2. Pagal 1993 metų Oslo taikos susitarimus, teritorijų kontrolė buvo perduota skirtingų lygmenų palestiniečių civilinės bei saugumo administracijų kontrolei.
Vakarų Krante palestiniečių valdžią varžo įkurtos žydų naujakurių gyvenvietės, Izraelio kontroliuojami keliai bei stambūs Izraelio kontroliuojamų žemių ruožai, paskelbti karinėmis zonomis arba gamtiniais rezervatais.
3. Izraelis dėl saugumo bei religinių priežasčių laikėsi naujakurių gyvenviečių Vakarų Krante kūrimo politikos. Būtent jos bei jų aplinkinės teritorijos užima didžiąją Vakarų Kranto dalį.
Šiuo metu 59 proc. Vakarų Kranto teritorijos oficialiai kontroliuoja Izraelio civilinė bei saugumo valdžia. Dar 23 proc. teritorijos kontroliuoja palestiniečių civilinė valdžia. Likusią teritorijos dalį kontroliuoja palestiniečių nacionalinė administracija.
4. Gazos ruože, viename tankiausiai apgyvendintų žemės kampelių, gyvena beveik 1,2 mln. palestiniečių, trečdalis jų - Jungtinių Tautų finansuojamose pabėgėlių stovyklose. Gazos ruože šiuo metu gyvena beveik 7 tūkst. žydų naujakurių.
Izraelio kontroliuojamos teritorijos bei naujakurių gyvenvietės užima maždaug 40 proc. Gazos Ruožo teritorijos. Izraelis kontroliuoja visas Ruožo išorines sienas, perėjimo postus bei pagrindinius kelius.
5. Nuo 1967-ųjų, kai buvo užimta Jeruzalė, Izraelis perėmė rytinės bei vakarinės miesto dalių kontrolę.
Rytinę, arabų Jeruzalės dalį, Izraelis pavedė kontroliuoti civilinei valdžiai, skirtingai nei Vakarų Krantą bei Gazos Ruožą, kurį daugelį metų kontroliuoja karinė administracija.
Izraelio pareigūnai išplėtė Jeruzalės miesto sienas į šiaurę bei pietus. 1980 metais Izraelis priėmė įstatymą, atvirai reglamentuojantį rytų Jeruzalės aneksiją.
Pagrindinės žydų naujakurių gyvenvietės šiuo metu supa Jeruzalę iš šiaurės, rytų bei pietų, taip sudarydama fizinį barjerą tarp Jeruzalėje ir likusiose Vakarų Kranto dalyse gyvenančių palestiniečių.
6. Per 1967-ųjų birželio 5 dienos ataką prieš Egiptą Izraelis padidino savo teritoriją okupuodamas Vakarų Krantą, Gazos Ruožą, Golano aukštumas bei Sinajaus pusiasalį iki pat Sueco kanalo.
Izraelis bei arabai derisi dėl "Žemės už taiką principo", pagal kurį Izraelis atiduotų per 1967 metų karą okupuotas teritorijas mainais į taiką bei Izraelio sienų pripažinimą. Sinajaus pusiasalis Egiptui buvo perduotas laikantis 1979 taikos susitarimo su Izraeliu.
7. Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas atskirais geografiniais vienetais tapo po 1949 metų paliaubų, atskyrusių naują žydų Izraelio valstybę nuo kitų dalių, perduotų palestiniečiams.
Nuo 1948 iki 1967 metų Vakarų Krantą, įskaitant rytų Jeruzalę, valdė Jordanija. Šiuo periodu Gazos Ruožą kontroliavo Egipto karinė administracija.
1948-ųjų Izraelio ir arabų karo metu Izraelis perėmė vakarinės Jeruzalės dalies kontrolę, o Jordanija užėmė rytinę dalį, įskaitant miesto senamiestį, kuriame yra svarbios žydų, musulmonų bei krikščionių religinės vietos.
8. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1947 metais nusprendė padalinti Palestiną į žydų bei arabų valstybes, o Jeruzalę paskelbė tarptautiniu miestu. Šis palestiniečių atmestas planas taip niekada ir nebuvo įgyvendintas.
9. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1916 metų gegužę, buvo sudarytas slaptas Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos Sykeso - Picot susitarimas dėl Osmanų imperijos padalijimo.
Pagal jį turkų kontroliuotos Sirijos, Irako, Libano bei Palestinos teritorijos buvo padalintos į skirtingus prancūzų bei britų administruojamus rajonus. Susitarimą pasirašė Britanijos atstovas, seras Markas Sykesas bei prancūzas Georges Picot.