Televizija „Nastojaščeje vremia“ rado šį pulkininką, bet jis nesutiko kalbėti su žurnalistais. Korespondentas susisiekė su pulkininko artimaisiais, tačiau šie netiki, kad V. Šopaga kankino belaisvius.
Neseniai K. Jefremovui pavyko išeiti iš tarnybos kariuomenėje, tada jis iš karto išvyko iš Rusijos. Viską, kas jam nutiko, jis laiko „didžiausia klaida savo gyvenime“ ir prašo atleidimo visų ukrainiečių – už Rusijos pradėtą karą ir už jo kolegų karių veiksmus.
Rusų reaktyvinė salvinė sistema „Uragan“ šaudo į ukrainiečių pozicijas, o vyresnysis leitenantas Konstantinas Jefremovas visa tai filmuoja. Tai vyko prieš kelis mėnesius, o šiuo metu buvęs rusų kariuomenės karininkas, kaip pats sako, gailisi, kad dalyvavo kare prieš Ukrainą.
„Manau, kad tai – didžiausia klaida mano gyvenime“, – teigė jis.
K. Jefremovas tarnavo Rusijos kariuomenėje beveik 10 metų – daugiausia išminuodavo teritorijas. Karinių oro pajėgų duomenimis, 2022 m. jis, būdamas vyresniuoju leitenantu, vadovavo 42-os motorizuotos šaulių divizijos išminuotojų būriui, dislokuotam Čečėnijoje; eidamas šias pareigas jis atvyko į mokymus aneksuotame Kryme.
„Niekas netikėjo, kad bus karas. Visi manė, kad vyks mokymai. Esu tikras, kad net aukščiausio rango kariškiai nežinojo“, – teigia buvęs kariškis. Jis prisimena, kad jo padalinys gavo nurodymą judėti į Ukrainos pusę vasario 27 d.
Pasak K. Jefremovo, kai prasidėjo invazija, jis iš karto buvo prieš karą ir jau praėjus trims dienoms po karinių veiksmų Ukrainoje pradžios nusprendė dezertyruoti ir išvyko atgal į Krymo pusę.
Tačiau, pasak K. Jefremovo, jam iš paskos pasiuntė karo policiją, todėl jis atsisakė savo ketinimų: „Pamaniau, kad mane, kaip pirmą [tarnybos] atsisakiusiam karininką, pasodins 7–10 metų už grotų, surengs parodomąją mirties bausmę, kad kitiems nesinorėtų [bėgti].“
„Susisiekiau su teisininku, bet jis nepateikė jokių aiškių instrukcijų. Tada vis dėlto grįžau į Ukrainos teritoriją, už tai prašau atleidimo ukrainiečių tautos“, – sakė K. Jefremovas.
Kovos veiksmų zonoje jis išbuvo iki gegužės 24 d. – kaip pats sako, daugiausia sėdėdavo apkasuose arba medžiodavo, kad prasimaitintų: tada buvo visiškai sutrikęs rusų karių Ukrainoje aprūpinimas. K. Jefremovas tikina nenužudęs ir netgi nesužeidęs nė vieno žmogaus, tiesa, sako buvęs kelių rusų karo nusikaltimų liudininkas: marodieriavimų, plėšimų, ukrainiečių karo belaisvių kankinimų.
K. Jefremovas pasakojo – kai jo padalinys saugojo užnugario vadavietę Kamiankoje, Zaporižės srityje, ten vyko žiaurios ukrainiečių belaisvių apklausos. Apklausoms vadovavo pulkininkas V. Šopaga, Rusijos ginkluotųjų pajėgų 42-os divizijos vado pavaduotojas. Labai dažnai jis rengdavo apklausas būdamas neblaivus.
„Būdamas neblaivus, būdamas stipriai neblaivus... Net liežuvį sunkiai versdavo, vos ant kojų pastovėdavo, – pasakojo K. Jefremovas. – Štai tokios būklės jis grasindavo pistoletu, įremdavo pistoletą belaisviams į galvą, reikalaudavo pasakyti „nacionalistų“ pavardes.
Vienas vyriškis prisipažino, kad jis – snaiperis. Pulkininkas V. Šopaga reikalavo, kad jis prisipažintų, kiek yra nužudęs. Sulaukdavo atsakymų, bet nenurimdavo, jam to nepakakdavo, mušdavo belaisvius. Naktį, per eilinę snaiperio apklausą, jis peršovė jam ranką ir koją.“
Buvusio rusų karininko teigimu, tai vyko 2022 m. nuo balandžio 25 iki gegužės 5 d.
Televizija „Nastojaščeje vremia“ ieškojo minėtus kankinimus patyrusio 20-mečio snaiperio iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 36-os brigados, kuris dalyvavo ginant Iljičiaus vardo gamyklą Mariupolyje, paskui pateko į nelaisvę Bilmako gyvenvietėje, Zaporižės srityje. Žinoma, kad su peršautomis ranka ir koja jį išvežė į ligoninę okupuotame Melitopolyje, tačiau čia jo pėdsakai dingo.
K. Jefremovas taip pat pasakojo, kad pulkininkas dažnai grasindavo ukrainiečiams belaisviams prievartavimais.
„Jis numaudavo kelnes, apatinius, belaisvis tuo metu būdavo užrištomis akimis. Ir šaukdavo: „Dabar pakviesiu kurį nors dagestanietį, jis tave išprievartaus!“ – prisimena K. Jefremovas. – Arba klausia: „Turi merginą?“ Belaisvis atsako: „Turiu.“ Tada numauna jam kelnes ir šaukia: „Neškit šluotą. Dabar tau ją sukišim, nufilmuosim ir nusiųsim tavo merginai! Pats būsi kaip mergina!“
Apie pulkininką V. Šopagą, kuris grasino belaisviams, mažai žinoma. Jam – 45 metai, mokėsi Irkutsko aviacijos mokykloje, atliko karinę tarnybą Ulan Udėje, vėliau – Grozne, greitai kilo kariškio karjeros laiptais. Jo tėvai gyveno Lietuvoje. Tėvas, Pranas Šopaga, buvo sovietinės armijos karininkas. Tiesa, jei buvusi pulkininko žmona Jelena sako teisybę, Pranas Šopaga seniai miręs, o jos buvęs vyras Vitalijus „negalėjo nieko kankinti“.
„Apskritai mes išsiskyrę, tai – visiškas absurdas! Tyčiotis – tai visiškai į jį nepanašu, nes jis – adekvatus žmogus“, – teigė Jelena.
Jelena ir Vitalijus turi dukterį, ji jau pilnametė. Neseniai V. Šopaga sulaukė paaukštinimo 58-oje armijoje. Žinoma, kad 2022 m. įsiveržimo į Ukrainą metu jis vykdė politinę veiklą kartu su kuratoriumi iš Federalinės saugumo tarnybos – dirbo su tais, kurie atsisakydavo atlikti karinę tarnybą.
Pasak K. Jefremovo, V. Šopaga ieškodavo tų, kurie norėdavo išvengti karinės tarnybos, nedalyvauti kare arba jam apie tokius pranešdavo. „Kai kuriuos atveždavo nuo fronto linijos arčiau mūsų, į užnugarį. Ten jis su jais bendraudavo, jiems grasindavo“, – teigė buvęs kariškis.
Televizijai „Nastojaščeje vremia“ pavyko susisiekti su pulkininku V. Šopaga, tačiau jis nepanoro atsakyti į klausimus ir pareiškė, kad žurnalistai paskambino ne tuo numeriu.
