Apie tai informuoja atitinkamas nuotraukas viešinantys vietos šaltiniai.
Rusų kariai užtvėrė prie paplūdimių vedančius kelius ir pristatė savadarbių lentelių su užrašais, įspėjančiais apie minuojamas teritorijas. Pasitelkus „Yandex Maps“ pavyko nustatyti, kad įspėjamosios lentelės stovi siaurame ruože tarp Solionojės (Terekli) ir Konrado ežerų, netoli gyvenvietės Sčastje u moria, rašoma „Laisvės radijo“ portale.
Šioje vakarinės Krymo pakrantės dalyje užkardos statomos neatsitiktinai. Visiškai čia pat yra net keletas rusų karinių objektų: Oro ir kosminių pajėgų 40-asis atskiras vadovavimo ir matavimo kompleksas, veikiantis oro erdvės gynybos divizionas, aprūpintas zenitiniais raketų kompleksais S-300, taip pat radaras „Skala-2M“.
Negana to, šioje pusiasalio dalyje, Novofedorivkos gyvenvietėje, yra ir karinis aerodromas, o Eupatorijoje veikia orlaivių remonto gamykla.
Rusijos pajėgos, iš visko sprendžiant, gynybai ruošiasi ir pusiasalio pietvakariuose. Sevastopolio gyventojams pastaruoju metu ne kartą teko matyti miesto gatvėmis važiuojančius sunkvežimius, gabenančius betonines konstrukcijas, skirtas ilgalaikiams ugnies taškams įrengti.
Vilkikų su gelžbetonio konstrukcijomis buvo pastebėta ir Spalio revoliucijos prospekte, ir Kamyšovo kelyje, ir Vakulenčiuko gatvėje.
Vienas iš vilkikų, sprendžiant iš jo judėjimo krypties, veikiausiai vyko prie Kazokų įlankos, kur dislokuota 810-oji atskira jūrų pėstininkų brigada.
Į uolias rusų pastangas apsaugoti pakrantės ruožą dalis pusiasalio gyventojų reaguoja skeptiškai arba su pašaipa.
„Manau, kad [rusų kariams] dar trikampes kepuraites iš folijos reikia užsidėti, kad apsisaugotų ne tik nuo NATO pajėgų, bet ir nuo ateivių. Juk tik naivuoliai arba tokie, kurių smegenys gerokai praplautos Kremliaus makaronais, dabar galėtų patikėti, kad narsiosioms Rusijos pajėgoms pavyks išlaikyti Krymą, kad „Krymas – tai Rusija visiems laikams“, – sako Aleksejus Jefremovas iš Simferopolio (vardas ir pavardė pakeisti dėl pašnekovo saugumo).
Pašnekovas mano, kad Ukrainos pajėgos be reikalo nerizikuos eilinių karių gyvybėmis ir nerengs „išsilaipinimo Normandijoje“.
„Bus sugalvota, kaip beveik nepraliejant kraujo apeiti tuos apkasus ir visą „Aksionovo liniją“, atkirsti okupacines grupuotes ir išprovokuoti dar vienam „geros valios gestui“, – įsitikinęs Krymo gyventojas.
Apie tai, kad kariniai veiksmai netrukus gali persikelti į Krymo pusiasalio teritoriją, žiniasklaidoje jau užsimenama gana dažnai.
Tolesniu Ukrainos pajėgų tikslu, anot ekspertų, gali tapti Melitopolis – vartais į Krymą vadinamas miestas. Jei ukrainiečiams pavyktų jį susigrąžinti, rusų pajėgoms neliktų nieko kito, kaip trauktis į pusiasalį. Okupacinės Krymo administracijos atstovai neneigia, kad Kryme vyksta aktyvūs fortifikacijos darbai. Gruodžio 18 d. Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas pareiškė, kad pakrantės užkardos statomos, tačiau pusiasaliui niekas negresia ir Krymo gyventojai tikrai nėra apimti panikos.
„Kai pasibaigs specialioji operacija, tai bus labai puiki pratybų bazė. Kariams juk reikia kažkur treniruotis, juk reikia rengti specialiuosius batalionus, kuriems tenka vykdyti įvairias specialiąsias operacijas“, – paaiškino V. Konstantinovas.
Kiek anksčiau apie įtvirtinimų statybą yra kalbėjęs ir Kremliaus paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas įsitikinęs, kad Rusija nesugebės išlaikyti Krymo pusiasalio kontrolės, kad ir kaip intensyviai ruoštųsi atremti Ukrainos kontratakas.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad [apkasai] jiems tikrai nepadės. Krymą susigrąžinsime ir tai padarysime taip, kaip nuspręs mūsų karinė ir politinė vadovybė“, – nurodė O. Danilovas.
„Panašu, kad tikimybė, kad Ukrainos kariuomenė išlaisvins Krymą, nebeatrodo fantazija!“ – socialiniame tinkle parašė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.
