Lula, pirmadienį Brazilijoje susitikęs su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, sakė, kad Brazilija taip pat netieks šaudmenų priešlėktuvinės gynybos tankams „Gepard“, kuriuos Berlynas jau nusiuntė Ukrainai.

„Brazilija nesuinteresuota perduoti šaudmenų, kurie bus naudojami Ukrainos ir Rusijos kare“, – per bendrą spaudos konferenciją su O. Scholzu, kuris šiuo metu su keturių dienų vizitu lankosi Pietų Amerikoje, sakė Lula.

„Brazilija yra taikos šalis. Todėl Brazilija nenori dalyvauti šiame kare, net ir netiesiogiai“, – sakė Lula.

Vokietija iki šiol pristatė Ukrainai 30 tankų „Gepard“ ir pažadėjo dar septynis. Tačiau oro gynybos mašinoms trūksta šaudmenų. Nors Vokietijos ginklų gamybos įmonė „Rheinmetall“ šiuo metu steigia gamyklą, gamybą planuojama pradėti ne anksčiau kaip birželio mėnesį, o pirmąją partiją tikimasi pristatyti liepą.

Dar praėjusių metų balandį – netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – Vokietija kreipėsi į Braziliją dėl šaudmenų tankams „Gepard“, tikėdamasi gauti iki 300 000 šovinių. Tačiau dabar Lula užtrenkė duris.

Be „Gepard“ tankų, Brazilija taip pat turi Vokietijoje pagamintų pagrindinių kovos tankų „Leopard 1“.

Užuot pažadėjęs materialinę paramą, Lula pasiūlė Brazilijos ir Kinijos vadovaujamą tarpininkavimo iniciatyvą karui Ukrainoje užbaigti.

„Būtina sudaryti pakankamai stiprių ir gerbiamų šalių grupę ir susėsti su jomis prie derybų stalo“, – spaudos konferencijoje sakė Brazilijos prezidentas, pridurdamas, kad jau aptarė tokią iniciatyvą su O. Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

„Mūsų draugai kinai čia atlieka labai svarbų vaidmenį, – sakė kairiojo sparno politikas. – Atėjo laikas Kinijai imtis aktyvesnių veiksmų“.

Lula dar kartą sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl jo pozicijos kare prieš Rusiją, kurį Maskva pradėjo daugiau kaip prieš 11 mėnesių.

„Manau, kad Rusija padarė klasikinę klaidą įsiverždama į kitos šalies teritoriją“, – sakė jis. Tačiau vis tiek yra įsitikinęs, kad „tango šokamas dviese“.

Praėjusių metų kovą JT Generalinėje Asamblėjoje Argentina, Brazilija ir Čilė buvo tarp 141 šalies, pasmerkusios Rusijos karą prieš Ukrainą. Iš Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių tuomet susilaikė tik Bolivija, Salvadoras ir Kuba. Nė viena iš jų nebalsavo prieš karo pasmerkimą.

Praėjusių metų gegužę, likus keliems mėnesiams iki jo išrinkimo spalį, Lula atkreipė į save dėmesį kritikuodamas V. Zelenskį.

„Šis vaikinas yra toks pat atsakingas už karą kaip ir Putinas“, – sakė jis interviu žurnalui „Time“. – Nes kare nebūna kaltas tik vienas žmogus“. Jis teigė, kad V. Zelenskis skatino pokalbius apie Ukrainos stojimą į NATO ir ES ir taip pavertė savo šalį puolimo objektu.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)