskvos pajėgos vykdo karo nusikaltimus ir kitus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įskaitant neteisėtas egzekucijas, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą ir gyvenamąsias vietoves, civilių gyventojų deportacijas, taip pat neteisėtas egzekucijas, dideliu mastu apšaudant miestus.Pati invazija buvo tarptautinę teisę pažeidžiantis agresijos aktas, sukėlęs žmogaus teisių katastrofą, teigia organizacija.Per pastaruosius 12 karo mėnesių Ukrainos žmonės išgyveno neįsivaizduojamus siaubus, sakė M. Beeko.„Jie nusipelno teisingumo ir kompensacijų už fizines, psichines ir ekonomines kančias, kurias jiems sukėlė [Rusijos prezidentas] Vladimiras Putinas ir Rusijos kariuomenė. Tarptautinė bendruomenė privalo patraukti kaltininkus atsakomybėn“, – pridūrė jis.„Amnesty International“ – tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija, turinti apie 10 mln. narių daugiau kaip 150 šalių. Ji renka informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus, siunčia misijas į įvairias pasaulio šalis padėčiai tirti, kasmet skelbia ataskaitas apie žmogaus teises įvairiose pasaulio šalyse.

Visoje Ukrainoje skamba oro pavojaus signalas.

Rusijos miestų gyventojams per radiją skamba įspėjimai apie raketų smūgio grėsmęPamaskvės, Ufos, Kazanės ir kitų Rusijos miestų gyventojai vasario 22-osios rytą per radiją išgirdo perspėjimą dėl raketų smūgio grėsmės, taip pat buvo paskelbtas oro pavojus.Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“ ir paskelbė vaizdo įrašą.„Dėmesio, dėmesio, skelbiamas oro pavojus. Visi eikite į slėptuves. Dėmesio, dėmesio, raketų smūgio grėsmė“, – girdima per radiją.Remiantis „Baza“ informacija, perspėjimas buvo transliuojamas Belgorode, Senajame Oskole, Ufoje, Kazanėje, Novouralske ir pamaskvėje. Daroma prielaida, kad „kažkas įsilaužė į radijo stotis „Kamedi“, „Jumor FM“ ir „Avtoradio“.Rusijos valdžia incidento nekomentavo.Rusijos žiniasklaida, cituodama dviejų radijo stočių vadovus, rašo, kad tai buvo techninė klaida.https://t.me/insiderUKR/50348?single

Rusijos kariuomenė neigia neduodanti amunicijos „Vagner“ samdiniamsRusijos kariuomenė atmetė samdinių grupuotės „Vagner“ kaltinimus, kad ši nėra pakankamai aprūpinama amunicija. „Visi reikalavimai dėl amunicijos puolamiesiems daliniams įgyvendinami kiek įmanoma greitai“, – pareiškė Gynybos ministerija Maskvoje. Pranešimai, kad yra aprūpinimo problemų esą „visiškai neteisingi“.„Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas prieš tai apkaltino kariuomenės Generalinį štabą „išdavyste“, nes šis esą atsisako skirti įrangos Ukrainoje kovojantiems „Vagner“ samdiniams. „Generalinio štabo vadas ir gynybos ministras duoda įsakymus sukarintai grupuotei „Vagner“ ne tik neduoti amunicijos, bet ir neremti jos oro transportu“, – teigė J. Prigožinas „Telegram“ kanale paskelbtame garso įraše.Rusijos gynybos ministerija ne tik atmetė kaltinimus, bet ir paviešino šaudmenų, kurie buvo pristatyti „Vagner“ samdiniams, sąrašą. Kartu ji gyrė rusų „savanorių drąsą“ kovoje ir kritikavo mėginimus skaldyti. Tai esą „kontraproduktyvu ir tik naudinga priešui“.J. Prigožinas praėjusiomis savaitėmis kelis kartus kritikavo Rusijos kariuomenės vadovybę. Tačiau tiesioginis generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo ir gynybos ministro Sergejaus Šoigu užsipuolimas yra naujas eskalacijos lygmuo. Praėjusią savaitę „Vagner“ vadovas dėl lėtos pažangos kovoje dėl Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje apkaltino Rusijos „monstrišką karinę biurokratiją“.Samdinių grupuotė „Vagner“ kelis mėnesius vykdo Bachmto puolimą ir patiria didelių nuostolių. J. Prigožinas praeityje kaltino Rusijos kariuomenę norint pavogti iš „Vagner“ jos pergales.

JT renkasi į posėdį, kuriame bus svarstoma rezoliucija dėl ilgalaikės taikos Ukrainoje Trečiadienį, likus dviem dienoms iki Rusijos karo Ukrainoje metinių, į posėdį renkasi Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Joje Kyjivas ir jo sąjungininkės tikisi sulaukti plačios paramos rezoliucijai, kuria raginama užtikrinti „teisingą ir ilgalaikę taiką“.Dėl rezoliucijos projekto, kurį remia apie 60 šalių, bus balsuojama pasibaigus debatams – manoma, kad ne anksčiau kaip ketvirtadienį. Jos tekste „pabrėžiama būtinybė kuo greičiau pasiekti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje laikantis Jungtinių Tautų Chartijos principų“.Kaip ir ankstesnėse rezoliucijose, joje dar kartą patvirtinamas JT „įsipareigojimas remti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą“ ir raginama nedelsiant nutraukti karo veiksmus.Tekste, kuris, kitaip nei Saugumo Tarybos rezoliucija, nesukuria privalomo teisės akto, reikalaujama, kad Rusija „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“.Kyjivas tikisi, kad jį parems bent tiek pat valstybių, kiek spalio mėnesį, kai 143 šalys balsavo už rezoliuciją, smerkiančią Rusijos įvykdytą kelių Ukrainos teritorijų aneksiją.Tuo tikslu, pasak diplomatinių šaltinių, Ukraina nustojo siekti, kad į ją būtų nedelsiant įtrauktas prezidento Volodymyro Zelenskio 10 punktų taikos planas, kurį jis pristatė lapkričio mėnesį.„Manau, kad parengėme tekstą, kuris iš tiesų stengiasi sutelkti tarptautinę bendruomenę, stengiasi būti kuo nuoseklesnis ir pozityvesnis“, – sakė vienas Europos diplomatas.Praėjus metams nuo invazijos į Ukrainą, tai taip pat bus žinia Rusijai, kad „ji negali pasiekti savo tikslų jėga“, pridūrė diplomatas, tikėdamasis, kad jei Maskva „jausis izoliuota, tam tikru momentu spaudimas bus per stiprus, kad jam būtų galima atsispirti“.„Simbolinė rezoliucija“Debatai dėl rezoliucijos, kuriuose dalyvaus daugybė Niujorke viešinčių ministrų, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, prasidės trečiadienį, 22.00 val. Lietuvos laiku.Kai kurioms pasaulio Pietų šalims išreiškus nuovargį, kad Šiaurė pernelyg daug dėmesio skiria šiam karui, JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield teigė, kad parama taikai Ukrainoje „yra susijusi ne su pasirinkimu tarp JAV ir Rusijos“, o su „JT chartijos gynimu“.Kinija taip pat vis labiau nerimauja, kad karas gali tapti nekontroliuojamas, ir nurodė, kad netrukus nori pateikti pasiūlymą, kaip rasti „politinį sprendimą“ dėl karo.Kinija ir kitos šalys, ypač Indija, per kelis JT balsavimus dėl Ukrainos susilaikė.„Jei Kyjivas nekalbės apie taiką, kyla pavojus, kad BRICS šalys pradės sakyti, jog Ukraina yra tikroji kliūtis taikai“, – sakė Tarptautinės krizių grupės analitikas Richardas Gowanas, turėdamas omenyje Braziliją, Indiją, Kiniją ir PAR.„Štai kodėl JAV ir ES labai norėjo, kad šios savaitės tekste būtų nuorodos į karo veiksmų nutraukimą“, – sakė jis AFP.„Priešiškų veiksmų nutraukimą“ lydi sąlyga, kad Rusija turi išvesti savo karius, nes paprastos paliaubos gali būti tik ramybė, leidžianti Rusijai persigrupuoti, pažymėjo diplomatai.Jei ši rezoliucija iš esmės yra „simbolinė“, sakė R. Gowanas, jos nuopelnas bus tas, kad ji pabrėš Rusijos izoliaciją ir „pakirs Putino pretenzijas vadovauti kokiai nors didelei antivakarietiškai koalicijai“.Per pastaruosius metus JT Generalinė Asamblėja balsavo dėl trijų rezoliucijų, kuriose reiškiamas nepritarimas Rusijos invazijai, ir už kiekvieną iš jų balsavo 140–143 nariai.Penkios šalys sistemingai balsavo prieš – Rusija, Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja, o susilaikė mažiau nei 40 šalių.Ketvirtąja rezoliucija balandžio mėnesį siekta sustabdyti Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje, ir nors ji buvo sėkminga, sulaukė mažesnio palaikymo. Už ją balsavo tik 93, prieš – 24, o susilaikė 58 šalys.

Italijos premjerė Kyjive pakartojo, kad tvirtai remia UkrainąItalijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, lankydamasi Kyjive, pažadėjo tvirtą savo šalies paramą Rusijos užpultai Ukrainai. „Italija neketina svyruoti“, – sakė ultradešinioji politikė spaudos konferencijoje su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis griežtai sukritikavo G. Meloni koalicijos partnerį Silvio Berlusconį, kuris savo prorusiškais pasisakymais pasėjo abejonių dėl NATO narės Italijos pozicijos.Ji atvyko, kad „patvirtintų visišką Italijos paramą Ukrainai dėl Rusijos agresijos“, – sakė G. Meloni. Ukrainos pralaimėjimas esą būtų „preliudija“ Rusijos invazijai į kitas Europos šalis. G. Meloni į Ukrainos sostinę traukiniu atvyko antradienį, praėjus dienai po netikėto JAV prezidento Joe Bideno vizito Kyjive. Prieš išvykdama iš Lenkijos ji pirmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su J. Bidenu, pranešė Italijos vyriausybė. Buvo kalbėta apie glaudų Italijos ir JAV bendradarbiavimą remiant Ukrainą, be kita ko, saugumo, ekonomikos ir humanitariniais klausimais.G. Melonoi į Kyjivą atvyko ne tuščiomis. Ukrainiečių žiniasklaidos teigimu, ji pažadėjo Ukrainai tris ginklų sistemas, įskaitant italų ir prancūzų oro gynybos sistemą SAMP–T.Nuo spalio Italijos vyriausybei vadovaujanti G. Meloni visad aiškiai pasisako prieš Rusijos karą Ukrainoje. Po kritiškų buvusio premjero S. Berlusconio pasisakymų apie V. Zelenskį ji vasario viduryje dar kartą patvirtino „tvirtą“ savo vyriausybės paramą Ukrainai. S. Berlusconis, kurio dešinioji partija „Forza Italia“ dalyvauja ultradešiniojoje G. Meloni vyriausybėje, neseniai pareiškė, kad, jei vis dar būtų vyriausybės vadovas, nesiektų susitikimo su V. Zelenskiu. Esą V. Zelenskio atsakomybė yra siekti paliaubų ir pasirūpinti taika. Jei būtų jo valia, Ukraina iš Italijos esą nebegautų ir ginklų bei pinigų. Buvęs premjeras daug metų vadino save Vladimiro Putino draugu.S. Berlusconio namai „nėra kasdien apšaudomi raketomis“, – pastebėjo V. Zelenskis. „Ir, dėkui Dievui, jo partneris iš Rusijos tanku neįvažiavo į jo kiemą ir nesunaikino jo šeimos ir draugų“, – kalbėjo jis spaudos konferencijoje.

Rusijos pajėgos toliau veržiasi penkiomis kryptimisRusų pajėgos toliau veržiasi penkiomis kryptimis. Taip rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje. Pažymima, kad per pastarąją parą priešas Ukrainos teritorijoje surengė 59 atakas iš kelių raketų sistemų.Dėl rusų veiksmų buvo sugriauti ir apgadinti civilių gyvenamieji pastatai, yra žuvusių ir sužeistų civilių, rašo UNIAN.Ataskaitoje taip pat teigiama, kad priešas ir toliau daugiausia dėmesio skiria puolimo operacijoms Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtaro kryptimis.https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua/posts/535453112101105

Zelenskis pasmerkė šešių žmonių gyvybes nusinešusią rusų ataką ChersoneUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė mirtiną Rusijos artilerijos ataką Chersono mieste šalies pietuose. „Ši rusų ataka neturėjo jokio karinio tikslo, – sakė jis antradienį savo tradiciniame vakariniame kreipimesi. – Kaip ir tūkstančiai panašių rusų karinių atakų, kurios yra tikra Rusijos žinia pasauliui“.Per artilerijos ataką prieš gyvenamąjį rajoną ir autobusų stotelę Chersone antradienį žuvo mažiausiai šeši žmonės ir 12 buvo sužeisti. „Teroristinė valstybė, raketomis apšaudydama gatves, gyvenamuosius namus, mokyklas, vaistines ir ligonines, bažnyčias, autobusų stoteles, turgus ir elektrines, mėgina parodyti pasauliui, kad teroro reikia tikėtis“, – kalbėjo V. Zelenskis.Tačiau jis pridūrė esąs įsitikinęs, kad užpuolikas bus sustabdytas – „mūsų visų kartu – ukrainiečių ir pasaulio“. Ukrainos žvalgyba kariuomenė esą galiausiai ras už atakas Chersone ir kituose miestuose atsakingus asmenis.

Vokietijos žvalgyba: Putinas siekia užbaigti karą mūšio laukePraėjus beveik metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, kurią įsakė pradėti prezidentas Vladimiras Putinas, Maskvos vadovybė nerodo jokių ženklų, kad būtų pasirengusi derėtis dėl karo pabaigos, teigia Vokietijos slaptosios tarnybos.Nėra jokių požymių, kad V. Putinas norėtų pasiekti susitarimą dėl taikos, trečiadienį paskelbtuose komentaruose Vokietijos žiniasklaidos grupei „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND) sakė Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos BND vadovas Bruno Kahlas.Šiuo metu V. Putinui rūpi užbaigti karą „mūšio lauke, ten pasiekiant kuo daugiau laimėjimų, kad paskui, kada nors ateityje, galėtų diktuoti taikos susitarimą savo sąlygomis“, – sakė Vokietijos žvalgybos vadovas.B. Kahlas taip pat pabrėžė, kad šalis vis dar yra pajėgi pasiųsti į frontą daug daugiau karių. Iš 300 tūkst. karių, kuriuos Maskva mobilizavo praėjusių metų rudenį, kai kurie vis dar mokomi, o kiti jau išsiųsti į fronto liniją, sakė jis.Rusija turi „tolesnį mobilizacijos potencialą“ – „iki 1 mln. vyrų, jei Kremlius manys, kad tai būtina“, sakė Vokietijos žvalgybos vadovas.Tačiau nepaisant Rusijos pranašumo skaičiaus atžvilgiu, Ukraina šiuo metu vis dar gali labai veiksmingai gintis nuo Maskvos pajėgų, sakė B. Kahlas. – „Tačiau ilgesniu laikotarpiu tai bus sunki kova, ir Ukrainai ji bus sėkminga tik tuo atveju, jei Vakarų parama bus tikrai nuosekli“.Iki šiol Rusijos kariams sekėsi sustabdyti netikėtus ukrainiečių kontrpuolimus. Dabartinę padėtį mūšio lauke B. Kahlas apibūdino kaip tranšėjų karą, „labai žiaurų, brutalų išsekinimo karą“.Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą praėjusių metų vasario 24 dieną.

Žiniasklaida: po Rusijos nesėkmės – Putino tylaPer JAV prezidento Joe Bideno vizitą Ukrainoje Rusija atliko nesėkmingą raketos „Sarmat“ bandymą.Tarpžemyninės balistinės raketos bandomasis paleidimas įvyko pirmadienį, pranešė du JAV pareigūnai. Anot CNN, Rusija apie paleidimą iš anksto pranešė JAV. Baltieji rūmai tokio žingsnio nelaiko eskalavimu.Pareigūnai įsitikinę, kad raketos „Sarmat“ bandymas nepavyko. Rusija jau anksčiau sėkmingai atliko „Sarmat“ bandymą, tad jei ir šį kartą jis būtų pavykęs, CNN šaltiniai mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie tai būtų paskelbęs antradienį, vasario 21 d., sakydamas savo metinę kalbą.V. Putinas nieko nepasakė apie naujus ginklų bandymus, tačiau paskelbė, kad Rusija sustabdo START  sutarties su JAV dalyvavime.

Mariupolyje nugriaudėjo 11 sprogimųNaktį Rusijos laikinai užimtame Mariupolyje nugriaudėjo 11 sprogimų. Apie tai buvo pranešta oficialiame Mariupolio miesto tarybos „Telegram“ kanale. „Kol kas žinoma apie 11 sprogimų Rusijos okupuotame mieste. Pirmasis sprogimas įvyko 22.33 val. Yra informacijos apie dar du smūgius – AS-2 rajone (Centriniame rajone) ir Stan-3000 stotelėje (Kalmiaus rajone). Tikriausiai vietomis susitelkusios priešo pajėgos“, – teigiama pranešime.

Zelenskis sako nežiūrėjęs Putino kalbosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad antradienį negaišo laiko žiūrėdamas dvi valandas trukusią Vladimiro Putino kalbą.„Nežiūrėjau jo kreipimosi dėl to, kad tuo metu Chersone įvyko teroristiniai išpuoliai. 21 žmogus buvo sužeistas, šeši žuvo“, – sakė jis.Rusijos prezidentas anksčiau pasakė savo metinę kalbą prieš Federalinę asamblėją, kurioje paskelbė, kad Maskva pasitrauks iš pagrindinės branduolinės sutarties su JAV.Tuo metu, kai jis pasakė savo kalbą, buvo surengtas mirtinas išpuolis Chersono mieste – rajone, kuris, anot Ukrainos, yra gyvenamasis rajonas.

Maskva neigia apribojusi amuniciją „Vagner“ pajėgomsĮtampa tarp Rusijos kariuomenės ir „Vagner“ grupuotės vėl įkaista, nes samdinių grupuotės įkūrėjas apkaltino Maskvą, kad ši neaprūpina vyrų atsargomis ir amunicija, rašo „Skynews“.Ankstesnėje emocingoje žinutėje „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas tai palygino su „išdavyste“ ir teigė, kad bandymams aprūpinti jo kovotojus buvo „tiesioginis pasipriešinimas“.Rusijos gynybos ministerija dabar neigė ribojusi amunicijos siuntas ir pavadino tai „visiškai netiesa“.„Bandymai sukurti skilimą per glaudų sąveikos ir paramos mechanizmą tarp Rusijos [kovotojų] grupių padalinių yra neproduktyvūs ir duoda naudos tik priešui“, – sakoma jame.Ministerija teigė, kad kariuomenės pareigūnai daro viską, ką gali, kad aprūpintų kovotojus, nors „Vagner“ ir neįvardijo. Kaip žinia, privati karinė grupė „Vagner“ kariavo kartu su įprastomis Rusijos pajėgomis Ukrainoje, ypač aršiausiuose mūšiuose rytuose.Po to, kai pastaraisiais mėnesiais grupė padidino savo žinomumą, Rusijos karinė vadovybė siekė nustumti „Vagner“ ir J. Prigožiną į šalį.Kariniuose pranešimuose nebėra tiesioginių nuorodų į „Vagner“, o naujienų portalai pranešė, kad J. Prigožinui buvo liepta sumažinti savo kritiką Rusijos karinei vadovybei.

Zelenskis sureagavo į Kinijos pasiūlytą „taikos planą“Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad iš užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos išgirdo Kinijos pasiūlymą taikiai išspręsti karą su Rusija. Tačiau, kaip pabrėžė V. Zelenskis, jis negavo jokių oficialių dokumentų.„Vvyko neformalus bendravimas, dialogas su kolega iš Kinijos. Ir jie tikrai sakė, kad turi idėją, dokumentą ar rezoliuciją“, – teigė V. Zelenskis. Tačiau jis priminė, kad Ukraina jau turi savo taikos formulę.„Man atrodo, kad mūsų dokumentą, mūsų pasiūlytą taikos formulę, jau palaikė daugybė valstybių. Tikimės, kad vasario 23 d., kai dėl rezoliucijos bus balsuojama Jungtinių Tautų susitikime, jos parems mūsų iniciatyvas. Svarbu, kad būtų viena pozicija“, – sakė V. Zelenskis.

Zelenskis apie Putino branduolinius grasinimus: į juos nebekreipiame dėmesioPasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Rusijos vadovai jau elgiasi kaip teroristai, tačiau teroristai dėvi kaukes, o štai rusai veidų neslepia.Tai jis pareiškė antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni Kyjive, praneša „Ukrinform“ korespondentas.„Kalbant apie tai, ar jie (rusai) ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą... Tas žmogus (Putinas) iš pradžių nusprendė gąsdinti, o paskui tai susiejo su tariamais signalais iš JAV. Ir taip būna nuolat, mes į juos (grasinimus) nebekreipiame dėmesio. Deja, jie jau elgiasi kaip teroristai, skirtumas tik tas, kad teroristai dėvi kaukes, ir jie net neslepia savo veidų“, – taip į klausimą apie Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą arba vykdyti provokacijas šalia branduolinių objektų atsakė V. Zelenskis.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį kreipdamasis į Rusijos Federacijos Federalinį Susirinkimą paskelbė, kad Rusija traukiasi iš Strateginės puolamosios ginkluotės sutarties.

Zelenskis po Bideno kalbos: karas turi baigtis šiais metaisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į JAV vadovo Joe Bideno kalbą iš Varšuvos antradienio vakarą ir padėkojo jam už „vadovavimą telkiant pasaulį remti laisvę“.„Kartu einame bendros pergalės link ir privalome tai užtikrinti jau šiais metais!“ – parašė V. Zelenskis twiteryje, pabrėždamas Ukrainos viltis, kad karas gali būti greitai baigtas.

Ukrainoje apsilankė Italijos premjerėAntradienį Kijeve su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikusi Italijos premjerė Giorgia Meloni pareiškė, kad Italija nesvyruos dėl paramos Ukrainai.Praėjus beveik metams nuo Rusijos įsiveržimo į šalį, G. Meloni Ukrainą pavadino nepaprasta tauta, kuri didvyriškai gynė savo „laisvę, tapatybę ir suverenitetą“.„Italija teiks visą įmanomą pagalbą, kad sudarytų sąlygas deryboms, bet iki tol teiks bet kokią karinę, finansinę ir civilinę paramą“, – sakė ji.Tačiau ji pridūrė, kad Italija neketina siųsti karo lėktuvų į Ukrainą. „Tai sprendimas, kurį reikia priimti kartu su tarptautiniais partneriais“, - teigė G. Meloni. Tai buvo pirmasis jos vizitas karo draskomoje šalyje, kai ji pradėjo vadovauti Italijos vyriausybei pernai spalį.

Ukrainos pareigūnas: naujas Rusijos „didysis puolimas“ jau nuslopoNaujas rusų puolimas tęsiasi jau apie 10 dienų, bet okupantams taip ir nepavyko padaryti jį didelį.Tai antradienį pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša portalas „rbc.ua“.„Jų planuotas „didysis puolimas“ jau nuslopo. Jis jau trunka aštuntą ar dešimtą dieną. Jokių laimėjimų. Šiuo metu jie bando atakuoti penkiomis kryptimis. Tačiau mūsų kariai narsiai gina mūsų šalį“, – pabrėžė jis.Vasario 16 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad naujas Rusijos kariuomenės puolimas jau prasidėjo, rusų atakos užfiksuotos keliomis kryptimis.

Latvijos prezidentas taps Ukrainos advokatu steigiant Specialųjį tribunoląLatvijos prezidentas Egilas Levitas yra pasirengęs tapti Ukrainos advokatu steigiant Specialųjį tribunolą, kuris turės nubausti Rusijos politinį elitą už karą prieš Ukrainą.Tai antradienį po susitikimo su Latvijos prezidentu Rygoje pareiškė Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotoja Jelena Kondratiuk, praneša „Interfax-Ukraina“.Parlamentarė padėkojo E. Levitui už jo asmeninę lyderystę šiuo klausimu kaip valstybės vadovui ir patyrusiam teisininkui.Latvijos prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina nugalės kare prieš agresorę Rusiją ir taps viena stipriausių NATO narių. Jis patikino, kad skiria nuolatinį dėmesį paramos Ukrainai ir jos artėjimo prie pergalės klausimui, kelia jį visuose susitikimuose ir tarptautiniuose renginiuose.J. Kondratiuk lankosi Latvijos sostinėje Rygoje, kur šiuo metu vyksta Ukrainos dienos.

Estijos URM vadovas po Putino pranešimo: Rusija tęs grobikišką karą ir genocidąRusijos prezidento Vladimiro Putino pranešimas rodo, kad Maskva neatsisakė savo strateginių ambicijų, todėl tęs karą ir genocidą.Kaip pranešė antradienį portalas „eurointegration“, tai sakoma Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu komentaruose, paskelbtuose URM svetainėje.„Kremliaus režimo lyderis V. Putinas savo kalboje šiandien teisino nežmonišką ir žiaurų karą Ukrainoje. Jis savo agresija siekė įvesti demokratinio pasaulio kontrolę ir atimti apsisprendimo teisę“, - pažymėjo U. Reinsalu.„Bet V. Putino kalbos žinia aiški: Rusija neatsisakė savo strateginių ambicijų ir tęs grobikišką karą ir genocidą“, – pabrėžė Estijos diplomatijos vadovas.Ministro nuomone, V. Putiną gali sustabdyti tik ryžtingi Vakarų veiksmai ir vienybė didinant jam karo kainą.„Mes būsime su Ukraina tol, kol ji laimės“, – pareiškė U. Reinsalu.

Bidenas: Rusijos invazija į Ukrainą buvo išbandymas visam pasauliuiJAV prezidentas Joe Bidenas, antradienį sakydamas kalbą prie Karališkosios pilies Lenkijos sostinėje Varšuvoje, pareiškė, kad prieš beveik vienerius metus pradėta Rusijos invazija į Ukrainą buvo išbandymas visam pasauliui, praneša „Sky News“.JAV prezidentas dėstė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tikėjosi greitos pergalės, kai 2022 m. vasario 24 d. jo tankai kirto Ukrainos sieną. Nepaisant to, anot J. Bideno, tokiems jo užmojams sutrukdė Ukrainos žmonių drąsa. „Mes buvome ypatingai vieningi, demokratija buvo ypatingai stipri“, – kalbėjo jis.J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas tikėjosi NATO šalių pasidalijimo. „Tačiau NATO šiuo metu yra vieningesnė nei bet kada anksčiau“, – akcentavo JAV lyderis. Jis kartu nurodė, kad nevalia pataikauti autokratams – jiems esą galima tik priešintis. „Autokratai supranta tik vieną žodį – ne“, – tikino J. Bidenas.JAV prezidentas pridūrė, kad Ukraina „niekuomet netaps Rusijos laimėjimu“. J. Bidenas pabrėžė, kad Ukraina šiuo metu išlieka „nepriklausoma ir laisva“ valstybe. Valstybės vadovas pakartojo savo jau anksčiau išsakytą teiginį, kad Vakarų parama Ukrainai nesiliaus, ir pažadėjo, jog sąjungininkai nepavargs.

Bideno kalba Varšuvoje: Kijevas yra išdidus ir laisvasVakar Ukrainos sostinėje apsilankęs JAV prezidentas Joe Bidenas šiandien sako svarbią kalbą Varšuvoje, Lenkijoje.Jo kalba prasidėjo nuo sveikinimo Lenkijai, kurią pavadino „didžiąja sąjungininke“. Vėliau J. Bidenas kalbėjo apie Rusijos užpultą Ukrainą.Jis sakė, kad prieš metus „pasaulis ruošėsi Kijevo žlugimui“, kuris yra išdidus ir svarbiausia laisvas.JAV prezidentas pridūrė, kad visas pasaulis buvo išbandytas reaguojant į karą su Rusija, kuris buvo pradėtas prieš metus.Jis pridūrė, kad sąjungininkai karo akivaizdoje pasisakė už suverenitetą ir demokratiją ir tęs, „kad ir kas būtų“.

Ukrainos premjeras: jau beveik 10 dienų energetikos sistemoje nėra galios deficitoUkrainos energetikos sistema jau beveik 10 dienų veikia be galios deficito; jei nebus naujų atakų, deficitas neprognozuojamas.Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis tai pareiškė antradienį per vyriausybės posėdį.„Galios deficito energetikos sistemoje nėra jau dešimtą dieną paeiliui ir jis nėra prognozuojamas, žinoma, jei nebus naujų atakų“, – sakė premjeras.D. Šmyhalis padėkojo energetikams, kurie užtikrina Ukrainos energetikos sistemos funkcionavimą.„Esu dėkingas energetikams ir remontininkams, kurie atlieka neįtikėtiną darbą“, – pabrėžė jis.Kaip anksčiau buvo pranešta, vasario 21 d. ryto duomenimis, Ukrainos energetikos sistemoje galios deficito nėra, elektros importas nedidelis.Antroje dienos pusėje dėl pablogėjusių oro sąlygų Kyjivo srityje prasidėjo avariniai elektros tiekimo nutraukimai.

Ukraina: Voluinės ir Rivnės sričių mokyklos vasario 22-24 dienomis dirbs nuotoliniu būdu Voluinės ir Rivnės srityse vasario 22–24 dienomis visos mokyklos dirbs nuotoliniu būdu dėl galimos Rusijos kariuomenės apšaudymų grėsmės.Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Voluinės ir Rivnės sričių karinių administracijų atstovais.Atsižvelgdamos į Ukrainos švietimo ir mokslo ministerijos poziciją, tėvų prašymus ir socialinę įtampą dėl galimų priešo provokacijų plataus masto invazijos metinių išvakarėse, Voluinės ir Rivnės sričių karinės administracijos rekomendavo regionų švietimo įstaigoms pereiti prie ugdymo nuotoliniu būdu.Portalas primena, kad Švietimo ministerija kreipėsi į Ukrainos sričių karinių administracijų viršininkus ir švietimo įstaigų vadovus, rekomenduodama vasario 22-24 dienomis pereiti prie nuotolinio mokymosi. Tai susiję su Rusijos kariuomenės smūgių pavojumi.Ivano Frankivsko, Brovarų, Čerkasų, Rivnės, Nižyno miestų, taip pat Černihivo ir Kyjivo sričių mokyklos jau dirba nuotoliniu būdu.Bet Ukrainos sostinės mokyklos vasario 22–24 dienomis dirbs mišriu formatu.

Belgija pradėjo mokyti Ukrainos kariškius valdyti povandeninius dronus Belgija moko Ukrainos kariškius naudotis povandeniniais dronais, kurių netrukus gaus Ukrainos ginkluotosios pajėgos.Tai antradienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Belgijos gynybos ministre Ludivine Dedonder.„Belgijos Karalystės gynybos ministerija suorganizavo Ukrainos kariškiams mokymus. Ukrainiečiai treniruojasi valdyti povandeninius dronus, kurių Belgija patieks Ukrainai“, – rašoma pranešime.Gautomis žiniomis, grupė Ukrainos kariškių atvyko į Belgiją vasario pradžioje mokytis pagal Europos Sąjungos misijos „EUMAM Ukraine“ programą.„Išreiškiau jiems savo paramą ir deramą pagarbą už drąsą, kurią jie demonstruoja jau beveik metus“, – cituoja Belgijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba L.  Dedonder.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 27 d. Belgijos vyriausybė nusprendė skirti Ukrainai iki šiol didžiausią karinės pagalbos paketą, kurio vertė – 92 mln. eurų.

Zelenskis: Rusija vėl negailestingai žudo civilius gyventojus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją negailestingu civilių žudymu Chersone. Valstybės vadovas tai pareiškė po to, kai anksčiau tądien per miesto apšaudymą žuvo mažiausiai penki žmonės.„Rusijos kariuomenė intensyviai apšaudo Chersoną, ir vėl negailestingai žudydama civilius gyventojus“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.Pasak jo, mieste smūgiuota į automobilių stovėjimo aikštelę, apgyvendintas vietoves ir viešojo transporto stotelę. Chersono miesto taryba skaičiuoja, kad per šias atakas žuvo mažiausiai penki žmonės ir dar 16 sužeista. Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš pradžių skelbė apie šešis žuvusiuosius.Įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP korespondentai pranešė matę gatvėse gulinčius uždengtus žmonių lavonus.Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas teigė, kad miestui veikiausiai buvo suduota pasitelkiant daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Grad“. O. Prokudino duomenimis, Chersone antradienį driokstelėjo apie 20 sprogimų.

Ukrainos viceadmirolas: sąjungininkų perduota ginkluotė tris kartus sumažino Ukrainos ir Rusijos jėgų skirtumą Juodojoje jūroje Ukrainai gavus raketų sistemų iš šalių partnerių, jos ir Rusijos potencialų skirtumas Juodojoje jūroje sumažėjo tris kartus.Tai antradienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa, praneša „Ukrinform“, remdamasi Karinės žiniasklaidos centru.„Jei lygintume Rusijos Juodosios jūros laivyno pajėgas ir priemones su Ukrainos karinėmis jūsų pajėgomis plataus masto invazijos pradžioje, tai tų laivų ir dalinių santykis buvo vidutiniškai dvylika su vienu. Šiuo metu, turint omenyje raketų kompleksus ir kitą ginkluotę, gaunamą iš šalių partnerių, šių potencialų skirtumas sumažėjo tris kartus“, – pažymėjo jis.Karinių jūrų pajėgų vadas pridūrė, kad dabar, be kita ko, „mes atidžiai stebime dangų, numušame raketas, nepilotuojamus orlaivius ir kitą Rusijos ir Irano gamybos metalo laužą“.Jis patikino, kad visus strategines Odesos srities prieigas kontroliuoja Ukrainos karinės jūrų pajėgos ir kiti ginkluotųjų pajėgų daliniai.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas pareiškė, kad oro gynybos raketų kompleksai NASAMS, IRIS-T, „Crotale“, savaeigiai artilerijos pabūklai „Gepard“ ir kitos partnerių atsiųstos sistemos efektyviai dirba Ukrainos pergalei prieš Rusiją.

Stoltenbergas: NATO padės Ukrainai susikurti ginklų įsigijimo sistemą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pranešė, kad Aljansas sutiko padėti Ukrainai susikurti ginklų įsigijimo sistemą.Pasak J. Stoltenbergo, bus siekiama, kad ši sistema būtų „veiksminga, skaidri ir atskaitinga“. NATO vadovas pridūrė, kad šiuo klausimu planuojama surengti Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos ekspertų susitikimą – galutinis tikslas, jo teigimu, bus užtikrinti, jog Ukraina turėtų „visą reikiamą ginkluotę“.Kalbėdamas NATO būstinėje Briuselyje šalia Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos ir ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams Josepo Borrellio, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad ukrainiečiai turi gauti „viską, ko jiems reikia pergalei pasiekti“.Aljanso vadovas kartu išreiškė būgštavimus, kad Kinija galimai planuoja perduoti Rusijai letalinės ginkluotės. J. Stoltenbergas nurodė, kad Maskva šiuo metu taip pat siekia panašios Šiaurės Korėjos ir Irano paramos.

Apklausa: karo metu pasitikėjimas Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis išaugo iki 97 proc., prezidentu – iki 90 proc.Karo metu pasitikėjimas Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis išaugo nuo 65 proc. iki 97 proc., o Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu – nuo ​​36 proc. iki 90 proc.Tai rodo Sociologijos grupės „Reiting“ tyrimo, kaip karas pakeitė ukrainiečius ir Ukrainą, rezultatai. Pažymima, kad apskritai karas prisidėjo prie Ukrainos piliečių pasitikėjimo valstybės institucijomis didėjimo.2023 metų vasario duomenimis, prezidento darbu patenkinti 91 proc. apklaustųjų ir dauguma (65 proc.) norėtų, kad jis būtų perrinktas dar vienai  kadencijai.54 proc. apklaustųjų yra nepatenkinti Aukščiausiosios Rados darbu, patenkinti – 37 proc. Jei rinkimai vyktų artimiausiu metu, tai beveik pusė rinkėjų alternatyvos ieškotų tarp naujų partijų, o trečdalis rinktųsi iš parlamente atstovaujamų partijų.Ministrų kabineto darbu patenkinti 45 proc. ukrainiečių, nepatenkinti – 33 proc.Sociologai praneša, kad didėja piliečių pasitikėjimas žiniasklaida, tačiau pagrindinis karo meto ypatumas – staigus jų komunikacijos ir informacijos gavimo kanalų pasikeitimas. Pasitikėjimas nacionaline ir vietine žiniasklaida išaugo, bet jų naujienų turinio vartojimo dažnis, priešingai, sumažėjo.Vienas iš tiesioginių Rusijos invazijos padarinių yra ukrainiečių euroatlantinių nuotaikų stiprėjimas, šiuo požiūriu fiksuojami rekordiniai rodikliai per visą šalies istoriją. Dabar Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą pritaria 87 proc. Ukrainos piliečių, į NATO – 86 proc.Apklausa buvo surengta pirmoje vasario pusėje, joje dalyvavo daugiau kaip 1 600 respondentų, vyresnių kaip 18 metų amžiaus. Tyrimas apėmė visus Ukrainos regionus, išskyrus laikinai okupuotas Krymo ir Donbaso teritorijas, taip pat teritorijas, kuriose tuo metu nebuvo Ukrainos mobiliojo ryšio.Praėjusių metų rugsėjį paskelbti Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo ir Razumkovo centro surengtos apklausos rezultatai rodė, kad Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis pasitiki 91 proc. šalies gyventojų, o prezidentu – 71 proc. Ukrainos piliečiai mažiausiai pasitikėjo partijomis, teismais, valdininkais, komerciniais bankais ir parlamentu.

Rusams apšaudžius visuomeninio transporto stotelę Chersone, žuvo šeši žmonės Antradienį okupantams rusams apšaudžius visuomeninio transporto stotelę Chersone, žuvo šeši žmonėsTai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Chersono gynybos komendantūros atstovu Dmytro Pletenčuku.„Šiuo metu informacija tikslinama. Vieta, kurioje mes esame, ne vienintelė, nukentėjusi per dar vieną apšaudymą. „Grad“ raketos smogė ir kitiems miesto rajonams“, – sakė karininkas.Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas „Facebook“ paskyroje pranešė, kad antradienį mieste nugriaudėjo apie 20 sprogimų.https://t.me/uniannet/90263

Ukrainai – Baltarusijos grasinimas: viskas priklausys tik nuo mūsų savitvardosBaltarusijos gynybos ministerijos atstovas apkaltino Ukrainą provokacijomis pasienyje. Minskas teigia, kad renkasi „adekvatų reagavimą“ ir „maksimaliai santūrią reakciją“.Baltarusijos gynybos ministerijos patarėjas tarptautinio karinio bendradarbiavimo klausimais, pulkininkas Valerijus Revenka pareiškė, kad prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos yra išaugęs ginkluotų provokacijų pavojus, o pastarosios gali „virsti pasienio incidentais“.„Jeigu anksčiau mes tokias provokacijas tik fiksavome, tai dabar perėjome prie adekvataus reagavimo priemonių. Patikinsiu, kad tokios reakcijos maksimaliai santūrios. Suprantame, kad tik nuo mūsų savitvardos priklausys, ar ginkluotas konfliktas Ukrainoje pasiliks dabartiniuose rėmuose, ar taps dar didesnio masto“, – V. Revenką cituoja Zerkalo.io.

JAV Putino kalbą pavadino absurduAukšto rango JAV pareigūnas antradienį prezidento Vladimiro Putino metinėje kalboje išsakytus kaltinimus, kad Vakarai grasino Rusijai, taip mėginant pateisinti įsiveržimą į Ukrainą, pavadino „absurdu“.„Niekas nepuola Rusijos. Tikras absurdas yra teigti, kad Rusijai kilo kokia nors karinė grėsmė iš Ukrainos ar kieno nors kito pusės“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas.Kalbėdamas likus kelioms valandoms iki prezidento Joe Bideno kalbos Varšuvoje, skirtos V. Putino pradėto karo metinėms paminėti, J. Sullivanas pareiškė, kad Kremliaus lyderis yra agresorius.„Tai buvo pasirinktas karas. Putinas pasirinko jį kariauti. Jis galėjo pasirinkti ir nekariauti. Ir net dabar jis gali pasirinkti jį nutraukti, grįžti namo“, – sakė J. Sullivanas.„Rusija nustoja kariauti Ukrainoje ir grįžta namo – karas baigiasi. Ukraina nustoja kariauti, o Jungtinės Valstijos ir koalicija nustoja jai padėti – tada Ukraina išnyksta iš žemėlapio“, – pridūrė jis.Pristatydamas J. Bideno kalbą, J. Sullivanas sakė, kad prezidentas „nepateiks jokios konkrečios diplomatinės karo pabaigos vizijos“. Jis veikiau sutelks dėmesį į platesnę Ukrainos karo pamoką, kuri, jo nuomone, yra „lūžio taškas“ pasaulinėje kovoje tarp demokratijų ir autokratinių režimų.J. Bidenas savo kalbą turėtų sakyti apie 18.30 val. Lietuvos laiku, po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

Putinui tebekalbant JT paskelbė dokumentais pagrįstą naują Ukrainoje žuvusių civilių skaičių Antradienį, tuo pat metu, kai Rusijos prezidentas skaito metinį pranešimą ir teigia, kad „nekariauja su ukrainiečių tauta, o tik su valdžią užgrobusiu režimu“, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras paskelbė duomenis apie civilių aukas per vienerius karo Ukrainoje metus, praneša BBC.Dokumentuotos 8 006 žmonių mirtys, dar 13 287 žmonių buvo sužeisti, tačiau, kaip perspėja JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje atstovė Matilda Bogner, tikrasis skaičius – daug didesnis. Ypač trūksta išsamių duomenų iš Mariupolio miesto.JT dokumentais patvirtino, kad ten žuvo daugiau kaip 2 000 žmonių, tačiau taip pat turi nepatvirtintų duomenų, pavyzdžiui, iš rusų karo belaisvių, kurių vienas JT tyrėjams pasakojo, kad rusų kariams buvo nustatytos kvotos per dieną Mariupolyje surinkti bent po vieną sunkvežimį su kūnais ir kad tai padaryti „nebuvo jokių problemų“.

Podoliakas: Putinas prarado ryšį su realybeVladimiras Putinas „prarado ryšį su realybe“, taip reagavo aukštas Ukrainos pareigūnas į Rusijos prezidento metinį pranešimą.Pasak „Sky News“, Ukrainos prezidento padėjėjas Michailas Podoliakas sakė, kad V. Putinas „gyvena realybėje, kurioje dialogas apie tarptautinę teisę ir teisingumą neįmanomas“.Pasak jo, Rusijos prezidento pozicija yra „beviltiška“ ir kad „Rusijos elitas susierzins ir suabejos jo gebėjimais“.„V. Putinas viešai pademonstravo savo nereikšmingumą ir sumišimą. Jis pabrėžė, kad Rusijos Federacija yra „taigos aklavietėje“, perspektyvių sprendimų neturi ir neturės. Nes visur yra „naciai, marsiečiai ir sąmokslo teorijos“... V. Putino pasirodymas RF parlamente – taip praeina pasaulio garbė“, – rašė M. Podoliakas tviteryje.

Putinas: Rusija mūšio lauke yra nenugalimaRusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį skaitydamas savo metinį pranešimą pabrėžė, kad šiuo metu ant kortos pastatyta Rusijos egzistencija. Vakarai mėgina vietinį konfliktą paversti globaliu, sakė jis Federaliniame Susirinkime, kurį sudaro Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos atstovai.Kartu V. Putinas patikino: „Neįmanoma mūsų šalies įveikti mūšio lauke.“ Rusijos prezidentas teigė esąs įsitikinęs, kad dauguma Rusijos gyventojų remia vyriausybės veiksmus ginant Donbasą. „Noriu padėkoti Rusijos žmonėms už ryžtą ir drąsą“, – kalbėjo V. Putinas.Jis sakė, kad puolimas Ukrainoje bus „sistemingai“ tęsiamas, kol „žingsnis po žingsnio“ bus pasiekti karinės operacijos tikslai.

JAV: Rusijos invazija į Ukrainą buvo strateginė nesėkmėJAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „strategine nesėkme“, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo metiniame pranešime pažadėjo „sistemingai“ tęsti beveik prieš metus prasidėjusį puolimą.„Praėjo metai nuo tada, kai prezidentas Putinas užpuolė Ukrainą. Akivaizdu, kad jo karas visais atžvilgiais buvo strateginė nesėkmė“, – sakė A. Blinkenas Atėnuose baigdamas penkių dienų kelionę į regioną.„Niekas nenorėjo šio karo. Niekam šis karas nepatinka. Visi nori, kad jis kuo greičiau baigtųsi, – sakė A. Blinkenas. – Jei leisime, kad tai vyktų nebaudžiamai, tuomet visame pasaulyje atversime Pandoros skrynią, kurioje galia reiškia teisę.“A. Blinkeno komentarai buvo išsakyti tuo metu, kai V. Putinas Maskvoje sakė kalbą apie šalies padėtį, kurioje kaltino Vakarus sukėlus karą Ukrainoje ir pažadėjo jį tęsti toliau.„Žingsnis po žingsnio, kruopščiai ir sistemingai sieksime savo išsikeltų tikslų“, – sakė V. Putinas.A. Blinkenas penktadienį dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, o po to išskrido į žemės drebėjimo nuniokotą Turkiją, kur paskelbė apie 100 mln. dolerių humanitarinę pagalbą.

Putinas kaltina Vakarus dėl karo Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kaltina Vakarus dėl karo Ukrainoje. JAV vienašališkai pasitraukė iš susitarimų, sakė jis antradienį skaitydamas savo metinį pranešimą.Rusija, anot, V. Putino, stengėsi problemas Donbase išspręsti taikiai. Tačiau Vakarai parengė kitokį scenarijų. „Jie pradėjo karą. Mes darėme viską, kad jį sustabdytume“, – teigė Rusijos vadovas.Dar prieš karinę specialiąją operaciją Ukrainoje šios šalies vyriausybė esą kalbėjo su Vakarais apie ginklų tiekimą. Vakarai esą ciniškai apgavo savo gyventojus. „Mes darėme viską, kad šią problemą išspręstume taikiai ir susitartume, kaip taikiai sureguliuoti šį sudėtingą konfliktą“, – tęsė V. Putinas. Tačiau „mums už nugaros buvo rengiamas visiškai kitoks scenarijus“, – teigė jis, turėdamas omenyje Donbasą.

Peskovas: Putino kreipimasis bus atidžiai nagrinėjamas visame pasaulyjeKremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį sakė neva šiandieninis V. Putino kreipimasis „bus atidžiai nagrinėjamas visame pasaulyje“.Jis taip pat pažymėjo, kad savo kalboje V. Putinas įvertins padėtį ekonomikoje. „Didelė [pranešimo] dalis bus skirta specialiosios operacijos priežasčių ir neišvengiamumo įvertinimui“, – pareiškė D. Peskovas.Pasak prezidento atstovo spaudai, pranešimas truks apie valandą.Pirmadienį vykęs JAV prezidento Joe Bideno vizitas į Ukrainą, pasak D. Peskovo, „neturės įtakos pranešimo turiniui“.

Italijos ministrė pirmininkė išvyko į Kyjivą Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį išvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė vietos žiniasklaida.Spalio mėnesį pareigas pradėjusi eiti G. Meloni ne kartą išreiškė norą apsilankyti Ukrainoje, kad pademonstruotų savo vyriausybės paramą po beveik metus trunkančios Rusijos invazijos.NATO narė Italija skyrė pinigų ir ginklų Ukrainai, o šio mėnesio pradžioje sutiko atsiųsti mobiliųjų „žemė-oras“ raketų sistemų, kurias sukūrė kartu su Prancūzija.„Mes suteikėme finansinę, karinę, humanitarinę ir civilinę paramą“ Kyjivui ir „Ukraina tikrai gali pasikliauti Italija, nes mes nuo pat pradžių parodėme, kad esame su Kyjivu ir toliau būsime su juo“,  pirmadienį Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Meloni.Premjerė, vadovaujanti kraštutinių dešiniųjų partijai „Italijos broliai“, taip pat atsiribojo nuo labiau prorusiškų valdančiosios koalicijos partnerių.Vicepremjeras Matteo Salvini, kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ lyderis, praeityje žavėjosi Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir net vilkėjo marškinėlius su jo atvaizdu.O buvęs premjeras Silvio Berlusconi, kurio partija „Forza Italia“ yra jaunesnioji koalicijos partnerė, stengiasi perkelti kaltę dėl karo nuo Maskvos, ir dar šią savaitę kritikavo V. Zelenskį.G. Meloni biuras reagavo pabrėždamas savo „tvirtą įsipareigojimą“ remti Ukrainą.Buvęs Italijos premjeras Mario Draghi lankėsi Kyjive 2022 metų liepą kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Putinas skaitys metinį pranešimą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį – prieš pat invazijos į Ukrainą metines – skaitys metinį pranešimą. Ta proga susirinks Federalinis Susirinkimas – Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba. Penktadienį, vasario 24-ąją, sueina lygiai metai nuo V. Putino įsakymo rusų pajėgoms įžengti į Ukrainą.V. Putinas, Kremliaus duomenimis, kalbės apie karą ir dabartinę situaciją Rusijoje. Be to, dėmesio bus skirta ekonomikai ir socialinei politikai. Dėl Vakarų sankcijų Rusijos ekonomika patiria didelį spaudimą. Daugelis rusų skundžiasi augančiomis kainomis, didelėmis pragyvenimo išlaidomis ir perspektyvų stoka didžiausioje pagal plotą pasaulio šalyje.Tai bus 18-asis V. Putino metinis pranešimas. Šiuose pranešimuose pateikiamos pagrindinės politinės gairės Rusijos visuomenei. Pastarąjį kartą V. Putinas metinį pranešimą skaitė 2021 metų balandį. Pernai jo nebuvo – Kremliaus vadovas tai argumentavo labai didele „įvykių dinamika“.Šiais metais V. Putino kalba kelia didelį susidomėjimą visame pasaulyje ne tik dėl karo Ukrainoje. Po kiek daugiau nei metų Rusijoje vyks prezidento rinkimai. Stebėtojai mano, kad V. Putinas, kuriam dabar yra 70 metų, po daugiau kaip dviejų dešimtmečių valdžioje, 2024-aisiais sieks dar vienos kadencijos. V. Putinas pakeitė konstituciją ir gali likti prezidentu iki 2036 metų.

Analizė: Ukraina iki šiol gavo tik 65-75 proc. pažadėtų ginklųUkraina, anot Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW), dar nėra gavusi mažiausiai ketvirtadalio Vakarų pažadėtos sunkiosios ginkluotės. „Šalys donorės iki šiol perdavė Ukrainai 65 –75 proc. pažadėtų sunkiųjų ginklų“, - vokiečių žiniasklaidai sakė instituto ekspertas Andrė Frankas.Analizė parodė, kad dar labiau vėluoja abiejų didžiausių donorių – JAV ir ES – finansinė pagalba. „Iš šiol išmokėta tik apie pusė pažadėtos sumos“, - teigė ekspertas.

Lukašenka nurodė suformuoti savanorišką teritorinę gynybąBaltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, nurodydamas suformuoti naują savanorišką teritorinę gynybą, stiprina savo ginkluotąsias pajėgas. „Patirtis Ukrainoje“ rodo, kad reikalinga papildoma gynyba, sakė jis savo Saugumo tarybos posėdyje. „Situacija nėra paprasta. Esu ne kartą sakęs: kiekvienas žmogus turi bent jau mokėti, kaip elgtis su ginklu, kad, esant poreikiui, galėtų apsaugoti savo šeimą, savo namus, savo žemės lopinėlį ir – jei reikės – savo šalį“, –  kalbėjo A. Lukašenka, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Pasak gynybos ministro Viktoro Chrenino, sukarintą formuotę sudarytų nuo 100 000 iki 150 000 savanorių, o idealiu atveju jų būtų kiekviename kaime ir kiekviename mieste.Tarptautinio Strateginių studijų centro duomenimis, Baltarusijos kariuomenę sudaro apie 48 000 kareivių ir 12 000 valstybės sienos apsaugos karių.

JAV prezidentas Joe Bidenas jau atvyko į Varšuvą.

Kinijos užsienio reikalų ministras teigia esąs sunerimęs dėl galimos Ukrainos karo eskalacijosKinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas pareiškė esąs susirūpinęs dėl galimos Ukrainos karo eskalacijos. Pristatydamas Kinijos vadovo Xi Jinpingo Globalios saugumo iniciatyvos koncepcijos dokumentą, jis antradienį Pekine sakė: „Kinija labai susirūpinusi, kad konfliktas gali paaštrėti ir netgi tapti nekontroliuojamas“. Tačiau ministras ir toliau nekritikavo Rusijos dėl jos pradėto karo.Kinija yra už taikos derybas ir dialogą, kad būtų atsižvelgta į visų šalių interesus ir siekiama bendro saugumo, kalbėjo Qin Gangas. „Kartu raginame atitinkamas šalis nedelsiant liautis kursčius ugnį, liautis kaltinti Kiniją ir liautis garsiai skelbti „Ukraina šiandien, Taivanas rytoj“, – pažymėjo diplomatijos vadovas.Taip jis atmetė augantį tarptautinį susirūpinimą, kad Kinija, panašiai kaip Rusija Ukrainoje, gali pradėti karą Taivanui užkariauti – šią demokratišką salą Kinija laiko savo dalimi.Kinija yra pareiškus, kad per pirmąsias Rusijos invazijos metines, kurios bus minimos penktadienį, paskelbs savo taikos iniciatyvą konfliktui sureguliuoti. Ar be šio minėto koncepcijos dokumento dar bus pateiktas konkretus planas, kol kas neaišku. Dokumente Ukrainos karas minimas tik vienu sakiniu, kuriame yra žodžiai „dialogas ir derybos“.Savo jau anksčiau pristatytoje Globalioje saugumo iniciatyvoje Xi Jinpingas gana miglotai kalba apie „naują saugumo koncepciją pasaulyje“. Be pagarbos suverenumui ir teritoriniam vientisumui minimas ir kooperatyvus, tvarus bei „nedalomas“ saugumas, JT chartijos laikymasis, „visų šalių legitimių saugumo interesų paisymas“ ir taikus konfliktų sprendimas dialogu ir konsultacijomis.

JAV Kongreso respublikonai kritikuoja J. Bideno kelionę į UkrainąJAV respublikonai pirmadienį pasmerkė prezidento Joe Bideno kelionę į Ukrainą, teigdami, kad šis vizitas, kuriuo siekiama paremti Kyjivą, yra „įžeidimas“ amerikiečiams.Nepaisydami tradicijos, kad politinės diskusijos baigiasi ties valstybės siena, dešinieji įstatymų leidėjai teigė, kad J. Bidenas švaisto Amerikos mokesčių mokėtojų pinigus, gindamas Ukrainą nuo Rusijos invazijos.„Jungtinių Valstijų prezidentas pasirinko Ukrainą vietoj Amerikos, kartu priversdamas Amerikos žmones mokėti už Ukrainos vyriausybę ir už karą, – tviteryje rašė Džordžijos respublikonė Marjorie Taylor Greene. – Negaliu apsakyti, kaip amerikiečiai nekenčia Joe Bideno“.M. T. Greene taip pat apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad jis netinkamai apsirengė, kad pasveikintų žmogų, kurio, jos teigimu, amerikiečiai „nekenčia“. „Jis mielai ima mūsų pinigus vilkėdamas megztiniais ir marškinėliais, o J. Bidenas yra pasipuošęs, – rašė ji tviteryje. – Tai įžeidimas. Amerika paskutinė!!!“Respublikonas Scottas Perry (Pensilvanija) teigė, kad pagalbą Ukrainai atremti Rusijos agresiją galima palyginti su padėtimi prie JAV sienos su Meksika. „Kvapą gniaužia tai, kad prezidentas J. Bidenas gali pasirodyti Ukrainoje ir užtikrinti, kad jų siena būtų saugi, bet negali to paties padaryti dėl Amerikos“, – tviteryje rašė S. Perry.„Nors ir Prezidentų diena, manęs nestebina, kad J. Bidenas apleido Ameriką dėl Ukrainos“, – sakė respublikonas Mattas Gaetzas (Florida).Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, potencialus 2024 metų respublikonų kandidatas į prezidentus, teigė, kad J. Bidenas „apleido“ Amerikos problemas, kad parodytų paramą Ukrainai. „Jis nepadarė nieko, kad apsaugotų mūsų sienas čia, namuose“, – sakė R. DeSantisas.M. Gaetzas ir M. T. Greene yra vieni iš „Ukrainos nuovargio akto“, kuriuo siekiama susilpninti paramą Kyjivui, autorių.Buvusio prezidento Donaldo Trumpo šalininkai dažniausiai priešinasi tam, kad Ukrainai būtų teikiama parama, ir teigė, kad geriausias būdas užbaigti karą – priversti V. Zelenskį atiduoti dalį teritorijos Rusijai.Pats D. Trumpas sveikino V. Putiną ir vadino „genijumi“, kai šis pradėjo invaziją, per kurią nepavyko laimėti greitos pergalės.Nepaisant to, kad kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjai priešinasi pagalbai Ukrainai, Kongreso respublikonų lyderiai sako, kad partija daugiausia remia kovą su V. Putino karu.Respublikonų Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas apsilankė Kyjive, kad išreikštų paramą V. Zelenskiui.Teksaso valstijos atstovas respublikonas Michaelas McCaulas, Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, sakė, kad remia didesnę paramą Ukrainai, nepaisant tam tikrų taktinių nesutarimų su J. Bideno vadovaujamais Baltaisiais rūmais.

Zelenskis: Ukraina laimės šią „istorinę konfrontaciją“Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš pirmąsias Rusijos invazijos metines neabejoja savo šalies pergale. Ukraina laimės šią „istorinę konfrontaciją“, pareiškė jis pirmadienio vakarą tradiciniame savo kreipimesi.„Valstybė agresorė, kuris vis labiau tampa teroristine valstybe, bus patraukta atsakomybėn už savo nusikaltimus“, – teigė V. Zelenskis. Visas laisvasis pasaulis, anot jo, padeda Kyjivui ginti laisvę, nepriklausomybę ir tarptautinę teisinę tvarką.Praėjus beveik metams nuo karo pradžios Kyjive – „mūsų laisvoje laisvos šalies sostinėje“ – lankėsi JAV prezidentas Joe Bidenas, sakė V. Zelenskis. Tai esą parodo, kokia atspari yra Ukraina.Penktadienį sueis lygiai metai, kai Rusija įžengė į Ukrainą.

Po kelionės į Ukrainą J. Bidenas lankysis LenkijojeJAV prezidentas Joe Bidenas antradienį Varšuvoje planuoja susitikti su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, o jo vizitas vyksta likus kelioms dienoms iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metinių.Ankstyvą vakarą J. Bidenas turėtų pasakyti kalbą prie Varšuvos karališkosios pilies, pranešė Baltieji rūmai.Trečiadienį J. Bidenas planuoja susitikti su kitų Rytų Europos NATO šalių atstovais.Pirmadienį J. Bidenas su griežtai įslaptintu vizitu lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo 500 mln. JAV dolerių vertės naujų ginklų tiekimą ir „neabejotiną“ Amerikos paramą Ukrainai.Tai buvo pirmasis J. Bideno vizitas Ukrainoje nuo karo pradžios ir, pasak Baltųjų rūmų, pirmasis JAV prezidento vizitas į karo zoną, kurioje nėra JAV karių.Pastarąjį kartą J. Bidenas kaimyninėje Lenkijoje lankėsi 2022 metų kovo pabaigoje, praėjus maždaug mėnesiui nuo karo pradžios. Tada jis taip pat pasakė kalbą Karališkosios pilies fone, kurioje užtikrino Ukrainai savo paramą ir griežtai pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmus.Šiais metais J. Bideno pasirodymas Varšuvoje antradienį sutaps su kasmetine V. Putino kalba apie šalies padėtį. Kremliaus pareigūnai sakė, kad jo kalboje daugiausia bus kalbama apie „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje ir jos padarinius. Rusijoje vis dar vengiama vartoti terminą „karas“.

Analitikai: Ukraina gali susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke 2023 m.Ukraina turi potencialo 2023 m. susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke, jeigu sąjungininkės šalys laiku suteiks pakankamą paramą.Tai teigiama Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų ataskaitoje. Pažymima, kad JAV prezidento Joe Bideno vizitas į Ukrainą visiškos invazijos pradžios metinių išvakarėse rodo nuolatinę Vakarų paramą Ukrainai.Analitikai atkreipia dėmesį į prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą apie tai, kad Ukrainai svarbu apginti Bachmutą, bet „ne bet kokia kaina“. V. Zelenskis ir gynybos ministras Oleksijus Reznikovas taip pat pabrėžė, kad Ukrainos kariai toliau rengiasi kontrpuolimui artimiausiu metu.„ISW mano, kad Ukrainos sprendimas ginti Bachmutą yra strategiškai pagrįstas bandymas sulaikyti Rusijos karius atskirame fronto ruože ir juos suskaldyti, o Zelenskis greičiausiai sušvelnino savo administracijos poziciją dėl Bachmuto, kad padarytų ribotą retorinę nuolaidą JAV pareigūnams“, – sakoma pranešime.Analitikai priduria, kad Rusija neturi didelių nepanaudotų kovinės parengties rezervų, kuriuos galėtų panaudoti ir pakeisti karo eigą savo naudai. Taigi, analitikai mano, kad Ukraina turi potencialo susigrąžinti iniciatyvą 2023 m., jei Vakarai laiku ir pakankamai ją paremtų.

Zelenskis po susitikimo su Bidenu: Ukraina yra svarbi visam pasauliuiJungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno vizitas Ukrainoje parodė, kokia svarbi Ukraina yra visam pasauliui, vakariniame vaizdo pranešime pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Šiandien buvo simboliška 362-oji karo diena. Ir mes savo laisvos šalies sostinėje priimame savo galingą sąjungininką, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą. Mes su juo kalbamės apie Ukrainos ateitį, mūsų santykius, visą Europą ir pasaulinę demokratiją. Tai yra rodiklis, kokia stabili yra Ukraina ir kokia Ukraina yra svarbi pasauliui“, – sakė šalies vadovas.Jis pabrėžė, kad valstybė agresorė turės atsakyti už savo nusikaltimus.

Stoltenbergas: Putinas taikos neplanuojaPasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, „nėra jokių ženklų“, kad Vladimiras Putinas pakeitė savo ambicijas.Kalbėdamas CNN per Miuncheno saugumo konferenciją, jis sakė: „Mes matome priešingai. Jis neplanuoja taikos. Jis planuoja daugiau karo“.J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į kovas Bachmute.„Šiek tiek sunku pasakyti, ar tai yra didysis pavasario puolimas, ar tai tik tam tikra įžanga. Jie įveda vis daugiau karių ir ginklų“, – pridūrė jis.J. Stoltenbergas pabrėžė, kaip svarbu tęsti karinę paramą iš Vakarų.

JAV prezidentas Joe Bidenas jau išvyko iš Ukrainos, rašo CNN. Lenkijos sieną jis kirto maždaug 20 val. vietos laiku.

Reznikovas: kitas Ramšteino formato susitikimas galimai įvyks kovo viduryjeKitas Ramšteino formato susitikimas galimai įvyks kovo viduryje. Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kurį cituoja „Ukrinform“.„Kito susitikimo data, jei neklystu, yra kovo viduryje. Tačiau esama didelės tikimybės, kad jis bus surengtas nuotoliniu būdu“, – spaudos konferencijoje sakė O. Reznikovas.

Ukraina: šviesa grįžta ir į Irpinės gatvesKyjivo srities Irpinės mieste nuo pirmadienio atnaujinamas gatvių apšvietimas. Savaitgalį bus apšviesti ir jo parkai bei skverai.Tai „Telegram“ kanale pranešė Irpinės meras Oleksandras Markušinas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.Pasak mero, išaugusi elektros energijos gamyba leido vakarais grąžinti apšvietimą miesto gatvėms.Anksčiau portalas pranešė, kad Irpinėje buvo sumontuota pirmoji Ukrainoje mažoji elektrinė, kuri nepertraukiamai maitins kritinę miesto infrastruktūrą.Pirmadienį Zaporižios srities gynybos taryba taip pat nusprendė atnaujinti išorinį apšvietimą Zaporižios mieste.

Sakartvelo parlamento delegacija atsisakė atvykti į Kyjivą per Rusijos invazijos metinesSakartvelo parlamento delegacija atsisakė apsilankyti Kyjive per Rusijos invazijos metines – vasario 24-ąją.Šią informaciją patvirtino valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ narys Iraklis Zarkua, praneša portalas „Echo Kavkaza“.„Kai aukšti Ukrainos pareigūnai ragina mūsų valstybę atidaryti antrąjį frontą, kai įkalintas Saakašvilis, kuriam pateikta daug rimtų kaltinimų, vadinamas politiniu kaliniu, manau, tai nepalieka vietos diplomatiniams santykiams“, – sakė jis.„Taip, vasario 24ąją esame kviečiami į Ukrainą, nors mes atsisakome“, – teigė I. Zarkua, kurį cituoja leidinys „Interpressnews“.Tačiau politikas pridūrė, kad Sakartvelo valdžia „palaiko Ukrainos žmones“ ir „viską daro visais lygiais“, nors daugelis stiprių šalių, taip pat ir Europoje, „neišdrįso padaryti to, kam Sakartvelas ryžosi prieš Rusiją“.Anksčiau apie tai, kad Sakartvelo parlamento delegacija atsisakė atvykti į Kyjivą vasario 24 d., pranešė  opozicijos atstovas, partijos „Agmašenebelio strategija“ lyderis Georgis Vašadzė.Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis anksčiau pareiškė, kad tiesioginių sankcijų Rusijai įvedimas ir rusų įvažiavimo ribojimas padarytų didelę žalą Sakartvelo ekonomikai, ir sukritikavo opozicijos raginimus žengti tokį žingsnį.

Zelenskis Kyjive priėmė TVF vadovęUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sostinėje Kyjive priėmė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovę Kristaliną Georgievą.Kaip rašo „The Guardian“, apie tai pranešė pats V. Zelenskis.„TVF parama sudaro sąlygas Ukrainai išlikti stipria. Tačiau ji kartu yra ir ginklas – ekonominis ginklas, leidžiantis mums, mūsų visuomenei ir mūsų verslui vystytis“, – „Telegram“ parašė V. Zelenskis.Anksčiau pirmadienį Ukrainos lyderis Kyjive taip pat susitiko su netikėtai atvykusiu JAV prezidentu Joe Bidenu.

Zaporižioje nuo pirmadienio vėl bus apšviečiamos miesto gatvėsGatvių apšvietimas Zaporižioje bus atnaujintas vakaro valandomis nuo pirmadienio, vasario 20 d., ir bus išjungiamas tik prasidėjus komendanto valandai.Tai pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas, kuriuo remiasi „Interfax-Ukraina“.„Zaporižios srities gynybos taryba, suderinusi su kariškiais ir teisėsaugos institucijų atstovais, nusprendė atnaujinti Zaporžios išorinį apšvietimą. Nuo šiandien miesto gatvėse šviesa bus įjungta nuo saulėlydžio iki 23 val. (tai yra iki komendanto valandos pradžios)“, – pirmadienį „Telegram“ kanale parašė A. Kurtevas.Kaip jau buvo pranešta, prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai, Zaporižioje tamsiuoju paros metu buvo imamasi šviesos maskavimo priemonių, tačiau 2022 metų birželio pradžioje gatvių apšvietimas mieste vėl buvo atnaujintas. Okupantams rusams pradėjus naikinti Ukrainos energetikos infrastruktūros objektus, nuo spalio mėnesio apšvietimas Zaporižioje vėl buvo išjungtas, bet jau ekonomijos tikslais, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą energetikos tinklo darbą.

Generalinis štabas papasakojo apie padėtį fronteRusijos okupantai daugiausia pastangų sutelkia puolimo veiksmams Kupjansko, Limano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtaro kryptimis vykdyti, nurodo generalinis štabas.„Priešas ir toliau sutelkia pagrindines pastangas vykdyti puolamuosius veiksmus Kupjansko, Limano, Bachmuto, Avdejevkos ir Šachtiorsko kryptimis. Volynės, Polesės, Seversko ir Slobožano kryptimis priešo puolamųjų grupių formavimosi požymių nepastebėta“, – rašoma pranešime.Pažymima, kad per parą priešo apšaudymo taikiniais tapo trijų gyvenviečių rajonai Černigovo srityje, septynios gyvenvietės Sumų srityje, taip pat daugiau kaip 20 gyvenviečių rajonų Charkovo srityje.

Žvalgyba: Rusija kelia Švedijai akivaizdų karinį pavojųRusija kelia Švedijai akivaizdų karinį pavojų, tačiau dabar jos pajėgos daugiausia dėmesio skiria karui Ukrainoje.Kaip praneša „The Guardian“, tai pirmadienį pareiškė Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos  (Must) vadovė Lena Hallin.„Europos saugumo tvarka... nustojo egzistuoti... ir kartu išaugo rizika Švedijos saugumui“, – sakė ji per spaudos konferenciją.L. Hallin mano, kad Rusija, reaguodama į Švedijos ir Suomijos paraiškas dėl narystės NATO, padidins savo karinį potencialą prie pat Švedijos teritorijos, kai tik galės tai padaryti.Švedijos žvalgybos nuomone, Rusija kol kas nori išvengti dabartinės įtampos peraugimo į ginkluotą konfliktą su NATO.„Tačiau esama didelio netikrumo, daugiausia susijusio su Rusijos vadovybės noru smarkiai rizikuoti“, – pabrėžė L. Hallin. Pasak jos, didelė įtampa sudaro pavojų, kad nelaimingas atsitikimas ar neteisingas sprendimas gali sukelti konfliktą.

Rusija tvirtina, kad jos santykiai su Moldova yra labai įtemptiRusija pirmadienį pareiškė, kad jos santykiai su Moldova šiuo metu yra labai įtempti, ir apkaltino šios šalies lyderius vykdant tariamai „antirusišką“ politiką, praneša „Reuters“.Tokie Maskvos komentarai paskelbti praėjus savaitei po to, kai Kišiniovas paskelbė gavęs duomenų, kad Rusija ketina surengti perversmą Moldovoje.Moldovos parlamentas praėjusią savaitę patvirtino naują provakarietišką vyriausybę, praėjusią sukrėtus atsistatydinimų bangai. Naujosios vyriausybės atstovai, vedami premjero Dorino Receano, pažadėjo eiti proeuropietišku keliu ir kartu paragino demilitarizuoti Uždniestrę – šalies regioną, kurį kontroliuoja prorusiški separatistai.Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį tikino, kad Maskva šio regiono ir jame dislokuotų Rusijos taikdarių klausimu esą elgiasi „atsakingai“, ir kartu perspėjo Moldovą nepilti žibalo į ugnį.„Mūsų santykiai su Moldova jau ir taip yra labai įtempti, – žurnalistams sakė D. Peskovas. – Moldovą apima antirusiška isterija.“Moldovos prezidentė Maia Sandu anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad buvo gauta žvalgybinės informacijos, rodančios, jog Rusija planuoja ardomuosius veiksmus, kurių tikslas – nuversti Moldovos politinę vadovybę ir pasėti chaosą šalyje.Rusija tai atkakliai neigia. Nepaisant to, Maskva yra pareiškusi prieštaravimą Moldovos užmojams įstoti į Europos Sąjungą (ES).

 Reznikovas: esame pasirengę Rusijos puolimui ir ruošiamės kontrpuolimuiPraėję metai įrodė, kad Ukraina pajėgi ne tik sustabdyti Rusijos kariuomenę, bet ir nugalėti ją mūšio lauke.Tai interviu leidiniui „Forbes“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.„Dabar abi šalys kaupia išteklius. Kiekviena iš jų yra pasirengusi parodyti iniciatyvą. Mes laukiame. Mes pasirengę Rusijos puolimui ir ruošiamės kontrpuolimui. Svarbiausias mūsų tikslas šiame kare – nugalėti ir išlaisvinti visas laikinai okupuotas teritorijas, išlaisvinant mūsų žmones ir patraukti nusikaltėlius atsakomybėn prieš tarptautinį tribunolą. Mes tikime, kad kartu su visu civilizuotu pasauliu galime tai padaryti. Pernai mes įrodėme, kad Ukraina gali ne tik sustabdyti Rusijos kariuomenę, bet ir ją nugalėti“, – sakė jis.Anot O. Reznikovo, Ukrainai nugalėti  Rusiją padės Vakarų ginkluotė.„Niekas netikėjo, kad Dovydas nugalės Galijotą, bet taip atsitiko dėl to akmens svaidyklėje. Mūsų atveju Dovydui nugalėti Galijotą padės mūsų draugų ginklai“, – sakė ministras.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, O. Reznikovas pareiškė, kad Ukrainos delegacijos vizito į Briuselį rezultatai sustiprins Ukrainos „šarvuotą kumštį“, kuris po kelių mėnesių galės išspręsti ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijus Zalužno suplanuotas užduotis.

Lenkija teigia Bideno vizitą Ukrainoje vertinanti kaip įsipareigojimo ženklą Lenkijos prezidento patarėjas Marcinas Przydaczas pareiškė, kad JAV prezidento Joe Bideno vizitu Ukrainoje parodytas Vašingtono įsipareigojimas remti Kyjivą dabartiniame Rusijos sukeltame kare, praneša CNN.„Sveikiname jo drąsų sprendimą nuvykti į Ukrainą ir vertiname tai kaip aiškų ženklą, liudijantį JAV įsipareigojimą ir jo (J. Bideno) asmeninį dėmesį tenykštei situacijai, ir kartu aiškiai signalizuojantį, kad JAV laikosi išvien su savo sąjungininkais ir partneriais ir kad esama tikrumo, jog Ukraina gali laimėti“, – komentavo M. Przydaczas.J. Bidenas su netikėtu vizitu į Ukrainą atvyko pirmadienio rytą. JAV prezidentas po neilgos viešnagės šioje šalyje išvyko į Lenkiją, kur numatytas jo susitikimas su lenkų prezidentu Andrzejumi Duda.

Ukrainos pareigūnas: Rusijos orlaivių, sutelktų aerodromuose, skaičius nuo agresijos pradžios nepasikeitė Krymo, Baltarusijos ir Rusijos aerodromuose sutelktos Rusijos aviacijos kiekis nuo agresijos prieš Ukrainą pradžios nepasikeitė – 700 orlaivių.Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas, praneša „Interfax-Ukraina“.„Informacija apie aviacijos telkimą yra „sena istorija“. Negalima teigti, kad tai vyksta prie pat Ukrainos sienų. Omenyje turimi aerodromai, kuriuos rusai naudoja agresijai prieš Ukrainą. Ne kartą buvo kalbėta, kad tai apie 40 aerodromų, taip pat ir okupuotame Kryme, Baltarusijoje ir Rusijoje. Šie aerodromai priima įvairių tipų orlaivius, naudojamus atakoms prieš Ukrainą“, – sakė pareigūnas per spaudos konferenciją Ukrainos žiniasklaidos centre Kyjive.Jis pažymėjo, kad nuo agresijos pradžios priešo sukauptos aviacijos kiekis nepasikeitė.„Iš viso tai daugiau kaip 700 orlaivių – taktinė aviacija, sraigtasparniai, smogiamieji ir kariniai transporto lėktuvai“, – patikslino jis.J. Ihnatas teigė, kad Ukrainos kariai jau numušė 299 lėktuvus, o numuštų sraigtasparnių skaičius artėja prie 300. Tačiau priešas gali papildyti prarastas aviacijos pajėgas, permesdamas techniką iš šalies vidurio.„Sutelkti aviacijos prie sienos neįmanoma, nes jai reikalingi aerodromai“, – pabrėžė jis.

Rusija tvirtina užėmusi kaimą netoli BachmutoRusija pirmadienį pareiškė, kad jos kariuomenė užėmė Paraskovijivkos kaimą netoli nuožmių mūšių apimto Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje.Remiantis Gynybos ministerijos Maskvoje pranešimu, Paraskovijivką „išlaisvino“ savanoriai kovotojai, padedami reguliariųjų karių. Pranešime neminima Rusijos samdinių grupuotė „Vagner“, kuri apie Paraskovijivkos užėmimą skelbė dar praėjusią savaitę.Šis kaimas išsidėstęs šiauriniame Bachmuto pakraštyje.„Vagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas yra pareiškęs, kad jau kurį laiką verdantys mūšiai dėl Bachmuto kontrolės gali tęstis ilgai.Šis miestas laikomas turinčiu didelę strateginę svarbą.Čia vykstančios kautynės atskleidė įtampą tarp „Vagner“ ir Rusijos kariuomenės, nors Kremlius bet kokius kivirčus neigia. Sausį J. Prigožinas paskelbė, kad jo samdiniai užėmė netoli Bachmuto esantį Soledarą. Tačiau po dviejų dienų Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu tvirtino, kad šis miestas dabar yra Maskvos pajėgų rankose.

Izraelio parlamentarų delegacija apsilankė Bučoje Izraelio parlamento delegacija pirmadienį apsilankė Ukrainos sostinės Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur Rusijos kariai kaltinami itin sunkiais nusikaltimais šio miestelio okupacijos metu.Apie tai pranešė Izraelio ambasadorius Ukrainoje Michaelas Brodsky'is, kuriuo remiasi „Ukrinform“.„Lankausi Bučoje kartu su Yuli Edelsteinu ir Zeevu Elkinu“, – tviteryje parašė diplomatas.Kaip jau skelbta, Izraelio parlamentarai į Ukrainą su vizitu atvyko anksčiau pirmadienį.

Bidenui siūlytos kelios vietos susitikti su Zelenskiu, jis atsisakėKelionės į Ukrainą išvakarėse JAV prezidentui Joe Bidenui buvo pasiūlyti keli variantai, kur jis galėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.  Tarp jų – Lenkijos ir Ukrainos pasienis (tiksli vieta nebuvo nurodyta) ir Lvivas – miestas Vakarų Ukrainoje, kuris laikomas gana saugiu.Apie tai „Rolling Stone“ sakė neįvardytas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas, tiesiogiai susipažinęs su šiuo klausimu.„Vienas iš sumanymų buvo, kad J. Bidenas ir V. Zelenskis susitiks neskelbiamoje vietoje Lenkijos ir Ukrainos pasienyje. Kita idėja buvo surengti susitikimą Lvive, Vakarų Ukrainos mieste, kuris nuo karo pradžios kelis kartus nukentėjo nuo Rusijos oro antskrydžių, tačiau išlieka palyginti saugus“, – sakoma pranešime.Tačiau galiausiai, pasak JAV pareigūno, J. Bidenas pasirinko Kyjivą – miestą, kuris yra Ukrainos ryžto simbolis. Rusijos pajėgos Ukrainos sostinę bandė užimti praėjusiais metais prasidėjus plataus masto karui, tačiau patyrė nesėkmę.

Navalnas: Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje – neišvengiamas Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pirmadienį pareiškė manantis, kad Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje yra neišvengiamas – anot opozicionieriaus, Maskva būtų nugalėta netgi tokiu atveju, jei nuspręstų pasiųsti į kaimyninę šalį daugiau karių.„Buvo beprasmiškai sugriauti dešimčių tūkstančių Rusijos karių gyvenimai“, – sakoma A. Navalno pranešime, paskelbtame likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metinių.„Galutinis pralaimėjimas gali būti atidėtas sumokėjus šimtų tūkstančių papildomų rezervistų gyvybėmis, tačiau jis yra neišvengiamas“, – priduriama pranešime.Pirmosios Rusijos Ukrainoje sukelto plataus masto karo metinės bus minimos šį penktadienį, vasario 24 d.

Dėl Bideno vizito karą palaikantys tinklaraštininkai užsipuolė PutinąKremlius kol kas nepakomentavo pirmadieninio JAV prezidento Joe Bideno vizito į Kyjivą, tačiau manoma, kad jo apsilankymą Kremlius traktuos kaip naujausią patvirtinimą, jog Maskva kovoja ne tik su Ukraina, bet ir su kolektyviniais Vakarais, kuriems vadovauja Vašingtonas.Apie tai rašo „The Guardian“.„Nemanau, kad rusai nustebo“, – sakė politinės analizės įmonės „R.Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja. „Jiems tai bus dar vienas įrodymas, kad Vašingtonas vienareikšmiškai pasirinko stovyklą... Įrodymas, kad Vakarų ir Rusijos tarpusavio santykiai visiškai žlugo ir kad dabar Vakarai tikisi strateginio V. Putino pralaimėjimo“, – kalbėjo ji.J. Bidenas į Ukrainą atvyko likus dienai iki V. Putino metinės kalbos, galinčios dar labiau eskaluoti karinį konfliktą.„Spėju, kad rytoj, sakydamas metinę kalbą, V. Putinas bus itin karingai nusiteikęs Vakarų atžvilgiu“, – nurodė T. Stanovaja.Kai kurie socialiniame tinkle „Telegram“ besireiškiantys karą palaikantys rusų apžvalgininkai pasinaudojo J. Bideno vizitu kaip proga sukritikuoti V. Putiną dėl to, kad jis taip ir neapsilankė karo veiksmų zonoje. „Žiūrėkite, yra du seneliai“, – skelbiama karą palaikančiame „Telegram“ kanale „Zastavnij“, turinčiame daugiau nei 110 tūkst. sekėjų.„Vienas iš jų yra senas, pasižymi visais Alzheimerio ligai, silpnaprotystei ir noktiurijai būdingais simptomais. Iš jo šaiposi visas pasaulis. Kitas senelis atrodo labai gerai, vaikščioja greitai ir lengvai, kalba aiškiai, mąsto blaiviai bei gali pasigirti plačiai pripažinta tvirto ir drąsaus lyderio reputacija. Bet tik vienas iš jų atvyko į Kyjivą. O kitas [V. Putinas] taip ir neapsilankė Donecke“, – rašoma minėtame komentare.„Bidenas vaikšto po Kyjivą. Tai spjūvis mums visiems į veidą“, – pareiškė kitas karą palaikantis tinlaraštininkas.

Bidenas išvyko iš Kyjivo Pirmadienį su netikėtu vizitu į Ukrainos sostinę Kyjivą atvykęs JAV prezidentas Joe Bidenas jau paliko miestą, pranešė valstybės vadovą šioje kelionėje lydintys žurnalistai.J. Bidenas savo trumpos viešnagės metu susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir paskelbė apie naują karinę paramą Ukrainai.JAV lyderis į šalį atvyko pirmadienio rytą. Šis jo vizitas saugumo sumetimais buvo iš anksto neanonsuojamas. Tai buvo pirmoji J. Bideno viešnagė Ukrainoje nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios prieš beveik vienerius metus. Jo apsilankymo metu Kyjive, o taip pat ir praktiškai visoje likusioje Ukrainoje gaudė apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos.

Bidenas: Putino karas žlunga Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui už apsilankymą Kyjive „pačiu sunkiausiu metu“.„Šis pokalbis priartina mus prie pergalės, – sakė V. Zelenskis bendroje kalboje žiniasklaidai. – Šiandien mūsų derybos buvo labai vaisingos ... Jos buvo labai svarbios ir lemiamos“.V. Zelenskis sakė, kad buvo tariamasi dėl naujų ilgojo nuotolio raketų, ir atkreipė dėmesį į J. Bideno pažadėtą papildomą paramą.Taip siunčiamas „aiškus signalas, kad Rusijos bandymas atnaujinti puolimą neturės jokių šansų“, – sakė Ukrainos prezidentas, pasak kartu su J. Bidenu keliaujančių žurnalistų.„Rusijos tikslas buvo ištrinti Ukrainą iš žemėlapio, – sakė J. Bidenas. – Putino okupacinis karas žlunga.“

Japonijos premjeras pažadėjo 5,5 mlrd. dolerių paramą Ukrainai, pakvietė Zelenskį į G7 susitikimą Pirmadienį, likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių, Japonija suteiks Ukrainai naują 5,5 mlrd. dolerių finansinę paramą, pareiškė ministras pirmininkas Fumijo Kišida.„Vis dar reikia padėti žmonėms, kurių gyvenimus sugriovė karas, ir atkurti sugriautą infrastruktūrą. Nusprendėme suteikti papildomą 5,5 mlrd. dolerių finansinę paramą“, – sakė jis kalbėdamas analitinio centro simpoziume.Be to, F. Kišida pranešė, kad penktadienį, per pirmąsias Rusijos invazijos metines, surengs internetinį Didžiojo septyneto (G7) valstybių vadovų ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuotolinį susitikimą.„Kad G7 lyderiai galėtų išlikti vieningi spręsdami invazijos į Ukrainą klausimus, nusprendžiau šią savaitę, 24 dieną, surengti G7 lyderių vaizdo konferenciją, į kurią bus pakviestas prezidentas Zelenskis“, – sakė F. Kišida savo kalboje Tokijuje.

Zelenskis po susitikimo su Bidenu: tai buvo pokalbis, kuris priartins pergalęUkrainos ir JAV prezidentai Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas pirmadienį Kyjive susitiko pokalbių už uždarų durų ir kartu su delegacijomis.„Tai buvo pokalbis, kuris priartins bendrą pergalę šiame kare, – po susitikimo spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis. – Galime ir turime daryti taip, kad būtent 2023–ieji taptų pergalės metais.“Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas J. Bideno vizitą Ukrainoje pavadino „strateginiu“. „Bendras mūsų tikslas yra Ukrainos pergalė prieš Rusiją ir Ukrainos karių bei vakarietiškų ginklų triumfas“, – teigė jis „Telegram“ kanale.Per netikėtą savo vizitą Ukrainoje J. Bidenas, be kita ko, paskelbė apie pusės milijardo dolerių papildomą paramą Ukrainai – į paketą bus įtraukta daugiau karinės įrangos, įskaitant artilerijos šaudmenis, daugiau „Javelinų“ ir haubicų.

Žiniasklaida paviešino daugiau detalių apie slaptą Bideno kelionę į Ukrainą Į slaptą kelionę į Ukrainą J. Bidenas vyko traukiniu nuo Lenkijos sienos, pirmadienį pranešė „New York Times“.Vizitas Kyjive buvo laikomas paslaptyje saugumo sumetimais. Pranešimuose taip pat teigiama, kad J. Bidenas iš Vašingtono išvyko be išankstinio perspėjimo po to, kai šeštadienio vakarą su žmona Jill pavakarieniavo restorane.Pareigūnai neigė, kad J. Bidenas lankysis Ukrainoje per savo planuotą kelionę į Rytų Europą.„New York Times“ rašo: „Tiesą sakant, Baltieji rūmai sekmadienio vakarą paskelbė viešą pirmadienio tvarkaraštį, pagal kurį prezidentas tariamai tebėra Vašingtone ir tik vakare išvyksta į Varšuvą, nors iš tikrųjų jis jau buvo kitoje pasaulio pusėje.“

ES įspėjimas Kinijai: ginklų tiekimas Rusijai būtų „raudona linija“ ES užsienio politikos vadovas pirmadienį perspėjo Kiniją, kad ši netiektų Rusijai ginklų kariauti prieš Ukrainą, kai Pekinas atmetė JAV kaltinimus, jog Kinija svarsto tokią galimybę.Josepas Borrellis sakė, kad per savaitgalį vykusį susitikimą perspėjo Kinijos diplomatijos vadovą Wang Yi, jog „mums tai būtų raudona linija mūsų santykiuose“.„Jis man atsakė, kad jie neplanuoja to daryti. Tačiau mes išliksime budrūs“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė J. Borrellis.Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas įspėjo, kad jei Kinija pradės tiekti ginklus Rusijai, „tai neabejotinai turės pasekmių“.„Mes taip pat turime daryti spaudimą visomis priemonėmis ir įspėti Kiniją, kad tarptautinė bendruomenė jokiu būdu su tuo nesutiks“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmasas Reinsalu.ES skelbia perspėjimus Pekinui, o kartu svarsto planus bandyti paspartinti labai reikalingos amunicijos gamybą ir tiekimą, kad padėtų Kyjivui kovoti.„Darysime viską, ką galime, – sakė J. Borrellis. – Tai pats skubiausias klausimas, jei mums nepavyks jo išspręsti, tuomet iš tikrųjų pergalė kare atsidurs pavojuje.“Estija pateikė pasiūlymą ES valstybėms susivienyti ir išleisti keturis milijardus eurų, kad Ukrainai būtų nupirkta milijonas 155 mm kalibro sviedinių.Apskaičiuota, kad Ukraina kiekvieną mėnesį sunaudoja tūkstančiais daugiau sviedinių, nei šiuo metu ES gynybos pramonė gali pagaminti.

Per Bideno vizitą Kyjive girdėti oro pavojaus sirenos Pirmadienį per netikėtą JAV prezidento Joe Bideno vizitą Kyjive skambėjo oro pavojaus sirenos, pranešė AFP žurnalistai.J. Bidenas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ėjo iš bažnyčios tuo metu, kai pasigirdo sirenos, tačiau jos nesukėlė jokios panikos.

Netikėto vizito į Kyjivą metu Bidenas paskelbė apie pusės milijardo dolerių paramą UkrainaiJAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį per netikėtą vizitą Ukrainoje paskelbė apie pusės milijardo dolerių papildomą paramą Ukrainai, pranešė CNN.J. Bidenas stovėdamas kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sakė, kad į paketą bus įtraukta daugiau karinės įrangos, įskaitant artilerijos šaudmenis, daugiau „Javelinų“ ir haubicų.V. Zelenskis sakė, kad jie su J. Bidenu kalbėjosi apie „tolimojo nuotolio ginklus ir ginklus, kurie vis dar gali būti tiekiami Ukrainai, nors anksčiau nebuvo tiekiami“.J. Bidenas kalbėjo apie Ukrainos pasipriešinimo atkaklumą karui įžengiant į antruosius metus.„Po metų Kyjivas laikosi. Ir Ukraina laikosi. Demokratija laikosi“, – sakė J. Bidenas.J. Bidenas pirmadienį prezidento rūmuose Kyjive susitiko su V. Zelenskiu ir pirmąja ponia Olena Zelenska.Istorinis vizitas įvyko likus kelioms dienoms iki Rusijos plataus masto invazijos į šalį metinių.

Zelenskis paviešino nuotrauką su JAV prezidentu„Bidene, sveiki atvykę į Kijevą! Jūsų vizitas – itin svarbus paramos visiems ukrainiečiams ženklas“, – prie bendros nuotraukos parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.https://t.me/V_Zelenskiy_official/5182

BBC: Joe Bideno vizitas Kyjive – aiški žinia Maskvai JAV prezidentas Joe Bidenas netikėtai apsilankė Kyjive, praneša BBC.Jis susitiko su prezidentu Volodymiru Zelenskiu tą dieną, kai Ukraina mini prieš devynerius metus vykusius antivyriausybinius protestus, per kuriuos žuvo 107 žmonės.Kyjive oficialūs vizitai dažni, tačiau šis vizitas kitoks. Tai, kad JAV prezidentas susitinka su Ukrainos vadovu pačiame sostinės centre, pačiame karo įkarštyje, yra reikšminga ir simboliška.Praėjus beveik metams nuo karo pradžios, tai aiški žinia Maskvai, kad JAV ir Vakarai nieko nebijos ir toliau rems Ukrainą.

Dar vienas vaizdo įrašas iš Kyjivo, kuriame užfiksuoti JAV ir Ukrainos vadovai.https://t.me/stranaua/91801

Joe Bidenas – KyjivePranešama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į Kyjivą. Tai liudijantis vaizdo įrašas plinta socialiniuose tinkluose.Tai pirmasis J. Bideno vizitas į šią šalį nuo Rusijos invazijos pradžios. Ši kelionė daugeliui bus netikėta, nes dar praėjusią savaitę Baltieji rūmai skelbė, kad prezidentas neketina kirsti sienos su Ukraina. J. Bidenas yra vienas iš paskutiniųjų įtakingiausių Vakarų lyderių, vykstančių į Kyjivą susitikti su Volodymyru Zelenskiu: anksčiau į šalį buvo atvykę JK premjeras Rishi Sunakas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.https://twitter.com/olliecarroll/status/1627606329996062721

„Bild“ žurnalistas Julianas Röpcke patikslino, kad neturi duomenų apie Joe Bideno vizitą į Kyjivą. „Tai tik mano asmeninė nuomonė“, – parašė jis tviteryje.https://twitter.com/JulianRoepcke/status/1627602986619764736

Pranešama, kad oro pavojaus signalas paskelbtas beveik visoje Ukrainoje.https://t.me/uaobozrevatel/67072

Britų žvalgyba: rusų pajėgų nesėkmės gali sustiprinti įtampą Rusijos vadovybėje Nesėkmingas Rusijos puolimas Ukrainoje, britų žvalgybos ekspertų vertinimu, gali sustiprinti įtampą Rusijos vadovybėje. Tai sakoma kasdieninėje žvalgybos ataskaitoje apie Ukrainos karą, kurią pirmadienį paskelbė Gynybos ministerija Londone.Rusija esą ir toliau keliuose fronto ruožuose vykdo puolimą, be kita ko, Rytų Ukrainos miestuose Bachmute ir Vuhledare – ir kai kur patiria didelių nuostolių. Du rusų elitiniai daliniai Vuhledare esą yra taip išsekinti, kad yra nebepajėgūs veikti.Rusijos kariuomenė patiria spaudimą per karo pradžios metines vasario 24 dieną parodyti laimėjimų, sakoma toliau pranešime. Tačiau jei per pavasario puolimą nieko nebus pasiekta, įtampa Rusijos vadovybėje esą tikriausiai išaugs.

Kyjive dar keliose Ukrainos srityse paskelbtas oro pavojaus signalas.

Rusijos opozicijos politikas, kasdienėmis transliacijomis apie Ukrainą garsėjantis Markas Feiginas taip pat skelbia, kad Ukrainos sostinėje vieši Joe Bidenas. Oficialiai ši informacija nėra patvirtinta.

Vokiečių leidinio „Bild“ žurnalistas tviteryje skelbia, kad pirmadienį į Kyjivą atvyko JAV prezidentas Joe Bidenas.„Bidenas yra Kyjive, mieste, kurį Rusija tikėjosi kontroliuoti jau 360 dienų. Koks stiprus ženklas diktatoriui Putinui!“ – rašė „Bild“ korespondentas Julianas Röpcke.https://twitter.com/JulianRoepcke/status/1627595943443849219

„Flightradar24“ duomenimis, prie Ukrainos sienų virš Lenkijos ratus suka trys amerikiečių žvalgybiniai lėktuvai.https://t.me/stranaua/91771

Vasario 20 d. rytą Kyjive blokuojamas eismas daugelyje gatvių, įskaitant centrinius rajonus ir vietas, esančias netoli JAV ambasados. Taip pat sostinės gyventojai paslaptingą kortežą, jis sukėlė spėliones apie galimą vieno aukšto rango JAV pareigūno vizitą Kyjive. Be planuojamo Joe Bideno vizito į Lenkiją, JAV viceprezidentė Kamala Harris savaitgalį taip pat buvo Europoje (Miuncheno saugumo forume). Tačiau oficialių pranešimų apie amerikiečių ar kitų aukštų delegacijų vizitą nebuvo.https://twitter.com/olgatokariuk/status/1627595382698942464

Ukraina: ruošiama staigmena„Tikiuosi, staigmena pavyks“, – taip Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas pakomentavo gandus apie aukšto rango svečius Kyjive.Užsienio reikalų viceministras Andrijus Melnikas sakė, kad Ukrainos diplomatija ruošia staigmeną, susijusią su aukšto rango užsienio svečių vizitu Kyjive. Apie tai jis pranešė nacionalinio teletono eteryje.Sklindant gandams apie aukšto rango užsienio svečio vizitą Ukrainos sostinėje ir skubias saugumo priemones Kyjive, A. Melnykas ragino išlaikyti intrigą ir neužbėgti įvykiams už akių.„Tikiuosi, kad ruošiama staigmena pavyks. Svarbu, kad didžiojo karo pradžios metinių išvakarėse jaučiame ir matome ne tik žodinį palaikymą ir solidarumą, bet dar daugiau pagalbos, taip pat pagrindinių partnerių buvimą Kyjive“, – sakė diplomatas. 

Kuleba nebevyksta į BriuselįPasklidus kalboms apie Vakarų pareigūnų vizitą į Kyjivą, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba neatvyko į iš anksto suplanuotą susitikimą su Europos kolegomis Briuselyje.„Esu dėkingas Estijai už pasiūlymą dėl bendro tiesioginio ginklų ir šaudmenų pirkimo, kuris galėtų prasidėti nuo to, kad ES šalys pateiktų 1 mln. 155 mm kalibro šovinių. Nors šiandien asmeniškai negaliu dalyvauti Briuselyje, mes tvirtai palaikome šią iniciatyvą ir raginame ją įgyvendinti“, – tviteryje parašė ministras.

Kyjive susidarė didžiulės spūstysKyjive susidarė didžiulės spūstys, miesto centre blokuojami keliai. Ukrainos leidiniai didelio masto eismo apribojimus aiškina Vakarų pareigūnų atvykimu. Kokie tai pareigūnai, kol kas neįvardijama.https://t.me/stranaua/91763

Ukrainos ambasadorius Jeruzalėje pimadienį sakė, kad į Kyjivą atvyko Izraelio parlamento delegacija. Savo ruožtu Izraelio ambasadorius Ukrainoje Michaelas Brodsky paviešino nuotrauką, kurioje užfiksuoti į Ukrainos sostinę atvykę Kneseto atstovai.https://twitter.com/michael_brodsk/status/1627574768491790337

Zelenskis: ruošiamės kontrpuolimuiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Italijos leidiniui „Corriere della Sera“ pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė kovos dėl Bachmuto miesto, dėl kurio kovos tęsiasi jau daugiau kaip šešis mėnesius, „tol, kol tai bus prasminga“, tačiau neketina jo išlaikyti bet kokia kaina.„Tai nėra itin didelis miestas. Mums svarbu jį apginti, bet ne bet kokia kaina ir ne tam, kad visi žūtų. Kovosime tol, kol tai bus prasminga. Rusai nori žengti toliau į Kramatorską ir Slovjanką, iki Donbaso sienų ir iki Dnipro, jei tik galės. Mes priešinamės ir ruošiamės kontrpuolimui“, – sakė V. Zelenskis.Anksčiau Vakarų žiniasklaida pranešė, kad JAV administracija pataria Kijevui neeikvoti didelių pajėgų Bachmuto laikymui ir sutelkti dėmesį į kontrpuolimą kitose fronto dalyse. Naujienų agentūra „Bloomberg“ vasario pradžioje citavo JAV pareigūną, kuris sakė, kad Ukrainai gali tekti netrukus išvesti savo karius iš Donecke esančio Bachmuto.Išvedimas iš Bachmuto strateginės įtakos karui neturės, Ukrainos kariai greičiausiai įrengs gynybines linijas labai arti tos vietos, kur dabar eina fronto linija, spėliojo šaltinis.Tuo metu JAV karo studijų institutas (ISW) praėjusią savaitę rašė, kad būtent Bachmuto gynyba gali sudaryti palankias sąlygas būsimam Ukrainos kontrpuolimui. Sprendimą toliau ginti miestą, nepaisant didelių nuostolių, ISW pavadino strategiškai pagrįstu žingsniu.

Baltieji rūmai: Bidenas po kelionės į Lenkiją neplanuoja vykti į UkrainąJAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę vyksta į Lenkiją, tačiau, artėjant vienerių metų Rusijos invazijos metinėms, jis nesilankys kaimyninėje Ukrainoje, pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.Šalies vadovas pareikš tolesnę JAV paramą Ukrainai lankydamasis kaimyninėje Lenkijoje, kur nusileis antradienio rytą, ir nekeis įvykių eigos, sekmadienį sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.„Akivaizdu, kad išlaikome didelį solidarumą su Ukrainos žmonėmis, – sakė jis MSNBC laidoje „The Sunday Show with Jonathan Capehart“.„Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal indėlį – ar tai būtų humanitarinė pagalba, ar karinė ginkluotė Ukrainai – ir mes ketiname toliau naudotis savo telkimo galia, kad suburtume pasaulį, pritrauktume paramą Ukrainai, – sakė J. Kirby. – Tačiau prezidentas šios kelionės metu neplanuoja atvykti į Ukrainą.“J. Bidenas turi susitikti su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir aptarti „kolektyvines pastangas remti Ukrainą ir stiprinti NATO atgrasymo priemones“, pranešė Baltieji rūmai.Lenkija yra pasirengusi nusiųsti Ukrainai naikintuvų MiG, jei JAV vadovaus sąjungininkėms didinant orlaivių siuntimą, šeštadienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.J. Bidenas taip pat susitiks su rytinių NATO narių lyderiais ir pasakys kalbą apie tai, „kaip mes ir toliau palaikysime Ukrainos žmones tiek, kiek reikės“, nurodė Baltieji rūmai.Planuojama, kad jis išvyks trečiadienį, likus dviem dienoms iki Rusijos invazijos metinių.Pastaraisiais mėnesiais karo nuniokotoje Ukrainoje lankėsi tokios įžymybės kaip JAV pirmoji ponia Jill Biden, buvęs JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir roko grupė „U2“, todėl dabar spėliojama, ar prezidentas irgi ryšis tokiai kelionei.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį balandį sakė, kad tikisi, jog J. Bidenas vieną dieną atvyks, tačiau Baltieji rūmai greitai šią idėją atmetė.Kelionė iš Lenkijos į Ukrainą pareikalautų ilgos kelionės traukiniu arba potencialiai pavojingo skrydžio, todėl J. Bideno patarėjai mano, kad rizikuoti neverta, sekmadienį pranešė „Politico“.Pernai kovą J. Bidenas aplankė JAV karius, dislokuotus Žešuve, Lenkijoje, maždaug už 96 km nuo Ukrainos sienos.

Ukraina: Rusija imasi nestandartinių metodųRusija pradėjo naudoti nestandartinius metodus oro smūgiams Ukrainos teritorijoje rengti.Apie tai informacinio telemaratono metu pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ignatas. Vienas iš naujųjų metodų – naktiniai raketų smūgiai.„Priešas pradėjo naudoti nestandartinius smūgių rengimo metodus. Ėmė atakuoti ir naktį, jau ir naktimis apšaudo raketomis. Anksčiau tai buvo naktiniai „šachedai“ (Irano bepiločiai „Shahed“), o rytais rengiamų masinių smūgių metu buvo naudojamos įvairios raketos“, – papasakojo jis.Anot J. Ignato, rusų okupantai pradėjo slėpti raketas upių vagose, kad pergudrautų priešlėktuvinės gynybos sistemas.„Naudojasi ir Dniestru, ir Pietiniu Bugu, kad, skrisdama į takinį, raketa būtų kaip įmanoma arčiau žemės paviršiaus. Taikant šią taktiką, jiems kai kur pavyksta išvengti priešlėktuvinės gynybos sistemų, galinčių sunaikinti raketas“, – nurodė Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai.Taip pat rusai ėmė dažniau leisti raketas, bet gerokai sumažėjo vienos atakos metu paleidžiamų raketų skaičius. J. Ignatas pažymėjo, kad dėl to artimiausiomis dienomis reikia būti budresniems. 

Rusijos gubernatorius: Belgorode nuo artilerijos ugnies žuvo 12 metų mergaitėRusijos Belgorodo regione pasienyje su Ukraina, institucijų duomenimis, per artilerijos apšaudymą žuvo 12 metų mergaitė. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sekmadienį pranešė, kad mergaitė buvo mirtinai sužalota sviedinio gatvėje viename kaime.Anot nepriklausomos žiniasklaidos, per apšaudymą buvo apgadinti keli namai ir automobiliai. Pasak V. Gladkovo, apšaudymų būta ir kitose srities vietovėse.Pasienio regionų, įskaitant Kurską ir Brianską, valdžios institucijos nuo karo pradžios vis praneša apie Ukrainos vykdomus apšaudymus. Per juos esą jau žuvo daug žmonių. Taip pat būta sužeistųjų ir sugriovimų.

Ukraina: Rusija patiria didelių nuostolių rytuoseRusija, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, patiria didelių nuostolių per mūšius rytiniame Donbase. Situacija ten „labai sudėtinga“, – sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Įsibrovėliai esą patiria „ypatingai didelių nuostolių“, praneša agentūra „Reuters“.V. Zelenskis įvardijo virtinę vietovių regione, kur jau kelis mėnesius vyksta smarkūs mūšiai. Nepriklausomai patikrinti duomenų nėra galimybės.

Ukraina: Rusija pateikė raketų smūgių taktikąUkrainos karinių oro pajėgų spaudos atašė Jurijus Ignatas sakė, kad Rusija neseniai pakeitė raketų smūgių taktiką: smūgiai vykdomi naudojant mažiau raketų nei anksčiau, o kruizinės raketos dažnai paleidžiamos palei upių vagas.Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, Jurijus Ignatas sekmadienio vakarą Ukrainos televizijoms duotame interviu teigė, kad rusai paleidžia raketas, ypač virš Dniestro ir Pietų Bugo kanalų – tada raketą sunkiau aptikti ir nušauti.„Priešas pradėjo naudoti naktinius smūgius: naktį jis smogia raketomis. Nes anksčiau tai buvo „Shaheds“ naktį, o ryte su didžiuliai jau raketų smūgiai. Šį kartą jie slepia raketas upių vagose. Jie naudoja ir Dniestro upę, ir Pietų Bugą, kad raketa būtų prispausta prie žemės kuo žemiau, todėl kažkur galima apeiti tas oro gynybos sistemas, kurios potencialiai gali jas sunaikinti“, - aiškino J. Ignatas.

„ES delsia“: Borrellis kritikavo lėtą ginklų tiekimą UkrainaiEuropos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis sakė, kad Ukrainai skubiai reikia perduoti šaudmenis.Kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje jis pabrėžė, kad sąjungininkai per daug laiko praleidžia priimdami sprendimus dėl kovinių tankų Ukrainai, o situacija su šaudmenimis tapo baisi, rašo CNN.„Nepainiokite trumpalaikių tikslų su vidutinės trukmės tikslais. Trumpalaikis, labai trumpalaikis tikslas yra daugiau amunicijos Ukrainai. Ukrainiečiai sulaukė daug aplodismentų ir mažai amunicijos. Tai paradoksas. Jiems reikia mažiau aplodismentų ir geresnių ginklų“, – sakė jis.Pasak J. Borrellio, šaudmenų klausimas turi būti išspręstas per kelias savaites. „Ukrainiečiai kovoja, moka didžiausią kainą – savo gyvybėmis, tačiau šis karas vyksta Europos žemėje, daro įtaką mums ir turi pasaulinių pasekmių visame pasaulyje, o tai taip pat turi įtakos mūsų saugumui“, – pridūrė ES užsienio politikos vadovas.Jis teigė, kad ES delsia teikti karinę pagalbą Ukrainai, o būsimi pristatymai negali būti vykdomi vykdant bendrus pirkimus, nes jiems reikia per daug laiko. „Todėl turime panaudoti tai, ką turime“, – pabrėžė.

Rusija karo nusikaltimais apkaltino 680 Ukrainos pareigūnųRusija apkaltino 680 Ukrainos pareigūnų, pažeidus įstatymus, reglamentuojančius karą.Rusijos vyriausiasis viešasis tyrėjas sakė, kad Ukrainos pareigūnai buvo apkaltinti „dėl draudžiamų karybos priemonių ir metodų naudojimo“, pranešė naujienų agentūra TASS.Tarp kaltinimų yra 118 ginkluotųjų pajėgų ir gynybos ministerijos narių, sakė Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas.Jis, tiesiogiai pavaldus prezidentui Vladimirui Putinui, sakė, kad kaltinimai apima ginklų panaudojimą prieš civilius.Ukrainos valdžia nuo konflikto pradžios užregistravo daugiau nei 70 000 Rusijos karo nusikaltimų.Ukraina taip pat atskleidė daugybę baudžiamųjų bylų prieš Rusijos pajėgų narius, tarp jų ir prieš „Vagnerio“ samdinių grupuotės lyderį.Tiek Ukraina, tiek Rusija neigė, kad taikėsi į civilius per metus trunkantį konfliktą.

Zelenskis įvedė naujas sankcijas RusijaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė naujas sankcijas Rusijos finansų sektoriui, kad susilpnintų agresorės karo ekonomiką. Jos pritaikytos ne tik bankų sistemos Rusijoje atstovams, bet ir Maskvos biržai.„Šiandien mūsų šalis žengia naują sankcijų žingsnį prieš visis tuos, kurie maitina Rusijos agresiją“, – sakė V. Zelenskis sekmadienį Kyjive paskelbtame vakariniame kreipimesi.Dekretu įvestos sankcijos esą yra pagrindas sąjungininkams Vakaruose taip pat paskelbti tokias baudžiamąsias priemones. V. Zelenskis priminė, kad rengiamas jau dešimtasis sankcijų paketas. „Bendradarbiaujame su savo partneriais, kad jį sustiprintume“, – teigė prezidentas.ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje tarsis dėl naujų baudžiamųjų priemonių. V. Zelenskis reikalavo, kad kiekviena atsakinga valstybė prisijungtų prie „sankcijų prieš terorą“.

Zelenskis: Macronas švaisto laiką bandydamas kalbėtis su RusijaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Prrancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas švaisto laiką skatindamas dialogą su Rusija.V. Zelenskis, kalbinamas italų dienraščio „Corriere Della Sera“, pasakė, jog tai bus nenaudingas dialogas.„Tiesą sakant, Macronas švaisto laiką“, – teigė V. Zelenskis.Penktadienį E. Macronas, Prancūzijos prezidentas, žurnalui „Journal Du Dimanche France“ sakė, kad nori, jog Rusija būtų nugalėta Ukrainoje, bet nenorėjo jos „sutriuškinti“.„Nemanau, kaip kai kurie žmonės, kad turime siekti visiško Rusijos pralaimėjimo, atakuojant Rusiją jos pačios žemėje. Tie stebėtojai visų pirma nori sutriuškinti Rusiją. Tokios Prancūzijos pozicijos niekada nebuvo ir mūsų pozicijos niekada nebus“, – teigė Prancūzijos prezidentas.

Blinkenas perspėja Kiniją dėl pasekmių, jei Pekinas tieks ginklus RusijaiJAV valstybės sekretorius Antony Blinken perspėjo Kiniją, kad jei Pekinas suteiks materialinę paramą Rusijai invazijoje į Ukrainą, tai turės pasekmių.Antony Blinken per interviu po susitikimo su Kinijos kolega Wang Yi sakė, kad Vašingtonas yra susirūpinęs, kad Pekinas svarsto galimybę tiekti ginklus Maskvai.Aukščiausi dviejų supervalstybių diplomatai susitiko neskelbtoje vietoje, pasaulinės saugumo konferencijos Miunchene kuluaruose.

Zelenskis: Ukraina juda savo tikslų link„Situacija labai sudėtinga. Ir mes kovojame. Mes naikiname įsibrovėlius ir darome Rusijai nepaprastai didelių nuostolių“, - savo tradicinė vaizdo žinutėje apie karo eigą teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Ukrainos lyderis užsiminė apie kelis Donbase esančius miestus, kuriuose kovos vyksta jau kelis mėnesius, sakydamas, kad „kuo daugiau nuostolių Rusija patirs ten, Donbase – Bakhmute, Vuhledare, Marinkoje, Kreminoje – tuo greičiau galėsime užbaigti karą Ukrainos pergale“.Anot jo, Ukrainos kariai daro „nepaprastų didelių“ nuostolių Kremliaus pajėgoms netoli Vuhledaro miesto rytuose.Jis teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „išlygina padėtį“ ir ruošiasi veiksmams „artimoje ateityje“.Jis pridūrė: „Žinoma, kariniai klausimai, žvalgybos operacijų detalės yra tai, apie ką negali pasakyti visko. Bet aš noriu, kad mūsų žmonės jau dabar turėtų nuspėjamumą, jausmą, kad Ukraina juda savo tikslų link“.

Analitikai: kad Rusija neturi pakankamai atsargų puolimui suintensyvintiJAV Karo studijų institutas (ISW) praneša, jog panašu, kad Rusija neturi pakankamai atsargų puolimui suintensyvinti. „Rusija neturi pakankamai laisvų rezervų, kad galėtų juos mesti į puolimą Luhansko regione ir pasiekti apčiuopiamų laimėjimų“, - teigė analitikai.Analizuojant Vakarų karinio rajono grupės sudėtį, bandant pereiti nuo Svatovo-Kremennaya linijos, ISW atkreipė dėmesį į tai, kad jame nėra kai kurių tankų vienetų, kurie nominaliai turėtų būti ten, ir tuo remiantis daroma prielaida, kad rusai patiria sunkumų papildydami šarvuotų transporto priemonių nuostolius.„Rusijos pajėgos beveik neabejotinai turi keletą atkurtų mechanizuotų dalinių rezerve, tačiau šių ribotų rezervų siuntimas į frontą Luhansko srityje, vargu, ar rimtai pakeis puolimo eigą“, – rašė ISW analitikai.Jie prognozuoja, kad įvedus paskutinius rezervus – jei taip atsitiks – puolimas gali įgauti tam tikrą pagreitį, bet baigsis tuo, kad rusai nesugebės pasiekti ne tik planuojamus strateginius tikslus, bet ir tik pastebimus rezultatus.Kalbant apie šarvuotų transporto priemonių trūkumą, ISW primena, kad rusai tariamai prarado iki 16 tankų pulkų, ir dabar neturi laiko remontuoti ir statyti naujus tankus tinkamu tempu.„Tačiau atkurtų tankų pulkų ir brigadų trūkumas atima iš Rusijos sausumos pajėgų stulbinančią galią, kuri leistų joms atlikti proveržius ir mėgautis savo vaisiais – tikriausiai todėl Vakarų karinė apygarda dar nepadarė jokių proveržių“, – rašo ISW.

Baltieji rūmai rekomendavo Ukrainos pajėgoms neatidėlioti kontrpuolimoBaltieji rūmai įsitikinę, kad Rusija netrukus pradės puolimą. Šiuo atžvilgiu Jungtinės Valstijos primygtinai reikalauja, kad Ukraina įtvirtintų savo sėkmę mūšio lauke ir pradėtų savo priešpriešą.Baltieji rūmai per daugelį pareigūnų patarė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komandai ruoštis puolimui dabar, kai ginklai ir pagalba iš Vašingtono ir Europos teka laisvai.Rusijos Federacija vis dar kontroliuoja beveik 20 proc. Ukrainos, o konfliktas sulėtėjo iki žiauraus naikinimo karo. Pasak JAV pareigūnų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerodo jokių ženklų, kad atsisakytų savo nuo noro užgrobti Ukrainą.Remiantis JAV žvalgybos vertinimais, V. Putinas mano, kad nepaisant nesėkmių, su kuriomis susidūrė jo kariuomenė, Rusija vis dar turi du lemiamus pranašumus: darbo jėgą ir laiką. Europos žvalgyba taip pat vertina, kad V. Putinas jaučiasi įsitikinęs, jog gali laukti neišvengiamo Vakarų pasipriešinimo nutraukimo.Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad Ukrainai reikės dar kelių mėnesių, kad parengtų didelę priešpriešą.