„Dabar šiam vaidmeniui prognozuočiau Moldovą“, – pareiškė S. Lavrovas, atsakydamas į klausimą, kokia šalis gali pasekti Ukrainos pėdomis.
Rusijos diplomatijos vadovas pareiškė, kad M. Sandu prezidento poste atsidūrė „gana specifiniu keliu, toli gražu ne laisvos demokratijos“.
Jis taip pat pabrėžė, kad šalies vadovė skuba prisijungti prie NATO, be to, „pasirengusi jungtis su Rumunija“.
„Kalba: štai, metas jungtis prie Europos Sąjungos, o tada pažiūrėsime, ką ten mums siūlo. Tada gal ir spręsim, ar mums pasilikti Nepriklausomų valstybių sandraugoje“, – sako S. Lavrovas ir priduria, kad Kišiniovas manipuliuoja eurointegracijos klausimu dujų tiekimo kontekste.
„Jeigu jūs ten nežinote, tai mes greičiau patrauksime į Europą. Net jeigu ką nors ir padarysite, mes vis tiek ten trauksime, tik lėčiau. Aš tuos signalus interpretuoju būtent taip“, – konstatavo Rusijos diplomatas.
Jis vėl švaistėsi kaltinimais Vakarams, esą jie „negerbia besivystančios šalies neutraliteto, kone kasdien daro spaudimą tiems, kas dar neprisijungę prie sankcijų Rusijos Federacijai“.
S. Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Vakarus siekiant ilgalaikio Maskvos pralaimėjimo ir užsipuolė į Kyjivą atvykusią Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen.
„Ursula von der Leyen <...> sakė, kad karas turi baigtis tokiu Rusijos pralaimėjimu, po kurio Rusijos ekonomika negalėtų atsigauti daugelį dešimtmečių“, – sakė S. Lavrovas, jo pasisakymą transliavo Rusijos valstybinė televizija.
„Ar tai ne rasizmas, ne nacizmas, ne pastangos išspręsti „rusų klausimą“, – pridūrė S. Lavrovas, jo žodžiai buvo užuomina į Rusijos pergalę prieš nacistinę Vokietiją per Antrąjį pasaulinį karą.
Europos Komisijos vadovė su komisarų komanda ir aukščiausiais bloko diplomatais ketvirtadienį atvyko į Kyjivą prieš Ukrainos ir ES viršūnių susitikimą karo draskomoje šalyje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dažnai pasitelkia karo Ukrainoje, kurį Maskva atkakliai vadina „specialiąja karine operacija“, ir karo su nacistine Vokietija paraleles. Pernai vasarį jis nusprendė užpulti Ukrainą, kad ją „denacifikuotų“.
Per interviu valstybinei televizijai S. Lavrovas pareiškė, kad Maskva planuoja nustelbti proukrainietiškus renginius, kuriuos organizuoja Vakarų ir sąjungininkų šalys visame pasaulyje, kai vasario 24 dieną bus minimos Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metinės.
Ketvirtadienio interviu metu Rusijos užsienio reikalų ministras sakė, kad Rusijos diplomatai intensyviai dirba, jog Vakarų sumanyti renginiai Niujorke ir kitur „nebūtų vieninteliai, prikaustę pasaulio dėmesį“, tačiau detalių nepateikė.
Rusijos grasinimai Moldovai
Rusijos politikai praėjusią savaitę ėmėsi grasinti Moldovai dėl šalies valdžios pareiškimų, susijusių su diskusija apie galimybę įstoti į NATO.
Rusijos propagandinė žiniasklaida platina Valstybės Dūmos NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir santykių su tėvynainiais komiteto pirmininko Leonido Kalašnikovo žodžius. Jis pareiškė, kad Moldovos įstojimas į NATO šiai šaliai gali baigtis „valstybingumo praradimu“.
„Jeigu jie galvoja, kad, kaip Suomija ir Švedija, patyliukais, greitai, pasinaudodami situacija, gali įstoti į NATO ir nesulaukti jokių pasekmių šalies viduje, tegul nepamiršta vieno dalyko – Suomijoje yra dvi valstybinės kalbos, ten gerbiamos šalyje gyvenančios tautos. O Moldova turi Gagauziją ir Uždniestrę, kur gyvena rusakalbiai, kurie savo valią išreiškė seniai, XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje“, – sakė jis.
Anot L. Kalašnikovo, Rusijos požiūris į galimą Moldovos įstojimą į NATO bus neigiamas, nes tai „grėsmė RF saugumui“.
Moldovos prezidentė M. Sandu neseniai sakė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą verčia Moldovą susimąstyti, ar jai reikėtų atsisakyti konstitucijoje įtvirtinto neutraliteto ir jungtis prie „didesnio aljanso“, informavo „Politico“.
Duodama interviu „Politico“, prezidentė sakė, kad Moldova vis dar svarsto, kokių žingsnių imtis ateityje ir ar tam reikėtų keisti šalies konstituciją.
„Šiuo metu vyksta rimta diskusija apie mūsų galimybę apsiginti: ar galime tai padaryti patys, ar turėtume būti didesnio aljanso dalimi. Jeigu galiausiai nuspręsime, kad mūsų valstybei reikia atsisakyti neutraliteto, tai turėtų įvykti demokratinio proceso būdu“, – sakė M. Sandu.
Atsakydama į klausimus ji stengėsi neminėti NATO nes Rusija ir taip bando destabilizuoti Moldovos proeuropietišką vyriausybę. Anksčiau Kremlius perspėjo šią valstybę nebetęsti karinio bendradarbiavimo su Vakarais.
Nepaisant to, kad Moldova nėra NATO narė, ji bendradarbiauja su Aljansu ir prisideda prie NATO vadovaujamos taikos palaikymo misijos Kosove.
