Žurnalas jas išspausdino remdamas kelis mėnesius trunkančius protestus Irane ir išleisdamas specialų leidinį, skirtą kruvino 2015 metų išpuolio prieš jo redakciją Paryžiuje metinėms paminėti. Tuomet žuvo 12 žmonių, tarp jų – ir kai kurie žymiausi karikatūristai.
„Pirmuoju žingsniu ministerija nutraukia Prancūzijos mokslinių tyrimų instituto veiklą Irane“, – sakoma Irano užsienio reikalų ministerijos pareiškime, praėjus dienai po to, kai Teheranas perspėjo Paryžių dėl pasekmių.
Prancūzijos vyriausybė turi patraukti atsakomybėn „tokios neapykantos kurstytojus“, pridūrė ji ir paragino „rimtai kovoti su antiislamizmu ir islamofobija“ Prancūzijoje.
Iraną daugiau kaip tris mėnesius drebina protestai, kuriuos sukėlė rugsėjo 16 dieną 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirtis areštinėje. Ji buvo suimta už tai, kad neva pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą.
Irano valdžia į protestus reagavo represijomis. Osle įsikūrusios Irano žmogaus teisių gynimo grupės teigimu, per protestus, kuriuos Irano pareigūnai paprastai vadina riaušėmis, žuvo mažiausiai 476 žmonės.
Irano užsienio reikalų ministerija trečiadienį taip pat iškvietė Prancūzijos ambasadorių Nicolas Roche.
„Prancūzija neturi teisės įžeidinėti kitų musulmoniškų šalių ir tautų šventenybių prisidengdama žodžio laisve“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kananis.
IFRI, susijęs su Prancūzijos užsienio reikalų ministerija, yra istorijos ir archeologijos institutas, įkurtas 1983 metais, sujungus Prancūzijos archeologijos delegaciją Irane ir Prancūzijos iranologijos institutą Teherane.
Teherano centre įsikūręs institutas daugelį metų buvo uždarytas, tačiau 2013-2021 metais, kai prezidentu buvo nuosaikių pažiūrų Hassanas Rouhanis, jis vėl buvo atidarytas kaip dvišalių santykių atšilimo ženklas.
„Parodykime savo palaikymą“
Žurnalo „Charlie Hebdo“, kurį šalininkai laiko žodžio laisvės gynėju, o kritikai – bereikalingai provokuojančiu, stilius yra prieštaringai vertinamas net pačioje Prancūzijoje.
Tačiau šalį suvienijo sielvartas, kai 2015 metų sausio mėnesį žurnalas tapo mirtino išpuolio taikiniu, kurį surengė islamistai šauliai, teigę, kad keršija už savaitraščio sprendimą publikuoti pranašo Mahometo karikatūras.
Naujausiame žurnalo numeryje buvo įvairių seksualinio pobūdžio vaizdų, kuriuose pavaizduotas A. Khamenei ir kiti dvasininkai. Kitose karikatūrose atkreiptas dėmesys į valdžios institucijų taikomą mirties bausmę kaip taktiką protestams numalšinti.
„Charlie Hebdo“ direktorius Laurent‘as Sourisseau, žinomas kaip Rissas, redakciniame straipsnyje rašė, kad karikatūros yra „būdas parodyti mūsų paramą Irano vyrams ir moterims, kurie rizikuoja gyvybėmis gindami savo laisvę nuo teokratijos, engiančios juos nuo 1979 metų“.
Prieš paskelbiant apie instituto uždarymą Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna sakė, kad „spaudos laisvė (Prancūzijoje) egzistuoja priešingai tam, kas vyksta Irane", ir pabrėžė, kad Prancūzijos įstatymuose šventvagystė kaip nusikaltimas neegzistuoja.
„Bloga politika yra ta, kurios laikosi Iranas, smurtaujantis prieš savo gyventojus“, – pridūrė ji kalbėdama per Prancūzijos televizijos kanalą LCI.
A. Khamenei, revoliucijos lyderio ajatolos Ruhollah Khomeini įpėdinis, skiriamas iki gyvos galvos. Jis yra aukščiau kasdienės politikos, todėl Irane jį kritikuoti draudžiama.
1989 metais R. Khomeinis išleido žymųjį religinį dekretą, arba fatvą, kuriuo įsakė musulmonams nužudyti britų rašytoją Salmaną Rushdie už, jo manymu, šventvagišką romaną „The Satanic Verses“ („Šėtoniškos eilės“).
Kai praėjusiais metais rašytojas buvo subadytas peiliu per renginį Niujorke, daugelis aktyvistų kaltino Iraną, tačiau šis neigė bet kokias sąsajas su įvykiu.
