Čia jis trečiadienį susitiko su šios šalies prezidente Tsai Ing-wen ir pareiškė jai savo solidarumą, regione šiuo metu stebint aštrėjančią įtampą. „Esu Taivane, kad parodyčiau savo tvirtą paramą jūsų teisei patiems spręsti dėl Taivano ateities. Esu čia, kad parodyčiau savo tvirtą paramą jūsų teisei laisvai ir taikiai egzistuoti“, – kalbėjo A. F. Rasmussenas.
Jis vadino Taivaną „tvirta demokratija, priklausančia pasaulio demokratijų šeimai“.
A. F. Rasmussenas 2017 m. įkūrė Demokratijų aljanso fondą, kurio tikslas – suartinti pasaulio demokratijas bendroje kovoje su autokratinių režimų keliama grėsme.
Susitikime su buvusiu NATO vadovu Taivano lyderė savo ruožtu pabrėžė, kad jos šalis ir toliau plės savo gynybinius pajėgumus ir bendradarbiaus su dar daugiau demokratiškai valdomų šalių, jog galėtų apsaugoti taiką, saugumą ir stabilumą visame Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Į Taivaną antradienį atvykęs A. Rasmussenas prieš tai jau susitiko su šios šalies užsienio reikalų ministru Josephu Wu ir kitais aukšto rango pareigūnais. Čia jis dar kalbėsis su vietos įstatymų leidėjais ir demokratijos aktyvistais.
Įtampa Taivano įlankoje paaštrėjo praėjusių metų rugpjūtį, kai saloje apsilankė tuometinė JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi. Nors Taivanas nuo 1949 m. turi nepriklausomą vyriausybę, Kinija šią demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorija ir prieštarauja bet kokiems jos oficialiems ryšiams su kitomis valstybėmis.
Užsienio reikalų ministerija Pekine jau sukritikavo naujausią buvusio NATO generalinio sekretoriaus vizitą ir kartojo, kad Taivanas esą yra „neatskiriama Kinijos dalis“. Ministerijos atstovė tvirtino, kad bandymai sukurti „dviejų Kinijų“ ar „vienos Kinijos, vieno Taivano“ politiką tariamai yra pasmerkti žlugti.
