Draudimas moterims dirbti humanitarinį darbą Afganistane „kelia tiesioginį pavojų visų afganų gyvybei“, – teigiama IASC pareiškime, kuriame Talibanas raginamas atšaukti šį draudimą.
„Nors humanitarinės organizacijos ir toliau bendrauja su faktinės valdžios institucijomis, negalime ignoruoti veiklos apribojimų, su kuriais dabar susiduriame kaip humanitarinė bendruomenė“, – sakė komitetas, kurį sudaro 18 JT ir ne JT organizacijų ir kuris yra JT aukščiausio lygio humanitarinės pagalbos koordinavimo forumas.
„Stengsimės tęsti gyvybes gelbstinčią ir kritiškai skubią veiklą, jei tik nebus trukdoma... Tačiau numatome, kad daugelį veiklų teks sustabdyti, nes negalėsime teikti esminės humanitarinės pagalbos be darbuotojų moterų“, – sakoma pareiškime.
Humanitarinių organizacijų vadovai, įskaitant JT pagalbos tarnybos vadovą Martiną Griffithsą ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovą Tedrosą Adhanomą Ghebreyesusą, teigia, kad kai kurias „kritiškai skubias programas“ jau teko sustabdyti „dėl moterų darbuotojų trūkumo“.
Humanitarinė padėtis Afganistane laikoma pavojinga. Nuo tada, kai praėjusiais metais, išvedus tarptautines pajėgas, į valdžią grįžo Talibanas, ekonomika žlugo.
JT ir jos partneriai, įskaitant nacionalines ir tarptautines NVO, šiuo metu padeda daugiau kaip 28 milijonams afganų, kurių išgyvenimas priklauso nuo humanitarinės pagalbos, rodo JT duomenys. Iš viso šalyje gyvena apie 37 mln. gyventojų.
Nuo 2021 metų rugpjūčio, kai Talibanas atėjo į valdžią, moterų teisės buvo smarkiai apribotos. Mergaitės ir moterys dabar iš esmės yra išstumtos iš viešojo gyvenimo, daugeliui jų neleista grįžti į darbą. Visai neseniai režimas uždraudė moterims mokytis universitete.
12 šalių, įskaitant JAV, Prancūziją ir Vokietiją, užsienio reikalų ministrai, taip pat Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis trečiadienį kartu su JT Saugumo Taryba pasmerkė draudimą moterims dirbti nevyriausybinėse organizacijose ir paragino jį atšaukti.
