Nuo gruodžio vidurio Azerbaidžano aktyvistai, protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą, blokavo Lačino koridorių, vienintelę sausumos jungtį tarp Armėnijos ir Karabacho. Dėl blokados kalnuotame regione, kuriame gyvena apie 120 000 žmonių, trūksta maisto, vaistų ir degalų.
Baku tvirtina, kad protestai yra spontaniški, tačiau Jerevanas kaltina Azerbaidžaną, kad šis organizuoja demonstracijas, siekdamas priversti armėnus palikti ginčijamą teritoriją.
Susitikęs su V. Putinu per Sankt Peterburge vykstantį regioninį viršūnių susitikimą, Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas sakė, kad nori aptarti krizę ir galimus jos sprendimo būdus.
„Tai Rusijos taikdarių atsakomybės zona Kalnų Karabache“, – teigė N. Pašinianas.
Tačiau, priešingai nei numatyta susitarime, „Lačino koridoriaus nekontroliuoja Rusijos taikdariai“.
Azerbaidžanas ir Armėnija dėl Kalnų Karabacho kariavo du karus. Naujausi mūšiai, vykę 2020 metais, nusinešė daugiau kaip 6 500 gyvybių ir baigėsi Rusijos tarpininkautomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas atidavė dešimtmečius kontroliuotas teritorijas.
Pagal šį susitarimą Maskva Karabache dislokavo taikdarių pajėgas. Nuo pat blokados pradžios Armėnija ne kartą kaltino Rusijos taikdarius, kad jie nevykdo savo misijos regione.
Kalbėdamas su žurnalistais V. Putinas sakė, kad įtampos Pietų Kaukaze sureguliavimas yra „pagrindinis klausimas“.
Anot jo, lyderiai šį klausimą pradėjo aptarinėti pirmadienio vakarą, tačiau daugiau informacijos jis nepateikė.
Sankt Peterburge surengtame regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime taip pat dalyvavo nesutaikomo Armėnijos priešininko Azerbaidžano vadovas Ilhamas Aliyevas.
Rusiją dėl karinės invazijos į Ukrainą vis labiau izoliuojant pasaulinėje politikos arenoje, JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi vadovaujančio vaidmens tarpininkaujant Armėnijos ir Azerbaidžano derybose.
Gruodį planuotos Jerevano ir Baku derybos Briuselyje buvo atšauktos po to, kai Azerbaidžanas apkaltino Prancūziją remiant Armėniją dešimtmečius trunkančiame konflikte.
Nepaisant to, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambino savo kolegai iš Azerbaidžano ir paragino „leisti laisvai judėti Lačino koridoriumi“, sakoma Eliziejaus rūmų spaudos pranešime.
1991-aisiais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
Pareigūnas: Maskva verčia Armėniją jungtis prie Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės
Armėnijos saugumo tarybos sekretorius Armenas Grigorianas interviu šalies visuomeniniam transliuotojui pareiškė, kad Maskva verčia Armėniją suteikti Azerbaidžanui koridorių ir jungtis prie Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės, praneša portalas „apsny.ge“.
Pasak pareigūno, Azerbaidžano įsiveržimas į suverenią Armėnijos teritoriją rugsėjo 13 d. ir Lačino koridoriaus, jungiančio Kalnų Karabachą su Armėnija, uždarymas atitinka Rusijos kursą daryti spaudimą Armėnijai, kuris yra krizės Armėnijos ir Rusijos santykiuose priežastis.
„Armėnija tam priešinasi“, - pabrėžė A. Grigorianas.
Vedėjo paklaustas, ar visa tai vyksta dėl koridoriaus, Armėnijos saugumo tarybos sekretorius atsakė: „Taip pat ir dėl to. Kitaip tariant, dėl eksteritorinio koridoriaus, kuris turi eiti per Armėnijos teritoriją“.
Jis taip pat pirmą kartą patvirtino, kad Rusija verčia Armėniją jungtis prie vadinamosios sąjunginės valstybės, kurią sudaro Rusija ir Baltarusija. Anot A. Grigoriano, Armėnija priešinasi šiam „strateginės sąjungininkės“ norui, todėl patiria karinį spaudimą.