Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin tapo pirmąja vyriausybės vadove, kurią priėmė Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas nuo tada, kai pernai pradėjo eiti pareigas.
Prasidėjusi kelionė turi būti tęsiama „vieningai“, sakė S. Marin žurnalistams Stokholme: „Suomija ir Švedija kartu pateikė paraišką, ir visi yra suinteresuoti, kad mes kartu įstotume į NATO“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra sakęs, kad galėtų leisti Suomijai įstoti į ES, tačiau turi didelių abejonių dėl Švedijos narystės po to, kai ten įvyko keli protestai prieš Turkiją ir dar sudegintas Koranas.
U. Kristerssonas ketvirtadienį kreipėsi į S. Marin, sakydamas: „Mes kartu leidomės į šią kelionę. Kartu ir turime baigti kelionę į narystę“.
Tačiau Suomijos laikraščio „Ilta-Sanomat“ paskelbta nuomonių apklausa parodė, kad dauguma respondentų mano, jog Suomija neturėtų laukti NATO narystės, jei Švedijos prašymo ratifikavimas užsitęstų ilgiau.
Vis dėlto S. Marin sakė, kad jai nepatinka, jog kaimyninė Švedija vaizduojama kaip „kažkoks probleminis vaikas klasėje“.
Ji pridūrė, kad Suomija ir Švedija įvykdė viską, ko reikia, kad taptų NATO narėmis. S. Marin buvo įsitikinusi, kad visos NATO šalys „greitai“ ratifikuos jų paraiškas ir jos galės dalyvauti liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Šios dvi tradiciškai neutralios Šiaurės Europos Sąjungos šalys pateikė prašymus tapti NATO narėmis 2022 metų gegužės mėnesį, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.
