Kas pasirodys koncerto scenoje, iš anksto neskelbta, tačiau „patriotinius“ kūrinius atliko Grigorijus Lepsas, grupė „Liube“, Olegas Gazmanovas, kiti proputiniški atlikėjai. Spėta, kad dalyvaus ir Filipas Kirkorovas, Polina Gagarina, Nikolajus Baskovas, tačiau ant scenos jie taip ir nepasirodė.
Žodis suteiktas karo Ukrainoje dalyviams. Juos pristatydami vedėjai trumpai papasakojo apie karių „žygdarbius“.
„Sausio pabaigoje jo brigadą užpuolė ukronaciai. Artiomas išvedė sužeistuosius ir tempė juos į tranšėją, gelbėdamas nuo apšaudymo. Bandydamas tempti draugą, jis buvo apšaudytas ir patyrė sunkią galvos traumą“, – apie savo „didvyrius“ pasakojo renginio vedėjai.
Praėjus gerai valandai nuo renginio pradžios scenoje pasirodė ir karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Dabar mūsų istorinėse žemėse vyksta kova už mūsų žmones. Joje kovoja drąsūs kovotojai, tokie kaip tie, kurie dabar čia stovi“, – pareiškė V. Putinas.
Rusijos vadovas gyrė karius, kurie „didvyriškai, drąsiai ir narsiai“ kovoja „gindami tėvynę“, ir pridūrė, kad juos neva palaiko „visa šalis“.
Po to jis paragino minią skanduoti „Rusija, Rusija, Rusija“. Vos tik jis paliko sceną, minia iškart nustojo skanduoti. V. Putinas ant scenos Lužnikų stadione pasirodė tik kelioms minutėms.
„RIA Novosti“ skelbia, kad koncerte tikėtasi sulaukti per 200 tūkst. žmonių. Kiek jų buvo stadione iš tikrųjų, neaišku.
„Dožd“ praneša, kad ant kiekvienos kėdės stadione buvo padėta po Rusijos vėliavą.
„Telegram“ kanaluose pranešama, kad žiūrovai gavo specialias instrukcijas, kaip elgtis mitinge: pasiimti pasą, kuo mažiau daiktų, kad būtų galima greitai praeiti patikrą, ir nesakyti apie 500 rublių atlygį.
Jei bus paklausti dėl ko atėjo į mitingą, žiūrovai turėtų sakyti „iš meilės Rusijai“.
Taip pat pranešama, kad žiūrovams uždrausta ateiti apsirengus geltonos ir mėlynos (Ukrainos vėliavos spalvomis) spalvų rūbais.
Laikraštis „The Moscow Times“ citavo savo šaltinius, kurie teigė, kad į koncertą suvežta apie 70 proc. Maskvos ir Maskvos priemiesčių viešojo sektoriaus darbuotojų.
„Atvirai kalbant, manau, kad tai absurdas. Mes turime eiti, ir nieko negalime padaryti. Valdžia naudojasi situacija savo propagandiniais tikslais, kad sukurtų [masę] Z-patriotų ir tų, kurie žiūri televizorių, akyse. Savo noru ten nevažiuočiau“, – „The Moscow Times“ citavo vieną iš pašnekovų.
„Dožd“ praneša, kad netoli Lužnikų stadiono pastebėta priešlėktuvinės gynybos sistema.
Ruslanas Levievas iš „Conflict Intelligence Team“ portalui „Dožd“ patvirtino, kad tai sistema „Pantsir-S1“.
Pasak jo, anksčiau jis nebuvo girdėjęs apie oro gynybos sistemų buvimą prie Lužnikų, tačiau, atsižvelgiant į panašių sistemų įrengimą Novo Ogariove prie V. Putino rezidencijos, ant Gynybos ministerijos pastato stogo ir ant biurų centro stogo netoli Kremliaus, oro gynybos sistemų išdėstymas panašių renginių Maskvoje metu tikriausiai tapo įprasta praktika.
Į mitingą-koncertą atvažiavo daugiau nei šimtas studentų iš Jaroslavlio. Kaip teigia leidinys 76.ru, bilietus gavo 48 asmenys iš Demidovo vardo universiteto, 45 studentai iš Jaroslavlio pedagoginio universiteto ir dar 45 Jaroslavlio technikos universiteto studentai.
Kaip praneša „Sirena“, žmonės iš gatvės į renginį patekti negalėjo.
Norintieji patekti į Lužnikų stadioną privalėjo organizatoriams pateikti asmeninių duomenų. Anksčiau skelbta, kad masuotę koncertui rinko mokėdami po 500 rublių, o studentus žadėjo atleisti nuo paskaitų.
Renginio išvakarėse „Vorobjovy gory“ apžvalgos aikštelėje iškilo trijų metrų metalo plokščių tvora, už kurios stovi kamufliažinės spalvos sunkvežimiai, primenantys karinę techniką, skelbia msk1.ru.
Šis propagandinis renginys surengtas prieš pat karo Ukrainoje metinis. V. Putino įsakymu invazija į Ukrainą pradėta 2022 metų vasario 24 d.
Antradienį švaistėsi kaltinimais
Antradienį Rusijos prezidentas, skaitydamas savo metinį pranešimą, kartojo kaltinimus NATO šalims ir kaltino jas dėl Rusijos karo Ukrainoje.
„Noriu pažymėti, kad Vakarai dar prieš prasidedant specialiajai operacijai pradėjo derybas su Ukraina dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo“, – sakė V. Putinas antradienį Federaliniame Susirinkime.
V. Putinas taip pat pakartojo kitus žinomus propagandos naratyvus, kad Ukraina kūrė biologinio ginklo laboratorijas karui ir kad buvo rengiamasi rusakalbių gyventojų Donbase genocidui. „Noriu pakartoti: jie pradėjo šį karą, o mes tik panaudojome savo jėgas, kad šį karą sustabdytume“, – kalbėjo V. Putinas, aidint aplodismentams.
V. Putinas kaltino Vakarus, kad šie yra godūs pinigų ir teigė, kad šalys pelnosi iš karo.
V. Putinas vėl minėjo ir „saugumo garantijas“, kurių Vakarai nesuteikė Rusijai po pakartotinių paklausimų. Jis taip pat vėl kaltino Vakarus ir Ukrainą rusofobija. „Viskas kartojasi, nėra nieko nauja. Vakarai viską paspartino, kai 2014-aisiais parėmė pučą Ukrainoje. Ideologinis to pagrindas buvo rusofobija ir nacionalizmas“, – pažymėjo V. Putinas. V. Putinas demokratinius protestus Maidane Ukrainoje 2014 metais vadina „puču“, kad juos delegimitizuotų.
V. Putinas, be to, kaltino NATO kariaujant prieš Rusiją. „Mes nekariaujame prieš Ukrainos žmones, - sakė jis. - Ukrainos žmonės tapo įkaitais Kyjivo režimo ir jo vakariečių šeimininkų, kurie iš esmės okupavo šią šalį politine ir ekonomine šio žodžio prasme“. V. Putinas kaltino Ukrainą ir Vakarus dėl daugybės karo aukų.
Tai 18-asis V. Putino metinis pranešimas. Šiuose pranešimuose pateikiamos pagrindinės politinės gairės Rusijos visuomenei. Pastarąjį kartą V. Putinas metinį pranešimą skaitė 2021 metų balandį. Pernai jo nebuvo – Kremliaus vadovas tai argumentavo labai didele „įvykių dinamika“.
Šiais metais V. Putino kalba kelia didelį susidomėjimą visame pasaulyje ne tik dėl karo Ukrainoje. Po kiek daugiau nei metų Rusijoje vyks prezidento rinkimai. Stebėtojai mano, kad V. Putinas, kuriam dabar yra 70 metų, po daugiau kaip dviejų dešimtmečių valdžioje, 2024-aisiais sieks dar vienos kadencijos. V. Putinas pakeitė konstituciją ir gali likti prezidentu iki 2036 metų.
Bidenas: Rusijos invazija į Ukrainą buvo išbandymas visam pasauliui
JAV prezidentas Joe Bidenas, antradienį sakydamas kalbą prie Karališkosios pilies Lenkijos sostinėje Varšuvoje, pareiškė, kad prieš beveik vienerius metus pradėta Rusijos invazija į Ukrainą buvo išbandymas visam pasauliui, praneša „Sky News“.
Tačiau valstybės vadovas pridūrė, kad pasaulis neatsuko savo nugaros ir reagavo į kilusią krizę. J. Bidenas pabrėžė, kad Ukrainos sąjungininkai karo akivaizdoje stojo ginti suverenumo ir demokratijos principų ir tai darys toliau.
JAV prezidentas dėstė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tikėjosi greitos pergalės, kai 2022 m. vasario 24 d. jo tankai kirto Ukrainos sieną. Nepaisant to, anot J. Bideno, tokiems jo užmojams sutrukdė Ukrainos žmonių drąsa. „Mes buvome ypatingai vieningi, demokratija buvo ypatingai stipri“, – kalbėjo jis.
J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas tikėjosi NATO šalių pasidalijimo. „Tačiau NATO šiuo metu yra vieningesnė nei bet kada anksčiau“, – akcentavo JAV lyderis. Jis kartu nurodė, kad nevalia pataikauti autokratams – jiems esą galima tik priešintis. „Autokratai supranta tik vieną žodį – ne“, – tikino J. Bidenas.
JAV prezidentas pridūrė, kad Ukraina „niekuomet netaps Rusijos laimėjimu“. J. Bidenas pabrėžė, kad Ukraina šiuo metu išlieka „nepriklausoma ir laisva“ valstybe. Valstybės vadovas pakartojo savo jau anksčiau išsakytą teiginį, kad Vakarų parama Ukrainai nesiliaus, ir pažadėjo, jog sąjungininkai nepavargs.
