Kaip pranešama, parlamentarai priėmė įstatymą, patvirtinantį, kad Suomija sutinka su Aljanso sutarties sąlygomis. Už atitinkamą teisės aktą balsavo 184 parlamento nariai, prieš – 7.

Žengus šį žingsnį padidėjo tikimybė, kad Suomija galėtų įstoti į NATO be kaimyninės Švedijos. Nors abiejų šalių narystei dar reikalingas Aljanso narių Vengrijos ir Turkijos pritarimas, Suomija siekė, kad minėtas teisės aktas būtų priimtas iki visuotinių rinkimų balandžio 2 d., taip padedant išvengti galimo politinio vakuumo.

Šio teisės akto priėmimas dar nereiškia, kad Suomija automatiškai taps NATO nare, kai jos stojimo protokolus ratifikuos Vengrijos ir Turkijos parlamentai. Tačiau tokiu būdu buvo sukurtas terminas, rodantis, kiek laiko Suomija galėtų laukti savo kaimynės. Pasak Suomijos teisingumo kanclerio Tuomaso Poysti, prezidentas parlamente priimtus įstatymus turi pasirašyti per tris mėnesius.

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto praėjusią savaitę pareiškė padėsiantis savo parašą ant tokio įstatymo „iš karto po to, kai jam pritars parlamentas“. Tačiau valstybės vadovas patikino galintis kiek palaukti, „esant praktinių priežasčių“.

Suomija ir Švedija pernai atsisakė savo ilgus metus puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir pasiprašė į NATO. Abi šalys tokį sprendimą grindė Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą.