Šis tekstas – autorinis Laisvosios Europos radijo kūrinys.
Nuo 2014 metų gyvenantys karo sąlygomis ir beveik metus kenčiantys Rusijos invaziją, ukrainiečiai ir jų nepalaužiamas prezidentas Volodymyras Zelenskis, be įnirtingų mūšių rytų Ukrainoje, atkakliai kovoja dėl tarptautinės paramos.
Diplomatiniai statymai – ypač aukšti tokiose valstybėse kaip Bulgarija, kurios ilgalaikiai politiniai ir energetiniai ryšiai su Maskva ir populiarus NATO įsipareigojimų peržiūrėjimas, regis, apsunkino jos atsaką į neišprovokuotą Rusijos karinį puolimą prieš Ukrainą.
Bulgarija, kaip teigiama, taip pat turi daug sovietinių laikų ginkluotės, su kuria jau susipažinę daugelis Ukrainos karių ir kuriai dėl to galėtų atitekti svarbus vaidmuo šalies gynyboje.
Todėl Kijevas po diplomatinio ir logistinio triumfo gruodį, kai Bulgarijos laikinoji vyriausybė ir įstatymų leidėjai pritarė tiesioginiam karinės ir karinės-techninės paramos teikimui Ukrainai, galimai norės pasiųsti žinutę Sofijai.
Į tai atsižvelgdami, kai kurie Bulgarijos apžvalgininkai teigia, kad Olesios Ilaščiuk paskyrimas gali būti įžvalgus atsakas į pastebimą Bulgarijos trypčiojimą ir tiesmukiška žinutė Vakarų karinės paramos Ukrainai kritikams, tokiems kaip prezidentas Rumenas Radevas, buvęs kariuomenės vadas, kuris apkaltino karinę paramą palaiminusius įstatymų leidėjus „karo kurstymu“.
„Jeigu kaltinimai, esą ji yra labai nekvalifikuotas asmuo šioms pareigoms, pasirodys pagrįsti, tai gali būti interpretuojama kaip bendro Ukrainos požiūrio į Bulgariją demonstravimas“, – RFE/RL Bulgarijos naujienų tarnybai sakė Sofijoje leidžiamo dienraščio „Dnevnik“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Petaras Karabojevas.
Netikėtas pasirinkimas
Naujai paskirta Kijevo ambasadorė O. Ilaščiuk nuo pat 2022 metų gruodžio 23 dienos, kai V. Zelenskio biuras pranešė apie jos pasirinktą kandidatūrą, paskelbdamas tik jos vardą, pavardę ir pareigas, išgyveno tris sunkias nerimo kupinas savaites.
Žurnalistai negaišo laiko ir pasinaudojo informacija Ilaščiuk priklausančiame feisbuko puslapyje, kuriame tarp jos profesinių kvalifikacijų buvo nurodyta: „klinikinė psichologė, šeimos gydytoja, geštalto terapeutė, seksologė-konsultantė“.
Šis „Facebook“ puslapis buvo greitai užblokuotas, o per naują „Telegram“ kanalo paskyrą, sukurtą praėjus vos kelioms dienoms po jos paskyrimo, O. Ilaščiuk pažadėjo, kad oficialioje valstybinėje Ukrainos svetainėje ir ambasados puslapyje bus paskelbta jos biografija.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija žengė neįprastą žingsnį ir 2022 metų gruodžio 26 dienos pareiškime spaudai atsakė į klausimus apie O. Ilaščiuk. Jame teigiama, kad, jos turimais duomenimis, ji „gavo diplomą su pagyrimu“ Jurijaus Fedkovyčiaus Černivcių nacionalinio universiteto istorijos fakulteto tarptautinių santykių katedroje. Taip pat pažymėta, kad ji yra kvalifikuota vertėja ir laisvai kalba angliškai.
2022 metų gruodžio 28 dieną O. Ilaščiuk savo paskyroje minėjo „nesąmones ir atvirą melą internete... kuriais siekiama diskredituoti mano reputaciją ir mano darbą bei suabejoti Ukrainos prezidento ir vyriausybės sprendimais“. Ji kaltino neįvardytą „priešą“, bandantį „įžiebti nesantaikos ugnį tarp mūsų ir mūsų draugų bulgarų“.
Kitą dieną ji klausė: „Ar mano biografija šiuo metu svarbi mūsų kariams?“ ir apkaltino „nelaimėlius žurnalistus“ , kurie „bando „išpūsti“ spėliones, kvestionuoja vyriausybės ir mūsų prezidento sprendimų kompetenciją ir kelia chaosą internete“.
Visiškai neseniai ji pradėjo abejotinus debatus dėl „sąžiningo duomenų naudojimo“ ir autorinių teisių su „draugais ir žurnalistais", kurie be leidimo naudojo jos nuotraukas, paimtas iš socialinės žiniasklaidos. Ji reikalavo, kad už kiekvieną panaudotą tokią nuotrauką jie kaskart pervestų 540 JAV dolerių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Sąmoningai ar ne, skunde dėl nuotraukų netiesiogiai patvirtinama, kad feisbuko puslapis, kuriame minimas „seksologės“ pareigos, priklauso jai.
O. Ilaščiuk ir jos gynėjai taip pat atkreipė dėmesį į jos tariamą vadovavimo patirtį.
Tačiau Ukrainos kritikai nesiliauja kėlę klausimų.
„Ambasadorės Bulgarijoje paskyrimas mane tiesiog pribaigė, – 2022 metų gruodžio 29 dieną savo įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino ilgametė žurnalistė Tetjana Nikolajenko. – Ir ne todėl, kad [ji] seksologė. Ne todėl, kad [ji] iš [Zelenskio administracijos vadovo Andrijaus] Jermako kabineto. [Bet] todėl, kad seksologė buvo išsiųsta į Bulgariją, kur jie labiausiai priklausomi nuo sovietinio tipo ginkluotės“.
Bulgarijos sunkumai
Buvęs Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje Olehas Šamšuras RFE/RL Ukrainos tarnybai teigė, kad „Ukrainai dabar labai reikia profesionalumo“ ir santykių užmezgimo gebėjimų, ir pridūrė: „Deja, ambasadoriaus Bulgarijoje paskyrimas ir pati kandidatūra, mano nuomone, neatitinka visų šių kriterijų.“
Pripažindamas, kad tai tik apmąstymai, jis taip pat užsiminė apie O. Ilaščiuk, kaip prezidento administracijos vadovo A. Jermako protežė, reputaciją. O. Šamšuras sakė „numanąs, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį buvo sprendžiama dėl šios kandidatūros, yra asmeninė pažintis, asmeninis artumas ir, akivaizdu, lojalumas“.
Bet jis taip pat atkreipė dėmesį į prezidento R. Radevo komentarą apie „karo kurstytojus“ ir vieno žymiausio bulgarų rašytojo persekiojimą po to, kai šis kritiškai atsiliepė apie neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją, kaip įrodymą, kad Kijevas susiduria su specifiniais iššūkiais siekdamas patraukti bulgarus savo pusėn.
„Tai rodo, kad rusofiliškos nuotaikos Bulgarijoje ir šalies politiniame valdžios aparate yra labai stiprios, – sakė O. Šamšuras. – Ten yra įvairių srovių, ir tai tikrovė, kuri, be abejonės, apsunkina galimybes užmegzti bendradarbiavimą su ta šalimi.“
Apžvalgininkai pažymi, kad Bulgarija glaudžiai bendradarbiauja su savo NATO sąjungininkais ir yra prisijungusi prie visų Europos Sąjungos Rusijai taikomų sankcijų, nors jos naudojimasis spraga dėl Rusijos bendrovės „LUKoil“ valdomos vietos naftos perdirbimo gamyklos kai ką papiktino.
„Be abejo, karas, pakoregavo nuotaikas tų, kurie remia Ukrainą, naudai, – RFE/RL Bulgarijos tarnybai sakė buvęs Bulgarijos ambasadorius Rusijoje Ilianas Vasiljevas. – Bet šis procesas dar nėra pasibaigęs. Šis procesas įgauna formas, jis yra dinamiškai subalansuotas, o pranašumą turi tie, kurie palaiko Kijevą, Ukrainą.“
Kaip rodo Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūros (United Nations High Commissioner for Refugees, UNHCR) duomenys, Bulgarijoje oficialiai užregistruota maždaug 55 000 ukrainiečių pabėgėlių, – nedaug palyginti su Lenkijoje registruotais 1,6 mln. pabėgėlių ir nedidele dalimi visų kitų šalių, įtrauktų į JT remiamą Regioninį reagavimo į pabėgėlius planą, išskyrus Vengriją.
Visgi tokie elementai kaip nacionalistinė, prieš Vakarus nusistačiusi „Atgimimo“ partija, siekdama užsitikrinti paramą iš visuomenės remiasi simpatijomis Rusijai ir ukrainiečių pabėgėlių atmetimu kaip svarbiausiais aspektais.
Vis dar pakeliui
Ukrainos užsienio reikalų ministerija jau pareiškė, kad ambasadorių skyrimas ne iš profesionalių diplomatų gretų yra „įprasta tarptautinė praktika“, ir pažymėjo, kad Bulgarijos vyriausybė yra jau davusi sutikimą.
Ukrainos ambasada į RFE/RL Bulgarijos tarnybos klausimą, kada naujoji ambasadorė atvyks į Sofiją, negalėjo atsakyti.
Redaktorius P. Karabojevas sakė, kad viešai prieinamos informacijos apie ją yra nedaug, bet pridūrė: „Neatmetu, kad šis pasirodymas [kaip nusivylimo Sofija ženklas] taip pat yra vienas iš [galimų] scenarijų. Bulgarija nusipelno tokios interpretacijos.“ Jis taip pat pažymėjo, kad toks paskyrimas toli gražu nėra unikalus ir kad „visiškai galimas dalykas, kad V. Zelenskis tiesiog apsupa save lojaliais žmonėmis, o ne [tik] tais, kurie jam pristatomi kaip puikūs profesionalai“.
Juk pagaliau, sakė jis, „paaiškėjo, kad šauniesiems Ukrainos diplomatinio korpuso profesionalams taip pat nepavyko užkirsti kelio karui“.
Pasak P. Karabojevo, kad nors „ji nėra apmokyta aukščiausio politinio ir diplomatinio pilotažo“, ji gali pasirodyti esanti puikus pasirinkimas akistatoje su Bulgarijos politine realybe.
„Turime pamatyti jos „stilių“, nes galbūt paaiškės, kad jis bus tinkamas Bulgarijos politinei klasei“, – teigė P. Karobajevas.
Aktyvistas ir aukštos klasės bulgarų politinis tinklaraštininkas Asenas Genovas, kurio laida „Kontrakomentar“ per „YouTube“ turi apie 15 000 prenumeratorių, užsiminė, kad O. Ilaščiuk paskyrimas yra įdomesnis veikiau iš Bulgarijos nei iš Kijevo perspektyvos.
Jis pavadino tai „atitinkama Ukrainos reakcija“, nes Bulgarija neturėjo ambasadoriaus Kijeve nuo tada, kai Kostadinas Kojabaševas buvo evakuotas 10 mėnesių trunkančios Rusijos invazijos pradžioje. Ji taip pat nebeturi generalinio konsulo Odesoje.
„Panašu, kad mes patys apleidome savo diplomatiją su Ukraina, – RFE/RL bulgarų tarnybai teigė A. Genovas. – Jei tikimės, kad pas mus ambasadoriumi bus atsiųstas aukšto lygio profesionalas su ilga diplomatinės karjeros patirtimi, kyla klausimas, ar mes tinkamai laikomės tokių pačių profesinių standartų.“
