A. Owers teigimu, sulaikymo centrų personalas nebuvo tikras, kurios valstybės įstatymai galioja – D. Britanijos ar Prancūzijos, – ir ar pareigūnai gali mėginti užkirsti kelią savižudybėms, muštynėms ir bandymams pabėgti.
2005 metų rugpjūtį A. Owers vadovaujamos kontrolierių grupės nuvyko į tris padalinius, susijusius su imigracijos klausimais, – vieną Calais jūrų uoste ir du Coquelles turistų ir krovinių pervežimo terminaluose.
Savo ataskaitoje kalėjimų inspektorė rašo: „Patalpos Coquelles krovinių pervežimo terminale neturi nieko bendra su pagarba žmogui ir visiškai neatitinka reikalavimų, o higieninės sąlygos nepakankamos sulaikytųjų, kurie galėjo keliauti sunkvežimių priekabomis antisanitarinėmis sąlygomis, poreikiams.“
4 m ilgio ir 3 m pločio kameras su tualetus atstojančiomis skylėmis grindyse personalas apibūdino kaip „šunų būdas“. Įtemptesnėmis dienomis tokioje kameroje laikomi šeši žmonės – vyrai ir moterys drauge.
Anot A. Owers, įrangoje, kurią prižiūri bendrovė „Group 4 Securicor“, nepakanka baldų, ventiliacijos ir šildymo.
Tarp 660 imigrantų, kurie buvo sulaikyti Calais jūrų uoste praėjusiųjų metų gegužę-liepą, buvo net vaikų.
Vidutinis sulaikymo laikas – keturios valandos, o ilgiausio sulaikymo trukmė – 17 valandų. Iš visų sulaikytųjų tik 17 proc. buvo suteiktas leidimas įvažiuoti į Didžiąją Britaniją.
Atskiroje ataskaitoje apie laikino sulaikymo centrą Heathrow oro uoste A. Owers gyrė personalą, tačiau tvirtino, kad sistema iš esmės nehumaniška.
„Su kai kuriais iš mūsų stebimų sulaikytųjų buvo elgiamasi kaip su ryšuliais, bet ne kaip su žmonėmis. Atrodo, imigracijos klausimus sprendžiantys pareigūnai yra labiau susitelkę į bylas, dokumentus ir tikslus negu į žmones. Tai nėra nei humaniška, nei, galų gale, veiksminga“, – rašė kalėjimų kontrolierė.
Imigracijos ministras Tony’is McNulty’is teigė sutinkąs, kad nepriklausomas centrų stebėjimas turi būti tobulinamas.
„Šios patalpos nėra gyvenamieji kambariai, jie skirti labai trumpam sulaikymui – dažniausiai vos kelioms valandoms“, – teigė T. McNulty’is.
Tačiau Pabėgėlių tarybos vadovė Maeve Sherlock teigė: „Su tais, kurie siekia prieglobsčio, elgiamasi kaip su paketais, kuriuos reikia apdoroti ir pašalinti, o ne kaip su labai pažeidžiamomis žmogiškomis būtybėmis. Vyriausybė galėtų pradėti nuo užtikrinimo, kad vaikai niekuomet nebūtų laikomi centruose, kuriuose vaikų apsaugos procesai nevyksta ir kuriuose 36 valandoms sulaikytiems žmonėms trūksta tokių paprastų dalykų kaip antklodė.“