Šiomis priemonėmis reaguojama į didėjantį Europos susirūpinimą dėl augančios nelegalios imigracijos, kuri keliose valstybėse narėse tapo opia problema.
Ši problema yra „europinis iššūkis, kuriam reikia europinio atsako“, – teigiama ES vadovų baigiamajame dokumente, priimtame po 16 valandų trukusio susitikimo, kuriame buvo nagrinėjama ši ir kitos temos.
Europos Sąjungai didžiausią rūpestį kelia tai, kad į kilmės šalis grąžinama mažai imigrantų, kuriems nepavyko gauti prieglobsčio.
Blokas jau priėmė milijonus pabėgėlių nuo konfliktų Ukrainoje, Sirijoje ir Afganistane, o prieglobsčio prašymus teikia ir saugesnių šalių, tokių kaip Bangladešas, Turkija ir Tunisas, piliečiai, tačiau daugelis jų galiausiai įvardijami ekonominiais migrantais, kuriems prieglobstis nesuteikiamas.
U. Von der Leyen sakė, kad „bandomaisiais projektais“, kurie apima ES pasienio patrulių, prieglobsčio ir policijos bendradarbiavimo agentūras, bus siekiama prie ES išorės sienų įdiegti „greitas ir objektyvias prieglobsčio procedūras“.
ES vadovai paragino Komisiją „nedelsiant sutelkti dideles ES lėšas“, kad būtų sustiprintos išorės sienos „apsaugos pajėgumais ir infrastruktūra, stebėjimo priemonėmis, įskaitant stebėjimą iš oro, ir įranga“, teigiama vadovų susitikimo dokumente.
Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai keletas ES šalių, visų pirma Austrija, primygtinai ragino Komisiją sumokėti už sustiprintas tvoras, kuriomis siekiama sustabdyti nelegalius migrantus, kertančius sieną iš kaimyninių ne ES valstybių, pavyzdžiui, Turkijos.
U. von der Leyen ne kartą yra sakiusi, kad ES lėšomis už tvoras nebus mokama.
Tačiau ES pareigūnai ir diplomatai pabrėžė, kad jei Briuselis sumokėtų už kameras, stebėjimo bokštus ir kitą infrastruktūrą palei išorės sieną, šalys galėtų iš savo nacionalinių biudžetų finansuoti tvorų statybą.
Vadovų susitikime taip pat susitarta dėl „principo“, pagal kurį viena ES šalis gali pasinaudoti kitos ES valstybės narės teismo sprendimu, kad neteisėtas migrantas būtų grąžintas į savo šalį.
Taip būtų bandoma užkirsti kelią „palankiausios prieglobsčiui gauti valstybės paieškoms“ (asylum shopping), kai migrantai vyksta į kitą šalį prašyti prieglobsčio po to, kai pirmojoje šalyje jiems buvo atsisakyta jį suteikti.
ES vadovai taip pat susitarė „dažniau taikyti saugios šalies sąvokas“, o tai leis blokui sudaryti bendrą jų sąrašą, sakė U. von der Leyen.v
