Dvi Briuselyje įsikūrusios organizacijos daugelį metų siekė geriau koordinuoti savo veiklą, nepaisant kai kurių šalių nuogąstavimų, kad pastangos stiprinti ES vaidmenį gynybos srityje gali pakenkti JAV vadovaujamam Aljansui.
Invazija į Ukrainą paskatino raginimus labiau sutelkti Europos ekonomikos ir JAV karinės galios įtaką, kad milijardas valstybėse narėse gyvenančių piliečių būtų geriau apsaugoti. „Tai yra svarbiausias veiksnys euroatlantiniam saugumui ir stabilumui, labiau nei bet kada įrodantis transatlantinių ryšių svarbą, raginantis glaudesnį ES ir NATO bendradarbiavimą“, – sakoma pareiškime, kurį aukščiausi NATO ir ES pareigūnai turi paskelbti antradienį.
„Grėsmių saugumui ir iššūkių, su kuriais susiduriame, apimtims ir mastui didėjant pakelsime savo partnerystę į kitą lygį“, – sakoma jame.
Deklaracijoje kalbama apie glaudesnį bendradarbiavimą „didėjančios geostrateginės konkurencijos“ akivaizdoje, pabrėžiama, kaip svarbu apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir atremti grėsmes, kurias kelia atsirandančios technologijos, taip pat kosmose.
21 iš 27-ių Europos Sąjungos valstybių narių priklauso ir NATO, įstoti į Aljansą šiuo metu siekia Švedija ir Suomija.
Deklaraciją pasirašys NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Prancūzijos pastangos stiprinti ES vaidmenį gynybos srityje kelia nerimą Rytų Europos valstybėms, laikančioms Vašingtoną svarbiausiu saugumo ramsčiu. Maskvai pernai vasarį įsiveržus į Ukrainą, Vašingtonas iki daugiau nei 100 tūkst. padidino savo karių skaičių Europoje, NATO ėmėsi didžiausios nuo šaltojo karo laikų gynybos pertvarkos.
Bendra deklaracija – pirmoji nuo 2018 m. – aiškiai parodo, kad Aljansas „išlieka kolektyvinės gynybos pagrindas“ savo narėms ir platesnėje euroatlantinėje erdvėje. Tačiau joje taip pat „pripažįstama stipresnės ir pajėgesnės Europos gynybos, teigiamai prisidedančios prie pasaulinio ir transatlantinio saugumo, papildančios ir sąveikaujančios su NATO, vertė“.
JAV jau seniai spaudžia sąjungininkes Europoje skirti daugiau lėšų kariuomenėms, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir visame žemyne stiprinti infrastruktūrą, reikalingą norint greitai perkelti pajėgas.
Vašingtonas taip pat spaudžia Europą užimti griežtesnę poziciją dėl didėjančios Kinijos galios keliamos grėsmės. „Didėjantis Kinijos įsitvirtinimas ir politika yra iššūkiai, kuriuos turime atremti“, – sakoma bendroje deklaracijoje.
