„Mūsų, Suomijos, tvirtas noras buvo ir tebėra įstoti į NATO kartu su Švedija“, – sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto žurnalistams Helsinkyje, pridurdamas, kad „mūsų pozicija išlieka ta pati“.
Ankara atsisako ratifikuoti abiejų šalių narystės NATO paraiškas, visų pirma dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Ankara sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nepavykusiu 2016 metų bandymu įvykdyti perversmą.
Švedija turi didesnę kurdų diasporą nei Suomija ir rimtesnį ginčą su Ankara.
Turkija piktai reagavo į Švedijos policijos sprendimą leisti surengti protestą, kurio metu kraštutinių dešiniųjų ekstremistas sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme šio mėnesio pradžioje.
Taip pat ją papiktino Švedijos prokuroro sprendimas nepateikti kaltinimų prokurdiškai grupei, kuri prie Stokholmo miesto teismo už kojų pakabino R. T. Erdogano lėlę.
Sekmadienį R. T. Erdoganas aiškiai išskyrė Švedijos ir Suomijos pozicijas, kurių jos laikėsi per pastaruosius kelis mėnesius.
„Jei reikės, galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą dėl Suomijos“, – sakė R. T. Erdoganas.
Tačiau P. Haavisto, kuris sakė, kad po R. T. Erdogano pastabų buvo susitikęs su savo kolega iš Turkijos, tokią galimybę atmetė.
„Švedija yra mūsų artimiausia sąjungininkė gynybos ir užsienio politikos srityje, – sakė jis. – Liepos mėnesį Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą vis dar laikau svarbiu momentu, kai, tikiuosi, abi šalys vėliausiai bus priimtos į NATO“.
