„Kai kurios sąjungininkės tvirtai pasisako už tai, kad būtų nustatytas minimalus 2 proc. tikslas“, – metų sandūroje dpa sakė šioms deryboms vadovausiantis J. Stoltenbergas. „Susitiksime, rengsime ministrų susitikimus, diskutuosime sostinėse“, – sakė jis ir pridūrė esąs įsitikinęs, kad susitarimas bus pasiektas vėliausiai per kitą viršūnių susitikimą, liepos 11 ir 12 dienomis vyksiantį Lietuvos sostinėje Vilniuje.
Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl to susitarta per viršūnių susitikimą Velse 2014 m., iškart po Rusijos įvykdytos Ukrainos Juodosios jūros Krymo pusiasalio aneksijos.
J. Stoltenbergas nepatikslino, kurios sąjungininkės ragina padidinti išlaidas gynybai, tačiau, pasak diplomatų, atsižvelgdamos į Rusijos karą Ukrainoje Lenkija, Lietuva ir Didžioji Britanija neseniai pasisakė už tai, kad būtų griežčiau nustatyti didesni tikslai.
Manoma, kad tokiam požiūriui prieštarauja Vokietija ir kitos šalys, pavyzdžiui, Kanada ir Belgija. Iki šiol jos išleidžia gynybai gerokai mažiau nei 2 proc. BVP, o Vokietija 2022 m. tikėjosi išleisti vos 1,44 procento.
Ginčas dėl NATO valstybių gynybos išlaidų pastarąjį kartą buvo paaštrėjęs, kai JAV prezidentas buvo Donaldas Trumpas. Jis apkaltino Europos sąjungininkes, ypač tokias kaip Vokietija, kad jos nepakankamai prisideda prie bendros gynybos, ir kelis kartus grasino, kad JAV pasitrauks iš Aljanso.
