Vis dar apimta daugiau nei dešimtmetį trunkančio pilietinio karo Sirija yra padalyta į sritis, kontroliuojamas prezidento Basharo Al Assado, su kuriuo Vakarai jau daugelį metų nenori turėti jokių reikalų, sukilėlių kontroliuojamus regionus, kuriuose dominuoja džihadistai arba proturkiškos grupuotės, ir pusiau autonomiškai kurdų valdomą teritoriją.
Prancūzija ir Vokietija buvo vienos didžiųjų valstybių, suskubusių pažadėti pagalbą po pirmadienį paryčiais supurčiusio stipraus 7,8 balo žemės drebėjimo. Pasiekti Turkiją nekyla jokių problemų, tačiau pagalbos grupės ir Vakarų šalys susiduria su sudėtinga logistika skubiai siunčiant pagalbą Sirijai, ypač į vyriausybės nekontroliuojamas sukilėlių sritis.
„Teisiniu ir diplomatiniu požiūriu Sirija vis dar yra pilkoji zona“, – sakė Marcas Schakalas, atsakingas už Prancūzijos labdaros organizacijos „Gydytojai be sienų“ operacijas Sirijoje.
Maždaug pusė nuo žemės drebėjimo nukentėjusių sirų gyvena teritorijose, kontroliuojamose Damasko režimo, kuriam Vakarai taiko sankcijas. Kiti gyvena Idlibo regione, paskutiniame svarbiame opozicijos bastione, ir gretimose Turkijos remiamų sukilėlių Alepo provincijos dalyse prie Turkijos sienos. Abiejuose regionuose gyvena maždaug keturi milijonai žmonių, daugelis jų yra per konfliktą perkeltieji asmenys, priklausomi nuo humanitarinės pagalbos.
Prancūzų nevyriausybinės organizacijos „Mehad“ gydytojas Raphaelis Pitti sakė, kad pagalba Idlibui dabar svarbi kaip niekada, nes dar iki žemės drebėjimo „gyventojų padėtis jau buvo dramatiška“.
Pagalba per Damaską?
Tarptautinė pagalba patenka į Idlibo regioną per vieną Turkijos ir Sirijos sienos kirtimo punktą - Bab Al Hawą, veikiantį pagal specialų Jungtinių Tautų (JT) leidimą, pasibaigsiantį liepą. Anksčiau per konfliktą JT pagalba buvo vežama per keturis tokius pasienio postus, tačiau Rusija, svarbiausia Damasko režimo sąjungininkė, sugebėjo juos panaikinti, liko tik vienas.
Pagalba per Bab Al Hawos sienos kirtimo punktą tenkina 80 proc. Idlibo regiono poreikių - nuo vystyklų ir antklodžių iki avinžirnių. Pagalbos grupės baiminasi, kad po žemės drebėjimo jis bus pergrūstas papildomomis siuntomis.
Sirijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Bassamas Sabbaghas pirmadienį atmetė galimybę atidaryti daugiau sienos kirtimo punktų sukilėlių kontroliuojamose teritorijose. Jis sakė, kad visa pagalba turi būti siunčiama „iš Sirijos“. „Jei yra norinčių padėti Sirijai, jie turi derinti veiksmus su vyriausybe“, – sakė jis.
Labai abejojama, kad per Damaską siunčiama pagalba pasiektų sukilėlių kontroliuojamą teritoriją, taip jau buvo visus pastaruosius dešimt metų.
Prancūzija keblioje padėtyje
Berlynas ir Paryžius neatrodo sužavėti tokio pasirinkimo. Vokietija kol kas naudosis „įprastais nevyriausybinių organizacijų kanalais“, kad pasiektų nuo žemės drebėjimo nukentėjusius asmenis, sakė šaltinis Vokietijos vyriausybėje. Anksčiau tokia pagalba buvo teikiama per Turkiją.
Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį paragino Maskvą panaudoti savo įtaką, kad būtų atidaryti kiti sienos kirtimo punktų į šiaurės vakarų Siriją. „Visi tarptautiniai veikėjai, įskaitant Rusiją, turėtų panaudoti savo įtaką Sirijos režimui, kad užtikrintų humanitarinės pagalbos tiekimą nukentėjusiesiems“, – sakė ji.
Pasak Emmanuelio Dupuy, Paryžiuje įsikūrusio Europos perspektyvos ir saugumo instituto vadovo, Prancūzijai veikiausiai būtų pernelyg „gėdinga“ koordinuoti pagalbą su šalimi, kurios vyriausybės ji nepripažįsta.
Vakarų šalys atšaukė savo diplomatus iš Damasko ir įvedė sankcijas B. Al Assado režimui po 2011 m. žiauraus susidorojimo su antivyriausybiniais protestais, Arabų Lyga taip pat sustabdė šalies narystę šioje organizacijoje. Tačiau pastaraisiais metais Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) siekė palengvinti Sirijos režimo izoliaciją ir 2018 m. vėl atidarė savo ambasadą Damaske, o pernai priėmė B. Al Assadą Abu Dabyje.
Pirmadienį JAE pažadėjo Sirijai maždaug 13,6 mln. JAV dolerių pagalbą. Pasak E. Dupuy, ši parama, veikiausiai pasieksianti šalį nedelsiant, rodo „tam tikrą santykių normalizavimą Arabų Lygos lygmeniu“. Jo žodžiais, „Sirijos grįžimas į Arabų Lygą po narystės sustabdymo 2011 m. dabar, regis, tampa realybe per humanitarinę pagalbą“.
