„Tikiuosi, vasarą, kai abi šalys pasakys, jog tai niekur neveda“, – Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ sakė Hansas Lotharas Domröse. Jo teigimu, labiausiai tikėtina, kad tokia aklavietė susidarys nuo vasario iki gegužės. „Tai būtų metas pradėti derybas dėl paliaubų“, – sakė H. L. Domröse, ėjęs aukštas pareigas tarptautinėse pajėgose Afganistane, o vėliau – NATO vadovybės struktūrose Europoje.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai dar nereikš taikos. „Paliaubos reiškia, kad liausis šaudymas. Tikėtina, kad derybos truks ilgai, reikės tarpininko“, – sakė jis, kaip galimus kandidatus vadovauti procesui įvardijęs Jungtinių Tautų generalinį sekretorių António Guterresą, Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą arba Indijos prezidentą Narendrą Modi.
Svarbiausia rasti abiem šalims priimtiną derybinį sprendimą, „net jei (Vladimiras) Putinas iš tikrųjų norėtų pasiimti visą Ukrainą, o (Volodymyras) Zelenskis norėtų ją visą vėl išlaisvinti“. Kaip galimą sprendimą H. L. Domröse nurodė tai, kad Ukrainos prezidentas galėtų atsisakyti reikalavimo nedelsiant įtraukti į Ukrainą tokias teritorijas kaip Krymas ir susitarti dėl pereinamojo laikotarpio.
Saugumo ekspertas Andrásas Ráczas iš Vokietijos užsienio santykių tarybos irgi mano, kad Ukrainos ir Rusijos derybos galėtų prasidėti vasarą. „Esu tikras, kad iki metų pabaigos turėsime kokias nors paliaubas. Tikiuosi, kad kovos bus visiškai nutrauktos arba labai sumenkusios“, – žiniasklaidos grupei sakė A. Ráczas.
Pasak jo, mažai tikėtina, kad Rusija norės tęsti intensyvų karą net ir prieš 2024 m. numatytus prezidento rinkimus ar jiems vykstant. Todėl jis mano, kad 2023 m. Rusija norės sumažinti kovų intensyvumą. „Taip pat ir dėl to, kad vasarą Rusijos armijos aprūpinimo problemos greičiausiai paaštrės“, – pridūrė A. Ráczas.
Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris pabrėžė, kad Kremlius negali ir neturėtų primesti Ukrainai diktatoriškos taikos. „Tik Ukrainos vyriausybė spręs, kada ir ar bus tinkamos sąlygos deryboms dėl paliaubų“, – laikraščių grupei sakė D. McAllisteris.
Ukrainos žvalgyba: Rusijos vadovybė pasirengusi dideliems gyvosios jėgos nuostoliams
Rusija neketina baigti karo prieš Ukrainą ir mėgins rengti naujus puolimus fronte. Tai žurnalistams pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas, praneša portalas „rbc.ua“.
„Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, rusai šiais metais mėgins tęsti puolamuosius veiksmus. Nė viename ruože jiems nepavyko pasiekti savo tikslų. Jie supranta, kad pralaimi, bet baigti karo neketina“, – sakė jis.
Anot pareigūno, klausimas toks: kurias teritorijas rusai planuoja pulti. Žvalgyba kol kas negali šito numatyti.
„Mes svarstome galimybę, kad jie vienu metu puls iš šiaurės ir rytų. Mūsų kariuomenė pasirengusi tokiems priešo veiksmams“, – teigė A. Černiakas.
Kartu jis pabrėžė, kad šiuo metu Baltarusijos teritorijoje rusai neturi pakankamai pajėgų ir priemonių.
Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas įsitikinęs, jog rusai mėgins išlaikyti sausumos koridorių į Krymą ir užimti visą Donecko sritį. Bet, jo manymu, okupantams nepavyks forsuoti Dniepro ir vėl užgrobti Chersono.
„Ukrainos karinės žvalgybos vertinimu, per ateinančius 4-5 mėnesius Rusijos armija gali netekti dar apie 70 tūkst. žmonių. Rusijos vadovybė pasirengusi tokiems nuostoliams“, – pridūrė A. Černiakas.
