Pasak valstybės vadovo, 2022-ieji metai nubloškė Suomiją į praeitį, o į Europą grįžo didelio karo siaubas. Suomijos užsienio politika ir saugumo politika pasiekė istorinį lūžio tašką.
„Jeigu Rusija manė, kad plataus masto grėsmė parklupdys Ukrainą, ji smarkiai klydo. Negalima nelyginti dabartinės situacijos su mūsų Žiemos karu, kai Sovietų Sąjunga tikėjosi pasiekti Helsinkį per dvi savaites. Autoritariškai valdomos šalies vadovai – Stalinas ir Putinas – neįstengė suvokti esminio veiksnio. Mat laisvoje šalyje gyvenantys žmonės turi savo valią ir įsitikinimus. Vieningai veikianti tauta yra didžiulė jėga“, - pabrėžė S. Niinistö.
Pasak jo, antroji Rusijos klaida buvo tai, jog ji manė, kad Europos ir visų Vakarų simpatijos Ukrainai susilpnės, bet įvyko priešingai.
„Parama Ukrainai tik stiprėja. Bet paprastas klaidingų vertinimų konstatavimas neduoda atsakymo į esminį klausimą. Kaip gali būti, kad per Europą einanti geografinė siena iš tikrųjų yra siena tarp dviejų visiškai skirtingų pasaulėžiūrų? Šiapus sienos neįmanoma net pagalvoti, kad tauta galėtų pradėti karą prieš kitą tautą. Skirtumas fundamentalus, jį nulemia pagarba žmogui ir žmogaus gyvybei“, - pridūrė Suomijos prezidentas.
„Galbūt mes – Suomijoje, Šiaurės Europos šalyse, Europoje ir Vakaruose apskritai – tiesiog norėjome įtikinti save, kad žiaurumas mūsų nepasieks. Bet dabar jis artėja prie mūsų. Tai verčia mus suprasti, kad ne visi yra pasirengę priimti mūsų elgesio modelį, kurį mes laikome teisingu. Tai verčia mus reaguoti į kitokius – autoritarinius ir agresyvius - elgesio modelius“, - pabrėžė prezidentas.
Praėjusių metų gegužę Suomija ir Švedija pradėjo stojimo į NATO procesą.
