Kaip skelbia Rusijos projektas VČK-OGPU, remdamasis šaltiniu, J. Prigožinas tikėjosi, kad jau visai netrukus galės Rusijos generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą pakeisti „savu“ žmogumi, tačiau Soledaro šturmas ėmė ir atsisuko prieš jį patį.
„Dabar jau aišku, kad J. Prigožino įtaka absoliučiai ne tokia didelė, kaip kad visi (taip pat ir jis pats) tikėjosi. Po Soledaro įvykiai klostėsi visai ne pagal planą, kokį jis buvo sugalvojęs. Atrodė, kad jau tuoj J. Prigožinas galės pakeisti V. Gerasimovą savo žmogumi. Bet viskas pasisuko būtent prieš patį J. Prigožiną ir „Vagner“, – teigia šaltinis.
Kanalo pašnekovo duomenimis, „Vagner“ nuostoliai Soledare – siaubingi, „kas iš tikrųjų, turint omenyje, kokia užduotis buvo iškelta, nebuvo netikėta“.
Bandoma stiprinti samdinių moralę, ko anksčiau „Vagner“ nelabai praktikavo.
„Žinoma, iš esmės viskas čia atrodo labai liūdnai. Tokiems šturmams, kokie buvo Slovjanske ar Kramatorske, reikia daug žmonių, tiek daug, kiek „Vagner“ vienu metu niekada neturėjo. Toks nedidelis pastebėjimas: „Vagner“ struktūros viduje imtas vadinti armija, o kariuomenė renkasi terminą „dalinys“. Sunku pasakyti, ar tai tiesiog žodžių karai, ar kažkokios užuominos“, – samprotauja šaltinis.
Žemina Rusijos gynybos reikalų ministeriją
„Vagner“ grupės lyderis J. Prigožinas vis drąsiau viešai žemina Rusijos gynybos reikalų ministeriją. Štai sausio 18 dieną J. Prigožinas pažėrė kritikos naujoms rusų kariams Ukrainoje parengtoms gairėms, kuriose įvardijami ribojimai mūšių zonose naudotis asmeniniais elektronikos įrenginiais ir numatomi griežtesni karių išvaizdos reikalavimai.
J. Prigožinas ėmėsi ginti Rusijos fronto linijose atsidūrusius karius, nepaisančius išvaizdos standartų (J. Prigožinas atkreipia dėmesį, kad barzdos – kone skiriamasis daugumos musulmonų ir stačiatikių kovotojų bruožas), ir tikina, kad išmanieji telefonai ir planšetės šiuolaikiniame kare yra būtini.
„Vagner“ vadovo teigimu, „karas – aktyvių ir drąsių, o ne švariai nusiskutusių vyrų, palikusių savo telefonus sandėlyje, laikas“, skelbia Karo studijų instituto (ISW) analitikai. J. Prigožinas negailėjo kritikos ir ryšį su realybe praradusiems Rusijos gynybos ministerijos pareigūnams, kurie privalo „augti ir tobulėti, kad spėtų paskui šiuolaikinės karybos progresą, kad išmoktų, kaip veiksmingai naikinti priešą ir užimti teritorijas“, o ne „bandytų visus suniveliuoti pagal absurdiškas taisykles, principus ir savas užgaidas“.
Šis J. Prigožino pasisakymas – naujausias jo pasipiktinimas Rusijos gynybos ministerija, kuriais siekiama ne tik sumenkinti pasitikėjimą šią ministerija, bet ir priminti, kad Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje veidas yra būtent jis.
„Vagner“ vadovo retorika atspindi maištingą požiūrį į karą, kuris iš tikrųjų visai netinkamas didelio masto disciplinuotai šiuolaikinei karinei jėgai vystyti ir valdyti.
J. Prigožinas yra ir tiesiogiai užsipuolęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino kanceliariją ir viešai metęs kaltinimų, esą, ten dirba valstybės išdavikai, norintys, kad Rusija pralaimėtų karą su Ukraina. Kol kas tai buvo drąsiausias J. Prigožino išsišokimas prieš Kremlių.
„Vagner“ vadovas buvo įsitraukęs ir į Rusijoje vykusias diskusijas dėl „YouTube“ uždraudimo ir pareiškęs, kad Kremliaus prezidento administracijoje dirba asmenų, nesutinkančių blokuoti „YouTube“, nes tai pakenktų jų pastangoms po Maskvos pralaimėjimo kare atkurti Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykius.
J. Prigožinas įsitikęs, kad tokie pareigūnai tiki, kad Amerika „atleis Rusijai visas jos nuodėmes“ ginant „prorusiškus interesus“ ir „rėmus Putiną“, jeigu tik karą pralaimėjusi Rusija ims melsti Vakarų atleidimo.
„Vagner“ vadovas tokius asmenis smerkia kaip „žmonių išdavikus“, šlovinančius egzaltuotas prorusiškas vertybes, tačiau vis tiek gyvenančius ir atostogaujančius užsienyje bei „visais įmanomais būdais remiančius Vakarus“.
Putinas susitiko su Prigožino priešu
Pasak ISW analitikų, V. Putinas vis aiškiau demonstruoja palaikantis J. Prigožino priešininkus. Tokį jo elgesį galima suprasti kaip mėginimą sumažinti J. Prigožino įtaką Rusijoje.
Sausio 18 d. V. Putinas susitiko su Sankt Peterburgo gubernatoriumi Aleksandru Beglovu – vienu iš atvirų J. Prigožino priešų. Tai buvo pirmas V. Putino ir A. Beglovo susitikimas nuo 2022-ųjų kovo, surengtas siekiant aptarti Sankt Peterburgo vaidmenį Rusijai siekiant karinių tikslų.
A. Beglovas nurodė, kad jo administracija suformavo tris savanorių batalionus, remiančius Rusijos invaziją į Ukrainą ir pavaldžius Rusijos Vakarų karinei apygardai.
Remiantis ISW pateikta informacija, J. Prigožinas yra kreipęsis į Rusijos Valstybės Dūmos deputatus ir primygtinai prašęs nušalinti A. Beglovą nuo užimamų pareigų, be to, yra raginęs Rusijos Generalinę prokuratūrą ištirti A. Beglovo atvejį dėl išdavystei prilygstančio negebėjimo adekvačiai prisidėti prie Rusijos karinių veiksmų.
2022-ųjų vasarą su J. Prigožinu siejami kanalai paviešino A. Beglovą neva demaskuojančių faktų, įrodančių, kad jisai sąmoningai bandė sutrukdyti žmonių verbavimo į tris vietinius savanorių batalionus kampanijai.
J. Prigožinas užsiminė ir apie savo pagalbą A. Beglovui kandidatuojant į gubernatoriaus postą: J. Prigožinas tvirtina, esą karjerą A. Beglovas padarė tik jo dėka, be to, teigia, kad ne kartą pats pasiūlė, kaip pagerinti administracijos darbą.
Demonstratyvus V. Putino susitikimas su A. Beglovu ir konkreti pokalbio tema – A. Beglovo indėlis Rusijai siekiant karinių tikslų – tampa tiesioginiu trukdžiu, menkinančiu J. Prigožino pastangas įtvirtinti Sankt Peterburge savo autoritetą ir viršenybę A. Beglovo atžvilgiu.
Visiškai neseniai svarbų postą V. Putinas patikėjo generolui pulkininkui Aleksandrui Lapinui: buvęs Centrinės karinės apygardos vadas tapo Rusijos sausumos pajėgų štabo viršininku. Minėtina, kad pareigų perskyrimas įvyko neatsižvelgiant į tai, kad A. Lapiną aršiai kritikuoja jėgos struktūros – silovikai, – kuriems, aišku, priskirtinas ir J. Prigožinas.
V. Putinas gerokai sugriežtino oficialią retoriką – akcentavo, kad užimant Soledarą Donecko srityje kovojo vien Rusijos pajėgos. Taip jis parodė atmetantis J. Prigožino pretenzijas priskirti „Vagner“ visus nuopelnus dėl taktinės pergalės.
Atrodo, kad V. Putinas bando sumenkinti J. Prigožino autoritetą ir pakelti Rusijos pajėgų vadų bei Rusijos vyriausybės pareigūnų reputaciją, rašo ISW.
