Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pakartojo seniai Rusijos skleidžiamus nepagrįstus teiginius, kad „šiuo metu didžiausią strateginę grėsmę kelia JAV ir NATO politika, kuria siekiama toliau kurstyti konfliktą Ukrainoje“.
„Jų didėjantis įsitraukimas į ginkluotą konfrontaciją didina riziką sukelti tiesioginį karinį branduolinių jėgų susidūrimą, kurio padariniai būtų katastrofiški“, – beveik tuščiai salei sakė S. Riabkovas. Daugelis Vakarų diplomatų per jam numatytą kalbėjimo laiką simboliškai pasirinko susiburti bendrai nuotraukai prie Ukrainos vėliavos spalvomis – mėlyna ir geltona – nutapytos freskos.
Vis dėlto S. Riabkovas išvengė akimirkos, kai visa salė pakilo ir išėjo, kaip buvo per nusiginklavimo konferenciją prieš metus, pradėjus rodyti jo viršininko, užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kalbą vaizdo ryšiu.
Nusiginklavimo konferencija yra svarbiausias pasaulyje daugiašalis nusiginklavimo forumas, sukurtas 1979 m. siekiant stabdyti šaltojo karo ginklavimosi varžybas. Rusijai prieš metus pradėjus plataus masto puolimą Ukrainoje ten skelbiami vis karingesni pareiškimai.
Pirmadienį atidarant sesiją JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Bonnie Jenkins, atsakinga už ginklų kontrolę ir tarptautinį saugumą, kritikavo Rusiją, kad ji sustabdė savo dalyvavimą „New START“ sutartyje, paskutiniame dar likusiame Maskvos ir Vašingtono branduolinių ginklų kontrolės pakte. „Rusija dar kartą parodė pasauliui, kad ji nėra atsakinga branduolinė valstybė“, – sakė B. Jenkins.
Ketvirtadienį S. Riabkovas tikino, kad Rusija neturėjo kito pasirinkimo, o tik sustabdyti savo dalyvavimą šioje sutartyje, nes „prieš mus vykdomas totalus hibridinis karas“.
