„Džiaugiuosi, kad Japonija planuoja (padidinti karinį biudžetą) ir pasiekti NATO standartą – skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – sakė jis Tokijuje.
Japonija daugelį dešimtmečių ribojo karines išlaidas iki maždaug 1 proc. BVP, tačiau praėjusių metų pabaigoje ministro pirmininko Fumio Kishidos vyriausybė patvirtino naują saugumo strategiją, įskaitant planus iki 2027 m. padidinti gynybos išlaidas iki 2 proc. BVP. „Tai rodo rimtą Japonijos požiūrį į tarptautinį saugumą“, – trečiadienį sakė J. Stoltenbergas.
Didėjanti Kinijos ir Šiaurės Korėjos grėsmė, taip pat Rusijos karas Ukrainoje, paskatino visuomenės pritarimą didesnėms karinėms išlaidoms.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Rusijos karas yra pasaulinė problema, paveikusi saugumo padėtį ir Azijoje. Jis sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „visiškai neįvertino Ukrainos“ bei NATO narių vienybės remiant šalį.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO nelaiko Kinijos prieše, bet tai, kad Pekinas stiprina karinę galią ir puoselėja vis didesnes ambicijas, yra problema, kurią reikia spręsti.
„Pasaulinei tvarkai, taip gerai mums tarnavusiai daugelį dešimtmečių, šiandien iškilo pavojus. Maskva ir Pekinas (...) gali atblokšti į autoritarizmą“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. Jis patikino, jog „pavojingesniame pasaulyje Japonija gali kliautis, kad NATO bus su jumis“.
