Penki sunkvežimiai su pagalba, įskaitant maistą ir vandenį, atvyko į Turkiją iš Alikano pasienio punkto, tviteryje pranešė Turkijos specialusis pasiuntinys dialogui su Armėnija Serdaras Kilicas.
Valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“ teigė, kad perėja atidaryta pirmą kartą nuo 1988 metų, kai Turkija siuntė pagalbą Armėnijai po šią šalį sukrėtusio žemės drebėjimo, nusinešusio 25-30 tūkst. gyvybių.
Savo tviteryje S. Kilicas padėkojo Armėnijai ir Armėnijos nacionalinės asamblėjos viceprezidentui Rubenui Rubinianui. Pasak jo, kaip pagalba taip pat buvo siunčiami vaistai.
„Džiaugiuosi, kad galėjau padėti“, – tviteryje rašė R. Rubinianas.
Abi šalys niekada nebuvo užmezgusios oficialių diplomatinių santykių, o jų bendra siena uždaryta nuo dešimtojo dešimtmečio. Jų santykiai įtempti dėl Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperijoje vykdytų masinių armėnų žudynių, kurios, kaip tvirtina Jerevanas, prilygsta genocidui.
Tačiau 2021 metų gruodį abi šalys paskyrė specialiuosius pasiuntinius santykiams normalizuoti – praėjus metams po to, kai Armėnija pralaimėjo Turkijos sąjungininkui Azerbaidžanui karą dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.
Turkija griežtai atmeta genocido sąvoką, tvirtindama, kad 300-500 tūkst. armėnų ir mažiausiai tiek pat turkų žuvo per pilietinius susirėmimus, kai armėnai sukilo prieš Osmanų imperijos valdovus ir stojo į įsiveržusių Rusijos karių pusę.
2022 metų vasarį Turkija ir Armėnija atnaujino pirmuosius po dvejų metų pertraukos komercinius skrydžius. Tačiau kol sausumos siena tarp abiejų šalių buvo uždaryta, sunkvežimiai buvo priversti vykti tranzitu per Sakartvelą arba Iraną.
